Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-926/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
1A-194-926/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
M. P., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus
Advokatai
Linas Stanislovas Bagdonas
Kategorijos
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-926/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47198-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.9.8; 1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.5.11.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laurai Borisovai,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nuteistajam M. P., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. P. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota Ž. T. priklausančio automobilio BMW 525D, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 1 880 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt) eurų, šią sumą išieškant iš M. P., išaiškinant M. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 1 880 eurų turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 17 d. apie 1.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo Ž. T. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333 nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta neįsigilinus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat nuteistojo asmenybę. Buvo pažeisti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio reikalavimai, netinkamai atsižvelgta į asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, lengvinančias aplinkybes, teisingumo principą.

2.2. Apeliantas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ir alternatyvios bausmės, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minėtų bausmių nieko nepasisakė. Be to, nors M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau įstatymų leidėjas nėra nurodęs apribojimų dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kelis kartus terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistam asmeniui.

2.3. Nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, kas reiškia, jog jis nepalaiko nusikalstamos subkultūros. Todėl nuteisimas realia laisvės atėmimo bausme be kitų natūralių nepatogumų, kuriuos tenka patirti asmeniui, nuteistam realia laisvės atėmimo bausme, reiškia ir papildomus sunkumus iš laisvės atėmimo vietose egzistuojančių nusikalstamai subkultūrai pritariančių asmenų. Nusikalstamą veiką padarė važiuodamas pas savo sesę, kuri tuo metu buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje, ir jam paskambinusi pasakė, kad prastai jaučiasi. Jis buvo sulaikytas pakeliui į minėtą ligoninę. Nustatytas 1,79 promilių girtumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Jo mama B. P. yra senyvo amžiaus, gyvena kaime ir nuteistasis ja rūpinasi, teikia materialinę pagalbą, sumoka už ją komunalinius mokesčius. M. P. turi du nepilnamečius vaikus, moka jiems alimentus, reguliariai juos lanko, padeda įsigyti būtiniausias priemones. Šiuo metu jis gyvena su I. I., kartu augina jos du vaikus. Šiuo metu I. I. nedirba ir nuteistasis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. 2022 m. spalio 14 d. – 2022 m. gruodžio 6 d. dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus organizuotoje elgesio pataisos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ ir ją baigė. Nors buvo nubaustas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau baudą sumokėjo.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. išaiškinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (1 880 Eur) jis turi sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodoma, kad nei BK 72 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai - antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (toliau – CPK). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu asmuo, kuriam skirtas turto konfiskavimas, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Tad šiuo konkrečiu atveju teismas nepagrįstai nustatė M. P. terminą, per kurį turi būti sumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuomonės dėl prokurorės apeliacinio skundo neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, o prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų leisti sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad M. P. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kad skundžiamu nuosprendžiu M. P. buvo teisiamas jau devintą kartą, kad yra teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą. Jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl to, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir neturėdamas šios teisės jis vairavo transporto priemones, dėl ko ne kartą baustas administracine tvarka. Transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, jis vairavo net ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Pastebėtina, kad M. P. anksčiau buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tačiau jis teismo jam parodyto daugkartinio pasitikėjimo nepateisino, toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Kaip minėta, dabartinis nusikaltimas įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Automobilį M. P. vairavo neturėdamas tam teisės. Jo nurodyta automobilio vairavimo priežastis neįtikinama. Atkreiptinas dėmesys, kad M. P. vairuojamas automobilis pagal gautą pranešimą dėl įtartino manevravimo, buvo sustabdytas apie 1.55 val. Akivaizdu, kad tokiu laiku lankytojai į gydymo įstaigą neįleidžiami, tad nuteistojo teiginys, kad jis vyko į ligoninę pas sesę, neatitinka tikrovės, juolab, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog po išgertuvių su vienu draugu nusprendė nuvykti pas kitą draugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nuteistasis, nepaisant ankstesnių teistumų ir jam teismo rodomo pasitikėjimo atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, matyti, kad ankstesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ir švelnesnių bausmių – bauda arba areštas, tačiau nagrinėjamu atveju jų skirti nėra pagrindo, kadangi atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, M. P. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmę, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmė skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė jam šiek tiek griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, tačiau, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam M. P. paskirtą bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo nurodomi argumentai dėl šeiminių aplinkybių. Pažymima, kad pastaroji aplinkybė bei aplinkybė susijusi su darbine veikla egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai M. P. nuo nusikalstamos veikos darymo nesustabdė. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Taigi paminėtos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę.

10. Kadangi nuteistasis M. P. nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmes. Pastebėtina, kad bendrindamas bausmes, teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, bausmes bendrino iš dalies sudėdamas, pridėjo minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl laikyti ir galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

13. Kaip ir minėta, M. P. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Yra dirbantis, rūpinasi šeima. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visumos nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų ir nusikaltimo padarymo aplinkybių. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. P. yra charakterizuojamas labiau neigiamai, kaip sistemingai nusikalsti linkusi asmenybė. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas devintą kartą. Anksčiau jam būdavo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Dabartinis nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Transporto priemonę jis vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tam teisės. Tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių jo nusikalstamo elgesio padarinių. Be to, M. P. daug kartų baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Be to, jis yra teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą, tada jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Visa tai rodo, kad M. P. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstama veika padaryta ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkusi nepaisyti įstatymų reikalavimų asmenybė.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis nepasinaudoja jam suteikta galimybe ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Tokiu atveju iš esmės nebelieka prielaidų daryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Tad, atsižvelgus į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai M. P. atžvilgiu gali būti pasiekti dar kartą atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, kadangi tuo būtų paneigiama baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuotųsi nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba įstatymui. Be to, tuo būtų paneigiamas iš baudžiamosios teisės kylantis reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl tenkinti nuteistojo M. P. apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo per teismo nustatytą laikotarpį

16. Teisėjų kolegija, pritardama prokurorės apeliacinio skundo argumentams pažymi, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

17. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, M. P., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad M. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 880 eurus privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, minėtų nuostatų nesilaikė, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. P. išaiškinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 880 Eur jis turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Lina LesinskienėAurelijus RauckisAušra Vingilė