Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1663-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2019-05-08Kauno apylinkės teismas
  2. T-415-761/2020Nutartis · 2020-12-08Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1-1663-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00183-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1663-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00183-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.29.1.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1985 m. lapkričio 13 d. Šilalėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2018 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini), tyčia į V. V. vardu pildomą gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog deklaracija pateikta asmeniškai V. V., t. y. gyvenamosios vietos deklaracijos 12 grafoje ,,Deklaracija pateikta" pažymėjo langelį ,,Asmeniškai", įrašė V. V. vardą, pavardę ir pasirašė V. V. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 5 d. gyvenamosios vietos deklaraciją, šią suklastotą deklaraciją pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojai A. J..

Kaltinamoji R. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad V. V. yra jos vaiko tėvas. Jis 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje jai parašė laišką iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus, kuriame prašė, kad ji jį prideklaruotų jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvenu ji ir jos vaikai. Ji sutiko jį prideklaruoti šiuo adresu. Iš pradžių ji pabandė V. V. gyvenamąją vietą deklaruoti internetu, tačiau tam buvo reikalingos tiek jos, tiek V. V. banko kortelės, kadangi prie gyvenamosios vietos deklaravimo sistemos jungiamasi per elektroninius vartus Tada ji, tikslu prideklaruoti V. V. adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Seniūno pavaduotoja J. paaiškino, kad be V. V. prideklaruoti negalima. Tada ji jai pasakė, jog V. V. yra išvykęs. Seniūno pavaduotoja J. paaiškino, jog tokiu atveju reikia pateikti kokį nors dokumentą, kur būtų nurodyta kad V. V. sutinka, jog būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta. Apie tai laišku informavo V. V.. Neužilgo V. V. iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus atsiuntė laišką, kuriame buvo sutikimas, kad ji deklaruotų jo gyvenamąją vietą. V. V. parašas šiame sutikime nebuvo nei notariškai, nei kaip kitaip patvirtinti. Buvo tiesiog ant paprasto lapo surašytas V. V. ranka sutikimas ir pasirašyta. Gavusi šį V. V. sutikimą ji vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją tikslu deklaruoti V. V. gyvenamąją vietą. Seniūno pavaduotojai J. pateikė deklaravimui reikalingus dokumentus, tame tarpe ir V. V. sutikimą. Jokio V. V. asmens dokumento seniūno pavaduotojai J. nepateikė. Seniūno pavaduotoja J. atspausdino gyvenamosios vietos deklaracijos blanką, parodė kur deklaracijoje padaryti rankraštinius įrašus, kur pasirašyti. Tokiu būdu ji V. V. gyvenamosios vietos deklaracijos 12 grafoje pažymėjo, kad deklaraciją V. V. pateikia asmeniškai, įrašė V. V. vardą ir pavardę bei už jį pasirašė. Šios deklaracijos 13 grafoje ji padarė rankraštinius įrašus bei pasirašė, taip patvirtindama jog ji - gyvenamosios patalpos savininkė sutinka, jog būtų deklaruota V. V. gyvenamoji vieta jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Tada šią V. V. vardu supildytą deklaraciją ji pateikė seniūno pavaduotojai J., kuri suvedė duomenis į sistemą, užregistravo deklaraciją. Kodėl taip pasielgė, paaiškinimo neturi (b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustos A. J. parodymais nustatyta, kad ji 34 metai dirba (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje seniūno pavaduotojo pareigose. Keičiantis laikmečiui keitėsi jos pareigų, įstaigos pavadinimas. Tačiau jos darbo vieta visą šį laiką ta pati. Viena iš jos funkcijų yra gyvenamosios vietos deklaravimas. Šią funkciją (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vykdo ji viena. Jai nesant šią funkciją vykdo seniūnas. Gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ji vykdo nuo to laiko, kai ši funkcija buvo pavesta vykdyti seniūnijoms, tikslios datos neprisimena. 2018 m. gruodžio mėn. deklaruoti gyvenamąją vietą buvo galima arba internetu, arba asmeniui asmeniškai atvykus į seniūniją. Į seniūniją kartu turėdavo atvykti ir gyvenamosios patalpos savininkas, kuris turėdavo pateikti gyvenamosios patalpos, į kurią deklaruojamas asmuo, dokumentus. Prisimena, buvo pasibaigęs darbo laikas. Ji jau sėdo į automobilį važiuoti iš darbo namo, kai prie seniūnijos atvyko R. D.. Matė, kad R. D. automobilyje buvo dar vienas asmuo, pagal siluetą, mano, kad tai buvo vyras. Vyras iš automobilio išlipęs nebuvo, šio gerai nematė. R. D. pasakė ,,taip ir galvojau, kad nespėsim“. R. D. sakė ,,norim deklaruoti gyvenamąją vietą“. Ji paklausė, ar ši su savimi turi visus savo buto dokumentus, kadangi gyvenamosios vietos deklaracijoje reikia įrašyti gyvenamosios vietos unikalų numerį. R. D. atsakė, kad ji su savimi savo buto dokumentų neturi. Ji R. D. paaiškino, kad gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu, kad tokiu atveju atvykti į seniūniją nereikia. R. D. pasakė, jog taip ir padarys. Po kelių dienų į seniūniją vėl atvyko R. D., atvyko viena. R. D. sakė, kad deklaruoti gyvenamąją vietą internetu nepavyko. R. D. su savimi turėjo vyriškio, kuris neva norėjo deklaruoti gyvenamąją vietą R. D. priklausančiame bute, asmens dokumentą. R. D. taip pat pateikė ranka surašytą ir pasirašytą sutikimą, kuriame buvo nurodyta, kad atvykti į seniūniją negali, kad dokumentus gyvenamosios vietos deklaravimui pateiks R. D. bei sutinka jog jo gyvenamoji vieta būtų deklaruota R. D. priklausančiame bute. Šis sutikimas buvo surašytas vyriškio, kurį pageidavo prideklaruoti R. D., vardu. Minimas sutikimas nebuvo tvirtintas notariškai ar kita teisės aktų nustatyta tvarka. Nors tai yra teisės aktų, reglamentuojančių gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką, pažeidimas, ji sutiko suforminti V. V. gyvenamosios vietos deklaravimą R. D. priklausančiame bute, V. V. pačiam asmeniškai nedalyvaujant. Ji sistemoje suvedė asmens kodą, atspausdino gyvenamosios vietos deklaracijos blanką, į kurį savo ranka įrašė deklaruojamos gyvenamosios vietos duomenis, 12 grafoje ,,Deklaracija pateikta“ R. D. jos akivaizdoje pažymėjo, kad deklaraciją asmeniškai pateikia V. V.. R. D. jos akivaizdoje V. V. gyvenamosios vietos deklaracijoje 12 grafoje ,,Deklaracija pateikta“ padarė rankraštinius įrašus ir pasirašė už V. V., neva jis deklaraciją pateikia asmeniškai. Jos akivaizdoje R. D. padarė rankraštinius įrašus ir pasirašė deklaracijos grafoje ,,Gyvenamosios patalpos savininko sutikimas“. Ji savo parašu patvirtino, kad V. V. vardu gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini) 2018-12-05 pateikė asmeniškai pats V. V.. V. V. pati niekada nėra mačiusi. Tačiau taip pasielgė – suformino V. V. gyvenamosios vietos deklaraciją, patvirtino parašus, suvedė į sistemą, nes pasitikėjo R. D.. Iki tol ne kartą buvo girdėjusi iš aplinkinių, kad R. D. gerai sekasi su vyru, kad kartu gyvena, turi bendrą vaiką, vyksta į keliones, tvarkosi butą. R. D. tėvas yra sakęs, kad geras žentas. Be to pirmą kartą R. D. buvo prie seniūnijos atvykusi su kažkokiu vyriškiu, pagalvojo, kad tai tas pats, kuris nori deklaruoti gyvenamąją vietą. 2019-02-08 Kauno apskrities VPK pateikus minimos gyvenamosios vietos deklaracijos kopiją bei susijusius dokumentus, R. D. pateikto V. V. vardu surašyto sutikimo dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo, apie kurį davė parodymus šios apklausos metu, kopijos nepateikė, kadangi V. V. parašas jame teisės aktų tvarka nepatvirtintas, todėl šis sutikimas neturi jokios juridinės galios. Seniūnijoje gavus Kauno apskrities VPK reikalavimą pateikti V. V. gyvenamosios vietos deklaracijos bei susijusių dokumentų originalus, dokumentus per Pajūrio paštą išsiuntė 2019 m. balandžio 2 d. paprastu paštu. (b. l. 26-27).

2019 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. B. tarnybiniame pranešime dėl IT pradėjimo nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44616-18. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas įteiktas V. V., kuris 2018 m. rugsėjo 14 d. sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. V. V. nuo 2018 m. rugsėjo 16 d iki šiol randasi Kauno tardymo izoliatoriuje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. V. nuo 2018 m. gruodžio 5 d. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamojo papildomos apklausos metu V. V. parodė, kad jis pats dėl prisideklaravimo šiuo adresu niekur nesikreipė, jokiuose dokumentuose nepasirašė, kad jį šiuo adresu prideklaravo R. D.. Ikiteisminio tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos gauta gyvenamosios vietos deklaracijos, pildomos asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, užpildytos V. V. vardu, kopija. Minimos deklaracijos 12 grafoje nurodyta, kad deklaraciją asmeniškai pateikia V. V. (atlikti rankraštiniai įrašai, pasirašyta V. V. vardu). Deklaracijos 13 grafoje ,,Gyvenamosios patalpos savininko sutikimas" pasirašiusi R. D.. Deklaracijos 14 grafoje ,,Duomenys sutikrinti, deklaracija priimta, savininko parašą tvirtinu“ pasirašiusi seniūno pavaduotoja A. J. (b. l. 1).

V. V. parodymais (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44616-18) nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) jį prideklaravo R. D.. R. sakė, kad ji jį prideklaravo. Jis pats dėl prisideklaravimo šiuo adresu niekur nesikreipė, jokiuose dokumentuose nepasirašė. Jam po prideklaravimo į Kauno tardymo izoliatorių atsiuntė tai patvirtinančią pažymą (b. l. 31-35)

2019 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. 7-53-(1.8) nurodyta, kad V. V. nuo 2018 m. gruodžio 5 d. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19).

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas iš šiame BK straipsnyje nurodytų veiksmų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje

Kaltinamoji R. D. 2018 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tyčia į V. V. vardu pildomą gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog deklaracija pateikta asmeniškai V. V., t. y. gyvenamosios vietos deklaracijos 12 grafoje ,,Deklaracija pateikta“ pažymėjo langelį ,,Asmeniškai", įrašė V. V. vardą, pavardę ir pasirašė V. V. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 5 d. gyvenamosios vietos deklaraciją, šią suklastotą deklaraciją pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojai A. J.. Šiais veiksmais kaltinamoji tyčia suklastojo tikrą dokumentą – gyvenamosios vietos deklaraciją, todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ji kalta ir baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, R. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda (b. l. 60-64).

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji R. D. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, neteista (b. l. 37), bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 43, 44), priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centre neregistruota, nesilankė (b. l. 47), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmė, nustatant jos dydį, artimą sankcijoje numatytam minimumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtina bausmė kaltinamajai mažintina vienu trečdaliu.

R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57, 58) paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su V. V. gyvenamosios vietos deklaracija ir V. V. prašymu, paliktinas saugoti bylos medžiagoje (b. l. 19).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 (penkiasdešimt keturių) MGL, t.y. 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-36 (trisdešimt šešių) MGL, t.y. 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Įpareigoti R. D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su V. V. gyvenamosios vietos deklaracija ir V. V. prašymu, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti R. D., kad, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Grigas