Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atstovui, atsakovui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovui E. P. įteikta asmeniškai per darbovietę (b. l. 9). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šaukimas į 2021 m. vasario 12 d. teismo parengiamąjį posėdį atsakovui įteiktas 2021 m. sausio 25 d. Apie 2021 m. kovo 8 d. 13 val. 30 min. teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, šaukimą įteikus per jo darbovietę jam asmeniškai. Atsakovas E. P., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, išsiųsti prisijungimo duomenys, 2021 m. kovo 8 d., 13 val. 30 min., teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo. Bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu nepareiškė.

Byla nagrinėjama iš esmės nedalyvaujant ieškovės atstovui ir atsakovui (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios ir bendrosios sąlygos, banko sąskaitos išrašas patvirtinantis kredito sumokėjimą, 2020 m. kovo 3 d. Raginimas sumokėti skolą, 2020 m. kovo 18 d. Pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad nutraukimas įsigalioja 2020 m. balandžio 3 d. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, išrašas iš jos priedo Nr.3, 2020 m. balandžio 24 d. Pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą – iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas prievolės nevykdė. Pradinis Kreditorius 2020 m. kovo 29 d. pranešimu pranešė, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2020 m. balandžio 3 d., t.y. sutartis su atsakovu 2020 m. balandžio 3 d. nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu atsakovui pranešta apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą ir prievolės vykdymą ieškovei. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ar pareiškęs pretenzijas dėl skolos (jos perleidimo) nėra.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti 143,26 Eur negrąžinto kredito, 18,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 4,61 Eur administravimo mokesčio. Administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 4,61 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 3 d.) priteisimo tenkinamas. Ieškovei iš atsakovo priteisiamas 143,26 Eur negrąžintas kreditas, 18,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 4,61 administravimo mokestis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 27,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,26 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.); 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,26 Eur, nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. balandžio 3 d., todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, tai yra įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (39 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 39 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (143,26 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro 27,40 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 6 d.), 39 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,26 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) bei 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą (143,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Teismas pažymi, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent 73,74 Eur (106,68 Eur bendra mokėtina palūkanų suma – 32,94 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo) palūkanų sumos. Taigi tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), taikant 39 proc. palūkanų normą skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Taigi ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.), kuri yra 39,17 Eur ((0,43(4,31/30*3) +4,22+4,12+4,03+3,93+3,82+3,71+3,60+3,49+3,37+3,25+1,20(3,12/31*12)), taip pat 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.). Įmokos paskaičiuotos pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimų grafiką.

Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 39 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,26 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kaip matyti, Sutarties 6.1 punkte numatytų palūkanų mokėjimas susietas su netinkamai vykdomos piniginės prievolės aplinkybe. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma – 39,00 procentų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 39,00 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją, todėl nutraukus sutartį, negali būti priteisiamos ir šioje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini.

Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 52). Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

Remiantis tuo, kas nurodyta, laikytina, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos (39 proc. metinių palūkanų norma), jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 205,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nurodė, kad jos bylinėjimosi išlaidos yra 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus 83,33 proc. (100 proc. dėl negrąžinto kredito, mokėjimo ( pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, administravimo mokesčio + 100 proc. dėl negautų pajamų ( nuostolių) + 100 proc. dėl negautų pajamų priteisimo procentine išraiška + 0 proc. dėl negautų pajamų ( nuostolių) iki visiško kredito grąžinimo priteisimo procentine išraiška + 100 proc. dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteisiama 113,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (136 Eur x 83,33 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis).

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra 9,23 Eur, todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteisiama 7,69 Eur ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai). Kita dalis šių išlaidų iš ieškovės nepriteisiama, nes neviršija 5,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 153, 259, 268, 270 , 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos ir Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 3 punkte bei Specialiosiose sutarties sąlygose numatytos palūkanos (39 proc. metinių palūkanų norma).

Priteisti ieškovei UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas: Vilnius, Žalgirio g. 90, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (NEO Finance, AB), iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143,26 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 26 centų) negrąžintą kreditą, 18,56 Eur (aštuoniolikos eurų 56 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 4,61 Eur (keturių eurų 61 cento) administravimo mokestį, 39,17 Eur ( trisdešimt devynių eurų 17 centų) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 12 d.), 39 (trisdešimt devynių) procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (205,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,32 Eur (vieno šimto trylikos eurų 32 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,69 ( septynių eurų 69 centų) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ( mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojo E. P. asmens kodą).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.