Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuo prašė:

1.1. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: a) ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 54, 56 ir 62 straipsnių bei Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Viešųjų pirkimų direktyva) 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas)), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės ūkio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių, pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno ūkio subjekto vertinimo?; b) jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokių ES teisėje įtvirtintų kriterijų ir sąlygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus? C) ar SESV 54, 56 ir 62 straipsniuose ir 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1031 (toliau – TVPP reglamentas) reglamento 3 straipsnio nuostatoms neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 9 dalies 1 punktas bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sąvoka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantį asmenį?

1.2. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsniui ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms: Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedūriniu (pagal nutarimo priėmimo tvarką) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“; Konstitucijos 29 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktą tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiškai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti kelią šiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos, ribodamos ūkio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningos konkurencijos principą; Konstitucijos 46 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje bei 47 straipsnio 9 dalyje ir 92 straipsnio 14 dalyje numatyta galimybė taikyti ribojimus viešajame pirkime dalyvauti tiekėjui, kurį kontroliuojantis asmuo yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo taikymo apimtį.

1.3. Pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčių, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas (perkančioji organizacija) 2023 m. sausio 22 d. paskelbė tarptautinio atviro konkurso „Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimas“, pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Atsakovas Pirkimo sąlygų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčiuose, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijoje (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitose Pirkimo dokumentų sąlygose (toliau – Ginčijamos Pirkimo sąlygos) nustatė tiekėjui eliminacinį reikalavimą, jeigu tiekėją (subtiekėją) ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Ieškovių manymu, Ginčijamos Pirkimo sąlygos pažeidžia pamatines Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas asmenų teises ir laisves, įskaitant, bet neapsiribojant, laisvą prekių judėjimą, diskriminavimo draudimo principą, vienodo vertinimo principą, teisėtų lūkesčių ir įgytų teisių apsaugos principus, teisinio saugumo principą ir kt.; pažeidžia konstitucinius sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės principus; prieštarauja tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams Kinijos Liaudies Respublikos investuotojų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu netenkino ieškovių prašymo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį Teismą, ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ yra įrašyta į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ buvo papildytas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas), į BVPŽ kodų sąrašą įtraukiant kodus, inter alia (liet. be kita ko), 38581000 1 Bagažo tikrinimo įrenginiai ir 38582000-8 Rentgeno kontrolės įrenginiai. Skelbime apie Pirkimą nurodytas Pirkimo objekto BVPŽ kodas: „38582000 – Rentgeno kontrolės įrenginiai“. Anot teismo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu nustatyta įranga, kuri Lietuvos Respublikoje vykdomuosiuose viešuosiuose pirkimuose pagal VPĮ nuostatas negali būti perkama, be kita ko, iš Kinijos Liaudies Respublikoje veiklą vykdančių (ar juos kontroliuojančių) asmenų.

5. Teismas taip pat konstatavo, kad VPĮ 92 straipsnyje yra nurodytos institucijos, atsakingos už pirkimų politikos formavimą ir pirkimų valdymą. Perkančiosios organizacijos tokios kompetencijos neturi – perkančiosios organizacijos vykdo viešuosius pirkimus, užtikrinant, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punkto, 47 straipsnio 9 dalies nuostatos imperatyviai draudžia perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančioms srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą (atsakovas yra įrašytas į tokį sąrašą, jis yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytojas), leisti dalyvauti tam tikros teisės aktuose numatytos kategorijos tiekėjams, užtikrinant nacionalinį saugumą. Ieškovų keliami VPĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo konstitucingumo, teisėtumo, prieštaravimo Europos Sąjungos teisės aktams klausimai nėra susiję su perkančiosios organizacijos funkcijomis viešojo pirkimo srityje. Tokiu būdu ieškovai, anot teismo, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes atsakovui, kaip pirkimus vykdančiam subjektui, nėra suteikta diskrecijos teisė dėl minėtų teisės aktų taikymo.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai, kurių pagrindu atsakovas numatė Ginčijamas pirkimo sąlygas, yra galiojantys ir atsakovas privalo juos vykdyti, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o procesinius prašymus dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo bei Konstitucinį Teismą atmesti, kaip nesusijusius su bylos dalyku. Teismas taip pat konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti VPĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo atitikčiai Konstitucijai ar Europos Sąjungos teisės aktams, nes atitinkamu teisniu reguliavimu buvo siekiama sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui vertinant aktualią šalies politinę situaciją, buvo siekiama išvengti formalios tik paties tiekėjo ar subtiekėjo patikros, ieškovių išdėstyta pozicija dėl teisės aktų teisėtumo nėra pagrįsta bylai aktualių teisės aktų teisėkūros procese priimtų dokumentų analize, todėl ieškovių procesinius prašymus atmetė dar ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovės UAB „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti – pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 punktų, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą ieškinyje nurodytais klausimais (žr. šios nutarties 1.1 papunktį); sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Konstitucijos 46 straipsniui ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms (žr. šios nutarties 1.2 papunktį).

7.1. Teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus, neatskleidė bylos esmės (sudėtingai ir kompleksinei situacijai įvertinti skyrė vos keletą skundžiamo sprendimo pastraipų, nepasisakė dėl didelės dalies ieškinyje nurodytų argumentų ir juos pagrindžiančių teisės aktų normų bei teisminės praktikos).

7.2. Teismas neįvertino ir neaptarė, kad Pirkimo atveju taikytinas reguliavimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei (fundamentaliai laisvo prekių judėjimo teisei), kuri šiuo konkrečiu atveju taikytina tiesiogiai, nors tą privalėjo padaryti. Teismas niekaip nevertino (neįvertino), ar egzistuoja būtinybė taikyti išimtis iš Europos Sąjungos teisės, ar tokios išimtys yra pagrįstos, ar tokios išimtys yra būtinos ir teisėtos. Kad pirkėjas galėtų pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo (nustatyti tokias eliminacines Ginčijamas Pirkimo sąlygas), jis turi įrodyti, jog Lietuvos nacionalinių interesų apsauga nebūtų buvusi pasiekta, jei ši sutartis būtu sudaryta su tiekėju.

7.3. Europos Sąjungos valstybės narės tiekėjo akcininkų struktūra negali būti kriterijus, kuris gali pateisinti nukrypimą nuo fundamentalių SESV laisvių. Viena iš ieškovių – Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. – yra Lenkijos Respublikos įmonė, atitinkanti visas SESV 54, 56, 62 straipsnių ir TVPP reglamento 3 straipsnio 2 dalies b p. i p p. sąlygas. Bet kokios nacionalinės priemonės, įtvirtintos valstybių narių, kurios turi įtaką, ar kitokį trukdantį poveikį tiesiogiai, ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai prekiauti vidinėje Europos Sąjungos rinkoje, turi būti laikomos kaip esančios (priemonės) lygiavertėmis kiekybiniams apribojimams. Vadovaujantis SESV 36 straipsniu, apribojimai laisvo prekių judėjimo gali būti pateisinami, jeigu jie turi legitimų, ne ekonominį interesą.

7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo nuostatos neatitinka ESTT praktikoje suformuotų reikalavimų, prieštarauja pirminei Europos Sąjungos teisei (SESV 54,56 ir 62 straipsniams), antrinei teisei (Viešųjų pirkimų direktyvai), nes valstybė, siekdama suvaldyti galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, turi galimybę taikyti „mažiau intervencines priemones“ (pvz., kiekvieno konkretaus ūkio subjekto ir (ar) jo tiekiamos įrangos atveju atlikti vertinimą, taikyti kitas rizikų valdymo priemones).

7.5. TVPP reglamentu patvirtinta, kad jei Europos Sąjungos įmonė vykdo esminę veiklą savo įsisteigimo šalyje, nėra teisinio pagrindo peržiūrėti ir jos kontrolinio akcijų paketo struktūrą bei ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ar ne Europos Sąjungos valstybių narių įmonių nuosavybės teises. Ieškovė UAB „INTA“ vykdo savo veiklą Lietuvoje, prekių gamintoja ieškovė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. vykdo savo pagrindinę veiklą Lenkijoje, kur ji yra įsisteigusi, todėl Europos Sąjungos valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos Liaudies Respublikos piliečių arba N. H. K. / Pekinas nuosavybės ir kontrolės. Ieškovių galima pasiūlyti įranga yra Europos Sąjungos kilmės, nes ji yra gaminama Lenkijoje, daugiausiai naudojant Europos Sąjungos kilmės komponentus pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir taisykles, reglamentuojančias šios įrangos techninius ir saugumo standartus. Lenkijos Respublikoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. yra sertifikuota šių gaminių tiekėja pagal Europos Sąjungos reglamentus, o jos gaminiai sertifikuoti ir labiausiai pripažintų Europos Sąjungos standartų sertifikavimo institucijų, įskaitant CE, CIEMAT, AENA, ENAC, ECAC ir STAC. Tai reiškia, kad ne tik de jure (liet. teisiškai), bet ir de facto (liet. faktiškai) dalyvavimas Pirkime visiškai atitinka Europos Sąjungos teisės reguliavimą, kuriam Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktų nuostatos prieštarauja.

7.6. Teismas neįvertino ginčo teisiniam santykiui taikytinų konstitucinės teisės nuostatų, objektyviai ir išsamiai neįvertino būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti nurodytų teisės aktų atitiktį konstituciniams įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo, sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principams. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, turintis viršenybę (Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai). Konstitucinės nuostatos dėl lygiateisiškumo užtikrinimo bei sąžiningos konkurencijos ir ūkinės laisvės turi būti taikomos taip pat ir iš Pirkimo organizavimo bei vykdymo kylantiems teisiniams santykiams. Šios nuostatos aktualios vertinant ir Ginčijamas Pirkimo sąlygas. Poįstatyminio akto normomis tiekėjui užkertamas kelias dalyvauti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų rinkoje, nors kitiems subjektams to daryti nedraudžiama, o pagal VPĮ įtvirtintą reglamentavimą draudimas taikomas tiekėjui, nors ne jis pats, bet su juo susijęs (t. y. jį kontroliuojantis subjektas) yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo taikymo apimtį.

7.7. Šiuo metu tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos tebegalioja šių šalių sudaryta ir 1994 m. birželio 1 d. įsigaliojusi „Sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos“. Šios sutarties nuostatomis tiek Lietuvos Respublika, tiek Kinijos Liaudies Respublika yra įsipareigojusios viena kitos verslo subjektams suteikti palankų režimas, užtikrinti lygiavertes sąlygas, nediskriminuoti viena kitos investuotojų.

7.8. Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime yra nurodęs, kad jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama, minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būti užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą.

7.9. Nutarimo redakcijoje (galiojusioje nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d.) tokios prekės kaip rentgeno ar bagažo tikrinimo įrenginiai nebuvo įtraukti. Pagal Nacionalinio saugumo strategiją šios prekės nebuvo laikomos tomis, kurių tiekimas galėtų būti pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui. Nutarimo pakeitimus inicijavo atsakovas ir jį kontroliuojanti Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Nacionalinio saugumo strategija pakeista nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas neatitinka VPĮ 92 straipsnio 14 dalies nuostatų, pažeidžia teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principą.

8. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

8.1. 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-954. Išimtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne kitos valstybės institucijos, įskaitant teismus, perkančiosios organizacijos, pirkimuose dalyvaujantys / ketinantys dalyvauti tiekėjai ir t. t., turi teisę, kompetenciją ir prerogatyvą spręsti, kokius pirkimo objektus (turinčius atitinkamus jų BVPŽ kodus) perkant ir iš kokių valstybių ar teritorijų tiekėjų, subtiekėjų ir kt. bei juos kontroliuojančių asmenų perkant laikoma, jog egzistuoja su nacionaliniu saugumu susijusios rizikos, grėsmės ir nepatikimumas.

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ kaip tik ir yra patvirtinti: 1) viešojo pirkimo objektų, apie kuriuos kalbama VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas, ir, be kita ko, tarp kitų dar 77 objektų, šio sąrašo 552 papunktyje nurodytas BVPŽ kodas 38582000-8 – „Rentgeno kontrolės įrenginiai“; 2) valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ar palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas, ir be kita ko, šiame sąraše nurodyta Kinijos Liaudies Respublika (išskyrus Taivano provinciją). Atsakovas yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytojas bei yra įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą. Jeigu perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir t.t., ji turi imperatyvią pareigą jau rengdama viešojo pirkimo sąlygas jose numatyti nuostatas, kurios užtikrintų, kad potencialių tiekėjų siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai pareigą ir įtvirtinti nuostatas, kurios užkirstų kelią pirkime tiekėjams siūlyti prekes / paslaugas / darbus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.

8.3. Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinė forma patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1S-233 „Dėl Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“ bei galioja ir taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėtoms pirkimo procedūroms. O VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimas, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją <...>“.

8.4. Atsakovas turėjo pareigą ir teisėtai bei pagrįstai Ginčijamose pirkimo sąlygose įtvirtino atitinkamas nuostatas, užtikrinančias, kad teikėjo siūloma mobilios rentgeno kontrolės sistema nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai draudžiančias pirkime tiekėjams siūlyti prekes, kurių gamintojai ar juos kontroliuojantys asmenys registruoti minėtame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose bei teikti paslaugas, jei tokių paslaugų teikimas būtų vykdomas iš minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų, kurie laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to, negali būti įsigyjami / perkami viešojo pirkimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo. Taigi nagrinėjamoje byloje tikrinamas nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

11. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 22 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė tarptautinio atviro konkurso „Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimas“, pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Pirkimo sąlygų 2.7 punkte numatyta, kad tiekėjo siūloma mobili rentgeno kontrolės sistema neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui; pirkimui taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai. Pagal 2.7.1 papunktį tiekėjo siūlomos prekės neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktu, prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo negali būti registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys ar turintys pilietybę) VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; pagal 2.7.2 papunktį tiekėjo siūlomos teikti paslaugos neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 2 punktu, paslaugų teikimas neturi būti vykdomas iš VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų; pagal 2.7.3 papunktį tiekėjas negali turėti interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, – vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 9 dalimi, jis pats, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi ar juos kontroliuojantys asmenys neturi būti registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) VPĮ 92 straipsnio 14 dalies numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

13. Pirkimo sąlygų 2.8 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija reikalauja, jog tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, be kita ko, pateiktų užpildytą Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaraciją (Konkurso sąlygų 4 priedas). Pagal Pirkimo sąlygų 6.16.8 ir 6.16.9 papunkčius tiekėjo užpildyta, Pirkimo sąlygų 4 priede pateikta „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“ sudaro tiekėjo pasiūlymą sudarančių duomenų ir dokumentų visumą.

14. Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinėje formoje (Konkurso sąlygų 4 priedas), patvirtintoje VPT direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1A-233, numatyta, kad tiekėjas patvirtina, jog atitinka Pirkimo sąlygų 2.7.1–2.7.3 papunkčiuose keliamus nacionalinio saugumo reikalavimus, duomenys teisingi ir aktualūs pasiūlymo pateikimo dieną.

15. Pagal Pirkimo sąlygų 10.9.13 papunktį komisija atmeta pasiūlymą, jeigu teikėjo siūloma prekė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Techninės specifikacijos 2 priedo lentelės „Saugos ir judriojo ryšio įranga“ 6.1 punkte, lentelės „WIFI prieigos taškas“ 3.1 punkte, lentelės „Duomenų perdavimo tinklo komutatorius“ 3.1 punkte nustatyta, kad negali būti siūloma tokių gamintojų įranga, kurių technologijos nustatytos kaip keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui.

16. 2023 m. sausio 26 d. ieškovės pateikė pretenziją atsakovui (pirkėjui), kurioje prašė sustabdyti Pirkimo procedūrą, pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčių, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

17. 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. (22.10Mr)3BE-916 atsakovas ieškovės pretenziją atmetė, nurodydamas, kad kodo 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“ buvimas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 39 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąraše perkančiajai organizacijai nesuteikia jokios pasirinkimo teisės, o suponuoja prievolę Konkurso sąlygose numatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu.

18. 2023 m. vasario 10 d. ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo.

Dėl Ginčijamų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo

19. Pagrindinis apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas šalių nesutarimo objektas – Ginčijamų Pirkimo sąlygų, kuriose įtvirtintas draudimas dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, teisėtumas. Apeliantės (ieškovės) įrodinėjo, kad šiomis nuostatomis nepagrįstai ribojamos jų teisės dalyvauti Pirkime, todėl Ginčijamos Pirkimo sąlygos turėjo būti panaikintos.

20. Pirmosios instancijos teismas su šiuo apeliančių argumentu nesutiko. Teismas nurodė, kad atsakovas numatė Ginčijamas pirkimo sąlygas vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, kuriuos jis privalo vykdyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados.

21. Pagal VPĮ 37 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).

22. VPĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus, keliamus techninei specifikacijai, 9 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Pagal VPĮ 39 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją.

23. VPĮ 47 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, 9 dalyje įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

24. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

25. Taigi tuo atveju, jei perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikia srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atliekamo viešojo pirkimo objektas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame pirkimo objektų sąraše, kuriems suteikti atitinkami BVPŽ kodai, turi imperatyvią pareigą viešojo pirkimo sąlygose numatyti reikalavimus, užtikrinančius, kad perkamos prekės ir (ar) paslaugos nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Įstatymo leidėjas pripažįsta, kad tiekėjo teisės dalyvauti Pirkime ribojamos pagrįstai, atsižvelgiant į galimą grėsmę valstybės saugumo interesais, kai prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti ir (arba) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame sąraše esančių valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Pirkimo objektas – Rentgeno kontrolės įrenginiai, kurių pagrindinis BVPŽ kodas – 38582000. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtintame Viešojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąraše, eilės Nr. 55¹, yra įrašyti – Rentgeno kontrolės įrenginiai (BVPŽ kodas – 38582000-8). Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama jai įstatymo suteiktus įgaliojimus, rentgeno kontrolės įrenginius įtraukė į sąrašą prekių, kurių įsigijimas suponuoja perkančiajai organizacijai pareigas, numatytas VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje, VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje. Atsakovas privalėjo vykdyti Pirkimo paskelbimo metu galiojančius teisės aktus, taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai numatė Ginčijamas Pirkimo sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Kaip jau minėta, tam tikrų subjektų teisės dalyvauti Pirkime ribojamos dėl galimos grėsmės valstybės saugumo interesais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme

27. Apeliantės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nepasisakė dėl jų argumentų procesiniuose dokumentuose, jog jos yra Europos Sąjungos valstybėse narėse (Lietuvos ir Lenkijos Respublikose) registruotos ir šiose valstybėse pagrindinę veiklą vykdančios įmonės, todėl ginčo Pirkimo sąlygose nustatyti ribojimai neleistinai riboja jų, kaip pilnateisių Europos Sąjungos juridinių asmenų verslo, ūkinės veiklos, prekių judėjimo laisves bei galimybes, nes nacionalinių teisės aktų nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, taip pat nepagrįstai netenkino prašymo sustabdyti bylą ir kreiptis į ESTT bei Konstitucinį Teismą su ieškinyje nurodytais prašymais, todėl analogiškus prašymus suformulavo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams, bei, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia teisinio pagrindo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį Teismą.

28. Pirmiausiai pažymėtina, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas glaustai ir argumentuotai pasisakė, kad teisės aktai, kurių pagrindu atsakovas numatė Ginčijamas pirkimo sąlygas, yra galiojantys ir atsakovas privalo juos vykdyti, o apeliančių procesiniai prašymai dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo bei Konstitucinį Teismą nėra susiję su bylos dalyku, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti dėl VPĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, nes buvo siekiama sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui, vertinant aktualią šalies politinę situaciją, buvo siekiama išvengti formalios tik paties tiekėjo ar subtiekėjo patikros. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų teisėkūros procese atliekama teisės aktų projekto teisėtumo patikra, priimami lydimieji dokumentai, aiškinamieji raštai, kuriuose motyvuojama, paaiškinama ir argumentuojama atitinkamų nuostatų įtraukimo būtinybė, priežastys, analizuojami susiję teisės aktai bei tarptautiniai įsipareigojimai, o apeliančių išdėstyta pozicija dėl teisės aktų teisėtumo nėra pagrįsta bylai aktulių teisės aktų teisėkūros procese priimtų dokumentų analize, todėl teismas vertino, kad pagrindo spręsti apie galimą teisės aktų prieštaravimą Konstitucijai ar Europos Sąjungos teisės aktams ir kreiptis į ESTT bei Konstitucinį Teismą, nėra. Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako, kodėl pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Dėl prašymo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį Teismą pagrindų nebuvimo

29. Apeliantės prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms. Prašymus kreiptis į paminėtus teismus apeliantės motyvuoja tuo, kad nacionalinis reguliavimas ir jo pagrindu atlikti atsakovo veiksmai bei priimtas sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo, sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principus.

30. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje.

31. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui, teisėjų kolegijai) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai nepaneigia teisme nagrinėjamoje byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022 19 punktas).

32. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, CPK ir specialieji teisės aktai – VPĮ ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (liet. tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018).

33. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo teisinis pagrindas yra Konstitucija. Pagal Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Krašto reikalus tvarko, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktas). Nacionalinio saugumo klausimus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai.

34. Pažymėtina, kad valstybėje galiojančią teisę sudaro išbaigta vieninga teisės normų sistema. Teisės sistema – tai teisės vidinė sandara su tarpusavyje susijusiais ir kartu diferencijuotais elementais: teisės šakomis, teisės institutais ir teisės normomis. Sistema apibūdina tų dalių tarpusavio funkcionavimo ryšį. Taigi teisės sistemai būdingas padalijimas į tarpusavyje susijusias dalis (šakas, institutus, teisės normas), kad būtų užtikrinta sistemos darna. Teisės sistema remiasi loginiu ryšiu, kuris visada pasireiškia teisės normų apjungimu į teisės institutus, šių – į teisės šakas, teisės šakų – į visą teisės sistemą. Sistemingumas, be kita ko, gali būti suprantamas ir kaip teisės normų tarpusavio sąveika, t. y. visos teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu – viena kitą papildo ir garantuoja viena kitos funkcionavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-990/381/2020 31 punktas).

35. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašas“ 1 dalies h punktą Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas yra infrastruktūra, turinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jau minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri pagal Konstituciją garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ įrašė atsakovą į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą. Įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas (VPĮ 92 straipsnio 13 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Rentgeno kontrolės įrenginius (Pirkimo objektą) įrašė į sąrašą prekių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes (VPĮ 92 straipsnio 14 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtino valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ priede – Aiškinamajame rašte nurodyta, kad paminėtų VPĮ straipsnių pakeitimo rengimą paskatino būtinybė papildyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius teisės aktus kriterijais, kurie leistų valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, gynybos srityje veikiančiose organizacijose, ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose ir Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojose; VPĮ pakeitimai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 238.1 papunktyje nurodytą siekį užtikrinti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, bei Nacionalinio saugumo strategijos uždavinį užtikrinti, kad YSII bei valstybės informaciniuose ištekliuose būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga; grėsmę siekiama sumažinti atsižvelgiant ir į karinius veiksmus Ukrainoje ir į tai, kad šiandieninė situacija kelia ypatingą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

37. Iš Aiškinamojo rašto matyti, kad ribojimas galimybių tam tikriems subjektams dalyvauti Pirkimuose įstatymo leidėjo pateisinamas siekiu valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti, be kita ko, Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojose, įvertinus pasirinktų priemonių proporcingumą (t. y. priemonių tikslingumą, būtinumą, tai, kad šiomis priemonėmis nebus padaryta neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams), tikslingumą (t. y. pakankamumą ir tinkamumą, neleidžiant pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie yra iš Lietuvos valstybei grėsmę keliančių valstybių; patys svarbiausi Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui subjektai galės efektyviai kontroliuoti įsigyjamų prekių ir jas tiekiančių subjektų kilmę bei įsitikinti tiekimo grandinės patikimumu), būtinumą (neviršija to, kas nustatyta tikslui pasiekti; išimtinai susiję su siekiu apsaugoti tik pačių svarbiausių perkančiųjų organizacijų informacinę infrastruktūrą; reikalavimai taikomi ne visoms, o tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurių informacinėse ar ryšių sistemose įvykę kibernetiniai incidentai gali sukelti didžiausią žalą nacionalinio saugumo interesams; priemonės taikomos tik tiems pirkimo objektams, kuriuos naudojant gali būti sukuriamas perkančiosios organizacijos pažeidžiamumas ir galimybė kilti kibernetinėms grėsmėms; pirkimo objektus atrenkant įvertinus technologines rizikas, ar konkrečios kategorijos prekės ir paslaugos galėtų, jei būtų įsigytos iš nepatikimo šaltinio, sukelti riziką, kad tai bus išnaudojama priešiškų valstybių, priemonės taikant tik tų valstybių ar teritorijų tiekėjams, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiomis priemonėmis nebus sukuriama neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams, nors siūlomais įstatymų pakeitimais ir bus apribojama asmenų iš keleto grėsmę keliančių valstybių teisė dalyvauti tam tikruose viešuosiuose pirkimuose, taip bus išvengiama didelio masto žalos, kuri galėtų kilti, jei kibernetinio saugumo spragos, sukurtos naudojant nepatikimą įrangą ar paslaugas, būtų išnaudojamos priešiškų valstybių.

38. Aiškinamajame rašte taip pat paaiškinta, kad VPĮ 37 ir 47 straipsniuose nustatytus apribojimus taip pat siūloma praplėsti taip pat ir kontroliuojantiems asmenims, nes galiojančiame įstatyme nustatytas apribojimas neleisti dalyvauti tiekėjams nėra pakankamas ir neleidžia visiškai įsitikinti, kad tiekiamos prekės ar paslaugos yra tiekiamos iš patikimo tiekėjo. Tokiu būdu įstatymo leidėjas siekia išvengti tokių atvejų, kai Europos Sąjungos teritorijoje yra įsteigiami juridiniai asmenys, kurie tarpininkauja siekdami išvengti patikros dėl nacionalinio saugumo interesų, taip pat papildomų subjektų įtraukimas leis tinkamai įvertinti naudojamų finansinių išteklių kilmę bei identifikuoti galutinius naudos gavėjus.

39. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad valstybių, kurių tiekėjai būtų laikomi nepatikimais, sąrašas sudaromas remiantis 2021 m. gruodžio 16 d. atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra nedviprasmiškai deklaravusi Lietuvos saugumo situaciją, grėsmes ir valstybes, kurios tą grėsmę sukelia. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijoje, be Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijos aneksuoto Krymo, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijos, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos, prie nepatikimų tiekėjų priskiriama ir Kinijos Liaudies Respublika (išskyrus Taivano provinciją). Nacionalinio saugumo strategijos 2 punkte nurodyta, kad Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai. Lietuvos Respublika turi prisitaikyti prie pokyčių pasaulyje ir regione, gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje, efektyviau bendradarbiauti su sąjungininkais ir partneriais bei didinti valstybės ir visuomenės atsparumą kylančioms grėsmėms. Nacionalinio saugumo strategijos 17 punkte nurodyta, kad Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką ir vis agresyvesnis to siekimas tampa svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi. Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. Europoje Kinijos Liaudies Respublika savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę. Ši valstybė remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, tuo pačiu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei. Tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, šnipinėti, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.

40. Atsižvelgiant į aptartą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atitinkamu teisiniu reguliavimu, įvertinus aktualią šalies politinę situaciją, buvo siekiama sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui, be kita ko, išvengiant formalios tiekėjo ar subtiekėjo patikros. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog apeliančių pozicija dėl teisės aktų teisėtumo paremta tik jų subjektyvia nuomone, bet nėra pagrįsta šiai bylai aktulių teisės aktų teisėkūros procese priimtų dokumentų analize.

41. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 8 punktą atsakovas organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja priemones, kuriomis siekiama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrina Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaiko deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo; pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9.25 papunktį atsakovas teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliančių argumentai, kad atsakovas, turėdamas tikslą uždrausti apeliantėms dalyvauti Pirkime (parengiant Ginčijamas pirkimo sąlygas), inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo pakeitimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo pakeitimo projektą pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, be pastabų suderinusi jį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tačiau šio teisės akto pakeitimą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri, kaip teisingai nurodo atsakovas, turi teisę, kompetenciją ir prerogatyvą spręsti, kokius pirkimo objektus (turinčius atitinkamus jų BVPŽ kodus) perkant ir iš kokių valstybių ar teritorijų tiekėjų, subtiekėjų ir kt. bei juos kontroliuojančių asmenų perkant laikoma, jog egzistuoja su nacionaliniu saugumu susijusios rizikos, grėsmės ir nepatikimumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimami sprendimai nepriklauso nuo atsakovo valios.

42. Nors apeliantės teigia, kad Nacionalinio saugumo strategijoje rentgeno ir bagažo tikrinimo įranga nekvalifikuojama kaip priemonė galinti kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl Vyriausybės nutarimas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, tačiau iš Nacionalinio saugumo strategijos matyti, kad joje pateikiamos bendro pobūdžio nuostatos ir gairės apie saugios valstybės raidą, nustatomi tik pagrindiniai nacionalinio saugumo interesai, rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai ir pan., tačiau nėra išvardinti konkretūs objektai (prekės / paslaugos).

43. Nėra pagrindo sutikti su apeliančių argumentu, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas diskriminacinis draudimas ieškovėms dalyvauti Pirkime. Pirkimo sąlygose, siekiant apsaugoti valstybės interesus, yra įtvirtintas draudimas siūlyti mobilią rentgeno kontrolės sistemą, kurios gamintojas ar gamintoją kontroliuojantis asmuo būtų registruoti atitinkamose grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiose valstybėse ar teritorijose arba su siūloma mobilios rentgeno kontrolės sistema susijusių paslaugų teikimas būtų vykdomas iš tokių grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių ar teritorijų. Nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas yra visos teisės sistemos pagrindas ir visose teisės srityse siektinas tikslas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-990-381/2020 34 punktas).

44. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo atitikimo Konstitucijai, todėl apeliančių prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas.

45. Apeliantės taip pat prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir pateikti ESTT klausimus dėl tam tikrų aplinkybių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo nuostatų suderinamumo su SESV 54, 56 ir 62 straipsniais, Viešųjų pirkimų direktyvos 15 straipsnio 3 dalimi, VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatų suderinamumo su SESV 54, 56 ir 62 straipsniais ir TVPP reglamento 3 straipsniu.

46. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnyje.

47. ESTT praktikoje išaiškinta, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį nėra absoliuti, taikomos jos išimtys. SESV 267 straipsnio 3 dalis pagal nusistovėjusią ESTT praktiką turi būti aiškinama taip, kad tokie teismai gali, spręsdami Europos Sąjungos teisės klausimą, nesilaikyti pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo tik tuo atveju, jei jie konstatavo, kad iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, kad dėl nagrinėjamos Europos Sąjungos teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą arba kad tinkamas Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports, C?495/03, 33, 45 punktai). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit, C-283/81, 9 punktas). Taigi, šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Teismai (teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami (galutinė instancija)) iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne.

48. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime išaiškino, jog Konstitucijoje ne tik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis, bet ir – Europos Sąjungos teisės atžvilgiu – yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją. Kaip jau minėta, Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krašto reikalus tvarko, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

49. Pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga, visų pirma, už savo nacionalinį saugumą. Viešųjų pirkimų direktyvos preambulės 41 konstatuojamoje dalyje įtvirtinta, kad jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją politiką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, arba užtikrinti jų vykdymą, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV. Pagal SESV 34 straipsnį uždraudžiami kiekybiniai importo ir visos lygiaverčio poveikio priemonės, o pagal SESV 35 straipsnį ­ kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Tuo tarpu SESV 36 straipsnyje įtvirtinta, kad 34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46,47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir jo priedų matyti, kad prieš priimant atitinkamus VPĮ pakeitimus, buvo vertintas jų atitikimas Viešųjų pirkimų direktyvai, šios Viešųjų pirkimų direktyvos bei VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, jokių neatitikimų nebuvimas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo atitikties apeliančių nurodytiems teisės aktams.

50. Pažymėtina, kad SESV 346 straipsnis ir su juo susiję ESTT išaiškinimai, kuriais remiasi apeliantės apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju neaktualūs, nes šiame straipsnyje kalbama apie kitos kategorijos – ginklų, amunicijos ir karinės paskirties prekių, taip pat priemonių, būtinų apsaugoti gyvybinius atitinkamos valstybės narės saugumo interesus – prekybą ir gamybą, kuri yra reguliuojama pagal atskirą teisinį režimą, leidžiant nesilaikyti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju nėra taikytina Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis, todėl apeliančių argumentai dėl šios sutarties nuostatų pažeidimo taip pat neaktualūs ir nelemia kitokios išvados. Šiuo atveju taip pat nėra teisiškai reikšmingi apeliančių argumentai, kaip pagal TVPP reglamentą yra nustatoma ekonominės veiklos vykdytojo ar prekės kilmės šalis, nes kaip jau minėta, pagal Europos Sąjungos teisės aktus kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga už savo nacionalinį saugumą, todėl gali imtis priemonių nacionalinio saugumo interesais užtikrinimo.

51. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekyla apeliančių nurodytų klausimų dėl Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl tenkinti apeliančių prašymo kreiptis prejudicinio sprendimo nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

52. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų 2.7.1 ir 2.7.3 punktų, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sąlygų, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas.

53. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovas įgijo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti apeliančių uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.