- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- 1-109-1157/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31285-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Asta Poškutė
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.4Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensijoje, teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. B. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 08:50 val., prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju J. R., iš savo dėvimų šortų kišenės išėmęs ne mažiau kaip septynis akmenis metė jam į kojas, tokiu būdu padarydamas kairio šeivakaulio lateralinės kulkšnies lūžį su poodine kraujosruva išorinės kulkšnies srityje ir pėdos išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje kojoje, t. y. sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje
Be to, R. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 09:00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia mėtė akmenis į J. R. priklausantį, jo vairuojamą automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl įskilo automobilio priekinis stiklas bei sudužo dešinės pusės priekinių durelių stiklas, ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė J. R. 200 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šią gatvę pasirinko, nes ji yra šalia namų, ji yra nauja, ten yra šaligatvis, plati gatvė, pėsčiųjų, dviračių takas, automobiliai retai važinėja, ten labai daug žmonių vaikšto, šunis vedžioja. Bėgiodamas vyras niekam netrukdo, nieko blogo nedaro, su žmona Pavilnyje gyvena daugiau kaip 20 metų, jokių konfliktų nebuvo, išskyrus pernai liepos mėnesį, t. y. R. ,,iškoliojo, išpjūdė šunimis“. Dar pernai pavasarį pastebėjo, kad bėgant pro jų didžiulį sklypą, jie iš tolo kažką šūkauja ir keikiasi, bet vyras nekreipdavo dėmesio, kadangi ten bėgioja 3-4 šunys pastoviai, dažniausiai išbėga 3 į Taugotiškių g. Galvodavo, kad jie šaukia tuos šunis, ant jų ten keikiasi. Pavilnyje labai daug šunų, praktiškai kiekviename name yra ir ne po vieną, tačiau vyras myli šunis, vaikystėje turėjo ne vieną, žino kaip elgtis. Praeitų metų liepos 24 dieną, kaip jau pasakojo nukentėjusysis, vyras kaip visada bėgo Taugotiškių g. maždaug prie (duomenys neskelbtini) namo. Šunys atbėgo link jo lodami, todėl jis nusilaužė šakelę, mostelėjo šunims, jie nubėgo. Vyras pribėgo ir aikštelėje apsisuko, tada pamatė stovintį R., kuris keikėsi ir pradėjo į jį mėtyti akmenis, kai išmėtė akmenis, jis nubėgo į kiemą. Kieme prie asfalto, žvyrkelio su telefonu stovėjo K., kuri, kaltinamojo manymu, filmavo ar fotografavo. Galvojo, kad tas incidentas pasibaigė, nes jis nubėgo, perbėgo aikštelėje į kitą gatvės pusę, pradėjau bėgti toliau link 5 namo, bet išgirdo vėl R., kuris keikėsi, taip pat krintančių į asfaltą akmenų garsą, todėl kaltinamasis atsisuko ir pamatė, kad R. bėga iš paskos ir mėto į jį akmenis. J. R. išmėtė akmenis, apsisuko ir nubėgo link automobilio, bėgdamas užkliuvo už kelio bortelio, tas bortelis yra prie ženklo „Privati valda“, o kaltinamasis nubėgo. Matė, kaip užkliuvo už bortelio. Būnant netoli 5 namo, netoli gatvės, išgirdo atvažiuojantį automobilį, šoktelėjo ant šaligatvio, pro pat jį, kairiąja kelio puse, pralėkė automobilis, vairuojamas J. R.. Jis pravažiavo į Taugotiškių g., pasuko į kairę, o kaltinamasis bėgo toliau pėsčiųjų, dviračių taku. Šitas pilietis, atsidaręs langą, keikėsi, rėkė, kėlė įtarimų dėl blaivumo. Artėjant prie akligatvio, netoli išvažiavimo iš Taugotiškių g., R. jį aplenkė, sustojo ant pėsčiųjų, dviračio tako, o kai kaltinamasis pribėgo, buvo atidarytas vairuotojo langas ir jis pasakė ,,na išdaužk išdaužk stiklą“. Vyras pamatė, kad tikrai girtas, neblaivus, pagalvojo, kad nėra jam čia ko susidėti ir toliau nubėgo. Kaltinamajam nubėgant, jis šūktelėjo ,,bėk, bėk, čia nėra pėsčiųjų perėjos“, staigiai pajudėjo ir atsitrenkė į kaltinamąjį. Kaltinamasis apsvaigo, bet išsilaikė ant kojų. Bėgo toliau pėsčiųjų-dviračių taku, o R. važiavo automobiliu iš paskos, būnant netoli ženklo pėsčiųjų-dviračių takas, kaltinamajam stuktelėjo į dešinę koją. Anksčiau galvojo, kad užsigavo dešinį kulną į bortelį, bet dabar prisimena, kad jis stuktelėjo, po smūgio jį išmetė per žalią veją ant asfalto, kur nukrito, todėl išsigandęs ir streso būsenoje, pakėlė akmenį, kuris ten buvo ir metė į automobilį, išdaužė stiklą ir R. automobilis sustojo prie kelio ženklo, stulpo, vos į jį neatsitrenkęs. Tada jis išsišiepęs pasakė ,,na ką pakliuvai? Dabar neišsisuksi“. Padavė atgal ir dar kartą bandė ant jo užvažiuoti. Todėl pakėlė akmenį ir metė į automobilį, bet nepataikė, nes suskaudo dešinį petį. Kada jis nuvažiavo, vyras apsidairė, kad gatvėje nieko nėra, jis neturėjo nei telefono, nei laikrodžio. Kažkaip pasirodė, kad apie 08:30 val. buvo. Pribėgo prie dviejų vyrukų ir paprašė telefono, bet vienas pasakė, neduok, nes tau skambins policija į šitą telefoną šitą. Atnešė mamos telefoną ir paskambino į policiją. Nurodė, jog kaltinamąjį kaltina, kad bėgioja su pilnomis kišenėmis akmenų. Pažymėjo, jog šortuose kišenių nėra, o jei kituose ir yra kišenės, ten yra tinkliukas, jis tų akmenų nelaiko. Nurodė, kad nors ir mėtė akmenis, įrodymų nėra. Nurodė, jog ant automobilio priekinio bamperio yra nubrozdinimai, kurie liko nuo smūgio į kaltinamojo koją, sportbačius. Priedo ant tos žaizdos, kuri yra kairėje kojoje, ten yra labai įdomiai parašyta, kairės kojos, čiurnos išorinėje pusėje, kitas sužalojimas pėdos apačioje, tai du sužalojimai. Nors ekspertė pasakė, kad vienas sužeidimas, nusileido į pėdą. Jei būtų pakliuvęs akmuo į jo koją, tai toje vietoje būtų nubrozdinimas, kaip ir pas jį dešinėje kojoje. Nukentėjusysis asmuo neprisimena, nei koks akmuo buvo, vieną kartą prisimena, kad akistatos metu, jis pasakė, kad akmuo atsitrenkė į asfaltą ir suskilo. Pažymėjo, kad tyrėja, kaip visada, ne viską užrašė, ji labai daug ko neužrašė. Nurodė, jog policininkai viską melavo. Kaltinamojo teigimu, dažniausiai šeivikauliai lūžta kryptelėjus pėdą. Kaltinamasis rodė inscenizaciją. Kaltinamasis pareiškė, jog akmenų nemėtė, į jų teritoriją nebėgo.
Teisiamųjų posėdžiu metu nukentėjusysis J. R. parodė, kad R. B. kiekvieną dieną atbėga, laksto, šunis erzina, pradėjo mėtyti didelius akmenis, pataikė į abi kojas, sužeidė kitą koją ir skilo kojos kaulas. Matė, kad akmenis traukė iš kišenės. Kaltinamasis nubėgo, o jis įsėdo į mašiną, norėjo išsiaiškinti, kodėl jis mėtė akmenis, jį pasivijo, atvažiavo ir klausė „ką tu čia darai?“. Kaltinamojo nekliudė, sustojo šalia. Tai jis paėmė saują žvyro ir metė per langą, per vairuotojo langą, o paskui, kai nukentėjusysis bandė apsisukti, kaltinamasis pradėjo mėtyti akmenis. Išdaužė šoninį automobilio langą, priekinis automobilio stiklas suskilo, ir viskas, taigi vyras apsisuko ir parvažiavo namo, paskambino policijai. Nurodė, kad abu stiklai dužo vienu kartu. Nežino, ar abu stiklai dužo nuo to pačio akmens. Kai vairavo, kojos neskaudėjo. Jie neatvažiavo į įvykio vietą, bet užregistravo ir pasakė atvykti kitą dieną ryte į policiją ir pareiškimą parašyti. Po pietų buvo atvažiavusi policija, kaltinamasis kartu buvo atvažiavęs, apžiūrėjo mašiną. Tada liepė važiuoti į teismo medicininę apžiūrą, padarė ekspertizę ir kažkas negerai ten buvo. Buvo Naujininkų poliklinikoje, tačiau jie nusiuntė Santariškių ligoninę, peršvietė koją ir paaiškėjo, kad yra suskilęs kaulas. Pažymėjo, kad tą dieną buvo su drauge, bet ji nematė, kaip kaltinamasis mėtė akmenis. Akmenis mėtė į šuniuką, todėl jo draugė jį pasiėmė ir nunešė namo. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, o paskui iš skausmo išgėrė apie 0,5 l degtinės. Nurodė, jog tą dieną koja šiek tiek patino, tačiau kitą dieną koja dar labiau pradėjo tinti. Nurodė, kad atsisakė greitosios pagalbos, nes galvojo, kad sumušimai praeis. Teikė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, jog reikia pridėti 200 Eur į civilinį ieškinį už mašiną. Patikslino, kad dėl stiklų, tai vieną pakeitė iš karto dėl orų, tai nerašė sąskaitos, galvojo, kad technikinę prasivarys, tuo tarpu dėl priekinio stiklo, kur skilęs, liepė pakeisti. Patvirtino, kad stiklų keitimas kainavo 200 Eur bendroje sumoje, pridėjus darbo kainą. Patvirtino, kad priekinis stiklas kainavo 80 Eur, o šoninis – 50 Eur. Tada išrašė sąskaitą už abu. Taip pat reikalauja 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio. Įvykio pasekmės sukėlė nepatogumų, kadangi buvo karšta, su lazdomis reikėjo vaikščioti, važiuoti su mašina negalėjo. Nurodė, kad iki šio įvykio konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. Įvykio metu turėjo 3 šunis. Kameros įvykio vietos nefilmuoja.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. K. parodė, kad buvo mažas keliukas, paprastas, ten niekas niekada nevaikščioja. Paskui padarė didelį, platų kelią, prie įvažiavimo, prie visų namų. Jokio takelio ten nėra, tik pravažiuojamoji dalis. Šis vyras, kai atbėga, pradeda terorizuoti jos šuniukus, vienas sveria 4 kg, kitas mažiukas 4,5 ar 4,7 kg. Tiesiog prašo, kad „nebėk, neterorizuok“, o jis tiesiog paima akmenis ir meta į šuniukus. Manė, kad jis juokavo. Vieną kartą priėjo prie jo ir pamatė, kad žmogus neadekvatus ir išėjo namo. Po 20 min. vėl atbėgęs, bėgioja prie šunų. Kišenėse turėjo akmenų daug ir mušė šuniukus. Buvo didelę šuniukui traumą akmeniu padaręs. Manė, kad šuniukas bėgdamas atsitrenkė kažkur, bet pasakė, kad buvo smūgis šuniukui akmeniu. Nuolat, kiekvieną rytą, du, tris kartus apibėga aplink svetimus automobilius ir bėga prie šuniukų. Nurodė, kad santykiai su nukentėjusiuoju yra draugiški. Dėl įvykio parodė, kad jie buvo kieme, šis vyras sėdo ant kelkraščio. Atbėgusiam šuniukui, jis vėl smogė pagaliuku, šuniukas atbėgo šlubuodamas, todėl paėmė šuniuką ir nubėgo namo, ir pamatė, kad J. su juo kalbasi. Paliko šuniuką kambaryje, o kai grįžo, pamatė, kad J. šlubuoja. Klausė kas buvo, o jis sakė, kad akmeniu sudavė per koją. Sakė kviesti greitąją pagalbą, tačiau J. sakė praeis, praeis. Moteris paskambino policijai, atvyko policija negreitai. J. labai skaudėjo koją, atsigulęs prie namo gulėjo. Atvyko policija, pamatė, kad buvo išdaužyti langai, sako kokiu pagrindu, sako, kad reikia klausti J., nes moteris nieko nematė. Buvo atvykusi savivaldybė sakė, kad šuniukams ten negalima eiti, nes bėgiojantis vyras skundžiasi dėl to. Nurodė, kad jie 70 metų čia gyvena, su kaimynais nesipyksta. Ta vieta niekam nepriklauso, laksto ir šuniukai, kaimynų šuniukai, niekas nesiskundžia. Po to savivaldybė uždraudė jam bėgioti. Raštu buvo parašyta ir jam apie tai pasakyta. Pora mėnesių šis žmogus nebėgiojo ten, bet po to pradėjo bėgioti, terorizuoti šunis. Net buvo taip, kad atsisėsdavo kelkraštyje ir laukdavo šunų. Įvykių nebuvo po to, kai jis susižeidė kojas per artimiausias dvi savaites. J. skaudėjo koją, o kai labai įsiskaudėjo, atvažiavęs sūnus davė vaistų, degtinės. Atvažiavo šviesti kojos ir sakė, kad buvo sumušimas, tačiau, kai padarė tyrimą, peršvietė, sakė, kad ir lūžis yra. Moteris rūpinosi nukentėjusiuoju. Momento dėl lango nematė. Buvo išdaužti du langai – keleivio pusėje ir priekinis stiklas. Akmuo buvo ant priekinės sėdynės. Nežino ar nukentėjusysis grasino kaltinamajam. Kaltinamasis pastoviai bėgioja ir fotografuoja juos, jų kiemą, kviečia šunis. Nurodė, kad kai atvyko policija, jis jau buvo vartojęs alkoholį. Iki įvykio J. alkoholio nevartojo, buvo su ja darže.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio vyresnysis specialistas. Parodė, kad atvyko į įvykio vietą. Buvo situacija, kad bėgikas sakė, kad ant jo bandė užvažiuoti automobilis, žmogus paaiškino, kad jis bėgiodavo pastoviai tuo pačiu maršrutu, kiekvieną kartą sportuodamas, užbėgdavo į akligatvį, apsisukdavo ir bėgdavo toliau. Tos gatvės gyventojas, paskutiniame name, reiškė nepasitenkinimą, kad erzino jo šunis, tas konfliktas sekė dieną po dienos ir vienu momentu, tas žmogus, susierzino ir bandė užvažiuoti ant bėgiko, bėgikas paėmė akmenį ir išdaužė stiklą. Nurodė, kad bėgikas važiavo kartu į pirminę vietą ir tada nuvažiavo pas tą žmogų aiškintis, kas ten buvo. Atrodo, kad rado automobilį su išdaužtu stiklu ir atėjo tas žmogus iš kiemo su labai dideliu nepasitenkinimu, vos neužsipuolė to kito žmogaus, kodėl jis čia laksto, bandė aiškintis situaciją. Nelabai prisimena tos eigos, ten iš visų pusių šaukė, negali atstatyti, kas ten buvo. Žmogus šlubavo ir sakė, kad jam koją skaudą, kuris vairavo automobilį. Kieme buvo šuniukai. Vienas šuo buvo pririštas, daugiau neatsimena. Neprisimena ar apžiūrėjo įvykio vietą. Negali pasakyti, ar asmenys buvo blaivūs. Pažymėjo, jog dėl partrenkimo ten buvo labai neaiški aplinkybė. Kiek prisimena, bėgikas iš pradžių sakė, kad bandė užvažiuoti ant žmogaus. Vėliau paklausė, ar buvo kontaktas, sakė nebuvo, pasitraukė į šoną, paėmė akmenį ir metė į automobilio stiklą. Kontakto nebuvo, automatiškai nėra eismo įvykio, yra tik KET pažeidimas. Matėsi stiklo šukės. Neatsimena dėl abipusių akmenų mėtymo, bet kad kažkuris metė, tai taip.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos pirmojo poskyrio vyriausioji specialistė. Atvyko su kolega. Įvykio vieta Pavilnys. Pranešėjas kalbėjo įžūliai, mokė kaip dirbti. Atvykus pas konfliktuojančias šalis, abi šalys laikėsi savo parodymų, kad pranešėjas kaltina tuos žmonės, jog jie prie jo kabinėjasi, o kita konfliktuojanti pusė lygiai taip pat, kad jis atbėga prie jų namų, muša šunis ir panašiai. Matė vieną šunį, veislės nepasakys, jis buvo moteriai iki kelių. Tikrino alkotesteriu, bet kas buvo blaivus, neatsimena. Daug detalių nebeatsimena. Automobilis priklausė ne pranešėjui, o kitai konfliktuojančiai pusei. Kita pusė yra ta, kuri gyveno Džiaugsmo g. Įvykio vieta buvo gatvė, kur nurodė pranešėjas, kad jį kliudė, kur jis bėgiojo, kur apsisukinėjo automobilis. Šita vieta, pagal juos buvo įvykio vieta. Tikriausiai abi puses ramino, nes abi konfliktavo.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. G. parodė, kad ji yra teismo medicinos ekspertė, dirba Vilniaus skyriuje, Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, 16 metų darbo stažas, turi kvalifikaciją atlikti mirusių ir gyvųjų asmenų tyrimą, tvirtina išvadas. Antra išvada buvo teikta, nes buvo nepateikti dokumentai, pirminio apsilankymo metu, tai tiesiog vyras atliko rentgenogramas po apžiūros, kadangi radiologinių tyrimų nedaro, todėl negalėjo įsitikinti, ar yra kažkokie giluminiai pažeidimai, antra išvada pasikeitė dėl sutrikdymo mąsto, buvo nustatytas lūžis, buvo papildyta. Posėdžio metu aptarė pateiktas išvadas. Paminėjo, jog yra įvykusi techninė klaida dėl J. S., kadangi tyrė J. R.. Dėl pateiktų išvadų pažymėjo, kad nėra duomenų, kad tai buvo senas lūžis, todėl tikslindama seną išvadą, kitus sužalojimus, matė, kad tai vis dėl to gali būti pasekmė, iš to įvykio. Nurodė, jog lūžis buvo šviežias, kadangi gijimo požymiai atsiranda tik 3-4 savaitę po lūžio. Valandų tikslumu negali pasakyti, kada buvo patirtas sužalojimas. Kreipėsi 21 dieną. Ekspertė pažymėjo, kad tarp ekspertizių žmogus galėjo susižaloti, bet čia gali pasakyti tik pats tiriamasis. Teoriškai, galima patirti tokius sužalojimus, jei yra atsikišęs bordiūro kraštas, bet čia turi būti labai atsikišęs.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. B. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę suprato, lietuvių kalbą supranta ir moka, todėl vertėjas jam nėra reikalingas. Sutinka duoti parodymus lietuvių kalba. Nėra registruotas ir gydytas jokiose psichiatrinėse gydymo įstaigose. Priklausomybių ligų centre neregistruotas. Serga onkologine liga, jam būtina palaikyti fizinę būklę, todėl jis bėgioja ir bėgios, o Taugotiškių g. jam ten yra gera bėgioti, naujas kelias, viskas lygu. Dėl jam pareikšto įtarimo, jis kaltės nepripažįsta, kadangi bėgioja ir nieko nekliudo, į niekieno teritoriją neįsiveržia ir bėgiodamas po 7 akmenis šortų kišenėse nesinešioja. Akmenų į šį asmenį jis nemetė, metė tik vieną kartą akmenį į automobilį ir pataikė į keleivio pusės priekinį langą, stiklas dužo, tačiau jis gynėsi nuo jo, jis jį kliudė savo automobiliu, užvažiavo ant šaligatvio, juo važiavo, važiavo dviračio taku, gynėsi nuo piliečio, kuris galimai buvo neblaivus, kuris jį gaudė, o jis pabėgo iš įvykio vietos, nes policijos jis laukė įvykio vietoje dvi valandas. Antrą kartą metė akmenį, bet nepataikė niekur, šortuose jų neturėjo, tačiau, kai jis jį bandė partrenkti ir jis suklupo tada pasikėlė akmenį vieną, o paskui pasikėlė dar vieną, kuriuo nepataikė niekur. Priekinio stiklo jis nesudaužė. Atlyginti žalos nesiruošia, nes jis jį kliudė savo vairuojamu automobiliu OPEL, jis gynėsi, patyrė fizinę ir moralinę žalą. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31278-23, kuriame yra pripažintas nukentėjusiuoju dėl to pačio įvykio. Atvykus policijos pareigūnams, jis jį ir toliau „koliojo“, jį gąsdino, kad jį suvažinės automobiliu ar traktoriumi, jį policininkai ramino, pasakė jam, kad jo neapklausinės, nes jis yra neblaivus, pareigūnai neužfiksavo to kaip autoįvykio, nes pasakė pareigūnai, kad čia ne autoįvykis (2 t., b. l. 91-94). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis R. B. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl būtinosios ginties, parodymus duos teisme. Prašo papildomos specialisto išvados, nes antroje specialisto išvadoje lapkričio 8 d. diagnostinio tyrimo aprašymas yra dvi savaitės po veikos, o pirminėje specialisto išvadoje tokių sužalojimų nebuvo konstatuota, taip pat nori paminėti, kad įvykio dieną nukentėjusysis atsisakė medicininės pagalbos, į gydymo įstaigą nesikreipė bei buvo neblaivus, tą paliudijo ir buvę įvykio vietoje policijos pareigūnai, nes tą dieną nepriėmė iš jo pareiškimo (2 t., b. l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis R. B. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, tačiau nori pabrėžti, kad konfliktas kilo dėl J. R. paleistų šunų, prie (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimo, o ne (duomenys neskelbtini), nuo kurių jis apsigynė nusilaužęs šakelę nuo medžio, žodinis konfliktas nekilo, J. R. pradėjo mėtyti į jį akmenis, kada jis apsigynė nuo šunų, ir toliau bėgo Taugotiškių g., jis neturėjo jokių akmenų, nes buvo su šortais be kišenių. J. R. įvykio metu buvo girtas, dėl to atvykę policijos pareigūnai negalėjo iš jo paimti pareiškimo, kas užfiksuota vaizdo įraše, be to ir atvykus policijos pareigūnams, jis išsako grasinančius žodžius jo sveikatai ir gyvybei (tai yra antrame vaizdo įraše, kažkur nuo 6 minutės, kada grasinama yra 3 kartus). Taip pat vaizdo įraše yra matoma, kada atvykę policijos pareigūnai, o J. R. šunys buvo dar nepririšti. Kodėl apžiūros protokoluose nėra užfiksuoti grasinimai jo atžvilgiu iš J. R.. Jis gynėsi nuo šunų, J. R. jį vijosi, bet pabėgęs kažkur 10 metrų, apsisuko ir nubėgo link savo mašinos ir užkliuvo bėgdamas už bortelio dešine koja, kurią susižalojo į bortelį, krisdamas pasuko kairę koją. Jis atsisėdęs į savo automobilį, jį vijosi apie 200 metrų, t. y. iš išvažiavimo Taugotiškių g. iki Džiaugsmo g. išvažiavimo, kuris kerta dviračių taką. Jam bėgant pėsčiųjų ir dviračių taku, J. R. vairuodamas automobilį OPEL, ir būdamas neblaivus, trenkėsi į jį automobilio priekine dalimi į jo kairės kojos vidinę pusę ir paliko juodą pėdsaką ant jo sportinės avalynės vidinės pusės kulno baltos spalvos. Po ko jis dar jį vijosi apie 20 metrų dviračių taku iki kelio ženklo 4.13, jis streso būsenoje, išsigandęs dėl savo sveikatos ir gyvybės, kad jis jį suvažinės, išbėgo į Taugotiškio g., užkliuvo už bortelio ir suklupo ant akmenų, kurie buvo ant asfalto. Išsigandęs, būdamas streso būsenoje, save gindamas, griebė pakliuvusį po ranka vieną akmenį ir metė akmenį į automobilį, padidinto pavojaus šaltinį, pataikė į dešinės pusės durelių stiklą. J. R. pavažiavęs atgal, bandė vėl ant jo važiuoti su savo vairuojamu automobiliu, vėl paėmė akmenį nuo grindinio ir metė į automobilį, bet to akmens nepataikė, nes tuo metu jam suskaudo ranka, kuri yra nuo seno sužalota. Pas jį nuo seniau nei yra įvykęs įvykis, yra sužalota dešinė ranka, o būtent raktikaulis, dešinės rankos stipinkaulio viršutinė dalis, plaštaka. Nori paminėti, kad yra dešiniarankis. Metant antrą kartą akmenį, pajuto rankoje skausmą, dėl ko nepataikė į automobilį. Tyčios sugadinti turtą neturėjo, gynėsi nuo užpuoliko, vairuojančio padidinto pavojaus transporto priemone pėsčiųjų-dviračių taku. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl būtinosios ginties ir iškelti baudžiamąja bylą J. R. dėl melagingų parodymų, taip pat ir N. K. (2 t., b. l.115-117).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. R. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Teritorija aptverta tvora. Įrengus naują Taugotiškių g., liko patekimas į teritoriją, kuris nesaugomas tvora, jame neįrengti vartai. Kieme laiko du šunis – vilkšunį, kuris pririštas viela, gali laisvai vaikščioti po teritoriją, tačiau iš jos jis išeiti negali. Kieme taip pat būda mažas šuniukas, kuris laksto palaidas, jis nėra agresyvus, niekada dėl jo nėra gavęs jokių skundų, šuo loja reaguodamas į kažką, tačiau žmonių nepuola. Liepos mėnesį, Taugotiškių g. bėgioja vyras, kuris įbėga į jų teritoriją, po ko mažas šuniukas ant jo loja, tačiau niekada jam nėra įkandęs ar jo puolęs. Įtaria, kad būtent dėl to, jis kišenėse ėmė nešiotis akmenis, nes mėto juos į šunį. Tai yra matęs ne kartą jis ir kartu gyvenanti jo draugė. Kalbant apie vakarykštį įvykį, nori papasakoti, kad apie 9 val. išgirdo, kad kieme loja šuniukas, po ko suprato, kad greičiausia bėgioja jam iš matymo žinomas vyras, nes jis visada atbėga apie 9 val. Norėdamas patikrinti, ar asmuo nemėto akmenų į jo šuniuką, išėjo į kiemą, po ko pamatė, kad jam iš matymo matytas vyras iš savo dėvimų šortų kišenės išėmęs akmenis, mėto juos į šuniuką, paklausė: „ką jis daro?“, po ko išėmęs akmenis iš dėvimų šortų, ne mažiau 7, jų metė į jį, pataikydamas į abi jo kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pataikęs į kojas, asmuo ėmė šalintis, po ko jam priklausančiu automobiliu OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė jį vytis, važiuojant Taugotiškių g., po ko asmuo jį pamatęs, vėl ėmė mėtyti akmenis, pataikydamas į automobilį, dėl ko įskilo jam priklausančio automobilio priekinis stiklas, bei dužo dešinės puses priekinių durelių stiklas. Šio įvykio metu patyrė turtinę žalą – 200 Eur, bei fizinį skausmą. Šiuo metu jam vis dar skauda kojos abi, jos nuo patirtų traumų ištino. Šuniukas taip pat šlubuoja, nes vyras į jį pataikė akmeniu. Nori pabrėžti, kad minėtą vyrą žino maždaug 15 ar 20 metų. Jis turėjo taksi firmą, kurios adresas Garsioji g., Vilniuje. Pamena, jog dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), būtent į jo įstaigą nešė antstolių laiškus Garsioje g. Vardo ir pavardės jo nepamena. Žino, kad vakar su juo policija buvo atvykusi pas juos į kiemą, apie 15 val. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 34-36). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas J. R. parodė, kad šitam žmogui pretenzijų turi, jam šis asmuo išdaužė automobilio langus, padaryta turtinė žala, kurią vertina 200 Eur už automobilio langų tvarkymą. Dėl sužalotos jam kojos šiai dienai dar nežino, kokia jam yra padaryta žala, kadangi rytoj vyksta į Santaros klinikas, kadangi galimai įtaria jam kaulo skilimą. Taip pat nori paminėti, kad šį įvyki matė jo draugė-sugyventinė N. K.. Kai į jį buvo metami akmenys, jis jautė fizinį skausmą, kurį galėtų įvertinti iš 10 balų 6 ar 7, jautė skausmą tikrai didelį, šiuo metu dar skauda kojos. Ambulatoriškai jam skirtas gydymas, išrašytas tepalas kaului, turi dėvėti elastinį bintą. Jis sutiktų su šiuo asmeniu susitaikyti, jeigu jis jam atlygintų turtinę žalą, tačiau jam kyla įtarimas dėl šio asmens, nes pagal turimą informaciją jis žino, kad jis šiandien vėl stovėjo apie pusę valandos prie jo namų, taip pat nori paminėti, kad pats buvo išvykęs į Alytų nuo pirmadienio iki šiandien. Taip pat po 2023 m. rugpjūčio 17 d. įvykio tas žmogus kiekvieną dieną bėgioja toliau pro jo namus, tačiau ir toliau šaukia ant jo šunų, kaip supranta, nori veltis su juo į konfliktą. Po tos dienos įvykio jis visai nebesirodo, kad to žmogaus nesutikti. Taip pat nori pasakyti, kad jis į šį asmenį akmenų nemėtė ir jo su savo nuosavu automobiliu nekliudė, jis kabinėjasi prie jo ir jo augintinių, keldamas konfliktus, nesupranta ko tas žmogus siekia (1 t., b. l. 43-45). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas J. R.parodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo nori pateikti pareiškimą dėl civilinio ieškinio, kadangi patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią bendrai įvertino 650 Eur, už apgadintus automobilio stiklus, jis iš nuosavų savo lėšų išleido 150 Eur, kad automobilis būtų ir toliau tinkamas eksploatuoti. Neturtinę žalą jis įvertino 500 Eur, mėnesį laiko jo kairė koja buvo įgipsuota dėl padaryto sužalojimo, tai yra konkrečiai pataikytu akmeniu į ją, kada jam skilo kojas kaulas. Patyrė didelius išgyvenimus, negalėjo mėnesį laiko grįžti namo į Alytų ir ten atlikti savo suplanuotus darbus, neapmokėjo sąskaitų, buvo suvaržyta jo laisvė laisvai judėti, jautėsi nepatogiai, išsigando dėl skilusio kaulo, bijojo, kad nebūtų didesnių padarinių, kadangi jo amžius yra (duomenys neskelbtini) m. Taip pat nori pabrėžti dėl atliktos akistatos, kad jautė spaudimą iš R., jis taisė daugybę kartų savo pasakytus žodžius, juos vis keisdamas, po ko nusprendė nepasirašyti protokolo suprasdamas, kad akistata yra beprasmiška. Prašo ateityje daugiau neatlikti jokių procesinių veiksmų, kurie būtų atliekami dalyvaujant ir R., jautė spaudimą ir teko klausytis daugybės melo, kurį jis vis bandė pakeisti. Lieka prie duotų savo parodymų, papildyti ar jų pakeisti nenori (1 t., b. l. 55-58).
Ikiteisminio tyrimo metu atlikta akistata tarp įtariamojo R. B. ir nukentėjusiojo J. R., prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 48-52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad J. R. yra jos draugas, jis gyvena Alytuje, tačiau kartais atvažiuoja pas ją į namus jai padėti, jie bendrauja apie 15 metų. Vyro, kuris pastoviai ateina prie jos namų, nepažįsta, nežino nei vardo nei pavardės. 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 08:20 val., tas vyras, kurio vardo ji nežino, bėgiojo aplink svetimą automobilį ir nubėgo tolyn bėgimo takeliu, tada jis grįžo prie jos namo su pilnomis kišenėmis akmenų ir metė į jos šuniuką, kodėl jis metė į jos šunį, ji nežino. Ji stovėjo lauke, kai matė tą įvykį, o Juozas, tegul būna 10 metrų, nuo jo, taip pat stovėjo lauke. J. pamatęs, kad mėto į šunį akmenis, pradėjo eiti link to vyro, o tas vyras pradėjo mėtyti akmenis ir į J.. Ant J. dešinės kojos čiurnos matė ir kraują, guzą. Jai buvo stresas, ji susinervino ir pergyveno, kad mėto akmenis į jos šunį, po ko ji pasiėmė šunį ir nuėjo namo. J. nubėgo link to vyro, o kas ten tarp jų įvyko, ji nematė, tačiau palikusi šunį namuose, išėjo atgal į lauką ir pamatė, kad J. šlubuoja, J. sėdo į savo mašiną OPEL, valstybinių numerių neatsimena, ir ėmė važiuoti link to žmogaus, matė kaip J. važiavo keliu, kuris skirtas važiuoti automobiliams, yra įvažiavimai į kiemus. Kad J. su automobiliu kliudytų tą žmogų, to nematė, jis jai ir pats to nesakė. Kodėl J. važinėjo automobiliu paskui tą žmogų ji nežino, gal, kad šlubavo. Nematė, kad tas vyras išdaužytų J. automobilio langus akmenimis, tačiau kai J. grįžo į kiemą, kad buvo dužęs automobilio keleivio priekinis stiklas ir pats priekinis stiklas tą, ji matė. Jis ir toliau bėgioja pro jo namus, o ar mėto akmenis ar ne į jos šunį – nežino, bet yra girdėjusi tris kartus kaip šaukia ant jos šuns, tačiau ji jam nieko nesako, kai jį pamato eina namo. Su juo ji pati nekonfliktavusi ir su juo nėra kalbėjusi. J. po šio įvykio daugiau nekalbėjo ir susitikęs nebuvo (1 t., b. l. 78-80). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja N. K. parodė, kad vaizdo įrašų įvykusio įvykio dieną savo mobiliuoju telefonu nepadarė, nepadarė ir nuotraukų, nuotraukas, kurias pateikė vakar el. paštu, yra nufotografavusi, kada jis bėgioja ir toliau pro jos namą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jos kieme yra dvi kameros, tačiau jos vaizdo įrašų nefiksuoja už namo teritorijos, o visas jų tas konfliktas įvyko už namo teritorijos, pačios kameros įrengtos pagal visus įstatymus ir už namo teritorijos nefilmuoja. Patikslinant pirmosios apklausos aplinkybes nurodo, kad matė tik kaip tas vyras (kaip dabar jai žinoma R.), mėtė akmenis išsitraukęs iš dėvimų šortų kišenės į šunis, tada paėmusi šunį, nuėjo į namo vidų ir kai jis mėtė akmenis į jos sugyventinį J. to ji nematė, tada išėjus į lauką pastebėjo, kad J. šlubuoja, bet nematė kad būtų akmenis metęs į J.. Taip pat nematė ir kai mėtė į J. automobilio langus akmenis, kadangi veiksmas vyko kaip žino jau toliau nuo jos namų. Aplinkinių praeivių įvykusio konflikto dieną nepastebėjo. Kaip žino konfliktas vyko tarp J. ir R., ji matė, kai mėtė akmenis į šunis, jų metė du. Kiek jai yra žinoma ant gyvenamųjų namų šalimai vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Pateikia rašytą prašymą, kad atsisako atlikti akistatą su R. pateikdama paaiškinimą (1 t., b. l. 83-87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Ž. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. 13:55 val., gavo pranešimą apie tai, kad apie 09:30 val. Taugotiškių g. – Džiaugsmo g. sankryžoje, vyras vairuodamas juodos spalvos automobilį kliudė R. B. kairiąją koją, kas fizinio skausmo nesukėlė, tačiau turi pretenzijų dėl grasinimų. Atvykus prie gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje juos pasitiko R. B., jo paprašius papasakoti kas atsitiko jis nurodė, kad jis jau 20 metų rytais bėgioja tuo pačiu maršrutu, tačiau būtent tą dieną, jį užpuolė bei apmėtė akmenimis vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), o jis, norėdamas pagąsdinti jį užpuolusį asmenį, numetė prie jo akmenį (nenurodė pataikė ar ne). Po ko vyras sėdo į automobilį ir pradėjo jį vytis, norėjo su automobiliu jį partrenkti ir kliudė jo koją, tačiau jis teigė, kad fizinio skausmo nesukėlė, medikų pagalbos atsisakė. R. B. vis keitė parodymus, bandydamas aiškinti aplinkybes, vis nurodydamas jas skirtingai. Pirminė versija buvo, kad įvyko eismo įvykis, po kurio laiko aiškinantis aplinkybes nurodė, kad tai buvo konfliktas, jų reikalavo nuvykti pas asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Asmuo bendravo įžūliai, turėdamas jiems pretenzijų, kad jie nerado jo namo, nurodydamas kaip turi dirbti. R. B. nurodė, kad tai ne pirmas jų konfliktas su tuo asmeniu. R. B. nurodė, kad pretenzijų asmeniui, kliudžiusiam jo koją su automobiliu jis turi, taip pat jis ir nurodė, kad vykstant jų konfliktui, jis pats išdaužė tyčia to asmenis automobilio langą, norėdamas pataikyti į tą asmenį, bet išdaužė stiklą su dideliu akmeniu. Aiškinantis aplinkybes R. B. reikalavo vykti pas asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini), teigiantis, kad tikslinga išsiaiškinti įvykusį įvykį, jie atsisakė, nenorėdami sukelti dar didesnio konflikto, tačiau R. B. primygtinai reikalavo vykti, nurodydamas, kad neatlieka teisingai savo darbo, nebenorėdami konfliktuoti su R. B., visi kartu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu, juos pasitiko J. R. su moterimi. Paprašė J. R. paaiškinti, kas atsitiko, jis nurodė, kad šis vyras nuolatos pribėga prie jų namo teritorijos, mėto akmenis į šunis ir kelia konfliktą su juo asmeniškai, buvusi šalia moteris rodė sužeisto šuns nuotraukas. J. R. nenurodė, kad kliudė automobiliu R. B., tačiau parodė išdaužto stiklo langą. J. R. nurodė, kad pats kreipsis į policiją su pareiškimu dėl apgadinto lango ir skaudančios kojos, kadangi nurodė, jog mėtė į jį akmenis. Nori pabrėžti, kad J. R. juos pasitiko šlubuojančia koja. Kiekviena pusė laikėsi savo duodamų parodymų (1 t., b. l. 90-93).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad tikslios datos ir laiko neatsimena, buvo vasara, galimai rugpjūtis, kada vyko pagal gautą pranešimą, kad Taugotiškių g. – Džiaugsmo g., sankryžoje vyras automobiliu kliudė pranešėjo koją. Atvykus, juos pasitiko pats pranešėjas, vardo, pavardės neatsimena, tačiau asmuo nurodė, kad yra sportuojantis – bėgioja. Asmens paklausus, kas atsitiko, jis nurodė, kad jis bėgioja daug metų tuo pačiu maršrutu ir būtent tą dieną asmuo, gyvenantis Džiaugsmo g., bandė užvažiuoti jam ant kojos, o jis jam išdaužė automobilio stiklą su gulėjusiu akmeniu ant kelio. Aiškinantis aplinkybes, jis nurodė, kad bėgioja prie žmogaus, gyvenančio Džiaugsmo g., tuo pačiu maršrutu ir iš minėto gyventojo kiemo, jį pastoviai puldinėja šunys, kurie yra pririšti. Tas žmogus jam priekaištauja, kad čia nebėgiotų ir neerzintų šunų, po ko ir kilo tarp jų konfliktas, kada į jį Džiaugsmo g. gyventojas metė akmenį ar akmenis, po ko jis metė atgal (šitos aplinkybės jis nenurodė iš karto, nurodė tada, kai bendravo su kita konflikto puse). Bėgiojantis asmuo nurodė, kad gyventojas iš Džiaugsmo g. sėdo į automobilį ir pradėjo jį vytis ketindamas ant jo užvažiuoti, tačiau neužvažiavo, nes jis spėjo pasitraukti ir jo nekliudė, po ko jis paėmė akmenį ir išdaužė automobilio stiklą. Atvykus į vietą iškart visų aplinkybių nenurodė, kadangi aiškino, kad ant jo norėjo užvažiuoti, kad į jį mėtė akmenis, aplinkybės darėsi aiškesnės pabendravus su kita puse, kada visi trise (bėgiojantis vyras, kolegė ir jis) nuvyko į Džiaugsmo g., kur juos pasitiko vyresnio amžiaus du žmonės, t. y. moteris ir vyras. Vyras ateidamas link jų šlubavo, nurodė, kad šis bėgiojantis asmuo specialiai erzina šunis, mėto į juos akmenis ir, kad tai vyksta ne pirmą kartą, kad davus bėgiojančiam vyrui pastabą juos užsipuldavo (kaip užsipuldavo nenurodė). Šlubuojantis vyras nurodė, kad jam iš akmens pataikė bėgikas į koją, kad jam išdaužė langus automobilio su akmeniu bei aiškino, kad neužvažiavo jam ant jokios kojos. Buvusi moteris su šlubuojančiu vyru taip pat sakė, kad specialiai pribėga bėgiojantis vyras ir erzindavo šunis, mėtė akmenis, moteris taip pat bandė parodyti nuotraukas, tačiau nurodė, kad pateiks tyrėjai, kuri atliks ikiteisminį tyrimą. Abi pusės laikėsi savo parodymų, tačiau bėgiojantis vyras neneigė, kad metė akmenį ar akmenis į automobilį ir į vyresnio amžiaus vyrą. Klausė bėgiojančio asmens, kodėl jis nekeičia savo maršruto, kad konfliktai nebevyktų, jis nurodė, kad bėgiojo tiek metų, bėgios ir toliau tuo pačiu maršrutu. Surinko pirminę medžiagą, o vyresnio amžiaus vyras nurodė, kad savarankiškai kreipsis į policiją su pareiškimu (1 t., b. l. 95-97).
2023 m. lapkričio 15 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2023 m. lapkričio 15 d. savanoriškai pateikti įtariamojo R. B. įvykio dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 17 d. dėvėta avalynė (kedai) ir šortai. Apžiūrimi kedai – viena pora bei šortai. Šortai nėra nauji, matosi nusidėvėjimo žymės, šortai yra juodos spalvos su viršutine guma ryškiai žalios spalvos bei raišteliais ryškiai žali, šortuose nėra kišenių. Avalynė – kedai, turi nusidėvėjimų požymių, nėra nauji, juodos spalvos su baltomis imitacijomis, baltu padu, pavadinimu „Reebook“, kairiojo bato kulno srityje iš vidinės pusės matomas juodas brūkšnys. Apžiūroje dalyvavusių asmenų pareiškimai: kairiojo bato kulno srityje iš vidinio pusės matomas juodas brūkšnys atsiradęs nuo automobilio smūgio, noriu pažymėti, kad mano dėvėtuose šortuose kišenių nebuvo į kuriuos galėjo prisidėti akmenų (1 t., b. l. 136-142).
2023 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92214910158, skambučio pradžia 2023 m. rugpjūčio 17 d. 13:43:08)“. Garso įrašas darytas 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 13:43 val. Garso įrašo trukmė 05:32 min.
Operatorius – 112; Pranešėjas – R. B..
Operatorius: 112, klausau.
Pranešėjas: Laba diena.
Operatorius: Laba diena.
Pranešėjas: Čia šiandien man, pusę dešimt kažkur vienas bandė mane suvažinėti, aš kreipiausi į policiją, bet pralaukiau dvi valandas, sakė eit namo. Dabar namuose laukiu dar dvi valandas. Jaučiu jokios žinios.
Operatorius: Iš šito numerio skambinot, sakykit?
Pranešėjas: Ne, ne iš šito skambinau.
Operatorius: O kur įvykis buvo?
Pranešėjas: Taugotiškių, čia Džiaugsmo sankryžoj maždaug.
Operatorius: Čia Vilniuje, taip?
Pranešėjas: Jo.
Operatorius: O tai jums skambino kas ten? Iš policijos?
Pranešėjas: Nu skambino vienas čia numeris, (duomenys neskelbtini) ant galo, bet aš skambinu jau kelis kartus ir niekas neatsiliepia, atsijungia iš kart.
Operatorius: Bet jūs net nežinot, ar policija, ne policija ten skambino?
Pranešėjas: Nežinom. Matot, situacija tokia, kad aš bėgiojau šiandien link Pavilnio ir mane ten vienas kažkoks užpuolė ir bandė suvažinėti. Aš ten gindamas išdaužiau jam stiklą, jisai pabėgo. Aš tada šalia ten kiek paėjau, pas žmones paprašiau, kad paskambintų ir laukiau Taugotiškių, Džiaugsmo-Borisevičiaus sankryžoje, kad atvažiuotų. Nes aš skambinu iš (duomenys neskelbtini) namo. Tai pralaukiau dvi valandas – niekas neatvažiavo. Paskui paskambinau, pasakė, kad niekas neatvažiuos; eikit namo. Atėjau namo – vėl laukiu, niekas neatvažiuoja.
Operatorius: Koks vardas, pavardė?
Pranešėjas: R. B..
Operatorius: Matau jūsų pranešimą. Tai gal tada informaciją pakartotinai perduot policijai?
Pranešėjas: Aš nežinau, aš tiktai va taip ir galvojau, nes nu pažiūrėkit, kiek laiko. Buvo maždaug pusę dešimt įvykis, ten ir pėdsakai yra ant pėsčiųjų, ant šaligatvio ir dviračio kelio, ir stiklai išdaužti. Ir man ten per koją pervažiavo. Nu gal net nepervažiavo, aš kai bėgau nuo jo, jisai man ten kažkaip koją numušė su bamperiu. Tai apsisukau ir griebiau ten ant žemės akmenį, pataikiau ir išmušiau stiklą. Ir tada jisai pabėgo.
Operatorius: Supratau, o kur dabar jūs lauktumėt?
Pranešėjas: Tai aš namuose sėdžiu.
Operatorius: O adresas jūsų koks?
Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).
Operatorius: O dėl to „Volkswageno“ valstybinių nežinot?
Pranešėjas: Ten dabar aš buvau nuvažiavęs pažiūrėti, tai ten stovi „Opelis“, man atrodo, lyg tai išdaužtu stiklu.
Operatorius: O kokiu adresu stovi?
Pranešėjas: Nu ten prie (duomenys neskelbtini), bet įvažiavimas ten toksai yra, akligatvis iš Taugotiškių gatvės. Ten kažkur tarp 11 ir 13 maždaug kažkaip, aš dabar nepasakysiu.
Operatorius: Supratau, jums greitosios reikia ten? Ta prasme nesužalojo jūsų?
Pranešėjas: Nu man tiktai, kai suktelėjo per koją, tai mane apsuko nu ir aš kaip tik kažkaip prabėgau, jis man neužkliuvo. Aš greitai griebiau akmenį ten pasitaikiusį ant žolės ir išdaužiau stiklą, tai jisai tada ir pabėgo, ką aš jį laikysiu. Dėl to aš pranešiau policijai ir laukiau įvykio vietoje dvi valandas.
Operatorius: Supratau, gerai, tada perduosiu policijai, palaukit susisieks su jumis. Šituo numeriu, kuriuo skambinat, gerai?
Pranešėjas: Gerai, čia jau mano dabar. Aš iš karto perdaviau, nes aš kai paskambinau ir sako laukit. Aš paklausiau, kiek laukt. Atsakė nežinom. Sakau, tai jeigu ilgai važiuosit, tai padiktavau numerį ir sakau aš tada lauksiu namuose tada.
Operatorius: Taip, aš matau.
Pranešėjas: O jie sako, nelaukit tenais. Tada aš laukiau tenais ir pralaukiau dvi valandas, tada nuėjau pas tuos žmones, iš kurių skambinau, vėl paskambinau. Sako skambino jums į namus. Sakau, kam man skambint į namus, jeigu aš pasakiau, kad neturiu telefono, o vietoje randuosi toje.
Operatorius: O šito numeriu, kuriuo dabar skambinat, irgi neskambino policija?
Pranešėjas: Ne, į šitą buvo skambutis. Aš po to skambučio skambinu, bet niekas neatsikelia, iš karto atsijungia.
Operatorius: Supratau, dėl to policija ir nedasiskambino jums. Gerai, tai dabar laukit…
Pranešėjas: Kaip gali man dasiskambint policija, jei aš jiems pranešiau, kad aš neturiu telefono.
Operatorius: Ai, supratau.
Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), skambinu iš žmonių, laukiu ilgai.
Operatorius: Aš matau, kad iš žmonių buvo skambinta.
Pranešėjas: Nu tai va, kaip jie gali man paskambint, jei … Sakau, jei aš būčiau skambinęs iš savo telefono, tai tada taip. Aš viską jiems paaiškinau, kad aš neturiu telefono, bet jeigu aš eisiu namo, tai aš būsiu šituo telefonu už 20 minučių. Jie sako, ne, laukite vietoje.
Operatorius: Supratau, gerai laukit dabar vis tiek. Perskambins jums.
Pranešėjas: Gerai, ačiū. Pokalbio pabaiga (1 t., b. l. 144-146).
2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos trys laikmenos per „Windows Media Palyer“. Apžiūrimas BPC garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92214855490, skambučio pradžia 2023 m. rugpjūčio 17 d. 09:11:56)“ gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo data – 2023 m. rugpjūčio 17 d., 09:11 val. Garso įrašo trukmė 05:21 min.
Operatorius – 112. Pranešėjas – R. B..
Operatorius – 112.
Pranešėjas – Laba diena.
Operatorius – Sveiki.
Pranešėjas – Norėjau pranešti apie įvykį.
Operatorius – Kas atsitiko?
Pranešėjas – Smulkmena, bet aš bėgioju aplink Pavilnį, čia Taugotiškių gatve ir vienas žmogelis mane akmenim ten… O šiandien vos nenumušė ant sankryžos su mašina pasivijo. Čia gyvena jis, taip, (duomenys neskelbtini).
Operatorius – Tai gerai, jis specialiai norėjo jus numušti?
Pranešėjas – Specialiai, jo. Jis važiavo iš paskos man bėgant, o ten yra toks Taugotiškių gatvėj išeina į Džiaugsmo. Nu toks ten dviračių takas, išvažiavimas iš Taugotiškių gatvės, ten toks žvyrkeliukas. Jis bėk, bėk, čionais nėra perėjos, sakau kaip čia nėra perėjos. Žiūrėk čia perėjos, aš bėgu, jis ant manęs užvažiavo, per kojas stuktelėjo, gerai, kad spėjau prašokti dar. Nu aš jam ten atsakiau akmenuku, stiklą sudaužiau. Tai va, tokia situacija. Dabar biški prabėgau paskui žmones, paprašiau telefono, nes neturiu telefono.
Operatorius – Džiaugsmo kiek?
Pranešėjas – (duomenys neskelbtini), jeigu policija važiuos, tai aš palauksiu Džiaugsmo – Taugotiškių gatvės sankryžoj.
Operatorius – O jis pasišalino ar kažkur ten dar stovi?
Pranešėjas – Jo, jo, jis nuvažiavo namo.
Operatorius – Nuvažiavo.
Pranešėjas – Taip, mano pavardė R. B..
Operatorius – Koks automobilis?
Pranešėjas – O jėzau, man atrodo lyg „Volkswagen“ juodas.
Operatorius – Valstybinius numerius pastebėjot?
Pranešėjas – Ne, nepastebėjau. Ten langas bus išdaužtas. Jis stovėjo, ten nu prie namo Taugotiškių gatvės toks yra (nesuprantamai šneka), aš nepamenu koks ten namas ar 13 įvažiavimas, ten mašina stovėjo, jis apmėtė mane akmenim, iškoliojo, bandė šunį užsiundyt, aš bėgau toliau, tada jis sėdo į mašiną, privažiavo, sako nu bėk, bėk. Bandė dar užvažiuot čia, paskui aš pribėgau prie...
Operatorius – Tai čia dėl ko taip įvyko?
Pranešėjas – Nežinau, nežinau. Aš bėgioju kiekvieną rytą po 12-15 kilometrų, tai jis… Nežinau kas jam užėjo, šunį siundo, čia jau ne pirmą kartą. Kiekvieną dieną taip, rėkia, kolioja, pyderastas, gaidys ir taip toliau.
Operatorius – (duomenys neskelbtini) jis yra?
Pranešėjas – Jo, (duomenys neskelbtini). Jeigu važiuos ekipažas, tai aš palauksiu, jeigu ne, tai aš bėgu namo tada.
Operatorius – Na jeigu lauksit, tai atvyks.
Pranešėjas – Žiūrint kiek ten laukt reikės.
Operatorius – Nu aš negaliu pasakyt. Atsilaisvina ir atvažiuoja. Eilės tvarka važiuoja.
Pranešėjas – Supratau, tai gal man tada parbėgti namo? Čia kokia 20 minučių aš iki namų dar bėgsiu.
Operatorius – Nu aš nežinau. Gal jūs visgi palaukit kol kas. Jūs prie (duomenys neskelbtini) dabar?
Pranešėjas – Ne, aš dabar (neaiškiai girdisi) gatvėj dabar. Pas žmones paprašiau telefono.
Operatorius – Supratau, tai nežinau tada. Kaip jūs norit tada? Ar grįžti namo ar prie šito (duomenys neskelbtini) namo palauksit?
Pranešėjas – Tai aš gal tada čia aplinkui pabėgiosiu tada.
Operatorius – O tai pamatysit, kai atvažiuos?
Pranešėjas – Aš būsiu ant sankryžos Taugotiškių – Džiaugsmo, nu ten tas žvyrkeliukas.
Operatorius – Nu gerai, o prieš kiek laiko čia buvo tas įvykis?
Pranešėjas – Nu va čia prieš kiek laiko paskambinom, kokios 5 minutės.
Operatorius – Vardą pavardę savo priminkit.
Pranešėjas – R. B., (duomenys neskelbtini) gyvenu.
Operatorius – (duomenys neskelbtini) kiek?
Pranešėjas – (duomenys neskelbtini). Mano telefonas (duomenys neskelbtini).
Operatorius – (duomenys neskelbtini)?
Pranešėjas –(duomenys neskelbtini).
Operatorius – Bet jūs dabar jo neturit?
Pranešėjas – Neturiu, būtent dėl to ir skambinu iš žmonių.
Operatorius – Supratau, luktelėkit tada.
Pranešėjas – Pasistenkit greičiau, nes nežinau kiek laukt matot. O gal aš tada palauksiu prie (duomenys neskelbtini)?
Operatorius – Prie (duomenys neskelbtini), taip. Tai gerai, laukit.
Pranešėjas – Nu aš va čia vat galėsiu ir pabėgiot, Borisevičiaus gatvyte. Ačiū labai, laukiu.
Operatorius – Viso. Garso įrašo pabaiga.
Toliau apžiūrimas BPC garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92214855490, skambučio pradžia 2023 m. rugpjūčio 17 d. 09:41:37)“ gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo data – 2023 m. rugpjūčio 17 d., laikas – 09:41 val. Garso įrašo trukmė 01:55 min.
Operatorius – 112. Pranešėjas – R. B..
Operatorius – 112.
Pranešėjas – Laba diena.
Operatorius – Laba.
Pranešėjas – Čia aš skambinau gal prieš 10 minučių, (duomenys neskelbtini). Ir dabar čia skambina šituo telefonu, bet moteriškė nežinojo, kad sūnus šito telefono man davė paskambint, nežinau kaip.
Operatorius – Nesupratau, tai jūs dabar dėl ko skambinat?
Pranešėjas – Jo, nes šituo telefonu neseniai skambino ir gal sakau ekipažas buvo, atvažiavo.
Operatorius – Ne, dar nebuvo. Reikėtų dar palaukti.
Pranešėjas – Tai žiūrėkit, čia aš (duomenys neskelbtini) gatvėje bėgioju biškeli prie (duomenys neskelbtini) namo.
Operatorius – Tai gerai, nurodėt juk viską pranešime pirmam.
Pranešėjas – Ne, tai gerai, bet dabar neseniai sakė skambino moteriškė ir ji pasakė, kad nieko nežino, tai ji nežinojo, tai ji nežinojo, matot dėl to ir perskambinau, dėl viso pikto, kad patikslint, kad tikrai laukiu.
Operatorius – Kokia moteriškė jums skambino?
Pranešėjas – Čia ne moteriškė skambino, ponia, jūs nesuprantat. Aš bėgioju.
Operatorius – Taip, jūs bėgiojat.
Pranešėjas – Aš bėgioju, aš neturiu telefono, mane apmėtė akmenimis, bandė numušti su mašina, per kojas stuktelėjo, bet aš spėjau pabėgti.
Operatorius – Taip.
Pranešėjas – Ir va dabar paskambinau iš žmonių ir paprašiau, kad duotų paskambinti. Aš čia dabar čia laukiu. Tai aišku moteriškė nieko nežinojo, nes skambino, telefoną davė man jos sūnus ir dabar jei paskambino ir ji sako aš nieko nežinojau. Aš va dabar bėgau pro šalį, sako ar čia jūs kvietėt policiją, taip, tai dėl to dabar ir perskambinau.
Operatorius – Tai gerai, laukite.
Pranešėjas – Viskas lieka po senovėj. Gerai, ačiū labai, laukiu. Garso įrašo pabaiga.
Toliau apžiūrimas BPC garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92214874149, skambučio pradžia 2023 m. rugpjūčio 17 d. 10:43:35)“ gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo data – 2023 m. rugpjūčio 17 d., laikas – 10:43 val. Garso įrašo trukmė 02:01 min.
Operatorius – 112. Pranešėjas – R. B..
Operatorius – 112.
Pranešėjas – Laba diena dar kartą.
Operatorius – Laba diena.
Pranešėjas – Kviečiau (duomenys neskelbtini) policiją, gal prieš valandą. Važiuoja, nevažiuoja?
Operatorius – Tai kokį jūs ten numerį savo padiktavot?
Pranešėjas – Aš nediktavau, aš bėgioju aplink Pavilnį, mane užpuolė, vos nesuvažinėjo.
Operatorius – Jūs skambučio esat sulaukę iš policijos? Nes jūs esat nurodęs kažkokį numerį savo, kuriuo galima su jumis susisiekti.
Pranešėjas – Aš savo taip, bet aš sakau šito telefono neturiu, jis namuose pas mane. Aš čia pas žmones pasiskolinau telefoną ir sakiau laukiu (duomenys neskelbtini). Viską gi paaiškinau, kad neturiu telefono ir skambinu iš kito telefono.
Operatorius – O tai jūs dabar laukiat (duomenys neskelbtini)?
Pranešėjas – Tai laukiu, pasakė laukit, tai aš ir laukiu Borisevičiaus gatvėj, sakau pabėgiosiu aš dar čia truputėlį, aš čia vietoj esu.
Operatorius – Nu supratau, informuosime dar kartelį, čia pareigūnai bandė prisiskambint jums.
Pranešėjas – Ne nu, bet tai jiems buvo paaiškina, kad aš telefono neturiu, skambinu iš kito. Skambino šitai moteriškei, kurios telefonas yra, sakė nežino. Aš perskambinau, vėl paaiškinau situaciją, kad laukiu čia, kad aš neturiu telefono. Ir praeina valanda ir jokios žinios.
Operatorius – Supratau, gerai. Mes informuosime dar kartą, laukite.
Pranešėjas – Tai man laukti ten ar nelaukti, bėgt namo?
Operatorius – Nu tai laukite tada vietoj.
Pranešėjas – Tai kiek man dar laukti?
Operatorius – Nežinau, ponas, informuojame dar kartelį. Pasakykit bent jau šitai moteriai, kad ji galėtų atsiliepti telefonu, jeigu jūs dar kartelį iš šito numerio skambinat.
Pranešėjas – Nu tai čia žmogus gyvena, tai aš ir...
Operatorius – Tai jums reikėjo vietoj ir būti, kodėl jūs...
Pranešėjas – Aš gi vietoj ir randuosi, tik telefoną atiduodu žmogui. Aš va čia ir vaikštau.
Operatorius – Gerai, supratau, informuosime dar kartelį pareigūnus.
Pranešėjas – Gerai, ačiū. Garso įrašo pabaiga (2 t., b. l. 3-5).
2024 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai. Du vaizdo įrašai apžiūrimi per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas „PSS-20230817-141309UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 17:36 min. Dešinėje pusėje viršuje matoma data 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir laikas –14:13:09 val. Vaizdas fiksuoja gyvenamąjį namą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnus prie namo pasitinka asmuo Nr. 1 (vyras, tamsiai mėlyni šortai ir maikė). Pareigūnė paprašo papasakoti kas nutiko. Asmuo Nr. 1 pasakoja kaip bėgioja aplink Pavilnio rajoną jau 20 metų, tuo pačiu maršrutu. Anksčiau bėgiojo Taugotiškių g., bet kai padarė gatvę bėga iki Taugotiškių g., tada pasuka į dešinę ir iki galo šlapelio gatve. Ties (duomenys neskelbtini) namu, vietinis gyventojas pastoviai tai apmėto akmenimis, tai siundo savo keturis šunis, tai keikiasi. Asmuo Nr. 1 užpuolusio asmens nepažįsta, tik tiek, kad buvo seniau konfliktavę. Šiandien bėgiojant jį užpuolė tas pats (duomenys neskelbtini) namo gyventojas, asmuo Nr. 1 irgi užpuolusį asmenį norėjo pagąsdinti ir atgal numetė akmenį. Užpuolusiam asmeniui nepatiko ir jis įsėdo į automobilį ir pradėjo vytis Nr. 1. Mėgino vieną kartą numušti išvažiuojant iš Taugotiškių g., o paskui užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė (stuktelėjo per koją). Pareigūnams pasitikslinus ar užpuolęs asmuo važiavo per šaligatvį ar gatve, asmuo Nr. 1 tvirtina, kad pradžioje užpuolęs asmuo važiavo gatve, o jis bėgo šaligatviu ir paskui prasideda žvirkelio kelias į Džiaugsmo g. Asmuo Nr. 1 pasitraukė į šoną, apsisuko ir paėmė kas pasitaikė po ranką ir išdaužė automobilio stiklą ir tada užpuolęs asmuo pabėgo. Asmuo Nr. 1 liko vietoje, išsikvietė policijos pareigūnus apie 9:30 val. Nupasakojęs, kas kaip įvyko, asmuo Nr. 1 su pareigūnais vyksta į įvykio vietą. Važiuojant asmuo Nr. 1 parodo pareigūnams, kur pirmą kartą vos nenutrenkė jo ir kur vijosi. Bėgant toliau automobilis važiavo iš paskos. Privažiavęs automobilis sustoja ir sako, „bėk bėk čia nėra perėjos“ ir asmuo Nr. 1 pasibaigus pėsčiųjų parėjai perbėga per žvirkelio kelią, kur toliau tęsiamas dviračio ir pėsčiųjų takas. Pareigūnai užfiksuoja įvykio vietą ir asmuo Nr. 1 patvirtina, jog turi pretenzijų ir nori teikti pareiškimą. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „PSS-20230817-143320UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min. Dešinėje pusėje viršuje matoma data 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir laikas – 14:33:20 val. Vaizdas fiksuoja įvykio vietą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip pareigūnė praneša, jog reikia vykti pas užpuolusį asmenį. Bevažiuojant asmuo Nr. 1 sako, jog užpuolęs asmuo jį pažįsta , žino kas jis toks, bet asmuo Nr. 1 jo nepažįsta, tik tiek, kad mato jį kai prabėga. Atvykus į užpuolusio asmens kiemą pasitinka moteris, kuri pakviečia savo vyrą. Atėjo asmuo Nr. 2 (vyras, su šviesiais šortais), vyras nepatenkintas, kad asmuo Nr. 1 mėtosi, akmenimis, kojas daužo, daužo šunis. Asmuo Nr. 2 pasakoja, kad nuvažiavo prie asmens Nr. 1 pasiaiškinti, o asmuo Nr. 1 numetė akmenį, kuris guli automobilyje, dar ir į koja pataikė, tai dabar sunku paeiti. Prie pokalbio prisijungia asmens Nr. 2 žmona, kuri teigia kad asmuo Nr. 1 buvo sužeidęs jų šunį. Apart asmens Nr. 2, visas konfliktas vyksta, nes asmuo Nr. 1 bėgioja ir pats gąsdina jų šunis, prisikrauna pilnas kišenes akmenų ir mėto į juos, buvo išrovęs šalia stovintį ženklą ir grasino. Asmuo Nr. 1 stovi ramiai, o asmuo Nr. 2 reiškia nepasitenkinimą ir įžeidinėja (gaidys, erelis). Asmuo Nr. 2 pareiškimą rašys kitą dieną, nes dabar yra išgėręs alaus, bet nori, kad asmuo Nr. 1 čia nebėgiotų, nes tai yra uždara teritoriją, pareigūnui patikslinus, kad jis gali bėgioti iki šios teritorijos, asmuo Nr. 2 prašo, kad bent nemėtytų akmenų. Pareigūnė užpildo asmenų duomenis, grįžta į tarnybinį automobilį ir važiuoja prie asmens Nr. 1 namų. Daugiau reikšmingos tiriamajam įvykiui nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga (2 t., b. l. 1-2).
2023 m. rugpjūčio 22 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2557/2023 (01) kurioje nurodyta, kad J. R. padaryta odinis nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje kojoje, poodinė kraujosruva kairėje išorinės kulkšnies srityje ir pėdos išoriniame paviršiuje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 100).
2023 m. spalio 16 d. paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą, gavus nukentėjusiojo papildomus / naujus medicininiu dokumentus (1 t., b. l. 123-125).
2023 m. lapkričio 18 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p G 3335/2023 (01) kurioje nurodyta, kad J. R. kairio šeivikaulio lateralinės kulkšnies lūžį su poodine kraujosruva išorinės kulkšnies srityje ir pėdos išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje kojoje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu (1 t., b. l. 126-127).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nukentėjusysis J. R.)
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnis).
Turto vertės išaiškinimai, pateikti BK 190 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžio sumą, didelės vertės, ko jai vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vadinasi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (250 Eur), tuo tarpu už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą – kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur), asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, betarpiškai ištyręs baudžiamajai bylai nagrinėti reikšmingus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje negalima daryti pagrįstos ir kategoriškos išvados, jog R. B. savo veiksmais sugadino nukentėjusiojo turtą, kurio vertė būtų tokia, kad R. B. būtų galima traukti būtent baudžiamojon atsakomybėn.
Pažymėtina, jog nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tik tuo atveju, jeigu sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis pateikė 2 skirtingas sąskaitas, kuriose skiriasi tiek atliktų darbų kainos, tiek pačių stiklų kainos. Visgi nukentėjusysis teismo posėdžio metu galutinai patvirtino, kad bendra sąskaita siekia 200 Eur įskaičiavus keitimo kainą, o patys stiklai, t. y. priekinis stiklas kainavo 80 Eur, o šoninis stiklas – 50 Eur.
Veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnį yra reikšminga sugadinto turto vertė konkrečių neteisėtų veiksmų padarymo metu. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog išdaužto stiklo ir sugadintų durų vertė viršija 150 Eur.
Teismas konstatuoja, kad nustačius, jog nėra pagrindo išvadai, kad sugadinto bei sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL ir tuo labiau 10 MGL, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnyje.
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, R. B. šioje dalyje išteisintinas, nes neįrodyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nustačius, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, toks civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusysis savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, kreipdamasis dėl R. B. veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Už mažesnės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą yra taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 115 straipsnyje. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje. Tačiau pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, 615 straipsnio 1 dalį, dėl ANK 115 straipsnyje padaryto administracinio nusižengimo teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėja policija, tai nėra teismo kompetencija, todėl policija informuotina apie galbūt padarytą R. B. nusižengimą pagal ANK 115 straipsnį.
Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. R.)
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismo vertinimu, kaltinamojo R. B. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pirmiausia teismas pažymi, kad kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo yra prieštaringa. Viena vertus, jis neigia metęs bent vieną akmenį į nukentėjusįjį J. R.. Kita vertus, atvykus policijos pareigūnams, R. B. teigė, kad bėgiojant jį užpuolė J. R., tačiau kaltinamasis norėjo jį pagąsdinti ir atgal numetė akmenį.
Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. parodė, kad jis nemetė jokių akmenų į nukentėjusįjį. Teigė, jog J. R. išmėtė akmenis, apsisuko ir nubėgo link automobilio, bėgdamas užkliuvo už kelio bortelio ir susižalojo, o kaltinamasis nubėgo. Taigi teisme kaltinamasis jau kategoriškai neigė iš viso metęs akmenį ir sužalojęs nukentėjusįjį J. R..
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo J. R. parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių buvo nuoseklūs ir išsamūs. Jo iškart po konflikto kitą dieną rašytame protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 9 val., iš matymo žinomas asmuo prabėgdamas Džiaugsmo g., atbėgęs prie įvažiavimo į jo gyvenamo namo teritoriją, (duomenys neskelbtini), sustojęs prie įvažiavimo, iš savo dėvimų šortų kišenės išėmęs akmenis, ne mažiau 7, metė į nukentėjusįjį, pataikydamas į abi kojas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Asmuo, pataikęs į kojas, ėmė šalintis, po ko jam priklausančiu automobiliu OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė vytis jį, važiuojant Taugotiškių g., po ko asmuo pamatęs, vėl ėmė mėtyti akmenis, pataikydamas į automobilį, dėl ko įskilo priklausančio automobilio langas priekinis stiklas bei dužo dešinės pusės priekinių durelių stiklas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. R. parodė, kad R. B. kiekvieną dieną atbėga, laksto, šunis erzina, pradėjo mėtyti didelius akmenis, pataikė į abi kojas, sužeidė kitą koją ir skilo kojos kaulas. Matė, kad akmenis traukė iš kišenės. Kaltinamasis nubėgo, o jis įsėdo į mašiną, norėjo išsiaiškinti, kodėl jis mėtė akmenis, jį pasivijo, atvažiavo ir klausė „ką tu čia darai?“. Kaltinamojo nekliudė, sustojo šalia. Tai jis paėmė saują žvyro ir metė per langą, per vairuotojo langą, o paskui, kai nukentėjusysis bandė apsisukti, kaltinamasis pradėjo mėtyti akmenis. Išdaužė šoninį automobilio langą, priekinis automobilio stiklas suskilo, ir viskas, taigi vyras apsisuko ir parvažiavo namo, paskambino policijai.
Pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadų Nr. G 2557/2023 (01) ir G 3335/2023 (01) matyti, kad J. R. nustatytas kairio šeivikaulio lateralinės kulkšnies lūžis su poodine kraujosruva išorinės kulkšnies srityje ir pėdos išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje kojoje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu.
Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. G. parodė, kad ji yra teismo medicinos ekspertė, dirba Vilniaus skyriuje, Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, 16 metų darbo stažas, turi kvalifikaciją atlikti mirusių ir gyvųjų asmenų tyrimą, tvirtina išvadas. Dėl pateiktų išvadų pažymėjo, kad nėra duomenų, kad tai buvo senas lūžis, todėl tikslindama seną išvadą, kitus sužalojimus, matė, kad tai vis dėl to gali būti pasekmė, iš to įvykio. Nurodė, jog lūžis buvo šviežias, kadangi gijimo požymiai atsiranda tik 3-4 savaitę po lūžio. Valandų tikslumu negali pasakyti, kada buvo patirtas sužalojimas. Ekspertė pažymėjo, kad tarp ekspertizių žmogus galėjo susižaloti, bet čia gali pasakyti tik pats tiriamasis. Teoriškai, galima patirti tokius sužalojimus, jei yra atsikišęs bordiūro kraštas, bet čia turi būti labai atsikišęs.
Vis tik, atsižvelgus į ekspertės teisiamajame posėdyje duotus parodymus, matyti, jog ir pati ekspertė abejoja, tačiau tik teoriškai nurodė, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti patirti šiam atsitrenkus į atsikišusį bordiūrą, tačiau šis turėtų būti itin atsikišęs. Tuo tarpu vietoje, kur padaryta veika, tokių atsikišusių bordiūrų nėra.
Nei vienas proceso dalyvis neparodė, kad nukentėjusysis J. R. būtų sužalotas iki konflikto su R. B.. Sugretinus šią aplinkybę su tuo, kad kitą dieną kreipėsi su pareiškimu į policiją, o dar po keturių dienų į gydymo įstaigą, taip pat ir tai, kad specialisto išvadose nurodoma, kad sužalojimai buvo padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros, be to, nukentėjusiojo šlubavimas atvykus policijos pareigūnams ir skundai, kad koją sužalojo kaltinamasis, mėtydamas akmenis, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad nukentėjusysis J. R. buvo sužalotas būtent konflikto su R. B. metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. nukentėjusiajam J. R. mesti akmenys tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. šeivikaulio lateralinės kulkšnies lūžiu su poodine kraujosruva išorinės kulkšnies srityje ir pėdos išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva dešinėje kojoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Atkreiptinas dėmesys, jog R. B. ikiteisminio tyrimo metu – tik trečiosios papildomos apklausos metu, nurodė naujas aplinkybes, jog kaltinamasis gynėsi nuo šunų, o J. R. jį vijosi, bet pabėgęs kažkur 10 metrų, apsisuko ir nubėgo link savo mašinos ir užkliuvo bėgdamas už bortelio dešine koja, kurią susižalojo į bortelį, krisdamas pasuko kairę koją. Tokios pat pozicijos kaltinamasis laikėsi ir teisiamųjų posėdžių metu. Vis tik, teismas juos vertina kaip gynybinę kaltinamojo pozicija, kadangi šios aplinkybės buvo paminėtos tik paskutinės apklausos metu, tikėtina jau žinojus apie Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadų Nr. G 2557/2023 (01) ir G 3335/2023 (01) turinį ir nukentėjusiojo patirtus sužalojimus. Ši kaltinamojo versija paneigta nukentėjusiojo J. R. ir liudytojos N. K. parodymais, tarp jų ir nukentėjusiojo viso proceso metu duotais parodymais minėto įvykio kontekste, kuriuos teismas vertina kaip nuoseklius. Tuo tarpu kaltinamojo R. B. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam būtų nustatyti kokie nors sužalojimai padaryti dėl mestų akmenų ar nukentėjusiojo šunų, kurie kaltinamojo teigimu, jį puolė. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po įvykio būtų kreipęsis į gydymo įstaigas.
Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar anksčiau nurodytais veiksmais kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būtina atskleisti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, t. y. nustatyti, kad kaltinamasis metė akmenis į J. R., veikdamas tiesiogine tyčia pastarąjį sužaloti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamasis R. B. apklausiamas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė akmenų mėtymą į nukentėjusįjį, tačiau pirminių parodymų metu, kuomet atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis nurodė, kad metė akmenį į nukentėjusįjį, siekdamas pagąsdinti jį. Tokie kaltinamojo R. B. parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš esmės veikė tiesiogine tyčia sužaloti nukentėjusįjį, t. y. suvokė, kad akmuo yra kietas daiktas, gali sukelti sužalojimus, numatė, jog taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo.
Pažymėtina, jog nukentėjusiojo J. R. parodymus patvirtina ir jo N. K., apklaustos kaip liudytojos, parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. K. parodė, kad vyro, kuris pastoviai ateina prie jos namų, nepažįsta, nežino nei vardo nei pavardės. 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 08:20 val., tas vyras, kurio vardo, ji nežino bėgiojo aplink svetimą automobilį ir nubėgo tolyn bėgimo takeliu, tada jis grįžo prie jos namo su pilnomis kišenėmis akmenų ir metė į jos šuniuką, kodėl jis metė į jos šunį, ji nežino. Ji stovėjo lauke, kai matė tą įvykį, o Juozas, tegul būna 10 metrų, nuo jo, taip pat stovėjo lauke. J. pamatęs, kad mėto į šunį akmenis, pradėjo eiti link to vyro, o tas vyras pradėjo mėtyti akmenis ir į J.. Ant J. dešinės kojos čiurnos matė ir kraują, guzą. Jai buvo stresas, ji susinervino ir pergyveno, kad mėto akmenis į jos šunį, po ko ji pasiėmė šunį ir nuėjo namo. J. nubėgo link to vyro, o kas ten tarp jų įvyko, ji nematė, tačiau palikusi šunį namuose, išėjo atgal į lauką ir pamatė, kad J. šlubuoja, J. sėdo į savo mašiną OPEL, valstybinių numerių neatsimena, ir ėmė važiuoti link to žmogaus, matė kaip J. važiavo keliu, kuris skirtas važiuoti automobiliams, yra įvažiavimai į kiemus.
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti šios liudytojos parodymais. Vien ta aplinkybė, jog ji yra nukentėjusiojo draugė, savaime neleidžia abejoti jos duotų parodymų teisingumu. Šioje vietoje pastebėtina, kad pakartojamos tos pačios aplinkybės, t. y. akmenų mėtymo, kas vėlgi atitinka nukentėjusiojo J. R., taip pat ir paties kaltinamojo R. B. pareigūnams nurodytą aplinkybę dėl akmenų mėtymo į nukentėjusįjį.
Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą apie tai, kad R. B. veikė tiesiogine tyčia, stiprina tas faktas, kad iš byloje užfiksuoto pareigūnų vaizdo įrašo, matyti, kad kaltinamasis nevengia bėgti pro nukentėjusiojo namus, o į pareigūnų pasiūlymus rinktis kitą maršrutą ir taip neeskaluoti galimų nesutarimų, kaltinamasis nurodė, kad „man čia labai gerai <...>“, tuo leisdamas suprasti, kad kaltinamasis turi savo įsitikinimus, jog ir toliau bėgs pro nukentėjusiojo namus, nekreipdamas dėmesio į pareigūnų pasiūlymus rinktis kitą bėgimo maršrutą, taip toliau eskaluodamas konfliktą. Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir aplinkybė, kuri matoma iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo, jog nukentėjusysis labai susijaudino, kuomet pamatė kaltinamąjį R. B., t. y. kaltinamojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, jį kaltino metus akmenis į nukentėjusįjį ir sužalojus koją. Tai atitinka bylos duomenis, nes nukentėjusysis J. R. parodė, kad kaltinamasis R. B. konflikto metu mėtė akmenis į jį bei jo šunis.
Akcentuotina, jog pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad byloje nėra jokių faktų ir aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusysis J. R. atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieš kaltinamąjį R. B..
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. B. jis, 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 08:50 val., prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju J. R., iš savo dėvimų šortų kišenės išėmęs ne mažiau kaip septynis akmenis metė jam į kojas, tokiu būdu padarydamas kairio šeivakaulio lateralinės kulkšnies lūžį su poodine kraujosruva išorinės kulkšnies srityje ir pėdos išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje kojoje, t. y. sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
IV. Bausmės skyrimas
BK 138 straipsnio 1 dalyje alternatyvios bausmės rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – aukštojo išsilavinimo, vedęs, yra pensijoje, teistas (teistumas išnykęs), nebaustas.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. B. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, vidurkis, kartu paskiriant suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, ir yra pakankama ne tik nubausti R. B., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Be to, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendžia, jog tikslinga skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė skirtina siekiant atgrasyti nuo panašių veikų darymo ateityje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 95-98).
V. Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 140,53 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo (1 t., b. l. 104-105). Nors kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu jis pripažintinas kaltu. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl priteistinas visa apimtimi.
Šioje byloje nukentėjusysis J. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 Eur žalos atlyginimo, t. y. 500 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur turtinės žalos padarymo (1 t., b. l. 72-74). Teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis patikslino civilinį ieškinį ir padidino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur sumos. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, jog įvykio pasekmės sukėlė nepatogumų, kadangi buvo karšta, reikėjo vaikščioti su lazdomis, važiuoti su mašina negalėjo.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė ir patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, jo teigimu, negalėjo vairuoti, turėjo vaikščioti su lazdomis, buvo karšta. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo R. B. veiksmų nukentėjusysis J. R. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams. Be to, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis R. B. yra pensininkas). Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 1 000 Eur nukentėjusiajam J. R. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014).
Nukentėjusysis taip pat prašė atlyginti 200 Eur turtinę žalą dėl automobilio stiklų išdaužimą ir jų keitimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. B. yra išteisintinas dalyje dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame įrašyti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai ir policijos kamerų vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesiartinti prie nukentėjusiojo J. R. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 metrų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 140,53 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 53 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. B. nukentėjusiojo J. R. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, o dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktiniu disku, kuriame įrašyti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai ir policijos kamerų vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.