- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2-94-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01360-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė (pirm.)
- Ieškovas
- V. Š.-R. A.
- Atsakovas
- S. Š., M. V., J. V.
- Trečiasis asmuo
- F. Š., notarė D
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. Š.-R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios sumokėti dalies atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š.-R. A. ieškinį atsakovams S. Š., M. V., J. V. dėl dovanojimo sandorio panaikinimo, nuosavybės teisių pripažinimo į turto dalį palikėjui, paveldėtos turto dalies pripažinimo, paveldėjimo dokumentų pakeitimo iš dalies, mainų sutarties iš dalies panaikinimo ir dalinės restitucijos taikymo, tretieji asmenys: F. Š., notarė D. J., notarė D. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. Š.-R. A. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašė:
1.1. pripažinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus (duomenys neskelbtini), mirusio 2009 m. rugsėjo 14 d., bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe;
Šalies argumentai
1.2. pripažinti, kad gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdė lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po ½ dalį;
1.3. pripažinti, kad ieškovė po N. Š. mirties 2009 m. rugsėjo 14 d. paveldėjo 3/16 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 3/16 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.4. pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Š. 2009 m. gruodžio 22 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1-14603 paveldėjimo byloje Nr. 2623 po palikėjo N. Š. mirties, jį papildant punktais, jog mirusiam N. Š. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.5. pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Š. 2010 m. sausio 12 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 285 paveldėjimo byloje Nr. 2623 2.1 dalį, į ją įtraukiant duomenis, jog N. Š. paveldimą turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.6. pripažinti iš dalies Vilniaus miesto 15 notaro biure 2016 m. balandžio 19 d. notarės D. J. patvirtintą Nekilnojamojo daikto mainų sutartį tarp S. Š., M. V. ir J. V. dalyje dėl pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir dalyje dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių kiekvieno iš jų 3/16 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei niekine ir negaliojančia ab initio ir ją panaikinti. Taikyti dalinę restituciją ir iš M. V. ir J. V. valdymo ieškovei grąžinti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis.
2. Ieškovė taip pat prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodant, jog mokėtinas 120 Eur žyminis mokestis bei iki sprendimo priėmimo atidedamas 120 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Nurodė, kad negali sumokėti tokio dydžio žyminio mokesčio, kadangi gyvena Meksikoje ir nėra gavusi darbo vizos, negauna pajamų, yra išlaikoma sutuoktinio ir jo šeimos, neturi turto, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-5103-614/2016 ir Nr. e2-1783-431/2018 jai buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Šiuo metu ieškovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios sumokėti dalies atidėjimo atmetė, nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 1 283 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir išversti į lietuvių kalbą prie ieškinio pridėtus įrodymus.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė neturtinius reikalavimus, už kuriuos mokėtinas 225 Eur žyminis mokestis. Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro 2019 m. rugsėjo 19 d. išrašą nustatė, kad visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bendra vidutinė rinkos vertė yra 296 162 Eur. Ieškovė prašė taikyti restituciją ir grąžinti jai 3/16 pastato – gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių. Turto dalis, kurią siekia įgyti ieškovė, yra 55 530,38 Eur rinkos kainos. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė privalo sumokėti už šią turto dalį 1 058 Eur ir 225 Eur už neturtinius reikalavimus, iš viso 1 283 Eur.
5. Teismas nurodė, kad asmens turtinę padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai ir įrodymai. Tokių įrodymų ieškovė į bylą nėra pateikusi. Ieškovė sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti nepateikė dokumentų, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties bei nepateikė dokumentų, kurie atspindėtų realiai sunkią ieškovės finansinę padėtį. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 1988 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartį Nr. 5-3827 pasirašytą tarp J. Š. ir S. Š., kuri sudarytą rusų kalba. Teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikiami teismui valstybine kalba.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei prašymą atidėti šios sumos sumokėjimą išspręsti iš esmės: jį tenkinti arba grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nurodant nustatyti naują terminą ieškovės ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymams apie sunkią materialinę padėtį ir galėjimą ateityje sumokėti žyminio mokesčio dalį. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Jeigu teismas manė, kad nurodyti faktai nepagrindžia sunkios ieškovės finansinės padėties, tai turėjo nustatyti papildomą terminą šiems trūkumams pašalinti, suteikti ieškovei galimybę teikti tokius įrodymus, iš kurių teismas galėtų įsitikinti jos prašymų pagrįstumu. Teikdama prašymus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti jo mokėjimą ieškovė negalėjo žinoti, jog teismas jų netenkins, kadangi vertins, jog nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir todėl nepateikė įrodymų. Bankuose sąskaitų ieškovė neturi, turto ir pajamų deklaracijų nepildo.
6.2. Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-5103-614/2016 ir Nr. e2-1783-431/2018 ieškovei teikta antrinė teisinė pagalba, todėl šis teismo nevertintas faktas yra svarbus išvadai, jog nėra įtikinama, kad staiga per kelis mėnesius jos turtinė padėtis pasikeitė. Teismo griežtumas neleidžiant ištaisyti trūkumo, bet atmetant ieškovės prašymą ir įpareigojant per savaitę sumokėti itin didelę sumą pinigų, kurios ieškovė neturi ir nežino iš kur gauti, pažeidė teisės aktų nuostatas.
7. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 5 d. gautas ieškovės atstovės prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ir naujo įrodymo priėmimo, kuriame prašo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimą prijungti prie bylos ir tenkinti ieškovės atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į VGTPT, jog dėl sunkios materialinės padėties būtų atleista nuo žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2-4199-275/2019 mokėjimo. VGTPT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Toks procentas nustatytas, jog jai anksčiau buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Jeigu tokios aplinkybės nebūtų, ieškovė nuo mokėtino žyminio mokesčio sumos būtų atleista visiškai. VGTPT minėtas sprendimas yra įrodymas, jog teismas suklydo vertindamas ieškovės materialinę padėtį ir spręsdamas dėl jos galėjimo sumokėti žyminį mokestį. Pažymi, jog žyminio mokesčio dydis yra 1 283 Eur, todėl netgi 50 proc. šio mokesčio dydžio, t. y. 641,50 Eur sumokėjimas yra sunkiai įgyvendinama finansinė našta ieškovei, o tai gali užkirsti kelią jai ginti savo turtinius interesus byloje. Teismas turėtų spręsti dėl šio mokesčio mokėjimo atidėjimo, kadangi VGTPT sprendime įvertina ieškovės sunki materialinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė prašo prašo VGTPT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą prijungti prie bylos, kuriuo ieškovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nagrinėjamoje byloje. Teigia, kad VGTPT sprendimas yra įrodymas, jog teismas suklydo vertindamas ieškovės materialinę padėtį ir spręsdamas dėl jos galėjimo sumokėti žyminį mokestį.
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. VGTPT sprendimas priimtas po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovė jo pateikti teismui anksčiau negalėjo, šiuo įrodymu ieškovė grindžia savo blogą turtinę padėtį, todėl šiuo atveju naujo įrodymo pateikimas yra pagrįstas, neužvilkins bylos nagrinėjimo, jis priimtinas ir vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl nustatytų aplinkybių
12. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pareiškė neturtinius reikalavimus, už kuriuos mokėtinas 225 Eur žyminis mokestis, taip pat turtinius reikalavimus, už kuriuos mokėtinas 1 058 Eur žyminis mokestis, iš viso 1 283 Eur. Ieškovė prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodant, jog mokėtinas 120 Eur žyminis mokestis bei iki sprendimo priėmimo atidėti 120 Eur žyminio mokesčio mokėjimą. Nurodė, kad neišgali sumokėti tokio dydžio žyminio mokesčio, kadangi gyvena Meksikoje, nėra gavusi darbo vizos, negauna pajamų, yra išlaikoma sutuoktinio ir jo šeimos, neturi turto, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-5103-614/2016 ir Nr. e2-1783-431/2018 jai buvo teikta antrinė teisinė pagalba.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nutarė ieškovė prašymus atmesti, kadangi ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties bei nepateikė dokumentų, kurie atspindėtų šią padėtį. Ieškovė atskiruoju skundu su minėta nutartimi nesutinka, mano, kad teismas turėjo nustatyti jai terminą įrodymams dėl jos turtinės padėties pateikti. Teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovei jau teikta garantuojama teisinė pagalba, kuri įrodo, jog ieškovės turtinė padėtis neleidžia sumokėti žyminio mokesčio. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja naujai pateiktu įrodymu – VGTPT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu.
14. Skundžiama nutartimi ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios sumokėti dalies atidėjimo atmestas, nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 1 283 Eur žyminį mokestį ir išversti į lietuvių kalbą prie ieškinio pridėtus įrodymus. Ieškovė skundžia tik nutarties dalį dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (ieškovė prašė atleisti ją nuo 1 163 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (1283 Eur – 120 Eur)) ir dėl žyminio mokesčio dalies (120 Eur) sumokėjimo atidėjimo.
15. VGTPT 2019 m. lapkričio 20 d. nusprendė teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą tik atleidžiant nuo 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo nagrinėjamoje byloje. Kadangi šioje byloje mokėtinas 1 283 Eur žyminis mokestis, o VGTPT sprendimu ieškovė atleista nuo 50 proc. šio žyminio mokesčio sumokėjimo, byloje mokėtinas žyminis mokestis – 642 Eur (50 proc. 1 283 Eur dydžio žyminio mokesčio sudaro 641,50 Eur, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suma apvalintina iki 642 Eur). Dėl nurodytų aplinkybių, šioje byloje pasisakytina dėl pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios 522 Eur (642 Eur – 120 Eur) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir dėl žyminio mokesčio dalies (120 Eur) sumokėjimo atidėjimo.
Dėl atskirojo skundo
16. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
17. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
18. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
19. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų / vykdytinų prievolių santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą / turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018).
10. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Šias aplinkybes (savo sunkią turtinę padėtį ir numatomą jos pagerėjimą) nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovė.
20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nepateikė teismui nė vieno dokumento, kuris suteiktų informacijos apie jos turtinę padėtį ieškinio pateikimo metu. Aplinkybės, jog bylose, kuriose ieškovė dalyvavo anksčiau, jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, savaime nesudaro pagrindo vertinti ieškovės turtinę padėtį, pateikiant ieškinį šioje byloje, kaip sunkią, o tik įrodo, jog ieškovės nurodytose bylose (Nr. e2-5103-614/2016 ir Nr. e2-1783-431/2018) jai buvo teikta antrinė teisinė pagalba, bei jų nagrinėjimo metu ieškovės turtinė padėtis buvo pagrindas jai antrinę teisinę pagalbą suteikti. VGTPT sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą priimami konkrečiu atveju įvertinus pateiktus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad VGTPT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendime vertino ieškovės turtinę padėtį pagal 2019 m. lapkričio 8 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., kurios ieškovei teismui nepateikė.
21. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai tikrosios ieškovės turtinės padėties neatskleidžia. Aplinkybė, kurią ieškovė pati civilinėje byloje Nr. e2-1582-614/2018 ieškinyje nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo pabaigos ji gyvena Meksikoje, taip pat deklaruojama aplinkybė, kad ją išlaiko sutuoktinis, kad ji negali gauti darbo leidimo, jos sunkios turtinės padėties neįrodo, juo labiau, kad ieškovė naudojasi advokatės paslaugomis. Advokatė, kaip teisininkė profesionalė, turėjo žinoti, kad CPK 83 ir 84 straipsniai įpareigoja prašymus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįsti, pateikiant turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų ir nenurodė, kad jos ieškinį atmetus, ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas.
22. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos turtinę padėtį, nors pati nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė ieškovei galimybės savo prašymus pagrįsti bei pateikti reikalingus duomenis. Prastos turtinės padėties faktą įrodyti ieškovė turėjo galimybę pateikdama atskirąjį skundą bei pateikdama papildomus prašymus, kas verčia abejoti pagrindo atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo egzistavimu.
23. Ieškovė, žinodama, kad jos pirmosios instancijos teismas nutarė neatleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir neatidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, apskundusi minėtą nutartį, turėjo galimybę ir laiko kaupti lėšas, kurias galėtų panaudoti sumokėti žyminį mokestį, bet, kaip matyti, to nepadarė. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė yra darbingo amžiaus asmuo, nėra duomenų apie prastą jos sveikatos būklę, be to, iš VGTPT sprendimo matyti, kad ieškovė neturi išlaikytinių.
Dėl bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis), tačiau skundžiamos nutarties dalies rezoliucinė dalis tikslintina (atsižvelgus į VGTPT sprendimą ieškovę atleisti nuo 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo), nurodant, kad ieškovė privalo sumokėti 642 Eur žyminį mokestį, o ne 1 283 Eur žyminį mokestį, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
25. Procesinis terminas ieškovei sumokėti žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties reikalavimams (tikslinamiems šia nutartimi) įvykdyti ir žyminiam mokesčiui sumokėti ieškovei nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį pateikiant tai patvirtinančius įrodymus ir skundžiamos nutarties dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Nustatyti ieškovei V. Š.-R. A. dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 642 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo ieškovei dienos.“