Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo R. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos. Nuosprendžiai, pasak pareiškėjo, yra nepagrįsti dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, o tai sukliudė teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Teigia, kad teismų sprendimai priimti remiantis prielaidomis, samprotavimais. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta daug pažeidimų: veikos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos, nepašalintos abejonės, įrodymai įvertinti nukentėjusiojo naudai, nors byloje nėra jokių jo (kasatoriaus) kaltės įrodymų. Teismai jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu, pavadino gynybine versija, taip pat be jokio pagrindo atmetė jo prašymus, o faktines bylos aplinkybes, paneigiančias jo kaltę, neteisingai interpretavo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame dėstomi tik deklaratyvūs faktinio pobūdžio teiginiai, kuriais kasatorius išreiškia savo poziciją dėl priimtų žemesnės instancijos teismų sprendimų, įvardindamas juos neteisėtais, nepagrįstais, priimtais be jokių įrodymų; netinkamai, neišsamiai, jo nuomone, atlikto ikiteisminio tyrimo, ne taip kaip jis norėtų įvertintų įrodymų, jų nepakankamumo kaltei pagrįsti. Teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytas teisės taikymo klaidas ir nagrinėti bylą kasacine tvarka, kasatorius nepateikia.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.