Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 12 d. jai buvo leista susipažinti tik su nereikšminga trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurios jis nenurodė kaip konfidencialios, t. y. su trečiojo asmens pasiūlymo forma, pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, EBVPD, su kitais pasiūlymo dokumentais susipažinti neleista, nes trečiasis asmuo juos nurodė kaip konfidencialius. Mano, kad perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė leisti susipažinti su prašomais duomenimis ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, todėl 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė pretenziją, kurios perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu netenkino. Nurodo, kad tą pačią dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 19 d., pakartotinai pateikė pretenziją dėl neleidimo susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnio reikalavimų pažeidimo ir dėl to, kad, ieškovės nuomone, trečiojo asmens ISO ir OHSAS sertifikatai neatitinka Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimų, t. y. tokie sertifikatai negalėjo būti išduoti visiems bendriesiems statybos darbams, kadangi trečiasis asmuo neturi teisės verstis nurodyta veikla – atlikti visus bendruosius statybos darbus. Perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 24 d. atmetė pretenziją argumentuodama, kad trečiasis asmuo ieškovės reikalaujamą atskleisti informaciją nurodė kaip konfidencialią, be to, patikrinus trečiojo asmens dokumentus, buvo įvertinta, kad jis turi teisę verstis nurodyta veikla (bendrieji statybos darbai) ir turi ISO ir OHSAS sertifikatus tai veiklai. Nurodo, kad nesutinka su 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 8910098 ir 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 8940048, todėl juos ginčija.

Argumentuoja, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 20 straipsnį, nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje įtvirtintas taisykles dėl tiekėjo pasiūlymo atskleidimo ir konfidencialios informacijos apimties, kadangi neleido susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kuri ne tik objektyviai, bet ir VPĮ požiūriu negali būti konfidenciali, net ir trečiajam asmeniui nurodžius priešingai. Perkančiosios organizacijos sprendimai netinkamai motyvuoti (VPĮ 19 straipsnis), neužtikrina tiekėjo teisės į efektyvią (veiksmingą) gynybą, nes pateikti tik formalūs atsakymai, o tai pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo principus. Argumentuoja, kad informacijos įslaptinimas ir konfidencialumas turi būti aiškinamas itin siaurai. Teigia, kad konfidencialia informacija negalima laikyti trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąrašo, nes ieškovė niekaip negali pasinaudoti praeities duomenimis, pakeisti trečiojo asmens patirties, kvalifikacijos ir iš to gauti naudos, be to, yra bendradarbiavusi su trečiuoju asmeniu, taip pat paties trečiojo asmens interneto puslapyje nurodomi jo klientai, pagal VPĮ 33 straipsnį trečiojo asmens su perkančiosiomis organizacijomis ar perkančiaisiais subjektais sudarytos sutartys yra viešinamos. Tai reiškia, kad klientų pavadinimai ir įvykdytos sutartys nėra laikytini konfidencialiais duomenimis. Taip pat nurodo, kad konfidencialiais duomenimis nelaikomi duomenys apie trečiojo asmens duomenų apie pašalinimo pagrindų nebuvimą – socialinio draudimo įmokų, mokesčių sumokėjimą, trečiojo asmens specialistų sąrašas (išskyrus asmens duomenis), turimi ISO ir OHSAS sertifikatai, kuriuos pats trečiasis asmuo nurodo savo interneto puslapyje. Pažymi, kad trečiasis asmuo nėra įrangos gamintojas, todėl, akivaizdu, nedisponuoja komercine paslaptimi, susijusia su siūlomos įrangos techniniais sprendiniais. Dėl to jo siūlomos įrangos gamintojų ir modelių pavadinimų bei techninių aprašymų taip pat negalima laikyti konfidencialia informacija. Argumentuoja, kad nereikalavo jokių techninių duomenų, kuriuose būtų atskleista komercinė paslaptis ar informacija, suteikianti gamintojams konkurencinį pranašumą. Trečiasis asmuo turėjo tik užpildyti techninių charakteristikų lentelę, o šie duomenys yra skirti vartotojams ir neatskleidžia jokios komerciškai jautrios informacijos. Pažymi, kad tiekėjo nurodymas dėl konfidencialios informacijos nėra privalomas perkančiajai organizacijai, ji pati turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas. Tuo tarpu atsakovė rėmėsi ne savo pačios atliktu tyrimu, o tik trečiojo asmens deklaracija ir jokių trečiojo asmens argumentų dėl konfidencialumo nepateikė, todėl apribojo ieškovės teises į efektyvią pažeistų teisių gynybą, nesilaikė argumentavimo pareigos.

Ieškovė taip pat argumentuoja, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus, kadangi trečiasis asmuo objektyviai neturi ISO ir OHSAS sertifikatų toms veikloms, kurios įtvirtintos Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktuose. Dėl to tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 48 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad pagal Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktus reikalaujama, kad tiekėjas turėtų sertifikatus ne konkrečioms darbų sritims, bet visiems bendriesiems statybos darbams. Kadangi perkančioji organizacija nepateikė susipažinti trečiojo asmens kvalifikacijos ir atitikties standartams dokumentų, 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje rėmėsi viešai skelbiama kompetentingos institucijos – Statybos produktų sertifikavimo centro, kuris suteikia teisę vykdyti bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, informacija. Nurodo, kad šios institucijos registre nurodyta, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, tačiau, įvertinus bendrųjų statybos darbų apibrėžimą, akivaizdu, jog trečiasis asmuo neturi teisės atlikti dalies bendrųjų statybos darbų, todėl ir ISO bei OHSAS sertifikatai negali būti išduoti šioms veikloms. Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimas buvo turėti sertifikatus visiems, o ne daliai bendrųjų statybos darbų, todėl trečiasis asmuo, neturintis sertifikatų bent daliai bendrųjų statybos darbų, laikytinas neatitinkančiu nurodytų Konkurso sąlygų reikalavimų, ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Ieškovei argumentuojant, kad jai neteisėtai neatskleista ne tik pasiūlymo 11 priede esanti informacija, bet ir kiti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai (duomenys apie pašalinimo pagrindų nebuvimą (socialinių draudimo įmokų sumokėjimą), įvykdytų sutarčių sąrašas, specialistų sąrašas, sertifikatai), pažymi, kad byla dėl šio reikalavimo nutrauktina, nes ieškovė nesilaikė ir privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pagal VPĮ 102 straipsnio 2 dalies ir CPK 423² straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nurodo, jog pretenzija yra laikomas ne kiekvienas tiekėjo taip pavadintas dokumentas. Teigia, kad ieškovė nei 2020 m. lapkričio 16 d., nei 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje neginčijo sprendimų nepateikti jai susipažinti trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų kvalifikacinių duomenų ir sertifikatų, nenurodė, kad sprendimai neteisėti, ir neprašė jų panaikinti, priešingai nei dėl 11 priedo duomenų neatskleidimo. Pažymi, kad bet kuriuo atveju duomenys ieškovei neatskleisti pagrįstai, nes trečiasis asmuo jau pasiūlyme aiškiai įvardijo, kad šie dokumentai – sutarčių sąrašas, specialistų sąrašas ir sertifikatai – yra trečiojo asmens komercinė paslaptis, todėl kitiems tiekėjams negali būti atskleisti pagal VPĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Atsakovės teigimu, ieškovės argumentai, kad kartu su trečiuoju asmeniu vykdė sutartį, kad trečiojo asmens interneto svetainėje yra viešai nurodyta informacija apie sertifikatus, klientus, kad viešinamos sutartys su perkančiosiomis organizacijomis, nekeičia teisinio vertinimo. Pažymi, kad pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą informacija, tiekėjų pateikta apie pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, yra nelaikoma konfidencialia tik tada, kai tokia informacija yra reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti. Tuo tarpu ieškovė savo pretenzijose / prašymuose nenurodė ir nepagrindė, kokiam tiksliai jos teisėtam interesui ginti yra reikalingi prašomi trečiojo asmens kvalifikaciniai dokumentai ir sertifikatai.

Nesutinka su ieškovės argumentais, kad tinkamai nemotyvavo sprendimų, nes nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis VPĮ ir trečiojo asmens pateiktais įrodymais dėl jo pasiūlymo dokumentų konfidencialumo. Taigi, ieškovė turėjo visą informaciją, kuri jai buvo reikalinga suvokti galimą teisėtų interesų pažeidimą ir kreiptis gynybos į teismą, – tą ieškovė ir padarė.

Atsakovė pažymi, kad sertifikatus ieškovė paminėjo tik antrojoje pretenzijoje, tačiau neginčijo sprendimo laikyti trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimus dėl sertifikatų, o tik prašė pakartotinai įsitikinti, kad sertifikatai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus ir apima bendruosius statybos darbus. Pažymi, kad iš esmės ieškovės prašymą patenkino ir atsakyme nurodė, kad trečiojo asmens pateikti sertifikatai apima visus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Prieš pareikšdama ieškinį ieškovė nepateikė pretenzijos, kuria būtų ginčijusi sprendimą dėl laimėtojo ir reikalavusi sprendimą panaikinti. Taigi, ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ši bylos dalis nutrauktina.

Atsakovė argumentuoja, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimus, nes trečiasis asmuo pateikė sertifikatus, kurie tiesiogiai patvirtina, kad sertifikavimo sritys apima ir bendruosius statybos darbus. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti pateiktų sertifikatų tikrumu, o ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo turi teisę atlikti tik ribotos apimties bendruosius statybos darbus. Pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ I ir VIII skyrius kvalifikacijos atestatai yra reikalingi tik rangovams ypatinguosiuose statiniuose. Jeigu darbai yra atliekami ne ypatingajame statinyje, kvalifikacijos atestatai rangovui yra nereikalingi. Būtent dėl to Pirkimo sąlygų 25.3 punktu reikalaujama, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, t. y. „vykdyti statybos darbus šiose srityje: a) bendrieji statybos darbai, kai statinių grupė: kitos paskirties inžineriniai statiniai“. Šiame pirkime nereikalaujama, kad tiekėjai turėtų teisę atlikti bendruosius statybos darbus ypatinguosiuose statiniuose, todėl ir tiekėjų pateikiami sertifikatai neprivalėjo apimti teisės atlikti visus bendruosius darbus ypatinguosiuose statiniuose. Nurodo, kad trečiojo asmens turimas kvalifikacijos atestatas apima: „Statybos darbų sritys: žemės darbai, statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas“. Taigi, trečiasis asmuo turi teisę atlikti bendruosius statybos darbus ir ypatinguosiuose statiniuose, o tai visiškai atitinka Pirkimo sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimus ir apima ketinamos sudaryti Pirkimo sutarties objektą sudarančius bendruosius darbus.

Argumentuoja, kad Perkančioji organizacija pagrįstai neatskleidė ieškovei trečiojo asmens komercinę paslaptį sudarančių duomenų, trečiasis asmuo tinkamai pagrindė prašytų išviešinti duomenų konfidencialumą, o visus nekonfidencialius duomenis ieškovė turi. Nurodo, kad pasiūlymo techniniai duomenys (techninių duomenų atitikties lentelė), kuriuos atskleisti ieškiniu prašo ieškovė, sudaro trečiojo asmens komercinę paslaptį. Pirkimo objektas – tai SMART infrastruktūros įdiegimo ir gatvių apšvietimo tinklų, esančių Klaipėdos LEZ teritorijoje, rekonstrukcijos darbai. Taigi šiame pirkime trečiasis asmuo siūlė ne pavienes, savarankiškai galinčias funkcionuoti prekes ar paslaugas, bet bendros infrastruktūros sprendimą kartu su apšvietimų tinklų rekonstrukcijos darbais. Tokia sistema pasiūlyta remiantis išskirtine trečiojo asmens praktine patirtimi, žiniomis ir technologinėmis naujovėmis (know-how), o būtent tokie duomenys laikytini bendrovės komercine paslaptimi. Nurodo, kad duomenys, kuriuos laiko komercine paslaptimi, – tai pagal Pirkimo dokumentų 11 priedą parengtas ir trečiojo asmens sukurtas sprendimas (kurį sudaro techninių duomenų atitikties lentelė ir lentelėje nurodytus duomenis pagrindžiantys dokumentai), sujungiantis daugybę skirtingų elementų ir užtikrinantis bendros pirkimu siekiamos įsigyti infrastruktūros funkcionavimą. Pasiūlymo techninėje dalyje yra pateiktas sprendimas, kuris apima daugybę skirtingų elementų (transporto registravimo ir identifikavimo kameros, stacionarios vaizdo stebėjimo kameros saugumui užtikrinti, Wi-Fi prisijungimo taškai, pavojaus mygtukai / pagalbos iškvietimo / pasikalbėjimo įrenginiai, belaidžio internetinio tinklo infrastruktūra (antena baziniam ryšio moduliui, bazinis ryšio modulis, ryšio modulis su kryptine antena), duomenų apdorojimo programinė įranga, lauko informacinis didelės raiškos ekranas, oro kokybės stebėsenos ir analizės infrastruktūra, LED perėjų šviestuvai, LED gatvės apšvietimo šviestuvai), kurie tarpusavyje suderinami taip, kad sudarytų bendrą sistemą. Būtent trečiasis asmuo sukūrė unikalią sistemą iš skirtingų pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančių komponentų ir pasiūlė perkančiajai organizacijai. Analogiško pasiūlymo rinkoje nėra, tiekėjas pats turėjo jį sukurti ir pritaikyti pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl toks unikalus sprendimas laikytinas komercine paslaptimi, kuri saugoma ir viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose. Pažymi, kad šie duomenys nėra viešai skelbiami ir prieinami, informacijos valdymas priklauso išimtinai tik trečiajam asmeniui, ji tampa žinoma kitiems asmenims tik tais atvejais, kai konkrečiu atveju priimamas sprendimas atskleisti informaciją apie sukurtus unikalius sprendimus, komercinius ryšius su tiekėjais (t. y. trečiajam asmeniui prieinamos įrangos modelių ir gamintojų duomenys), taip pat apie su technologine bei technine informacija susijusius duomenis. Informacija, kurią valdo savo komercinių ryšių su tiekėjais pagrindu ar kuriai disponuoja kurdama unikalias technologines sistemas bei technologinius sprendimus, sukuria komercinį pranašumą prieš konkurentus ir jos atskleidimas neabejotinai darytų žalą. Techniniai pasiūlymo duomenys apima ne tik informaciją apie komercinius ryšius ir tiekėjus, tačiau atskleidžia ir turimą know-how apie tai, kaip skirtingos prekės sąveikauja tarpusavyje ir kokias sistemas bei sprendimus galima iš to sukurti. Techninių duomenų atitikties lentelėje yra pateikti duomenys ne apie vieną konkretų trečiojo asmens naudojamos įrangos modelį, bet apie skirtingų produktų sistemą, susidedančią iš skirtingų pasiūlyme nurodytų komponentų, kurių sąveika bei trečiojo asmens technologiniai sprendimai šiuos komponentus sujungiant ir suteikia komercinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Neabejotinai toje pačioje rinkoje konkuruojančiam subjektui yra naudinga žinoti tokią informaciją, kad būtų galima ją naudoti kituose viešuosiuose pirkimuose. Taigi, tokios informacijos atskleidimas gali daryti žalą trečiojo asmens konkurencingumui suteikiant nepagrįstą komercinį pranašumą tokią informaciją sužinojusiems konkurentams. Nurodo, jog įmonės Komercinių paslapčių sąrašo 2.2, 4.1, 5.1 ir 7.6 punktai patvirtina, kad informacija apie kuriamus technologinius sprendimus, komercinius ryšius su tiekėjais, su technologine bei technine informacija susiję duomenys laikytini trečiojo asmens komercine paslaptimi. Pažymi, jog prekės gamintojas, modelis ir charakteristikos yra nekonfidencialūs tada, kai tokios prekės yra masinės gamybos, o jų savybės ir atlikimo būdai yra visuotinai žinomi. Šiuo atveju vien Pirkimo objekto specifika lemia būtent tai, kad tiekėjai negalėjo pasiūlyti masinės gamybos, rinkoje jau egzistuojančio produkto. Argumentuoja, kad ieškovė iš viso neigia konfidencialumą viešuosiuose pirkimuose ir laikosi pozicijos, kad jai turi būti pateikti visi duomenys, kurie ją domina, nors analogiškus savo pasiūlymo duomenis ieškovė laiko konfidencialiais.

Taip pat nesutinka su argumentais, kad neginčijo Perkančiosios organizacijos sprendimo neleisti susipažinti su trečiojo asmens kitais pasiūlymo dokumentais (kvalifikacijos ir standartų), nes būtent toks sprendimas ir ginčytas 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje. Pažymi, kad prašė susipažinti su visais trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, ne tik su 11 priedu. Nesutinka, kad nepagrindė, kokiu tikslu prašė susipažinti su dokumentais. 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje nurodė, kad kilo įtarimas, jog trečiojo asmens sertifikatai neatitinka Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimų, ir tik juos įvertinusi galėjo tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises – ginčyti trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju teisėtumą. Dėl to reikalavo ne iš karto pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją neatitinkančia Konkurso sąlygų reikalavimų, o reikalavo grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį ir iš naujo atlikti veiksmus – įvertinti trečiojo asmens sertifikatų apimtį ir atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams. 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje pateikė argumentus, kuriais remdamasi manė, jog trečiasis asmuo neturi sertifikatų visiems ypatingųjų statinių bendriesiems statybos darbams, o Perkančioji organizacija šių faktų tinkamai neįvertino. Ieškinyje nurodė tuos pačius pažeidimus kaip ir pretenzijoje, taigi, tinkamai pasinaudojo ikiteismine stadija.

Argumentuoja, kad Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimas buvo turėti visų, o ne dalies bendrųjų statybos darbų sertifikatus, todėl tiekėjai (ginčo atveju trečiasis asmuo), neturintys sertifikatų bent daliai bendrųjų statybos darbų atlikti, laikytini neatitinkančiais Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimų. Pažymi, kad Perkančioji organizacija privalo griežtai laikytis savo pačios paskelbtų Konkurso sąlygų reikalavimų, negali vieniems tiekėjams (trečiajam asmeniui) palankiau aiškinti šių reikalavimų. Trečiasis asmuo ir atsakovė neginčija, jog trečiasis asmuo neturi teisės atlikti dalies bendrųjų statybos darbų (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai; hidroizoliacija; apdailos darbai; kiti panašaus profilio darbai). Dėl to akivaizdu, jog trečiasis asmuo neturi ir ISO bei OHSAS sertifikatų šiems darbams atlikti. Dėl to trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, o Perkančiosios organizacijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, trečiojo asmens atitiktis Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimams turi būti įvertinta iš naujo.

Argumentuoja, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir dėl susipažinimo su trečiojo asmens kvalifikacija ir pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančiais duomenimis. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje nėra nurodyta nė viena aplinkybė, priežastis ar motyvas, kodėl Perkančiosios organizacijos atsisakymas leisti susipažinti būtent su kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančiais trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis buvo neteisėtas. Priešingai, šioje pretenzijoje buvo prašoma pakartotinai įvertinti 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją, kurioje buvo keliamas tik trečiojo asmens pasiūlymo 11 priedo nepateikimo klausimas, o 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje buvo pateiktas prašymas susipažinti su kvalifikaciniais duomenimis, bet pretenzija niekada nebuvo teikta.

Dėl komercinės paslapties ir konfidencialių dokumentų nurodo, kad nepaisant to, jog įranga jau egzistuoja rinkoje ir yra pagaminta, duomenys, kuriuos prašo išreikalauti ieškovė, savo pobūdžiu yra slapti ir vertingi. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens siūlomos įrangos charakteristikos yra vienodos – tokios, kaip nurodyta Konkurso sąlygų 11 priede, tačiau akivaizdu, kad, net ir turint vienodas charakteristikas, egzistuoja konfidencialūs ir komercinę vertę turintys įrangos aspektai. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo negalėjo šiame Konkurse Perkančiajai organizacijai sukurti ir pasiūlyti savo „unikalių“ planų, kurie būtų paremti turima know-how, komercine paslaptimi, klaidingai interpretuoja Perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens argumentus, pagrindžiančius pateiktų techninių duomenų konfidencialumą. Rinkoje egzistuoja atskiri Perkančiosios organizacijos perkamą sistemą galintys sudaryti komponentai. Vienos sistemos, kuri sujungtų visus tokius komponentus, rinkoje nėra. Atitinkamai Perkančioji organizacija nenurodė konkrečių gamintojų, kurių gaminami įrenginiai tokią sistemą turėtų sudaryti, nenurodė konkrečių gaminių modelių. Kiekvienas tiekėjas pats iš pasirinktų komponentų turėjo suformuoti sistemą, kuri atitiktų Konkurso sąlygų reikalavimus. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nesiūlė Perkančiajai organizacijai rinkoje įprasto komplekto. Taigi, tam, kad skirtingų gamintojų, skirtingų modelių įrenginiai pagal pagrindines Konkurso sąlygose nurodytas technines charakteristikas ir pagal tas, kurios Konkurso sąlygose nenurodytos, bet egzistuoja kaip įrenginio technologijos dalis, galėtų sąveikauti tarpusavyje ir veikti kaip vientisa, nepertraukiamai funkcionuojanti sistema, kurią būtų galima pasiūlyti už konkurencingą kainą, trečiasis asmuo turėjo savo komercinių paslapčių, savo know-how ir per ilgą praktiką sukauptų specifinių žinių pagrindu pasiūlyti unikalų tokios sistemos komponentų sprendimą. Būtent dėl šios priežasties ir pati ieškovė savo sistemą įvardija kaip konfidencialią ir neatskleidžia, iš kokių komponentų ji yra sudaryta. Argumentuoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymo 11 priede esantys duomenys nėra tik paprasti įrangos gamintojų ir modelių pavadinimai. Jie atskleidžia papildomą informaciją apie jų tarpusavio suderinamumą, kuri turi didelę komercinę reikšmę trečiajam asmeniui ir yra laikytina jo komercine paslaptimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, dalis civilinės bylos nutrauktina.

Nustatyta, kad atsakovė vykdo pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „SMART infrastruktūros įdiegimas ir gatvių apšvietimo tinklų, esančių Klaipėdos LEZ teritorijoje, rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (pirkimo numeris 503704), kuris paskelbtas CVP IS priemonėmis 2020 m. rugpjūčio 25 d. 2020 m. lapkričio 11 d. pranešimu Nr. 8910098 perkančioji organizacija paskelbė pasiūlymų eilę ir pirmoje vietoje nurodė UAB „Telekonta“. Ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu ir 2020 m. lapkričio 12 d. jai buvo leista susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurios jis nenurodė kaip konfidencialios. Dėl to ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė pretenziją, kuria prašė sustabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas motyvuotas sprendimas; panaikinti 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 8910098 dėl laimėtojo; leisti susipažinti su UAB „Telekonta“ pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, įskaitant (bet neapsiribojant) užpildytą Tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelę (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimus, specifikacijas, brošiūras, aprašymus, naudotojo vadovus ir kitus panašaus turinio techninius dokumentus. Perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pretenzijos netenkino ir nurodė, kad prašomo pateikti 11 priedo trečiosioms šalims pateikti negali, nes UAB „Telekonta“ pateikė įrodymus, kad pasiūlyme teiktas 11 priedas yra konfidenciali informacija.

Ieškovė 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė pretenziją, kuria prašė: sustabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas motyvuotas sprendimas; pakartotinai išnagrinėti tiekėjo pretenziją Nr. SP20/095 ir pateikti motyvuotą sprendimą; pateikti UAB „Telekonta“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, kurie pagal Konkurso sąlygų 63.3 punktą negali būti laikomi konfidencialiais; patikrinti UAB „Telekonta“ ISO 9001:2000 (LST EN ISO 9001:2001), ISO 14001:2004 (LST EN ISO 14001:2005), LST 1977:2008 (BSI-OHSAS 18001:2007) sertifikatus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų statybų srityje; panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8940048, neleidžiantį susipažinti su laimėjusio dalyvio technine dokumentacija; leisti susipažinti su UAB „Telekonta“ pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, įskaitant (bet neapsiribojant) užpildytą Tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelę (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimus, specifikacijas, brošiūras, aprašymus, naudotojo vadovus ir kitus panašaus turinio techninius dokumentus. Perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 24 d. atmetė pretenziją argumentuodama, kad trečiasis asmuo ieškovės reikalaujamą atskleisti informaciją nurodė kaip konfidencialią ir tokią poziciją pagrindė įrodymais, todėl perkančioji organizacija negali atskleisti prašomų duomenų. Atsakyme taip pat nurodyta, kad patikrinus trečiojo asmens dokumentus buvo nustatyta, kad ISO ir OHSAS sertifikatai apima visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus pagal STR 1.06.01:2016 1 priedą.

Ieškovė UAB „Fima“ ieškiniu prašo panaikinti atsakovės UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 8910098 dėl laimėtojo, įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti trečiojo asmens atitiktį Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimams, t. y. patikrinti UAB „Telekonta“ ISO 9001:2000 (LST EN ISO 9001:2001), ISO 14001:2004 (LST EN ISO 14001:2005), LST 1977:2008 (BSI-OHSAS 18001:2007) sertifikatus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų statybų srityse; panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8940048, kuriuo neleista susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su UAB „Telekonta“ pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, įskaitant užpildytą tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelę (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimus, specifikacijas, brošiūras, aprašymus, naudotojo vadovus ir kitais panašaus turinio techninius dokumentus; įpareigoti atsakovę pateikti UAB „Telekonta“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, kurie pagal Konkurso sąlygų 63.3 punktą negali būti laikomi konfidencialiais.

Dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dalies civilinės bylos nutraukimo

CPK 423³ straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis). Taigi, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją (VPĮ 101 ir 102 straipsniai).

Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiai išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo e3K-3-406-378/2018). Ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Nors teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl perkančiajai organizacijai teikiamos pretenzijos turinio ir formos, tačiau pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad tiekėjo teikiamoje pretenzijoje turi būti aiškiai įvardyti reikalavimai perkančiajai organizacijai ir išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą. Šie du pretenzijos turinio elementai apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas, todėl jie turi būti suformuluoti pakankamai aiškiai ir detaliai. Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijų ir ieškinio turinį, nusprendžia, kad ieškovė dėl dalies ieškinio reikalavimų tinkamai nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 423³ straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė niekada neginčijo ir neteikė pretenzijos dėl 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 8910098 dėl laimėtojo ir dėl sprendimo neleisti jai susipažinti su kitais, nei 11 priede esančiais, trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, pagrindžiančiais jo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą. Nors ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją pavadino „Dėl laimėjusio tiekėjo pasiūlymo“, iš jos turinio matyti, kad, kaip įvardijo pati ieškovė, pretenziją ji teikia dėl to, kad negavo dalies UAB „Telekonta“ pasiūlymo, ieškovės teigimu, nekonfidencialių dokumentų. Pretenzijos 3 punkte nurodyta, kad „kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 12 d. pateiktame CVP IS pranešime Nr. 8914104 tiekėjui nebuvo pateikti jokie UAB „Telekonta“ kartu su pasiūlymu teikti techniniai įrangos aprašymai, nesuteikta informacija apie gamintojus, modelius, serijas, versijas ir pan.“, 5 punkte nurodyta, kad perkantysis subjektas nepagrįstai 2020 m. lapkričio 12 d. nepateikė UAB „Telekonta“ kartu su pasiūlymu pateiktos užpildytos tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelės (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), 7 punkte nurodyta, kad UAB „Telekonta“ pateikti įrangos dokumentai (specifikacijos, aprašymai, brošiūros, naudotojo instrukcijos ir pan.) nėra informacija, kuri būtų slapta, 8 punkte nurodyta: „prašome nedelsiant leisti susipažinti su UAB „Telekonta“ pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, įskaitant bet neapsiribojant, užpildyta Tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentele (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimais, specifikacijomis, brošiūromis, aprašymais, naudotojo vadovais ir kitais panašaus turinio techniniais dokumentais“, ir suformuluotas analogiškas prašymas. Jokių argumentų dėl 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 8910098, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė, neteisėtumo ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzijoje nenurodė. Sprendimo neteisėtumą ieškovė pretenzijoje siejo su trečiojo asmens pateikto pasiūlymo duomenų neatskleidimu jai, tačiau pažymėtina, kad pretenzijoje ieškovė neargumentavo ir neįrodinėjo, kaip jos prašomų pateikti duomenų neatskleidimas jai turėjo įtakos sprendimo teisėtumui. Jokių argumentų dėl 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 8910098 neteisėtumo ieškovė neišdėstė ir 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje, tik prašė patikrinti UAB „Telekonta“ ISO 9001:2000 (LST EN ISO 9001:2001), ISO 14001:2004 (LST EN ISO 14001:2005), LST 1977:2008 (BSI-OHSAS 18001:2007) sertifikatus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų statybų srityje. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovė jau argumentuoja, kad trečiasis asmuo pripažintinas neatitinkančiu Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimų ir jo pasiūlymas turi būti atmestas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 48 straipsnio pagrindu, nurodo, kad dėl šios priežasties Perkančiosios organizacijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 8910098 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė dublike nurodo, kad tik įvertinusi trečiojo asmens kvalifikacijos sertifikatus galėjo tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises – ginčyti trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju teisėtumą, todėl, negalėjusi susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais, reikalavo ne iš karto pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją neatitinkančia Konkurso sąlygų reikalavimų, o reikalavo grįžti į iki, jos teigimu, pažeidimo buvusią padėtį ir iš naujo atlikti veiksmus – įvertinti trečiojo asmens sertifikatų apimtį ir atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės ir pačios ieškovės dubliko argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad faktiškai ieškovė pripažino, jog ikiteismine tvarka neginčijo Perkančiosios organizacijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 8910098 teisėtumo, o jos argumentai, kad neturėdama prašomų dokumentų negalėjo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms, nėra teisiškai reikšmingi, nes ne ieškovė šiuo atveju yra kompetentinga įvertinti pasiūlymus. Kaip minėta, reikalavimai perkančiajai organizacijai bei jų pagrįstumą pagrindžiančios aplinkybės pretenzijoje turi būti suformuluoti pakankamai aiškiai ir detaliai, todėl vien tik prašymo 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzijoje dėl sprendimo panaikinimo suformulavimas be jokių prašymą pagrindžiančių aplinkybių ir argumentų, teismo vertinimu, pats savaime nėra tinkamas VPĮ 101 straipsnio 3 dalies, 102 ir 103 straipsnių požiūriu, ypač kai ieškiniu sprendimas ginčijamas jau kitu pagrindu – trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktimi Konkurso sąlygoms.

Teismo vertinimu, 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovės rašto, pavadinto pretenzija, visa apimtimi taip pat nėra teisinio pagrindo laikyti pretenzija, kaip ji suprantama pagal VPĮ. Šiuo raštu ieškovė prašė: sustabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas motyvuotas sprendimas; pakartotinai išnagrinėti 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją ir pateikti motyvuotą sprendimą; pateikti UAB „Telekonta“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, kurie pagal Konkurso sąlygų 63.3 punktą negali būti laikomi konfidencialiais; patikrinti UAB „Telekonta“ ISO 9001:2000 (LST EN ISO 9001:2001), ISO 14001:2004 (LST EN ISO 14001:2005), LST 1977:2008 (BSI-OHSAS 18001:2007) sertifikatus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų statybų srityse; panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8940048, neleidžiantį susipažinti su laimėjusio dalyvio technine dokumentacija; leisti susipažinti su UAB „Telekonta“ pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, įskaitant (bet neapsiribojant) užpildytą Tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelę (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimus, specifikacijas, brošiūras, aprašymus, naudotojo vadovus ir kitus panašaus turinio techninius dokumentus.

2020 m. lapkričio 11 d. prašymu ieškovė prašė susipažinti su viešojo pirkimo laimėtoju pripažinto dalyvio pateiktu pasiūlymu. 2020 m. lapkričio 12 d. perkančioji organizacija ieškovei pateikė laimėjusio pasiūlymo dalis, nepažymėtas konfidencialiomis, apmokėjimo patvirtinimą, EBVPD (Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento forma), laidavimo draudimą ir užtikrinimo raštą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė pretenziją, kuria prašė leisti susipažinti tik su UAB „Telekonta“ pasiūlymo techniniais dokumentais, būtent: „įskaitant, bet neapsiribojant, užpildyta Tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelė (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimais, specifikacijomis, brošiūromis, aprašymais, naudotojo vadovais ir kitais panašaus turinio techniniais dokumentais“. Dėl nesupažindinimo su kitais trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais ieškovė nustatytu terminu pretenzijos nereiškė. Taigi, įvertinus pretenzijos turinį nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė pretenziją ne tik dėl neleidimo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo techniniais dokumentais, bet ir su visais kitais dokumentais. Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kad žodžiai „įskaitant, bet neapsiribojant“ būtent ir reiškė, kad ji siekė gauti visus, ne tik techninius, trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, nepagrįstas įvertinus pretenzijos turinį ir perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jos, nes, kaip minėta, 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 8940048, t. y. perkančiosios organizacijos atsakyme į ieškovės 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją, nurodyta, kad UAB „Telekonta“ pateikė įrodymus, kad jų pasiūlyme teiktas 11 priedas yra jų konfidenciali informacija, todėl nurodyta: „Prašomo pateikti 11 priedo pateikti trečiosioms šalims negalime ir jūsų pretenziją atmetame.“ Kaip matyti, perkančioji organizacija išsprendė konkrečiai tik pirkimo dokumentų 11 priedo pateikimo ieškovei klausimą. Kaip minėta, ieškovės 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzijoje ir buvo prašymas leisti susipažinti tik su UAB „Telekonta“ pasiūlymo techniniais dokumentais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzija ji prašė visų trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialių dokumentų, nes tik 2020 m. lapkričio 19 d. prašyme išplėtė prašomų pateikti dokumentų apimtį ir prašė pateikti ne tik techninius, bet ir trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Tokią išvadą lemia ir tai, kad VPĮ nenumato neriboto skaičiaus pretenzijų ir pakartotinių pretenzijų pateikimo galimybės. Dėl to teismas pritaria atsakovės ir trečiojo asmens argumentams, kad tik 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovė pateikė prašymą dėl trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pateikimo ir šią pretenzijos dalį kvalifikuoja kaip prašymą. Į jį buvo atsakyta 2020 m. lapkričio 24 d. raštu, kuriuo prašymas netenkintas, tačiau dėl jo ieškovė pretenzijos nebereiškė. Taigi, nurodyto atsakovės rašto šia apimtimi taip pat negalima vertinti kaip sprendimo, kuriuo išnagrinėta pretenzija, nes, kaip matyti iš rašto turinio, juo atsakyta į ieškovės prašymą pateikti trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė dar labiau plečia, jos teigimu, nekonfidencialių dokumentų ratą ir iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad siekia susipažinti ne tik su trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančiais ir techniniais dokumentais, bet ir su trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąrašu, duomenimis apie pašalinimo pagrindų nebuvimą – socialinio draudimo įmokų, mokesčių sumokėjimą, trečiojo asmens specialistų sąrašu (išskyrus asmens duomenis).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad subjektinė tiekėjo teisė susipažinti su savo konkurento pasiūlymu atskirai įtvirtinta įstatyme, todėl yra savarankiška ir ginama; nors tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais iš tiesų turi procedūrinio elemento požymių, tačiau, siekiant apginti šios teisės įgyvendinimą, pareikšto reikalavimo pobūdis dėl to nelaikytinas išimtinai procesiniu ir atskirai (savarankiškai) neginamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-378/2018). Taigi, tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali teisėtai pateikti pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-248/2018 ). Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė, ieškiniu pareiškusi reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą neleisti susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymo techniniais ir tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, dėl sprendimo neatskleisti jai tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pretenzijos ikiteismine tvarka nereiškė. Tas pats pasakytina ir apie prašymą patikrinti UAB „Telekonta“ ISO 9001:2000 (LST EN ISO 9001:2001), ISO 14001:2004 (LST EN ISO 14001:2005), LST 1977:2008 (BSI-OHSAS 18001:2007) sertifikatus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų statybų srityse. Ši ieškovės 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijos dalis taip pat kvalifikuotina kaip prašymas perkančiajai organizacijai, jis išnagrinėtas ir į jį atsakyta 2020 m. lapkričio 24 d. pranešimu Nr. 8954457, kuriame nurodyta, kad patikrinus trečiojo asmens dokumentus buvo nustatyta, kad ISO ir OHSAS sertifikatai apima visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus pagal STR 1.06.01:2016 1 priedą.

Taigi, naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Taigi, pretenzijoje turi būti aiškiai įvardyti tiekėjo reikalavimai perkančiajai organizacijai ir išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą, o šie du pretenzijos turinio elementai ir apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas. Viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai. Ieškovė yra kvalifikuotas viešųjų pirkimų subjektas ir kvalifikuotas verslo subjektas, todėl turi žinoti, kaip tinkamai pasinaudoti savo interesų apsauga ir gynyba, turi tinkamai suformuluoti pretenzijos pagrindą ir dalyką, kuris būtų aškus ne tik pačiai ieškovei, bet ir perkančiajai organizacijai ir teismui, o to nepadariusi, t. y. tinkamai nepasinaudojusi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kuria šiuo atveju jau nebegalima pasinaudoti, turi prisiimti kilsiančias neigiamas pasekmes. Civilinės bylos dalis dėl aptartų patikslinto ieškinio reikalavimų nutrauktina vadovaujantis CPK 293 straipsnio 2 punktu.

Kaip minėta, pripažinęs tiekėją nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, teismas turėtų civilinę bylą nutraukti, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimo teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Teismo vertinimu, ieškovės procesinių dokumentų argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl akivaizdaus atsakovės veiksmų neteisėtumo atmetant ieškovės pasiūlymą, nes ieškovei argumentuojant, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl jo kvalifikacijos neatitikties Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimams turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, iš pateiktų UAB „Telekonta“ ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015, ISO 9001:2015/LST EN ISO 9001:2015 ir LST 1977:2008/BSI OHSAS 18001:2007 sertifikatų, išduotų 2017 m. gruodžio 4 d., matyti, kad jie suteikia teisę atlikti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, pastatų ir inžinerinių statinių bendruosius ir specialuosius statybos ir apdailos darbus, projektavimą, techninę priežiūrą, aptarnavimą, informacinių technologijų sistemų kūrimą, projektavimą, įrengimą ir aptarnavimą.

Dėl ginčo esmės

Įvertinus nutrauktą civilinės bylos dalį, konstatuotina, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės teisės susipažinti su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu, konkrečiai – Konkurso sąlygų 11 priedu ir kitais techninio pobūdžio dokumentais, kurie, atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, sudaro konfidencialią informaciją, komercinę trečiojo asmens paslaptį. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė nepagrindė, kad atitinkamos trečiojo asmens pasiūlymo dalys, kurios nebuvo teiktos susipažinti, sudaro komercinę paslaptį ir atitinka visus komercinės paslapties CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius. Ieškovės teigimu, ji neprašo jokių duomenų, sudarančių trečiojo asmens komercinę paslaptį, prašo tik rinkoje egzistuojančių gaminių modelių, jų pavadinimų, techninių aprašymų, skirtų vartotojams. Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodinėja, jog pirkimo objektą sudaro atskirų gamintojų komponentai, sujungti į vieną bendrai veikiančią sistemą, kuri kaip visuma nėra masinės gamybos produktas, kurio parametrai būtų visuotinai žinomi ir prieinami, todėl pateikus ieškovės prašomus duomenis būtų atskleista konfidenciali informacija ir (ar) komercinė paslaptis. Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens argumentai pagrįsti.

VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti ir komercinė (gamybinė) paslaptis, ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje atskirai įtvirtinta suinteresuotų dalyvių subjektinė teisė susipažinti su konkurento, laimėjusio pirkimą, pasiūlymu, tačiau nurodyta įstatymo nuostata draudžia atkleisti informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai, kuri privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Nagrinėjamu atveju atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl 11 priedo ir kitų dokumentų laikymo konfidencialia informacija, 2020 m. lapkričio 19 d. gautas trečiojo asmens atsakymas, kurio pagrindu 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovė ginčijamu atsakymu neleido ieškovei susipažinti su prašomais dokumentais.

Sutiktina su ieškove, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017). VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies požiūriu, ir tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

Į komercinės paslapties apibrėžimą patenka praktinė patirtis, verslo informacija ir technologinė informacija (žr., pvz., 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo 14 konstatuojamąją dalį). Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas – SMART (išmaniosios) infrastruktūros įdiegimo ir gatvių apšvietimo tinklų, esančių Klaipėdos LEZ teritorijoje, rekonstrukcijos darbai. Konkurso sąlygų 10 priede nurodyti projekto tikslai: įrengti transporto registravimo ir identifikavimo kameras (TPR), įrengti LEZ teritorijos vaizdo stebėjimo kameras saugumui užtikrinti (SUSK), įrengti viešosios prieigos Wi-Fi internetinius taškus (Wi-Fi), įrengti pavojaus iškvietimo mygtukus viešojo transporto stotelėse (SOS), įrengti belaidžio internetinio tinklo visai teritorijos IP įrangai infrastruktūrą (BIT), įrengti centralizuotą duomenų apdorojimo ir kaupimo serverį su programinę įranga (DAKS), įdiegti programinę įrangą vaizdo stebėjimo ir numerių nuskaitymo sistemoms (VĮVS), įrengti lauko informacinius ekranus ant metalinių stovų (LIE), įrengti oro kokybės stebėsenos ir analizės infrastruktūrą (OKSS), atnaujinti gatvių šviestuvus LED SMART tipo šviestuvais, atnaujinti senas apšvietimo atramas, įrengti perėjų apšvietimą. Taigi pirkimo objektas nėra atskiri gaminiai ar prekės, o jų visuma, sujungta į vieną funkcionuojančią sistemą.

Konkurso sąlygų 11 priede pateikiama Tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelė, su kuria iš esmės ir siekia susipažinti ieškovė. Atsakovė, neteikdama ieškovei susipažinti trečiojo asmens Pirkimui pateiktų darbų kiekių žiniaraščių, rėmėsi trečiojo asmens pozicija (nurodyta trečiojo asmens 2020 m. lapkričio 19 d. rašte), kad ji 11 priede nurodytą informaciją laiko konfidencialia informacija, kuri atitinka komercinės paslapties kriterijus, nes priede (lentelėje) pateikiama informacija ne tik apie komercinius partnerius, kurių gaminius naudos vykdydama viešajame pirkime sudarytą sutartį, tačiau ir apie naudojamus technologinius sprendimus, kuriais skirtingos prekės sujungiamos į bendrą unikalią sistemą, ir kokiu būdu užtikrinamas tokios sistemos efektyvus funkcionavimas. Trečiasis asmuo nurodė, kad jeigu kitiems konkurentams būtų atskleisti šie duomenys, jis nebetektų konkurencinio pranašumo ir konkurentai galėtų pasinaudoti jo per ilgą praktiką sukauptomis specifinėmis žiniomis sukurta unikalia Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančia sistema. Teismas pritaria šiems trečiojo asmens argumentams ir pažymi, kad tokia informacija saugotina ir pagal UAB „Telekonta“ vidinius dokumentus, o būtent – 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 31-2-1.4.V-V patvirtintą Komercinių paslapčių sąrašą.

Bendra taisyklė yra ta, jog tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos) nėra laikytini konfidencialia informacija VPĮ 20 straipsnio ir CK 1.116 straipsnio nuostatų požiūriu, ypač tais atvejais, kai siūlomas pirkimo objektas yra masinės gamybos arba jo savybės ar veikimo būdai yra visuotinai žinomi. Konfidencialia negalima laikyti informacijos apie rinkoje egzistuojančias prekes bei jų savybes, ypač jei tokia informacija teisėtomis priemonėmis prieinama (arba gali būti prieinama) kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui įvairiais informacijos kanalais, tačiau pažymėtina ir tai, kad tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumas kiekvienu atveju yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas su konkrečia situacija susijusias aplinkybes: viešojo pirkimo rūšį (prekių, paslaugų ar darbų viešasis pirkimas), tiekėjo pateiktos informacijos, kurią nurodė kaip konfidencialią, rūšį ir pan. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė ginčo pirkimu siekė įsigyti kompleksinę išmaniąją infrastruktūrą, susidedančią iš transporto registravimo, identifikavimo ir nuskaitymo, teritorijos stebėjimo, belaidžio internetinio tinklo, duomenų apdorojimo ir kaupimo sistemų, veikiančių tarpusavyje, o ne pavienes šių sistemų sudedamąsias dalis, atskiras prekes ar gaminius, kurie egzistuoja rinkoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei trečiojo asmens teismui pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog UAB „Telekonta“ pasiūlytos įrangos pavadinimai, modeliai, tiekėjai bei techniniai aprašymai šiuo konkrečiu atveju atitinka konfidencialios informacijos pobūdį. Konkrečios Pirkime pasiūlytos įrangos komplektacija, atskirų įrangos vienetų sukomplektavimas ir suderinimas yra UAB „Telekonta“ sprendinys, kuris iš esmės atitinka technologinės naujovės (know-how) kriterijų, ir, jį atskleidus tretiesiems asmenims, pastarieji, nepatirdami jokių sąnaudų, įgytų komercinę reikšmę turinčią informaciją, padarytų žalos trečiojo asmens konkurencingumui. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurioje yra pateikti įrangos pavadinimai ir techniniai aprašymai, netenkintinas. Nagrinėjamu atveju manytina, kad trečiasis asmuo pagrindė savo poziciją, kad Konkurso sąlygų 11 priede esanti informacija apie siūlomą įrangą turi komercinę vertę leidžia jam pranašiau konkuruoti su kitais dalyviais, todėl atsakovė, atsisakydama ieškovei atskleisti techininio pobūdžio trečiojo asmens informaciją, priėmė teisėtą sprendimą.

Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tiekėjai negalėjo siūlyti jokių unikalių planų, kurie būtų paremti turima know-how ar komercine paslaptimi, nes Konkurso sąlygų 13 ir 14 prieduose perkančioji organizacija pati nurodė konkretų skaičių įrangos, jų technines savybes, jų išdėstymo ir sujungimo planą. Kaip matyti iš Konkurso sąlygų 13 ir 14 priedų, juose yra SMART infrastruktūros fizinio išdėstymo planas, gatvės apšvietimo ir pėsčiųjų perėjų brėžiniai, bet ne techniniai ir technologiniai sprendiniai, užtikrinantys įrangos tarpusavio suderinamumą ir sujungimą į vientisą sistemą.

Pažymėtina, kad pati ieškovė prašomą pateikti jai trečiojo asmens informaciją vertina kaip konfidencialią ir būtent taip ją pažymėjo savo pačios pasiūlyme. Dar daugiau, net ir teismui pareikalavus pateikė tik tuos savo pasiūlymo dokumentus, kurių pati nelaiko konfidencialiais, o techninės pasiūlymo dalies (11 priedo) ir kitų dokumentų nepateikė. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė, iš esmės neginčydama pirkimo teisėtumo, iš tiesų siekia gauti konkurentų informaciją, nors tokia teisė net ir pagal VPĮ nuostatas nėra absoliuti.

Sutiktina su ieškove, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 19 d. atsakymas į pretenziją nėra išsamiai motyvuotas, yra glaustas ir abstraktus, atsakovė pripažino, kad padarė jame rašymo apsirikimą nurodydama VPĮ 32 straipsnį vietoje VPĮ 20 straipsnio, tačiau pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog dėl to buvo apribotos ieškovės teisės į savo interesų gynybą. Kaip matyti iš ieškovės prašymų ir pretenzijų perkančiajai organizacijai bei procesinių dokumentų teismui, jai buvo aišku, kokiu pagrindu atsisakyta pateikti prašomus dokumentus, ir niekas nesutrukdė ieškovei pareikšti du prašymus ir dvi pretenzijas perkančiajai organizacijai bei ieškinį teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys atmestas, todėl ieškovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas šioje byloje sumokėjo 4 083,75 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Trečiasis asmuo UAB „Telekonta“ bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jai išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškinį atmetus, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punktu, 259, 263–270, 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės UAB „Fima“ reikalavimą dėl UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 8910098 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Telekonta“ pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygų 25.4–25.6 punktų reikalavimams ir pateikti UAB „Telekonta“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovės UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ naudai iš ieškovės UAB „Fima“ 4 083,75 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.