- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e2A-1145-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01603-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 143,26 Eur negrąžintą kreditą; 18,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 4,61 Eur administravimo mokestį, 27,40 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,26 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.); 39 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,26 Eur, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-fw32hckg, kuria atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Pagal minėtą kredito sutartį, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas prievolės nevykdė. Pradinis kreditorius 2020 m. kovo 29 d. pranešimu pranešė, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2020 m. balandžio 3 d., t. y. sutartis su atsakovu 2020 m. balandžio 3 d. buvo nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr.RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu atsakovui pranešė apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą ir prievolės vykdymą ieškovei.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. rugpjūčio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fw32hckg bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos ir standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 3 punkte bei specialiosiose sutarties sąlygose numatytos palūkanos (39 proc. metinių palūkanų norma). Priteisė ieškovei iš atsakovo 143,26 Eur negrąžintą kreditą, 18,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 4,61 Eur administravimo mokestį, 39,17 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 12 d.), 39 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (205,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teismas sprendė, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti 143,26 Eur negrąžintą kreditą, 18,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos ir 4,61 Eur administravimo mokestį. Nurodė, kad administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismas nustatė, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. balandžio 3 d., todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilio proceso normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nenustato. Teismas vertino, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos (143,26 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Patenkinus tokį reikalavimą būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas sprendė, kad pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų 73,74 Eur (106,68 Eur bendra mokėtina palūkanų suma – 32,94 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo) palūkanų sumos. Taigi tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovei priteisė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) sumą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.), kuri yra 39,17 Eur (0,43 [4,31÷30×3] +4,22+4,12+4,03+3,93+3,82+3,71+3,60+3,49+3,37+3,25+1,20 [3,12÷31×12]), taip pat 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.). Įmokas paskaičiavo pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimų grafiką.
7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,26 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nurodė, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Nustatė, kad sutarties 6.1 punkte numatytų palūkanų mokėjimas susietas su netinkamai vykdomos piniginės prievolės aplinkybe. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma – 39 proc. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, padarė išvadą, kad 39 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją, todėl nutraukus sutartį, negali būti priteisiamos.
8. Teismas nurodė, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma. Laikė, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata nesąžininga bei negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą.
9. Teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteisė įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo (205,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus 83,33 proc. (100 proc. dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, administravimo mokesčio + 100 proc. dėl negautų pajamų (nuostolių) + 100 proc. dėl negautų pajamų priteisimo procentine išraiška + 0 proc. dėl negautų pajamų (nuostolių) iki visiško kredito grąžinimo priteisimo procentine išraiška + 100 proc. dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo), ieškovei iš atsakovo priteisė 113,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (136 Eur × 83,33 proc.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl 39,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 27,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; pakeisti sprendimo dalį dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio, nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,26 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus, nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu sutarties grafiku. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, kad jos negautos pajamos realios, tačiau nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik dvi įmokas iš 36 ir nuo antros įmokos įmokėjimo negrąžinta kredito dalis nebemažėja. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinta, į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), ieškovė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,26 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Be to, suma, kaip kredito mokestis, negrąžinta nemažėjo ir nepamažėjo iki apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Taip realizuojamas teisėto lūkesčio principas. Priešingu atveju atsakovui nebūtų skirtumo, vykdyti sutartį ar ne, nes jam kredito sumos negrąžinant, negautos pajamos skaičiuotųsi lyg atsakovas grąžintų kredito sumą, o ieškovė šią sumą perskolintų ir gautų pajamas. Ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai, jis būtų sumokėjęs ne tik 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 40,68 Eur sutarties administravimo mokestį.
1.2. Nurodo, kad ieškovė pagrįstai negautas pajamas (nuostolius) skaičiavo procentine išraiška, kadangi ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 39 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, nurodytas sutartyje. Be to, žyminis mokestis nuo tokio tipo terminuotų reikalavimų neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
1.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ (pradinė kreditorė) ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-fw32hckg, kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 150 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokestis, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 29 d. pranešimu pranešė, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2020 m. balandžio 3 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu atsakovui pranešta apie pradinės kreditorės pasikeitimą ir prievolės vykdymą ieškovei. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs pagal ginčo vartojimo kredito sutartį ar pareiškęs pretenzijas dėl skolos (jos perleidimo), byloje nėra.
16. Pirmosios instancijos teismas neskundžiama sprendimo dalimi priteisė ieškovei iš atsakovo 143,26 Eur skolą, 18,56 Eur sutartines (mokestinę funkciją atliekančias) palūkanas ir 4,61 Eur administravimo mokestį.
17. Ieškovė ieškiniu papildomai prašė atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), negautas pajamas skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (143,26 Eur) ir taikant sutartinį 39 proc. palūkanų dydį. Tokį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies nepagrįstu, priteisė ieškovei iš atsakovo: 39,17 Eur negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 12 d.); 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas jos negautas pajamas (nuotolius), nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,26 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
18. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
21. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose buvo aptarta atsakovo mokamų palūkanų suma, suderintas mokėjimų grafikas. Iš mokėjimo grafiko nustatyta, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vadinasi, sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie sutarties pateiktame mokėjimo grafike nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį po sutarties nutraukimo skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažintos apeliantės negautomis pajamomis.
22. Apeliantė, skaičiuodama palūkanas už visą negrąžinto kredito sumą, nepagrįstai įrodinėja, kad negautomis pajamomis (nuostoliais) turi būti pripažinta ne tik mokėjimo (pelno) palūkanų suma, nurodyta prie sutarties pridėtame grafike, bet ir palūkanos, kurias skaičiuoja už negrąžintas kredito sumas, kurių mokėjimas pradelstas (kompensacinės palūkanos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Būtent vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu pirmosios instancijos teismas neskundžiama sprendimo dalimi sutarties sąlygas, numatančias galimybę kredito davėjui iš vartotojo reikalauti 39 proc. dydžio metinių kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Šis aiškinimas nulėmė ir pagrįstą išvadą, kad neteisėtos sutartinės sąlygos pagrindu apeliantė negalėjo įgyti jokio teisėto lūkesčio, todėl ir jos reikalavimai negautomis pajamomis pripažinti kompensacines palūkanas už pradelstas mokėti vartojimo kredito sumas už laikotarpius nuo sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, o taip pat nuo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo pagrįstai atmesti.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia išvada teismas neneigia apeliantės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau pareiga įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį tenka apeliantei (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nesant įrodymų, kad apeliantė aptariamu laikotarpiu turėjo didesnių nuostolių ar galėjo pagrįstai tikėtis gauti konkretaus dydžio didesnes papildomas pajamas, nei nustatyta mokėjimo grafike, apeliantei savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžio grindžiant neteisėta pripažinta sutarties sąlyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė tik reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalį dėl negautų pajamų, lygių mokestinėms palūkanoms, mokėtinoms už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, priteisimo pagrįstumą. Be to, skundžiamu sprendimu pagrįstu pripažintas apeliantės reikalavimas priteisti 18,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 3 d.). Šią sumą apeliantė apskaičiavo sudėdama nepadengtas mokėjimo grafiko pagrindu už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 3 d. priskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanų sumas.
24. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad sutartyje šalys susitarė ne tik dėl mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, bet ir dėl administravimo mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ieškiniu nebuvo prašoma administravimo mokestį pripažinti negautomis pajamomis (nuostoliais).
25. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 3 d.) iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) suskirstė į dvi dalis (pirma dalis – iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.), antra dalis – nuo 2021 m. kovo 13 d.) ir sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų pagrindu. Už laikotarpį iki sprendimo priėmimo negautas pajamas teismas apskaičiavo konkrečia suma, o už laikotarpį po sprendimo priėmimo – procentine išraiška, nurodydamas, kad negautos pajamos siejamos su pagal prie sutarties pridėtą mokėjimų grafiką apskaičiuojamomis palūkanų sumomis.
26. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodęs mokestinių (pelno) palūkanų už ginčo laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.) apskaičiavimo metodą, padarė aiškią aritmetinę klaidą, nes 2020 m. balandžio 3–30 d. palūkanų aštuntąją įmoką sudaro 3,88 Eur (4,31 ÷ 30 dienų × 27 dienos), o ne 0,43 Eur (4,31÷ 30 dienų × 3 dienos) (CPK 302 straipsnis, 276 straipsnio 2 dalis). Taigi, šio laikotarpio mokestines (pelno) palūkanas sudaro 42,62 Eur ((4,31÷30×27)+ 4,22+4,12+4,03+3,93+3,82+3,71+3,60+3,49+3,37+3,25+ (3,12÷31×12)). Būtent šios sumos priteisimas atitinka skundžiamo sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, pripažįsta pagrindu, atmetus apeliacinį skundą, sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 3 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.) priteistą negautų pajamų (nuostolių) sumą padidinant iki 42,62 Eur.
27. Šios nutarties 26 punkte nurodytas patikslinimas sudaro pagrindą pakeisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sumos, už kurią priteisiamos procesinės palūkanos, dydžio, ją padidinant nuo 205,60 Eur iki 209,05 Eur (143,26 Eur +18,56 Eur +4,61 Eur+42,62 Eur).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo patikslinimas neturi įtakos skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumui, apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, jį patikslinti, nurodant, kad vietoj ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 12 d.) priteistos 39,17 Eur sumos priteisiama 42,62 Eur negautų pajamų suma, taip pat nuo 205,60 Eur iki 209,05 Eur padidinant sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.