Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė BUAB „Foritas“ 2013-11-29 kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu atsakovei UAB „Waveland“ (t. 1, b.l. 1-9), prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) tarp ieškovės BUAB „Foritas“ ir atsakovės UAB „Waveland“ 2012-06-12 sudarytą susitarimą Nr. 2 dėl „Negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutarties Nr. 2012-01-02/1“ ir 2012-03-22 turto panaudos sutartį Nr. 2012/03-10, taikyti restitituciją ir iš atsakovės UAB „Waveland“ priteisti 79 984,90 Eur (276 171,86 Lt) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas ieškovei BUAB „Foritas“.Ieškovė BUAB „Foritas“ po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo (t.2, b.l. 65-71) 2015-10-09 savo ieškinį patikslino (t. 2, b. l. 84-91) ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiais tarp ieškovės BUAB „Foritas“ ir atsakovės BUAB „Waveland“ 2012-06-12 sudarytą susitarimą Nr. 2 dėl „Negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutarties Nr. 2012-01-02/1“ ir 2012-03-22 turto panaudos sutartį Nr. 2012/03-10; 2) taikyti civilinę atsakomybę ir solidariai iš atsakovių BUAB „Waveland“ bei V. D. priteisti ieškovei BUAB „Foritas“ 45 370,37 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei BUAB „Foritas“ iš atsakovės BUAB „Waveland“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei BUAB „Foritas“ iš atsakovės V. D. 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovei BUAB „Foritas“ iš atsakovės BUAB „Waveland“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, mokėtinas iš BUAB „Waveland“ administravimo išlaidų sąmatos, pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus; 6) priteisti ieškovei iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus. Ieškovė BUAB „Foritas“ savo reikalvimus grindė CK 6.66 straipsnio nuostatomis, įrodinėdama actio Pauliana instituto taikymo sąlygų buvimą, taip pat CK 1.82 straipsniu, reglamentuojančiu juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio pripažinimą negaliojančiu, o piniginio reikalavimo dalyje kaip ieškinio pagrindą nurodė CK 6.249 straipsio 2 dalį, atsakovės BUAB „Waveland“ gautą (sutaupytą) naudą, neatlygintnai naudojantis ieškovei priklausančiu turtu, t. y. nesumokėtą 45 370,37 Eur nuomos mokestį prašydama pripažinti ieškovės nuostoliais. Solidarųjų reikalaivimą atsakovei V. D. ieškovė pagrindė CK 2.87, 6.246-249 straipsnių nuostatomis, numatančiomis įmonės vadovo atsakomybę už fiduciarinių (lojalumo, protingumo, sąžiningumo) pareigų įmonei nevykdymą / pažeidimą ir sandorių, peržengiančių protingą ūkinę ir komercinę riziką, sudarymą, nulėmusį 45 370,37 Eur nuostolių ieškovei (negautų pajamų forma) atsiradimą. Nurodė, kad 2008-06-08 ji sudarė kredito sutartį su AB DNB banku ir į jai priklausančios skalbyklos modernizavimą investavo 1 649 965,25 Eur (5 697 000 Lt) sumą. Užtikrinant skolos grąžinimą ieškovės turtas iki 2018-05-01 buvo įkeistas AB DNB bankui. Ir nors ieškovė buvo įsipareigusi bankui be jo leidimo įkeisto turto neparduoti, pakartotinai neįkeisti ir nenuomoti, ginčo laikotarpiu buvo nutrauktos visos galiojusios sutartys su ieškovės klientais dėl paslaugų teikimo, sudarius neatlygintinius sandorius su atsakove, užkirtusius kelią gauti pajamų iš ūkinės komercinės veiklos ir apyvartinių lėšų, itin apsunkinusius iešjkovės įmonės finansinę padėtį ir eliminavusius galimybę atsiskaitinėti su savo kreditoriais. Pareigos perduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovei BUAB „Waveland“ neatlygintinai naudotis ieškovė neturėjo, priešingai, 2011-12-07 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole yra aiškiai išreikštas akcininkų ketinimas išnuomoti skalbyklą atsakovei už atlygį. Atsakovė V. D., nuo 2011-06-07 iki 2013-01-10, t. y. iki nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei, vadovavo ieškovės įmonei ir sudarė ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius ir bendrovės veiklos tikslams prieštaraujančius 2012-06-12 susitarimą Nr. 2 ir 2012-03-22 turto panaudos sutartį, perdavusi ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą neatlygintinai naudotis atsakovei UAB „Waveland“. Pažymėjo, kad pati atsakovė V. D. 2011-12-07 įvykusiame akcininkų susirinkime pranešė akcininkams apie įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, šiame akcininkų susirinkime buvo pripažintas ir ieškovės faktinis nemokumas. Vadinasi, ieškovė, siekdama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, savo pačios nesąžiningais, tyčiniais veiksmais atsisakė skalbimo sutarčių, įskaitant pelningos ilgalaikės skalbinių nuomos sutarties su Kauno 2-ąja klinikine ligonine, perdavusi skalbyklą su visa įranga bei automobilius neatlygintinai naudotis atsakovei ir dėl to jos finansinė padėtis tiek pablogėjo, kad 2012-02-13 kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovė, per akcininkus susijui su ieškove, neabejotinai žinojo apie ieškovės finansinę padėtį ir apie tai, kad iki 2013 metų vasario mėnesio neatlygintinai naudodamasi ir eksploatuodama ieškovės turtą ji veikia prieš visų jos kreditorių interesus.Byloje ginčijamų sandorių pagrindu atsakovė netalygintinai naudojosi skalbykla laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2013-02-08 (8 mėnesius), o automobiliais – nuo 2012-03-22 iki 2013-02-08 (11 mėnesių). Savo 45 370,37 Eur nuostolius ieškovė suskaičiavo pagal bankroto administratoriaus 2013-02-15 sudarytą skalbyklos nuomos sutarties kainą (19 581,85 Lt dydžio mėnesinis nuomos mokestis x 8 mėn.).

Atsakovė V. D. apeliaciniame skunde (t. 3, b.l. 156-165) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-03-15 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai taikė materialines teisės normas. Pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas nepagrįstai priteisė neva ieškovės negautas pajamas, t. y. taikė sutartinę atsakomybę. Asmuo, prašantis negautų pajamų atlyginimo, privalo įrodyti patirtų nuostolių realumą, dydį, priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Nors teismas nustatė, kad dar 2011 metais ieškovė buvo faktiškai nemoki, tačiau neatsižvelgė į atsakovės V. D. nurodytas aplinkybes apie 2011-12-27 taikytą visų ieškovės sąskaitų areštą ir negalėjimą susimokėti už vandens, elektros, dujų tiekimą bei šių paslaugų ieškovei atjungimą. Palikus įrangą nešildomose patalpose, ji būtų buvusi sugadinta, todėl buvo būtini veiksmai jos išsaugojimui, kas ir buvo atlikta sudarius ginčijamus sandorius. Ieškovė nepaneigė aplinkybių, susijusių su būtinumu sudaryti ginčijamus sandorius, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog 2012-06-12 susitarimo Nr. 2 sudarymo metu ieškovė turėjo realių galimybių sudaryti sutartį su konkrečiu nuomininku ir kad sutarties sudarymui buvo gautas banko sutikimas. Akcininkai, o ne atsakovė V. D. sprendė visus klausimus, susijusius su įmonės turto naudojimu, todėl pagrindo teigti, jog atsakovė yra kalta, nėra. Be to, atsakovė V. D. 2011-12-07 akcininkų susirinkime nurodė, jog vienintelis teisingas sprendimas yra ūkinės veiklos sustabdymas, taigi atsakovė nesiūlė sudaryti ginčo sutarčių, tačiau akcininkai priėmė sprendimą bei įpareigojo atsakovę V. D. pasirašyti nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku.Kreditorei AB DNB bankui neleidus sudaryti nuomos sutarties, ieškovė neturėjo jokių galimybių gauti nuomos mokesčio. Tokia situacija susiklostė ne dėl V. D., o būtent dėl banko nesutikimo. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog menamai patirti nuostoliai apskaičiuoti neatėmus turėtų sąnaudų. Atsakovei V. D. baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-668/2016 kaip nusikalstamos veikos yra inkriminuojama sandorių, ginčijamų šioje civilinėje byloje, sudarymas ir vykdymas. Pagrįsdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi selektyviai atrinktais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje, todėl realiai vertino duomenis, kuriais valstybinis kaltintojas baudžiamojoje byloje įrodinėja V. D. kaltę, tačiau kurie darb nėra ištirti baudžiamojoje byloje kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Be to, baudžiamojoje byloje buvęs ieškovės akcininkas ir direktorius G. M. patvirtino, jog ieškovė buvo nemoki dar iki atsakovei V. D. tampant ieškovės direktore. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą, bet ir iškviesti bei apklausti liudytoją G. M.. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės reiškiamų prašymų, vadovavosi tik ieškovo pateiktais įrodymais, todėl pripažintina, jog teismas buvo šališkas – procesas neatitiko Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų. Be to, teismas privertė V. D. duoti parodymus nagrinėjamoje byloje, nors ji negalėjo būti verčiama duoti parodymus apie aplinkybes dėl kurių jai yra pareikštas kaltinimas kitoje byloje. Atsakovė BUAB „Waveland“ apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 178-189) prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-03-15 sprendimą dalyje dėl 2012-06-12 tarp ieškovės BUAB „Foritas“ ir atsakovės BUAB „Waveland“ sudaryto susitarimo Nr. 2 „Negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutarties Nr. 2012-01-02/1“ ir 2012-03-22 sudarytos turto panaudos sutarties Nr. 0212/03-10 pripažinimo negaliojančiomis, 45 370,37 Eur nuostolių priteisimo solidariai iš atsakovių bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš BUAB „Waveland“; 2) priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias privalomąjį civilinės bylos sustabdymą, kadangi atsisakė stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-191-668/2016, motyvuodamas vien proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų užtikrinimo būtinumu bei greitesniu bankroto proceso užbaigimu ir administravimo išlaidų sutaupymu. Tačiau nagrinėjama civilinė byla ir minėta baudžiamoji byla yra akivaizdžiai susijusios, kadangi atsakovei V. D. pareikštas kaltinimas grindžiamas ir civilinėje byloje ginčijamais sandoriais. Be to, baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl negautų pajamų, kurias ieškovė galėjo gauti vykdydama veiklą, priteisimo, kurio pagrindas yra tapatus civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindui. Bylos nagrinėjimo metu buvo remiamasi baudžiamosios bylos medžiaga, taigi pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis, kuriais valstybinis kaltintojas įrodinėja atsakovės V. D. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos baudžiamojoje byloje padarymo, nors susiklosčiusioje situacijoje tokias aplinkybes galėjo konstatuoti tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, nustatydamas kreditorių teisių pažeidimą, kaip actio Pauliana (kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius) sąlygą, iš esmės nurodė vienintelę aplinkybę, t. y. kad ginčijami sandoriai buvo žalingi ieškovei ir neatitiko ieškovės akcininkų ir kreditorių interesų. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2011-12-07 neeiliniame ieškovės akcininkų susirinkime buvo nuspręsta stabdyti pramoninio skalbimo ūkinę komercinę veiklą bei išnuomoti ieškovei priklausančias negyvenamąsias patalpas ir skalbimo įrangą. Taigi lėšų atsiskaityti su kreditoriais ieškovė neturėjo dar prieš ginčijamų sandorių sudarymą. Be to, byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, jog AB DNB bankas būtų davęs sutikimą išnuomoti ieškovei priklausantį turtą trečiajam asmeniui. Ieškovės pareiga sudaryti ginčijamus sandorius kilo iš 2011-12-07 neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimo išnuomoti ginčo turtą vieninteliam potencialiam nuomininkui BUAB „Waveland“, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sutarčių, yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai konstatavo BUAB „Waveland“ nesąžiningumą, kadangi būtent dėl banko atsisakymo duoti leidimą įkeisto turto nuomai buvo sudarytas susitarimas laikinai neatlygintinai pasinaudoti įrengimais su sąlyga, kad nuomininkas prižiūrės įrangą ir apmokės visus energetinius išteklius. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos tiek vykdant akcininkų sprendimą, tiek siekiant prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį turėjo įrodyti ieškovė arba nustatyti teismas. Teiginys, jog žalos dydis turėtų būti prilyginamas didžiausiai ieškovei pasiūlytai ginčo turto nuomos kainai , t. y. 5 671,30 Eur (19 581,85 Lt) / mėn., nėra įrodytas – nepateikti įrodymai, kad įkaito turėtojas būtų davęs sutikimą išnuomoti ginčo turtą kokiam nors trečiajam asmeniui už šią kainą. Tik 2013 m., t. y. praėjus metams po ginčijamų sandorių sudarymo, potencialus nuomininkas pasiūlė tokią nuomos mokesčio sumą, todėl ji negali būti laikoma patirtų nuostolių suma. Ieškovė BUAB „Foritas“ atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 4-8) prašo juos atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016-03-15 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: BUAB „Waveland“ klaidina teismą, kad dalis civilinio ieškinio reikalavimų baudžiamojoje byloje atsakovei V. D. yra pareikšti tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir nagrinėjamoje byloje – baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos, atsiradusios nurašius įmonei priklausiusį turtą, atsisakius paslaugų teikimo sutarčių, sudarius nuostolingus įmonei sandorius bei sandorius, skirtus tenkinti savo asmeniniams poreikiams atlyginimo. Taigi nagrinėjamoje byloje ir baudžiamojoje byloje atsakovei pareikšti reikalavimai nėra tapatūs. Faktai, kurie gali būti nustatyti baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi išimtinės įrodomosios galios. Svarbu įvertinti, kad skiriasi įrodymų pakankamumo civiliniame procese ir baudžiamajame procese principai. Aplinkybė, jog ieškovės finansinė situacija nebuvo gera iki ginčijamų sandorių sudarymo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės už neteisingus, nesąžiningus ir neprotingus sprendimus naudojant ieškovės turtą. Atsakovas BUAB „Waveland“ byloje neįrodinėjo, jog ieškovo nurodoma 5 671,30 Eur (19 581,85 Lt) / mėn. nuomos kaina neatitiko rinkos kainos, buvusios ginčo sandorių sudarymo metu.Atsakovė V. D., nurodydama, jog akcininkai priėmė sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog akcininkai nusprendė ir dėl leidimo turtą naudoti neatlygintinai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė turėjo užsakymų ir gavo komunalines paslaugas, būtinas užsakymams vykdyti, tačiau atsakovės V. D. iniciatyva šios sutartys buvo nutrauktos. Atsakovė BUAB „Waveland“ atsiliepime į atsakovės V. D. apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 11-18) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė visiškai sutinka su atsakovės V. D. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei papildomai pažymi aplinkybių, nurodytų V. D. apeliaciniame skunde, aktualumą bei svarbą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Foritas“ (nuomotoja) ir apeliantė BUAB „Waveland“ (nuomininkė) 2012-01-02 sudarė negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutartį Nr. 2012-01-02/01, kuria ieškovė įsipareigojo nuo 2012-02-01 120 mėnesių laikotarpiui atsakovei BUAB „Waveland“ už 18 000 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį išnuomoti skalbyklą (t. 1, b. l. 131-135). 2012-01-09 susitarimu Nr. 1 „Dėl negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutarties Nr. 2012-01-02/1“ 1.7. punkte ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo prisiimti atsakomybę dėl visų reikiamų leidimų gavimo, o jų negavusi, įsipareigojo atlyginti visus nuomininkės nuostolius, atsiradusius dėl tokio įsipareigojimo neįvykdymo (t. 1, b. l. 139-140). Kaip leidžia įsitikinti šio susitarimo 1.3. punkto formuluotė „Šalys taip pat sutaria, kad iki bus gautas kredito įstaigos sutikimas, nuomininkui patalpos ir įranga neperduodama ir atitinkamai nepradedamas skaičiuoti nuomos mokestis“, 2012-01-02 nuomos sutarties 4.1. – 4.2. punktų nuostatos, numačiusios nuomininko pareigą per pirmus nuomos metus į nuomotojo sąskaitą sumokėti 200 00 Lt avansą kaip garantiją už nuomojamas patalpas bei įrengimus, ir nuo nuomos objekto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos kiekvieną mėnesį mokėti po 18 000 Lt dydžio nuomos mokestį, nebuvo vykdomos. Pažymėtina, kad nuomininkės teisė nemokėti nuomos mokesčio buvo įtvirtinta ir kitose 2012-01-02 nuomos sutarties sąlygose. Antai 4.8. punktas leido patalpų nuomos mokesčio nemokėti tuo laikotarpiu, kai nuomotoja nevykdo sutarties 6 straipsnyje nustatytų įpareigojimų užtikrinti nuomininkės ir su ja susijusių asmenų nekliudomą patekimą į patalpas, leisti nuomininkei ar jos nurodomiems asmenims sudaryti tiesiogines sutartis su vandens, elektros energijos ir kitų paslaugų teikėjais, leisti patalpas subnuomoti be atskiro nuomotojos leidimo ir t.t. Sutarties 6.7. punktas leido neatlygintinai naudotis patalpomis du mėnesius po nuomos terjmino pasibaigimo. Nustatyta ir tai, kad ginčo turtas (patalpos bei įranga), priklausantis ieškovei, buvo įkeistaws AB DNB bankui, užtikrinant 2008-06-05 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2008-2017, pagal kurią ieškovė iš AB DNB banko gavo 5 697 000 Lt dydžio kreditą, vykdymą (t. 1, b. l. 16-101, 102-128). Todėl ieškovė buvo įsipareigojusi savo kreditorei AB DNB bankui įkeisto turto neparduoti, pakartotinai neįkeisti bei nenuomoti, neturėdama tam AB DNB banko sutikimo (t. 1, b. l. 104, 109-110, 114, 119, 121-123, 126). Kreditorės sutkimas jos naudai įkeisto turto turto nuomojimui (juo labiau panaudai) už kainą, kurią įvardijo ieškovė BUAB „Foritas“ (t. y. 12 000 Lt per mėnesį), nebuvo gautas (t. 2, b. l. 173). Nepaisant šios aplinkybės, ieškovė ir apeliantė BUAB „Waveland“ 2012-06-12 sudarė susitarimą Nr. 2 dėl „Negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutarties Nr. 2012-01-02/1“, kuriuo apeliantei BUAB „Waveland“ suteikta teisė neatlygintinai naudotis įrengimais ir skalbti su sąlyga, kad BUAB „Waveland“ tinkamai prižiūrės skalbimo įrangą ir apmokės visus energijos išteklius – elektros energiją, mokestį už šaltą vandenį, nuotekų šalinimą, šaltuoju metų laiku – šildymą (t. 1, b. l. 141-142). Taip pat ieškovė 2012-03-22 turto panaudos sutartimi Nr. 2012/03-10 neatlygintinai perdavė apeliantei BUAB „Waveland“ naudotis automobiliais „VW Caddy“ ir krovininiu automobiliu MB 814 (t. 1, b. l. 143-144). Abi nutarties 26 ir 27 punktuose nurodytas neatlygintino naudojimosi turtu sutartis ieškovės bankroto admnistratorė ginčijo pagal CK 1.82 ir 6.66 straipsnių nuostatas, o pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinio reikalavimus pagrįstais abiems šiais pagrindais. Apeliantės, kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir joms skundžiamu teismo sprendimu pagal civilinės atsakomybės institutą nustatytą solidariąją pareigą kompensuoti ieškovei negautas pajamas, siejamas tik su vieno iš nagrinėjamoje byloje ginčijamų neatlygintinių sandorių (skalbyklos panaudos sutarties) sudarymu, kelia netinkamai identifikuotų actio Pauliana taikymo sąlygų, netinkamai nustatytų nuostolių bei jų dydžio, procesnių teisės normų, susijusių su įrodinėjimo ir bylos sustabdymo institutais, pažeidimo klausimus. Tokių apeliančių skundų argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija ir įvertina (CPK 320 str.).

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius arba kreditorių vardu – bankroto administratorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus (kreditorių) teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Teismų praktikoje yra išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju aktuali yra ir įstatymų leidėjo pozicija, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nebūtų pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).Apeliaciniame skunde apeliantė V. D. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs 2011 metais buvusį faktinį ieškovės nemokumą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes apie 2011-12-27 taikytą visų ieškovės sąskaitų areštą ir negalėjimą susimokėti už vandens, elektros, dujų tiekimą bei šių paslaugų ieškovei atjungimą. Apeliantės teigimu, palikus įrangą nešildomose patalpose ji būtų buvusi sugadinta, todėl buvo būtini veiksmai įrangos išsaugojimui, kas ir buvo atlikta, sudarius ginčijamus sandorius. Taip pat jos privalėjimas sudaryti sandorius motyvuojamas ir priimtais akcininkų sprendimais dėl turto naudojimo ir valdymo. Tačiau tokie apeliantės skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos neprivalėjimo sudaryti sandorius, susijusius su neatlygintinu turto naudojimu, kuris buvo nustatytas išimtinai antrosios šių sandorių šalies – apeliantės BUAB „Waveland“ – naudai ir ieškovės (jos kreditorių) nenaudai, sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016). Nagrinėjamu atveju tokio privalomumo panaudos sandoriams sudaryti byloje esantys duomenys neleidžia įžvelgti.Kaip pagrįstai savo sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė V. D. žinojo, kad 2012-01-02 bei 2012-01-09 susitarimų dėl ginčo turto nuomos (t. y. naudojimosi už atlygį) įvykdymas priklauso ne nuo ieškovės, o nuo AB DNB banko (įkaito turėtojos) sutikimo duoti ieškovei leidimą išnuomoti jį apeliantei BUAB „Waveland“. Tačiau ieškovei jos finansinėje situacijoje visiškai nenaudingą ir akivaizdžiai prieštaraujantį bet kokiai ekonominei logikai susitarimą dėl turto perdavimo naudotis visiškai be atlygio, apeliantė V. D. sudarė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prašomame pripažinti negaliojančiu susitarime Nr. 2 dėl „Negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutarties Nr. 2012-01-02/1“ 1.3. punkte nurodoma, kad ieškovė 2012-06-05 gavo AB DNB banko raštišką atsakymą Nr. 30.58.17/2878, kuriuo AB DNB bankas atsisakė duoti leidimą nuomoti patalpas ir įrangą, kuri įkeista AB DNB bankui. Vadinasi, apeliantė V. D., žinodama, kad ieškovės turto įkaito turėtoja neduoda sutikimo nuomoti apeliantei BUAB „Waveland“ turto, tiesiogiai pažeidė ir šios kreditorės (AB DNB banko), ir kitų nemokios ieškovės įmonės kreditorių interesus, eliminuodama net teorinę galimybę bent iš dalies atsiskaityti su jais pagal prievoles. Apeliantės V. D. teiginiai, kad AB DNB bankui neleidus sudaryti nuomos sutarties ieškovė neturėjo jokių galimybių gauti nuomos mokesčio, CK 6.66 straipsmio bei CK 1.82 straipnsio taikymo aspektu nėra aktualūs, juolab kad kreditorės atsisakymas duoti sutikimą nuomai buvo grindžiamas netinkama (per maža) siūlyta nuomos kaina ir rinkoje egzistuojančiu geresnės kainos pasiūlymu. AB DNB bankas 2012-06-05 pranešimu Nr. 30.58.17/2878 informavo ieškovę, kad jos pateiktas pasiūlymas dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto ir įrenginių nuomos trečiajam asmeniui už mėnesinę 12 000 Lt kainą bankui nėra priimtinas. Šiame pranešime kreditorė AB DNB bankas nurodė ir tai, kad ji yra gavusi pasiūlymą leisti išnuomoti BUAB „Foritas“ priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą už ženkliai didesnę nei ieškovės siūlyta kaina (t. 2, b. l. 173). Aptariamas AB DNB banko pranešimas paneigia apeliantės V. D. apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė neturėjo jokių galimybių gauti nuomos mokesčio ir tokia situacija susiklostė ne dėl apeliantės V. D., o dėl įkaito turėtojos veiksmų. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia vertinti, kad kreditorė AB DNB bankas siekė, jog ieškovei priklausantis turtas būtų išnuomotas už kuo didesnę ir atitinkančią rinkos sąlygas kainą. Šiame konkteste aptartini apeliantės V. D. skundo argumentai, susiję su jos asmeninės kaltės vadovo atsakomybės taikymui nebuvimu, motyvuojant savo pzociją akcininkų sprendimų dėl ginčo turto naudojimo ir valdymo vykdymu. Viena vertus, nors 2011-12-07 neeiliniame ieškovės akcininkų susirinkime (t. 1, b. l. 136-137) apeliantė informavo akcininkus apie įmonės nemokumą ir siūlė stabdyti komercinę veiklą, ji pateikė akcininkams akivaizdžiai netesingą informaciją apie sutarties su pagrindiniu užsakovu Kauno klinikomis, sudariusios 85 proc. visų ieškovės įmonės pardavimų, nutraukimą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2010-12-31 sudaryta su šiuo užsakovu sutartis buvo nutraukta V. D. 2012-02-24 vienašaliu pareiškimu, adresuotu Kauno klinikinės ligoninės vyr. gydytojui (t. 2, b.l. 26, 27-28, 164). Kitos sutartys su paslaugų tiekėjais taip pat buvo nutrauktos vėliau, t. y. 2012 m. balandžio mėnesį (t. 2, b.l. 165-169), nei su apeliante BUAB „Waveland“ 2012-01-02 sudaryta sutartis dėl skalbyklos nuomos, grindžiant poreikį jas nutraukti pasikeitusia BUAB „Foritas“ veiklos sritimi bei pranešant, kad tomis pačiomis sąlygomis šias paslaugas teiks jau BUAB „WavelandBe to, 2011-12-07 susirinkime vieno iš akcininkų balsais (UAB „Banga plius“, turinčios 54 proc. akcijų) ieškovės turimus įrenginius ir patalapas nuspręsta išnuomoti apeliantei BUAB „Waveland“, o ne perduoti naudotis neatlygintinai, įpareigojant bendrovės vadovę V. D. pasirašyti nuomos sutartį, todėl jos skundo argumentai dėl akcininkų sprendimų vykdymo nepagrįsti. Kita vertus, juridinio asmens vardu veikiantys asmenys, prisidengdami savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, gali elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, prarastos pajamos iš šio turto naudojimo ir pan., dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Siekiant sukliudyti nesąžiningiems ir kreditorių interesus pažeidžiantiems veiksmams, piktnaudžiavimui juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe, įstatymas įtvirtina ir vadovų bei dalyvių civilinės atsakomybės sąlygas.Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų, o įmonės valdymo organų civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, jos kreditoriams), kai įmonės vadovas pažeidžia tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių (įmonės akcininkų) interesus. Tačiau įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, lyginant su jos dalyvių (akcininkų) intersais, ir tokioje situacijoje įmonės vadovas prioritetiškai turi atsižvelgti į kreditorių interesus ir pasiriunkti atitinkamą elgesio modelį. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė V. D. savo kaltės prezumpcijos dėl fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams pažeidimo, nutraukus galiojančias (baudžiamosioje byloje užfiksuotais nukentėjusiojo G. M. parodymais – iš viso 56; t.4, b.l. 56) paslaugų teikimo sutartis ir atsisakius bet kokios ūkinės komercinės veiklos, galinčios teikti pajamų, sudariusios neatlygintinus sandorius išimtinai kitos, susijusios per akcininkus ir vadovus įmonės naudai, nors tuo metu teisme kreditorių iniciatyva jau buvo pradėta bankroto bylos ieškovės įmonei iškėlimo procedūra, nepaneigė. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei pateiktas 2012-02-13 (t. 1, b. l.145), Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi bankroto byla iškelta ir ši nutartis 2013-01-10 įsiteisėjo (t. 1, b. l. 10-15). Pažymėtina, kad UAB „Banga plius“, ieškovės BUAB „Foritas“, apeliantės BUAB „Waveland“, R. G., G. G., UAB „Esama“, UAB „Šiaulių skalbykla“, UAB „Kraftas“, UAB „Aurum investicijų grupė“ tarpusavio ryšiai bei sąsajos, įrodinėti nagrinėjamoje civilinėje byloje (t. 2, b. l. 21-25), taip pat buvo analizuojami ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-668/2016, pasibaigusioje įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016-12-01 nuosprendžio priėmimu (t. 4, b. l. 47, 52-62). Be kita ko, iš liudytojais minėtoje baudžiamojoje byloje apklaustų buvusių ieškovės darbuotojų A. Z., S. V. M., A. R., G. L. paaiškinimų matyti, kad šie net nesuvokę skirtumų tarp abiejų ieškovės ir apeliantės įmonių, jiems buvo nurodyta tik apie darbovietės pavadinimo pasikeitimą, o nei jų darbinės funkcijos, nei įmonės vadovė (V. D.) nepasikeitė. Aplinkybes, susijusias su apeliantės V. D. veikimu apeliantės BUAB „Waveland“ naudai, liudija ir jos nuo 2011-12-23 teikiami BUAB „Waveland“ vardu Juridinių asmenų registrui įvairūs duomenys, parašu patvirtinant net ir šios įmonės įstatų kopiją, bei faktas, kad šioje įmonėje ji gaudavo darbo užmokestį, oficialiai buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose nuo 2013-06-30 iki 2014-02-13 (baudžiamojojo byloje nustatytos aplinkybės; 2014-07-04 specialisto išvada, t. 3, b. l. 22-107; nuosprendžio 9 psl., t. 4. b.l. 58) teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kitokio apeliančių V. D. ir BUAB „Waveland“ atsakomybės ar teismo pripažintų negaliojančiais, įskaitant ir actio Pauliana pagrindu, sandorių teisinio vertinimo nesuponuoja ir apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovė buvo nemoki dar iki ginčijamų sandorių sudarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, atstovaujama V. D., net ir po 2011-12-07 pripažinto įmonės nemokumo, bet dar iki sudarydama ginčijamus neatlygintinus sandorius, buvo pasirašiusi ir naujų paslaugų teikimo sutarčių, t. y.: 1) 2012-01-27 sutartis Nr. 2012/02 su UAB „Aukštėja“, sutarties galiojimo terminas numatytas iki 2013-01-26 (t. 2, b. l. 157); 2) 2012-01-27 sutartis Nr. 2012/03 su UAB „Visdenta“, sutarties galiojimo terminas numatytas iki 2013-01-26 (t. 2, b. l. 158); 3) 2012-01-30 sutartis Nr. 2012/04 su UAB „Ave vita“ klinika, sutarties galiojimo terminas numatytas iki 2013-01-29 (t. 2, b. l. 159); 4) 2012-02-02 sutartis Nr. 2012/05 su J. Ž. odontologijos klinika, sutarties galiojimo terminas nustatytas iki 2013-02-01 (t. 2, b. l. 160); 5) 2012-02-08 sutartis su UAB „Kraujo donorystės centras“, sutarties galiojimas nustatytas iki 2013-02-01 (t. 2, b. l. 161); 6) 2012-02-08 sutartis Nr. 2012/7 su AB „Giraitės ginkluotės gamyba“ (t. 2, b. l. 162). Kaip nurodyta pirmiau, tebegaliojo ir ankstesni susitarimai, kurie ieškovės vadovės iniciatyva buvo nutraukti prieš terminą. 2012-02-24 pranešimu (t. 2, b. l. 26-33) ieškovė nutraukė su Kauno klinikomis sudarytą paslaugų sutartį, kurios 1.2.1. punkte nurodyta bendra sutarties suma buvo 158 943,47 Eur (521 752 Lt su PVM) (t. 2, b. l. 27), o sutarties galiojimo terminas – iki 2012-12-31 (t. 2, b. l. 33). Jau minėta, kad ieškovė 2012-04-16 pranešimais Nr. 57, 58, 59 ir 60 informavo VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotį, VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrą, Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą apie sudarytų paslaugų nutraukimą (t. 2, b. l. 166-169).Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė savo iniciatyva 2012-02-28 kreipėsi ir į paslaugas jai teikusius asmenis, o būtent: 1) į AB Lesto, prašydama nuo 2012-02-29 24 val. nutraukti elektros energijos tiekimą į ieškovės patalpas ir informuodama, kad nuo 2012-02-29 24 val. ieškovė nutraukia 2010-05-03 elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 21000-10-K01722 (t. 2, b. l. 170); 2) į UAB „Kauno vandenys“ informuodama, kad nuo 2012-02-29 24 val. ieškovė nutraukia 2010-06-01 vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr. SUT00048954 (t. 2, b. l. 171). Ieškovės sudarytos naujos paslaugų sutartys su paslaugų gavėjais ar esančių (galiojusių) sutarčių nutarukimo aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė ūkinę veiklą vykdė ir, labiau tikėtina, galėjo vykdyti ir toliau, o apeliantė V. D., kuri nuo 2011-06-17 buvo BUAB „Foritas“ direktore (t. 2, b. l. 92-98), nesiekė ieškovės ūkinės veiklos tęstinumo kreditorių interesų labui, nesiekė užtikrinti, kad įmonė gautų pelną, o veikė priešingai ieškovės ir jos kreditorių interesams, sudarydama sąlygas apeliantei BUAB „Waveland“ ilgą laiką (t. y. iki įsiteisėjo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą ir ginčo turtas 2013-02-15 buvo išnuomotas kitam subjektui; t. 1, b. l. 155-169) naudotis ieškovei priklausančiu turtu be jokio užmokesčio ir gauti iš svetimo turto naudos.Byloje esama įrodymų ir apie tai, kad įranga nebuvo naudota ir ekploatuota tinkamai, ji buvo pažeista (t. 1, b. l. 170), taigi, labiau tikėtina, dėl neteisėtos nuomininkės veiklos ieškovė patyrė dar ir tokių nuotolių, kurių kompensavimo klausimas šioje byloje nekeliamas. Tačiau duomenys, kad naujasis nuomininkas UAB „Textile service“ atliko ieškovei priklausančio turto pagerinimo darbus, kurių neatlikus naudoti turto pagal paskirtį nebuvo galima (t. 1, b. l. 170-208), taip pat kreipėsi į ieškovę su 2013-06-28 prašymu Nr. 13/06-28/11 dėl šių išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 170), patvirtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantė V. D. apeliaciniame skunde, apeliantė BUAB „Waveland“, naudodama ieškovės turtą neatlygintinai, ieškovei priklausančių patalpų ir įrangos neprižiūrėjo. Aptarti apeliantės V. D., kaip BUAB „Foritas“ vadovės, veiksmai, nutraukiant paslaugų teikimo sutartis su paslaugų gavėjais po nuomos sutarties su BUAB „Waveland“ 2012-01-02 pasirašymo, atitinkamai, vėliau sudariusios prielaidas ir neatlygintiniam naudojimuisi šiuo turtu atsirasti (t. y. susitarimo Nr. 2 prieš nuomos sutarties pasirašymui; t. 1, b.l. 131-132141-142), o taip pat sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais nutraukimas po nuomos sutarties pasirašymopačios ieškovės (ją atstovavusios vadovės V. D.), o ne šių paslaugų tiekėjų iniciatyva, akivaizdžiai paneigia apeliantės V. D. atsikirtimų į ieškovės reikalavimus poziciją dėl jos pareigos perduoti ieškovei priklausančias patalpas bei įrangą apeliantei BUAB „Waveland“ naudotis neatlygintinai buvimo.Nustačius pirmiau aptartus apeliantės V. D. nesąžiningus ir kreditorių interesus neabejotinai pažeidžiančius veiksmus, to pakanka jos tyčiai ar bent dideliam neatsargumui, pasireiškusiam aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo fiduaciarines pareigas (kaip kaltės formai), konstatuoti, o nustačius ir kitas civilinės atsakomybės instututo taikymo sąlygas (žalą negautų nuomos pajamų forma bei priežastinį ryšį tarp apeliantės veiksmų ir atsiradusių padarinių) – ir jos civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 str. 7 d.).Nors Kauno apylinkės teismo 2016-11-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-668/2016 konstatuota, kad nenaudingų BUAB „Foritas“ sutarčių su UAB „Banga plius“ ir /ar BUAB „Waveland“ sudarymas ir atsisakymas vykdyti sutartis su paslaugų gavėjais buvo veiksniai, įtakoję ieškovės bankrotą, tačiau bendrovės direktorė V. D. šiuos veiksmus atliko vykdydama akcininkų valią, išreikštą ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2011-12-07 nutarime (t. 4, b. l. 50-62), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, neeiliniame BUAB „Foritas“ akcininkų 2011-12-07 susirinkime vadovė nebuvo įpareigota ieškovei priklausančias patalpas, skalbimo įrangą, automobilius perduoti naudotis apeliantei BUAB „Waveland“ neatlygintinai. Priešinagai, spręsta dėl atlygintinio naudojimosi, t. y. nuomos teisinių santykių įforminimo. Kita vertus, tokios išvados sietinos tik su V. D. pareikštais kaltinimais ir baudžiamosios atsakomybės netaikymu už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė įmonės bankrotą, kai dėl to padaryta itin didelė žala kreditoriams. Pagal CPK nuostatas nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų paskemių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.). Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra keliamas apeliantės civilinės atsakomybės už tyčinį bankrotą ir būtent tokiais veiksmais padarytą kreditoriams sukeltą žalą klausimas, procesnių kliūčių ieškovei įrodinėti buvusios vadovės civilinės atsakomybės sąlygas už įmonei (jos kreditoriams) nuostolingų sandorių sudarymą nebuvo, o nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje keliamo jos atsakomybės klausimo kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ir tokia aplinkybė, kad BUAB „Foritas“ buvo nemoki dar prieš ginčijamų sandorių sudarymą, nepatvirtina nei abiejų apeliančių veiksmų sąžiningumo, nei kreditorių interesų tokiais sudarytais sandoriais nepažeidimo. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa visiškai nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, t. y. dėl ginčijamo sandorio jį sudaręs subjektas nebegali įvykdyti (nebevykdo) prievolių kreditoriams arba jo galimybės prievoles įvykdyti ateityje sumažėja (pasikeičia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Ieškovė BUAB „Foritas“ už turto nuomą piniginių lėšų negavo todėl, kad ieškovė ir ją atstovavusi apeliantė V. D. apeliantei BUAB „Waveland“ leido naudotis ieškovės nuosavybe neatlygintinai. Todėl nagrinėjamu atveju nurodyti kasacinio teismo išiaškinimai reiškia, kad perdavus turtą, iš kurio buvo galima gauti ekonominės naudos, naudotis neatlygintinai, ieškovė ilgą laiką negavo jokių pajamų, kurių dalis galėjo būti naudojama ir atsiskaitymams su kreditoriais. To pakanka kreditorių intereų pažeidimo faktui pagal CK 6.66 straipnsį konstatuoti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sąžiningai ir protingai valdydama ginčo turtą, ieškovė galėjo gauti pajamų tiek dirbdama pati ir naudodama ginčo turtą ūkinei veiklai vykdyti, tiek ir gavusi AB DNB banko leidimą nuomoti ginčo turtą už protingą kainą tretiesiems asmenims. Ši kreditorė nepritarė ieškovės prašymui leisti turtą išnuomoti tik dėl per mažos pasiūlytos nuomos kainos, o tokios atsisakymo duoti leidimą nuomai raštu įvardintos priežasties (t. 2, b. l. 173) apeliantės nenuginčijo (CPK 12 str., 178 str.).