- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2-1783-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02455-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- F. Š.
- Atsakovas
- S. Š., M. V., J. V.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.2Prievolių teisė
dalyvaujant ieškovui F. Š., ieškovo atstovei advokatei Ž. S. – M.
atsakovų atstovams advokatui V. V., advokatui Ž. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. Š. ieškinį atsakovams S. Š., M. V., J. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, mainų sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. Š.- R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 1988 m. nutarė iš (duomenys neskelbtini) kraustytis gyventi į (duomenys neskelbtini), kur dirbo jo sutuoktinė ir mokėsi sesuo V. Š.. Tuo tikslu surado ir nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), su šiam namui priklausančiais statiniais, viso 103, 84 kv/m bei 600 kv/m valstybiniu žemės sklypu. Ieškovo tėvai S. Š. ir N. Š., norėdami gyventi su vaikais, pradėjo prašyti ir juos pasiimti į (duomenys neskelbtini). Kadangi artimųjų santykiai buvo geri, buvo sutarta visiems kraustytis į (duomenys neskelbtini), o perkamą namą, investavus visų lėšas, darbą bei žinias rekonstruoti į didesnio ploto, kad visi patogiai galėtų jame gyventi. Santykiai šeimoje buvo geri, vieni kitais pasitikėjo, todėl namas buvo registruotas S. Š. vardu. Namo statybos darbai prasidėjo 1989 m. kovo mėn. nuo 75,69 kv/m šiltnamio ir dalies tvoros statybos ir įrengimo pagal 1989-01-24 suderintą projektą, 1989 m. liepos-lapkritį buvo statomas 70,94 kv/m kitas šiltnamis pagal 1989-12-27 suderintą projektą. 1990 m. pavasarį buvo statomas garažas/ūkinis pastatas. Nuo 1990 m. birželio prasidėjo namo statyba pagal ieškovo 1989 m. paruoštą ir suderintą projektą ir 1989-05-30 išduotą leidimą individualaus namo statybai, kuri tęsėsi iki pat, kol atsakovė neteisėtai jį išmainė į žymiai mažesnės vertės daiktus. Pripažintina, kad namas buvo įsigytas ir perdarytas jį iš esmės pagerinant ieškovo ir atsakovės bei jo sutuoktinio pastangomis ir lėšomis, jiems susitarus, jog nusipirks namą (duomenys neskelbtini) ir jį įrengs visiems šeimos nariams. Buvo sutarta, jog rūsį įsirengs savo dirbtuvėms, sandėliavimui bei ofisui ieškovas, pirmame aukšte gyvens tėvai – S. Š. su sutuoktiniu N. Š., antrame aukšte gyvens ieškovas, o trečiame – sesuo. Kiekvienas aukštas turi atskirą patekimą į butus, todėl namas suprojektuotas taip, kad visi galėtų gyventi netrukdydami vieni kitiems, nors ir bendrame turte. Atitinkamai buvo susitarta dėl ūkinio pastato, garažo bei šiltnamių, pastatant juos ieškovo poreikių tenkinimui, kadangi nei vienam iš kitų bendraturčių šių pastatų nereikėjo.
(duomenys neskelbtini) mirė N. Š. (toliau – palikėjas). Palikėjo įstatyminiai įpėdiniai – ieškovas, sesuo ir atsakovė – (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus 6 notaro biurą su pareiškimu dėl N. Š. palikimo priėmimo pagal įstatymą. Po palikėjo mirties liko turtas, kurį pagal 2010-01-12 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (toliau – PTL) įpėdiniai paveldėjo sekančiai: ¼ dalį mirusiojo sutuoktinė S. Š. ir ¾ dalis lygiomis dalimis dukra V. P. ir sūnus F. Š.. Taip pat dar 2009-12-22 buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas (toliau – NTL), kuriuo notaras patvirtino, kad N. Š. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su S. Š.. Šį turtą sudarė garažas, ūkinis pastatas, šiltnamis Nr. 1, šiltnamis Nr.2 ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). N. Š. turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), atitinkamomis PTL nurodytomis dalimis buvo padalinta tarp visų įpėdinių bei įregistruota VĮ RC. Tačiau paveldėto turto tvarkymo notarų kontoroje metu, dėl buvusio susitarimo tarp palikėjo įpėdinių, vertingiausia palikimo dalis – palikėjui pagal įstatymus turėjusi priklausyti namo dalis nebuvo įtraukta į PTL ir NTL, nors faktiškai visų įpėdinių turėjo būti paveldėta. Kadangi namas nuo 1989 buvo įregistruotas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, palikėjui priklausiusi namo dalis į paveldėto turto masę nebuvo įtraukta, nes šeimos pasitarime po N. Š. mirties, atsakovė garantavo vaikams, jog ji, jeigu tik bus reikalas ir to pareikalaus ieškovai, perleis jiems jų turto dalis, pasilikdama tik tai, kas jai objektyviai priklausė pagal bendrą visų šeimos narių susitarimą, buvusį ir nepasikeitusį nuo pat namo įsigijimo 1989 metais.
2016-11-28 pateikus Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį ieškovui, paaiškėjo, jog 2016-04-19 atsakovė namą ir jai nuosavybės teise priklausančias 5/8 dalis garažo, ūkinio pastato, šiltnamio Nr. 1, šiltnamio Nr. 2, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius bei 5/8 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) slapta ir nieko nežinant apie tai išmainė į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad nurodytos aplinkybės dėl iš esmės naujo daikto (turto) sukūrimo rekonstrukcijos būdu leidžia daryti išvadą, jog šis turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti, jog ieškovas, V. Š.- R. A., atsakovė ir jos sutuoktinis N. Š. jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasistatė namą su statiniais visiems kartu gyventi, būnant jo bendraturčiais bei turto eksploatavimui iš valstybės išsipirko sklypą. Teismui jungtinės veiklos dalyviams pripažinus nuosavybės teisę į jiems priklausančias turto dalis, po palikėjo N. Š. mirties atsiradęs palikimas tarp įpėdinių turi būti perdalintas, atsižvelgiant į realiai jam priklausiusią turto dalį.
Ieškovas prašė:
1. Pripažinti, kad 1988 m. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai N. Š., S. Š. ir F. Š. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu 1996-12-24 rekonstravo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
2. Pripažinti, kad po 1996-12-24 rekonstrukcijos Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai N. Š., S. Š. ir F. Š. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise pasidalijo sekančiai:
2.1. Namo rūsys - 75,20 m²: koridorius 2,65 m², sandėlis 7,87 m², sandėlis 2,57 m², sandėlis 18,96 m², sandėlis 3,67 m², koridorius 5,00 m², sandėlis 14,32 m², katilinė 9,39 m², skalbykla 5,10 m², sandėlis 5,67 m² (viso: 2,65+7,87+2,57+18,96+3,67+5,00 +14,32+9+5,10+5,67= 75,20 m²) – atiteko F. Š.,
2.2. Namo I aukštas - 71,72 m2, iš jų 67,61 m² ploto: tambūras 2,23 m², kambarys 22,58 m², virtuvė 13,68 m², kambarys 15,83 m², vonia 8,91 m², tualetas 2,63 m², koridorius 1,75 m²(viso: 2,23+22,58+13,68+15,83+8,91+2,63+1,75 = 67,61 m²) - S. Š. ir N. Š.; tambūras 2,17 m2 ir tambūro 1,94 m2 ½ dalis (0, 97 m2 ) (viso: 2,17+0,97=3,14 m²) – atiteko F. Š.; tambūro 1,94 m2 ½ dalis (0, 97 m2 ) – atiteko V. P., a/k (duomenys neskelbtini)
2.3. Namo II aukštas - 90,27 m2, iš jų - 88,015 m2 ploto: laiptinės 4,51 m² ½ dalis (2,255 m2 ), kambarys 11,89 m², kambarys 24,09 m², virtuvė 17,67 m², kambarys 21,07 m², vonia 7,49 m², tualetas 1,55 m², koridorius 2,00 m² (viso: 2,255+11,89+24,09+17,67+21,07+7,49+1,55+2,00 = 88,015 m²) – atiteko F. Š.; laiptinės 4,51 m² ½ dalis (2,255 m2 ) – atiteko V. P.;
2.4. Mansarda - 60,55 m², iš jų - 50,22 m² ploto: holas 22,92 m², pagrindinė patalpa 27.30 m² (viso: 22,92+27,30 = 50,22 m²) – atiteko V. P.; kambarys 10,33 m² - atiteko F. Š..
3. Pripažinti, kad po 1996-12-24 rekonstrukcijos Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai N. Š., S. Š. ir F. Š. susitarė 61,00 m² garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,00 m² ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76,00 m² šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71,00 m² šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise perduoti F. Š..
4. Pripažinti, kad po 1996-12-24 rekonstrukcijos Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviai N. Š., S. Š. ir F. Š. kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise pasidalijo sekančiai:
4.1. S. Š. atiteko 1419/10000 dalys;
4.2. V. P. atiteko 2220/10000 dalys;
4.3. F. Š. atiteko 6361/10000 dalys.
5. Pripažinti, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Jungtinės veiklos (partnerystės) ) sutarties dalyviai N. Š., S. Š., F. Š. ir V. P. valdė dalinės nuosavybės teise, sekančiomis dalimis:
5.1. žemės sklypo 557 m², arba 557/723 dalis sklypo valdė F. Š.;
5.2. žemės sklypo 72 m², arba 72/723 dalis sklypo valdė V. P.;
5.3. žemės sklypo 94 m², arba 94/723 dalis sklypo valdė N. Š., S. Š.;
6. Pakeisti Vilniaus 6 notaro biuro notarės D. Š. 2009-12-22 išduotą Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po palikėjo N. Š. mirties, panaikinant 1-4 dalis bei pripažįstant, kad mirusiam N. Š. nuosavybės teise priklausė ½ dalis 94/723 dalies Sklypo, įgyto santuokoje su S. Š.; ½ dalis namo I aukšto 67,61 m2 (tambūras 2,23 m², kambarys 22,58 m², virtuvė 13,68 m², kambarys 15,83 m², vonia 8,91 m², tualetas 2,63 m², koridorius 1,75 m²)(t.y. 33,80 m²), įgyto santuokoje su S. Š. ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, tenkanti ½ daliai 67,61 m² (arba 33,80 m2) gyvenamojo namo, įgyto santuokoje su S. Š..
7. Pakeisti Vilniaus 6 notaro biuro notarės D. Š. 2010-01-12 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po palikėjo N. Š. mirties, 1 punktą nurodant, jog N. Š. paveldimą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalis 94/723 dalies žemės sklypo, įgyto santuokoje su S. Š., panaikinant 2 punktą ir įtraukiant naują punktą, kuriame būtų nurodyta, jog N. Š. paveldimą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat sudaro ½ dalis Namo I aukšto 67,61 m2 (arba 33,80 m2) bei ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, tenkanti ½ daliai 67,61 m² gyvenamojo namo, įgyto santuokoje su S. Š..
8. Pripažinti, kad po N. Š. mirties (duomenys neskelbtini), S. Š. dalinės nuosavybės teise valdė 42,25 m² gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1419/10000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 58750/723000 dalis, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalis.
9. Pripažinti, kad po N. Š. mirties (duomenys neskelbtini), V. P. dalinės nuosavybės teise valdė 66,11 m2 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 2220/10000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22210/723000 dalis, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalis.
10. Pripažinti, kad po N. Š. mirties (duomenys neskelbtini), F. Š. dalinės nuosavybės teise valdė 176,68 m² gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6361/10000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63600/723000 dalis, esančius adresu (duomenys neskelbtini), dalis.
Šalies argumentai
11. Pripažinti, kad Vilniaus miesto 15 notaro biure 2016-04-19 notarės D. J. patvirtinta Nekilnojamojo daikto mainų sutartis tarp S. Š., M. V. ir J. V. yra niekinė ir negaliojanti ab initio ir ją panaikinti.
12. Taikyti restituciją - iš M. V. ir J. V. valdymo S. Š. grąžinti pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/8 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); iš S. Š. valdymo M. V. ir J. V. grąžinti Butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 301 500 (trijų šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų priemoką).
Atsakovė S. Š. nepripažino ieškinio. Nurodė, kad ieškovas (taip pat ir atsakovės dukra) prie namo rekonstrukcijos bei statinių pastatymo nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Ieškovė neneigia, kad namo rekonstrukcija vyko pagal ieškovo paruoštą projektą, bet už projekto paruošimą ieškovas paėmė iš atsakovės šeimos pinigus, gautus pardavus tėvo automobilį („Žiguli“), t.y. su ieškovu už projekto paruošimą buvo atsiskaityta pinigais, kuriuos jis gavo pardavęs tėvo mašiną. Visus statybos darbus atliko pats N. Š. su samdomais pagalbininkais. Ieškovas neskyrė lėšų namo (statinių) statybai ir jo bei sklypo įsigijimui. Tuo metu kai atsakovė ir jos vyras vykdė statybos darbus ieškovo šeima statė kitą namą (duomenys neskelbtini) (į bylą pateiktas 1990-05-11 leidimas statybai Nr. 100/90 šio namo statybai, išduotas buvusiais ieškovo sutuoktinei I. Š.). Be to, kaip pats ieškovas nurodo ieškinyje, jis ilgą laiką buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su atsakovės šeima (atsikėlė net neprašęs leidimo ir apsigyveno, nors N. Š. to ir nenorėjo) name apsigyveno tik apie 2008 metais, kai nutraukė savo santuoką su I. Š., ir susirado kitą moterį D. L., su šios moters trimis vaikais. Ieškovas ir atsakovė (jos šeima) nevedė bendro ūkio, net ir ieškovui kartu apsigyvenus name. Kol buvo gyvas N. Š., namas buvo išlaikomas ir prižiūrimas atsakovės šeimos lėšomis ir darbu. Prie statybos neprisidėjo ir duktė, nes ji tokių lėšų neturėjo (persikėlus ji mokėsi mokykloje, o po to studijavo). Priešingai atsakovės šeimą išlaikė savo dukterį ir ją rėmė. Apie jokius dukters tariamai tėvui 2000 metais perduotus 300 000 Lt (iš kurių 200 000 litų buvo tariamai panaudota statyboms) atsakovei nieko nėra žinoma. Tokių pinigų V. P. tikrai neperdavė N. Š. ir jie nebuvo naudojami namo statybai. Visi ieškovo su ieškiniu bei papildomai su atsiliepimu teikiami dokumentai buvo suforminti atsakovės vardu. Už sklypą ieškovė atsiskaitė pati (tai patvirtina Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, su atsiliepimu teikiamas 1992-07-21 kvitas). Ieškovas
nemokėjo ir neperdavė atsakovei jokių pinigų atsiskaityti už sklypą. Nebuvo jokių susitarimų su ieškovu ir/ar V. P. dėl namo įsigijimo ir rekonstrukcijos siekiant jame gyventi. Visas turtas buvo įsigytas teisėtai atsakovės ir jos sutuoktinio lėšomis. Nei tretysis asmuo, nei ieškovė prie turto įsigijimo, pagerinimo nei savo lėšomis nei darbu iš esmės neprisidėjo. Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis niekada nei ieškovui, nei V. P. nežadėjo perrašyti jai ar jiems bendrai priklausantį turtą ir tokiu būdu padengti tariamas skolas V. P. ar įgyvendint tariamai 1988 metais sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė, jos vyras ir ieškovas jokia forma nebuvo susitarę dėl bendrų veiksmų, siekiant įsigyti namą ir kitą turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su tikslu jame bendrai gyventi. Dar iki mainų sutarties sudarymo tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo V. P. perleido jiems priklausiusias sklypo ir statinių dalis tretiesiems asmenims už skolas, kas taip pat iš principo paneigia ir neva buvusi susitarimą tarp šeimos narių dėl turto pasidalinimo ir
bendro gyvenimo jame. Ieškinys yra pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui ir atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį.
Atsakovai M. ir J. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016-04-19 atsakovai su atsakove S. Š. sudarė Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai su atsakove S. Š. pagal mainų sutartį pilnai atsiskaitė ir atsiskaitymo faktą S. Š. patvirtino 2016-05-05 pareiškimu (pridedamas). Mainų sutartis nekilnojamojo turto registre buvo registruota 2016-04-20. Turtas kaip bendroji jungtinė ieškovų nuosavybė nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2016-06-15. Jokiu trečiųjų asmenų teisių naudotis namu ir /ar turtu viešajame registre nei mainų sutarties sudarymo metu, nei dabar nėra registruota. Mainų sutartimi turtas, kuris šalių mainų sutartimi buvo įvertintas 347 000 eurų [mainų sutarties 3 punktas] buvo išmainytas į 45 500 Eur vertės butą (šio buto vertės ieškovė neginčija; dar daugiau būtent už tokią sumą prieš pat mainų sutarties sudarymą atsakovai ir nusipirko) ir 301 500 eurų priemoką, kuri buvo pilnai sumokėta atsakovei Š. Atsakovai ėmėsi veiksmų įgyvendinti savo kaip turto savininko teises bei 2016-07-08 susitarimą, atsakovai sudarė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais (visas šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai pateikti iškeldinimo byloje). Siekdami apriboti neteisėtą F. Š. ir jo šeimos naudojimąsi turtu, atsakovai paprašė paslaugų tiekėjų nutraukti elektros, dujų bei vandens tiekimą į namą, bet tai jiems nepavyko, nes F. Š. neįleido paslaugų tiekėjų į namą ir toliau naudojasi paslaugomis bei turtu. 2016-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovai pareiškė ieškinį dėl F. Š. ir jos šeimos narių iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo (Civilinė byla Nr. e2-946-859/2018). Ši byla ieškovo F. Š. prašymu 2017-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo V. B. nutartimi buvo sustabdyta iki kol įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1582-614/2017. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo sudarant mainų sutartį. Atsakovai pagristai, teisėtai ir atlygintinai įgijo turtą pagal mainų sutartį ir ieškinyje nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti mainų sutartį. Ieškinys yra pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui ir atsakovai reikalauja taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1998-09-20 atsakovė su Š. sudarė dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 293-294; toliau – dovanojimo sutartis), kuria Š. padovanojo (duomenys neskelbtini) esantį namą ir ūkinius statinius prie jos atsakovei. Padovanotas namas atsakovės vardu (kaip asmeninė atsakovės nuosavybė) buvo įregistruotas nekilnojamo turto registre 1988-09-20. Statybai atsakovės vardu buvo gauti visi būtini dokumentai. 1988-12-29 Vilniaus miesto Lenino raj. VK rajono architekto raštas Nr. 483. Šiame rašte adresuotam atsakovei, nurodyta, kad leidimas namo rekonstrukcijai atsakovei suteiktas 1988-11-22 Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 119p, atsakovė įpareigota parengti statinių projektą ir atlikti naujų statinių registraciją, 1989-05-30 leidimas vykdyti individualią statybą Nr. 104/89. Šiuo leidimu, išduotu atsakovės vardu, buvo leista atsakovei vykdyti namo rekonstrukciją pagal ieškovo parengtą ir 1989-05-26 Lenino rajono architekto patvirtintą projektą. 1989-12-27 Vilniaus miesto Lenino raj. VK rajono architekto raštas, adresuotas atsakovei, kuriame nurodyta, kad leidimas šiltnamio statybai atsakovei suteiktas 1989-06-09 Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 41p, atsakovė įpareigota parengti šiltnamio projektą. Visi esminiai namo ir statinių darbai buvo atlikti iki namo pridavimo naudotis. Namas po rekonstrukcijos ir statiniai pripažinti tinkami naudoti ir nekilnojamo turto registre įregistruoti 1997-04-08 remiantis 1996-12-24 Statinio priėmimo naudotis aktu Nr. 770. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė ir jos vyras N. Š. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1994-09-14 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01/94-0494 ir nekilnojamojo turto registre įregistravo atsakovės Š. vardu 1994-09-14. Visi teikiami dokumentai buvo įforminti atsakovės vardu. Už sklypą ieškovė atsiskaitė pati, tai patvirtina Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, teikiamas 1992-07-21 kvitas. 1990-02-14 Dovanojimo sutartimi, registro Nr. 5-689 atsakovė padovanojo 42/100 dalis namo savo dukteriai V. P.. Kadangi Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakove ir sklypas įgytas atsakovės ir jos vyro bendrąja jungtine nuosavybe (registruotas atsakovės vardu) už atsakovės šeimos lėšas, ši dovanojimo sutartis buvo panaikinta 1997-05-27 susitarimu.
Atsakovė nurodė, kad namas ieškovės buvo gautas dovanų (asmeninė nuosavybė) ir iš esmės rekonstruotas atsakovės lėšomis, po rekonstrukcijos su vyru N. Š. buvo sutarta namą ir inžinierinius statinius ir toliau laikyti bei registruoti atsakovės asmenine nuosavybe, tuo tarpu kiti statiniai ir sklypas, nors ir buvo registruoti atsakovės vardu, tapo jungtine sutuoktinių nuosavybe, kaip santuokos metu iš bendrų lėšų bei bendromis pastangomis pastatytas turtas, kuris buvo atitinkamai paveldėtas (duomenys neskelbtini) mirus N. Š. – atsakovei atiteko ½ dalis šio turto, o likusi dalis priklausiusi N. Š. buvo paveldėta atsakovės, ieškovo ir V. P.. Atsakovė teigė ir įrodinėjo, kad nebuvo jokių susitarimų su ieškovu ir/ar V. P. dėl namo įsigijimo ir rekonstrukcijos siekiant jame gyventi, visas turtas buvo įsigytas teisėtai atsakovės ir jos sutuoktinio lėšomis. Nei tretysis asmuo, nei ieškovas prie turto įsigijimo, pagerinimo nei savo lėšomis, nei darbu iš esmės neprisidėjo.
Ieškovas nurodė, kad N. Š., S. Š. ir F. Š. veiksmai, atlikti nuo 1988 metų įsigyjant ir rekonstruojant namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sąlygoti susitarimu, atitinkančiu jungtinės veiklos (partnerystės) sampratą. Rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Tuo laikotarpiu galiojęs 1964 m. Civilinio kodekso 472 straipsnis nustatė, kad piliečiai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį tiktai asmeniniams savo poreikiams tenkinti. Šio kodekso 43 straipsnio 1 d. 2 p. nustatė, kad rašytine forma turi būti sudaromi piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, o pagal 47 straipsnį – sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Nors ieškovas neįvardija konkrečios datos, kada jo vertinimu buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tačiau pažymėtina, kad ir vėliau galiojusios civilinio kodekso normų redakcijos iš esmės analogiškai reguliavo būtinumą sudaryti jungtinės veiklos sutartį rašytine forma, nes ieškovo nurodoma sandorio suma viršijo sumą, kuriai esant rašytinis susitarimas nebuvo privalomas. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis).
Pagal 1964 m. CK jungtinės veiklos dalyvių įnašu pripažįstamas tik darbas ir piniginės lėšos. Asmens profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, kaip galimas partnerio įnašas į jungtinę veiklą atsirado tik 2001-07-01 įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu. Jokia ieškovo pagalba tvarkant dokumentus ar panaši veikla nepapuola į dalyvio įnašo sampratą pagal 1964 m. CK. Ieškovas teigė, kad sudarydami jungtinės veiklos sutartį jos dalyviai susitarė dėl kitokio nei nustatyta įstatymu įnašų dydžio bei sukurto bendro turto pasidalinimo. 1964 m. CK 474 str. 1 dalis nustatė, jeigu sutartyje nenustatyta ko kito, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs, o pagal 3 dalį - turtas sukurtas ar įgytas kaip sutarties dalyvių veiklos rezultatas yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Ieškovo paaiškinimai, kad buvo susitarta, jog jam tenka virs 70 procentų turto, nėra grindžiami jokiais įrodymais. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo piniginius įnašus į namo įsigijimą ar jo rekonstrukciją. Su ieškiniu nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes apie ieškovo už turtą sumokėtas sumas, neteikiami jokie įrodymai dėl ieškovo dalyvavimo atliekant namo rekonstrukciją ir įsigyjant jai būtinas medžiagas, neteikiami jokie įrodymai apie darbų, rekonstruojant namą atlikimo etapus, nėra jokių įrodymų apie ieškovo pajamas ir jo galimybes sumokėti ieškinyje nurodomas dideles sumas. Jungtinės veiklos sutarties patvirtinimu negali būti laikomi veiksmai, atlikti po N. Š. mirties, nes tuo metu ieškovo įvardijama jungtinės veiklos veikos sutartis jau turėjo būti pilnai įgyvendinta, nes ir nuosavybę į turtą ieškinyje nurodytomis dalimis prašoma pripažinti po 1996-12-24 rekonstrukcijos, t.y. veiksmai atlikti po šios datos negali nei padidinti, nei sumažinti tariamos jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašų. Ieškiniu prašoma pripažinti, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, atsakovo ir atsakovės vyro N. Š., o nustatant turto dalis jau prašoma atitinkamą dalį nustatyti ir trečiajam asmeniui V. P., nenurodant tam reikiamų faktinių pagrindų. Tuo tarpu ieškovo sutuoktinė I. Š., su kuria santuoka aptariamu laikotarpiu dar nebuvo nutraukta, visai neminima įvardijamoje bendroje jungtinėje veikloje, nors duomenų, kad galimas ieškovo indėlis nebuvo bendroji jungtinė nuosavybė byloje taip pat nėra, ieškovas net nebandė paneigti įstatyminės prezumpcijos, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Santuokos nutraukimo metu nebuvo dalijamas turtas, kuris ieškovo teigimu jam turėjo priklausyti bendros dalinės nuosavybės teise pagal įvardijamą jungtinės veiklos sutartį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas byloje reiškia reikalavimą pripažinti jam jungtinės veiklos pagrindu įgytas nuosavybės teises į du nekilnojamuosius daiktus – sklypą ir namą, pastatytus jame. Kiekvienas iš šių objektų gali būti pripažįstamas kaip įgytas jungtinės veiklos pagrindu, jeigu atitinka bendro turto sukūrimo sąlygas, t. y. prie jo įsigijimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai prisidėjo įnašais pinigais, kitu turtu arba darbu (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis). Sklypą atsakovė įsigijo pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (sklypas suteiktas jai kaip namo savininkei). Sutartyje nurodyta, kad už jį atsiskaityta atsakovės. Šią aplinkybe patvirtina tiek pati sutartis, tiek su atsiliepimu teikiamas kvitas. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas objektyviai neturėjo galimybės prisidėti prie ginčo žemės sklypo įsigijimo darbu, ieškovas neprisidėjo lėšomis prie sklypo pirkimo. Ieškinyje nurodoma, kad sklypas pirktas už ieškovo pinigus, bet net nenurodoma, kada, kam ir kokia suma buvo mokėta. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad už sklypą buvo atsiskaityta valstybinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis.
Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia nustatyti eilę nenuoseklumų ieškovo įvardijamuose neva susiklosčiusiuose santykiuose dėl jungtinės veiklos, kurie nėra grindžiami atitinkamais įrodymais ir kelia pagrįstų abejonių dėl tokių santykių egzistavimo.
Tačiau nepaisant visų nurodomų įvardijamų argumentų ir aplinkybių, kurios atitinkamai nėra pagrįstos įrodymais, ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas dėl to, kad reikalavimai savo esme yra reiškiami dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai yra įforminti rašytinėmis nuosavybės teisės įsigijimo sutartimis, paveldėjimo teisės liudijimais, kurios nėra ginčijamos ar nuginčytos, todėl bet koks juridinę reikšmę turintis faktas, kuris nagrinėjamoje byloje paneigtų teisėtus tarp asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, nėra galimas, nes susiklostę teisiniai santykiai yra įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Tuo labiau, kad ieškovo formuluojami reikalavimai nepatenka ir į CPK 444 straipsniu apibrėžtus teismo nustatytinus faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Ieškovo nurodomiems teisiniams santykiams, kaip jau pirmiau motyvuota, įstatymas numato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma, bendra dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą nustatyta tvarka registruojama Registruose.
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto 15 notaro biure 2016-04-19 notarės D. J. patvirtintą Nekilnojamojo daikto mainų sutartį tarp S. Š., M. V. ir J. V. niekine ir negaliojančia ab initio ir ją panaikinti, ieškovo yra reiškiamas kaip išvestinis reikalavimas iš kitų reikalavimų, todėl esant atmestiniems ieškovo reikalavimams, kuriais jis prašo pripažinti jungtinės veiklos sutartį bei jos sąlygas, sukurtas teisines pasekmes, turto pasidalijimą tarp nurodomos sutarties dalyvių, atitinkamai pakeisti notaro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, nelieka pagrindo pastarojo reikalavimo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jo ir reikalavimo taikyti restituciją nepasisako.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.