Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovė V. Š. – R. A. (buvusi V. P.) 2016-07-19 d. pareiškė ieškinį atsakovei S. Š. (e.b.l. 1-9, 1 t.), kuriuo prašė pripažinti, kad N. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), Pirkimo – pardavimo 2008-10-31 sudarytos sutarties Nr.DT-7561 pagrindu atsiradusi turtinė prievolė yra bendroji solidari sutuoktinių N. Š., ir atsakovės S. Š., turtinė prievolė ir iš atsakovės S. Š. priteisti 174.677,00 Eur skolos, 41.124,00 Eur palūkanų bei 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-8, 1 t.). Ieškovė nurodė, kad Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo 2008-10-31 sutartimi N. Š. iš jos - V. P. (V. Š. – R. A.) nusipirko 4,3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tualetą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Pagal Sutarties 3.1. punktą, Turtas buvo parduotas už 1.065.000,00 Lt, kurių 100.000,00 Lt N. Š. sumokėjo pirkimo metu, o likusią pinigų sumą – 965.000,00 Lt turėjo sumokėti iki 2011-10-31. Turtas 2008-10-31 perėjo pirkėjui N. Š. ir jo sutuoktinei S. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir ši teisė abiejų sutuoktinių vardu buvo įregistruota VĮ Registrų centre, pažymint juridinį faktą apie likusį įsiskolinimą. Sutuoktiniai turtą valdė bendrai iki N. Š. mirties 2009-09-14. Atsakovei nuo pat pradžių buvo žinomas Sutarties turinys, ji šiam sandoriui pritarė ir siekė Turtą valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po vyro mirties pagal 2010-01-12 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, atsakovė S. Š. paveldėjo mirusio sutuoktinio N. Š. ¼ dalį turto. Tuo pačiu metu Atsakovei 2010-01-12 buvo išduotas ir Nuosavybės teisės į likusią ½ dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas kaip pergyvenusiai sutuoktinei. Netrukus po N. Š. mirties V. P. nuėjo pas notarę išsiaiškinti kokiomis dalimis paveldės turtą ir skolas ir paprašė savo motinos ir brolio, kad paaiškintų kokiu būdu jie sumokės skolas. Šeimos susirinkime 2009 m. lapkričio pradžioje artimieji susitarė, kaip ieškovei bus grąžinta skola. Kadangi pusė Turto Š. priklausė kaip asmeninė pergyvenusio sutuoktinio nuosavybė, žodiniu susitarimu tarp artimiausiųjų giminaičių buvo nuspręsta, kad motina dukrai grąžins pusę skolos, t.y. 482.500,00 Lt (139.742,00 Eur), sumokėdama šios sumos ekvivalentą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kuris buvo įteisintas kaip asmeninė jos nuosavybė, dalimi. Likusi palikėjo skolos dalis turėjo būti sumokėta, atsižvelgiant į paveldėto turto padalijimą, t.y. notarei paaiškinus, kad vaikams, t.y. ieškovei V. P. ir F. Š. (atitenka ¾ lygios dalys N. Š. Turto, o motina S. Š. paveldi tik ¼ dalį pusės Turto dalies. Kadangi S. Š. pinigų neturėjo, bet taip pat žadėjo sūnui F. Š. perrašyti dalį Turto, kuris realiai ir faktiškai buvo jo įsigytas ir pagerintas, pastarasis sutiko ieškovei atlyginti likusią tėvo skolos dalį, išskyrus ieškovei pačiai kaip paveldėtojai tenkančią turto dalį. S. Š. tenkanti mokėti ¼ dalis likusios 482.500,00 Lt dalies skolos buvo 120.625,00 Lt arba 34.935,00 Eur. Ieškovės su broliu F. Š. lygiomis dalimis paveldėta palikėjo skolos 3/4 dalis buvo ((482.500,00 Lt – 120.625,00) : 2) 180.937,00 Lt arba 52.403,00 Eur, tenkanti kiekvienam iš jų. Kadangi pati ieškovė taip pat priėmė palikimą, tai jos kreditorinis reikalavimas dėl skolos pagal Sutartį jos paveldėto turto dalyje sutapo su jos skolos dalimi, todėl buvo susitarta, kad F. Š. jai sumokės arba kitaip kompensuos 301.562,00 Lt (120.625,00 + 180.937,00) arba 87.338,00 Eur skolos už savo ir motinos skolos dalis, o S. Š. šiuos sūnaus finansinius praradimus įsipareigojo kompensuoti minėto namo dalimi. Pažymėtina, kad N. Š. artimiesiems susitariant dėl skolos grąžinimo ieškovei, jų manymu, net atsižvelgiant į krizės metu ženkliai nukritusias nekilnojamojo turto rinkos kainas Lietuvoje, tame tarpe ir prestižinėje Žvėryno mikrorajono gatvėje, namas (duomenys neskelbtini), kuriame visi ir gyveno, galėjo mažiausiai kainuoti apie 3.000.000,00 Lt, todėl ieškovė, ypač atsižvelgiant į tėvų pažadą visą namą palikti vaikams, turėjo pagrindo tikėtis, jog skola jai bus grąžinta. Be to, tarp artimųjų tuo metu nebuvo ginčo, kad pagrinde tik už ieškovės ir trečiojo asmens lėšas pagerintas namas, atsižvelgiant į jo išplėtimą nuo 103 kv/m iki 298 kv/m, priestatų kvadratūros žymų išplėtimą ir pagerinimą, 146 kv. m. naujų šiltnamių su kapitaliniais pamatais pastatymą, nors ir yra užrašytas motinos vardu, tačiau priklauso visiems šeimos nariams ir tinkamu laiku bus motinos ir tėvo perrašyti vaikams. F. Š. 2009-11-11sumokėjo ieškovei 70.000,00 Lt skolos dalį ir garantavo jam asmeniškai tenkančios skolos dalies įsipareigojimo įvykdymą iki 2014-10-31, t.y., jog bus grąžinta ir likusi mokėti dalis – 110.625,00 Lt. F. Š. vėliau tęsė mokėjimus periodiškai iki Ieškovei išvykstant iš šalies, o prieš pat jai išvykstant 2013-09-10 sumokėjo likusį 54.300,00 Lt įsiskolinimą, o ieškovė patvirtino, kad jokių pretenzijų jam dėl buvusios jo skolos dalies neturi. Tačiau iki šiol ieškovei nei atsakovė, nei kitas solidarusis skolininkas F. Š. likusios prievolės, t.y. atsakovės skolos dalies pagal sutartį ir paveldėjimą neįvykdė, o atsakovė, kaip pastarąją savaitę tapo žinoma, ne tik neįvykdė savo pažado perleisti namo dalis vaikams, grąžinti skolą, bet slapta namą (duomenys neskelbtini), pardavė tretiesiems asmenims. Solidarus skolininkas F. Š. neturi jokio turto, todėl ieškovė nusprendė likusį įsiskolinimą reikalauti įvykdyti atsakovę, be to, jokių pretenzijų F. Š. ieškovė nebeturi. Ieškovė 2013-09-19 išvyko iš šalies gyventi į Meksiką, visus reikalus pagal 2013-06-25 įgaliojimą palikusi tvarkyti broliui F. Š.. Po N. Š. mirties ir ypač tada, kuomet atsakovė susitvarkė paveldėjimo ir nuosavybės dokumentus, jos elgesys pradėjo itin keistis. Keistai pasirodė, jog be jokios priežasties ji panaikino įgaliojimą veikti jos vardu, išduotą sūnui F. Š., pradėjo slėpti bendravimą su kitais asmenimis. Pastaruoju metu jos elgesys pasidarė visiškai neadekvatus. Atsakovė pareiškė, jog neketina atiduoti jokių skolų, o iki tol teigusi, kad viskas priklauso vaikams, pareiškė, kad jiems niekas nepriklauso, pradėjo vengti ieškovės ir trečiojo asmens, nustojo su juo bendrauti, nors kartu gyveno ir buvo jo išlaikoma, užsirakino savo gyvenamoje namo pusėje, pradėjo krautis daiktus ir slapta išėjo iš namų nieko nepaaiškinusi. Liepos 6 d., F. Š. paskambino nepažįstamas žmogus, kuris prisistatė kaip namo (duomenys neskelbtini), pirkėjų atstovas ir grasindamas pareiškė, kad trečiasis asmuo su šeima nedelsiant išsikraustytų iš namų. Dėl šio įvykio ir grasinimų F. Š. kreipėsi į policiją. Kitą dieną atvyko atsakovė su kitais asmenimis, bandė patekti į namus, po valandos grįžo išsikvietę policijos ekipažą. Po to šio įvykio spaudimas tęsiasi toliau, buvo atjungta elektra. F. Š. į namą investavo viso gyvenimo santaupas, jame gyvena nuo 1997 m. Tokiam atsakovės elgesiui neabejotinai galėjo turėti įtakos tretieji asmenys, kurie pasinaudodami jos 78 metų amžiumi ir psichine būsena, galimai nesąžiningai įgijo namą (duomenys neskelbtini), kurį pastatė sutuoktinis N. Š. su sūnumi F. Š., naudodami ieškovės ir trečiojo asmens F. Š. lėšas, ir kurį atsakovė su sutuoktiniu buvo įsipareigojusi jiems perleisti. Ieškovė turi pagrindo manyti, jog atsakovės psichinė būsena gali būti tokia, kad ji nesuvokia savo veiksmų reikšmės, o namas, į kurį galima buvo nukreipti išieškojimą dėl atsakovės skolos ir palūkanų, galėjo būti perleistas už neadekvačią kainą nesąžiningiems asmenims ir dabartinio atsakovės turimo turto gali neužtekti skolai ir palūkanoms išieškoti, todėl vienintelis galimas ieškovės teisių gynimas yra reikalavimų pareiškimas teisme. Ieškovė kaip kreditorė turi galiojančią reikalavimo teisę. Pagal CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole (asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas).Todėl skolininko N. Š. skola ieškovei yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro turto. Nustačius, kad vienam sutuoktiniui šeimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas rašytinis antrojo sutuoktinio sutikimas ir šiam nepaneigus CK 3.92 st. 3 d. įtvirtintos prezumpcijos, konstatuotina, jog iš tokio sandorio atsiradusi prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Registrų centro išrašai, kuriuose Turtas nurodomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, Turto paveldėjimo procedūros dokumentai, įrodo, kad atsakovė S. Š. pripažino save kaip turto savininkę, o tai kartu neabejotinai reiškia, kad ji sutiko ir pritarė vyro sudarytam šio turto pirkimo sandoriui, tame tarpe ir skolai. CK 3.109 str. 1 d. pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, o pagal 1 d. 5 p., iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudaryto vieno sutuoktinio ir kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat ir prievolės, kuriems sudaryti kito sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Paveldint N. Š. turtą, atsakovė išviešino, kad pripažįsta, kad sutuoktinis turtą įgijo bendrai jungtinei nuosavybei atsirasti, kurios dalį ji priėmė neginčydama jokių šio turto įsigijimo sąlygų. Nustačius, kad prievolė bendra – iš sutuoktinių priteisiama lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.), o išieškojimas vykdomas iš bendro turto. Turtas buvo įsigytas šeimos interesais abiem šeimos nariams to siekiant ir pritariant, o tai reiškia, kad prievolė sumokėti skolą ne tik bendra, bet ir solidari (CK 6.5 str.). Atsakovės konkliudentiniai veiksmai įrodo, kad pareiga sumokėti įsiskolinimą yra solidari. Skolininkui N. Š. 2009-09-14 mirus, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo Turto teisinis režimas pasikeitė – ½ šio turto atiteko atsakovei kaip pergyvenusiai sutuoktinei, o kita dalis – buvo padalinta tarp įpėdinių nurodytomis dalimis pagal CK 6.10 str. nurodytas taisykles, t.y. kiekvienas paveldėtojas solidariai paveldėjo ir skolas proporcingai atitinkančias paveldimo turto dalis –atsakovė ¼ iš ½ dalies, ieškovė ir trečiasis asmuo ¾ lygiomis dalimis iš likusios ½ dalies. Tuo būdu paveldėtojai taip pat tapo solidariais skolininkais. Minėta, kad trečiasis asmuo jam kaip skolininko įpėdiniui tenkančią mokėti skolos dalį pilnai sumokėjo 2013-09-10, todėl ieškinys reiškiamas atsakovei. Terminas prievolei pagal Sutarties 3.1.2. punktą baigėsi 2011-10-31, atsakovė yra neįvykdžiusi sutarties. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 str. 1 d. privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Sutarties 5.3. punktą pirkėjas, neįvykdęs prievolės sumokėti visos Turto kainos iki 2011-10-31, įsipareigoja mokėti pardavėjui įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos Turto kainos dalies, t.y. 5 proc. metines palūkanas. Pagal CK 1.125 str. 9 d. reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų terminas. Tuo būdu atsakovė privalo sumokėti Kreditorei kaip solidari skolininkė ne tik likusią mokėti skolą, bet ir papildomai sumokėti ir palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011-10-31 iki ieškinio pareiškimo dienos – 2016-07-18. N. Š. ieškovei liko skolingas 965.000,00 Lt, dalis solidarios skolos pasidengė ieškovei paveldėjus skolininko turtą (skolininko ir kreditoriaus reikalavimų sutaptis), dalį sumokėjo trečiasis asmuo, o likusi solidariosios skolos dalis, kuri tenka atsakovei kaip ¼ dalies pusės skolininko turto paveldėtojai – 34.935,00 eurų (120.625,00 Lt) ir kaip solidariai bendraskolei sutuoktinei – 139.742,00 eurų (482.500,00 Lt) yra negrąžinta ir todėl priteistina ieškovei iš atsakovės. Visa iš atsakovės reikalautina suma yra 174.677,00 Eur (139.742,00 eurų + 34.935,00 eurų). Ieškovė iš atsakovės reikalaus ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 174.677,00 Eur sumos nuo 2011-10-31 iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. už 4 metus ir 8,5 mėn., viso 41.124,00 Eur (8.734,00 Eur už metus x iš 4 metų yra 34.936,00 Eur + 5.824,00 Eur + už 8,5 mėn. +364,00 Eur (0,5 mėn.). Visa ieškinio suma yra (174.677,00 + 41.124,00) 215.801,00 Eur.