Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių O. P. ir L. A., atstovaujamų advokatės Aidos Martinaitienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3377-848/2015 pagal ieškovių O. P. ir L. A. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovėms teismui pateikus procesinį dokumentą - ieškinį, pirmosios instancijos teismas, žinodamas įstatymą, galėjo traktuoti kaip pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes iš ieškovių išdėstytų faktinių aplinkybių buvo aišku, kad naujas ginčas tarp šalių kilo dėl ankstesniame procese sudarytos taikos sutarties vykdymo sunkumų paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kauno apylinkės teismas ieškovių pateiktą ieškinį dėl taikos sutarties ginčijimo priėmė, bylą išnagrinėjo iš esmės, nusprendė kviesti apklausti liudytojus (dėl ko procesas išsitęsė ir susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos), todėl laikytina, kad byla dėl taikos sutarties ginčijimo buvo išnagrinėta teismo procese, faktiškai procesas buvo atnaujintas. Jei teismas, tik išėjęs priimti sprendimo, nustatė, kad klausimas dėl taikos sutarties ginčijimo turi būti sprendžiamas atnaujinus procesą pagal proceso atnaujinimą reglamentuojančias nuostatas, teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti ieškovėms ištaisyti ieškinio trukumus - pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Nutraukus bylą, buvo pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nes ieškovės vėl turės iš naujo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, ir byla, paskyrus ją kitam teisėjui, vėl bus nagrinėjama iš naujo. Teismas bylą faktiškai išnagrinėjo, išsamiai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausė liudytojus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nenurodydamas CPK 293 straipsnyje numatytų pagrindų.

Iš ieškovių visiškai nepagrįstai priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nei CK, nei CPK tiesiogiai nenurodo, kad ginčijant taikos sutartį yra būtina atnaujinti procesą. Teismas ieškovių ieškinį priėmė ir bylą nagrinėjo iš esmės, kvietė liudytojus, tuo ištęsė procesą ir padidino atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovės iš pat pradžių prieštaravo liudytojų apklausai. Teismas visiškai nepagrindė priteistų išlaidų dydžio, nenurodė ar 1 200 Eur dydis atitinka rekomenduojamus advokato suteiktų teisinių paslaugų įkainius.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-3377-848/2015 pagal ieškovių O. P. ir L. A. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukta bei priteista iš ieškovių bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė visiškai pagrįstai ir teisėtai remdamasis tiek įstatymu, tiek ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės ginčyti įsiteisėjusio ar neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, taip pat ir teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis. Priešingu atveju būtų paneigiami pamatiniai civilinio proceso principai – teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.), įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 7 str.) ir kt. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo atsisakyti priimti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o be pagrindo priėmęs ir pradėjęs neteisėtą procesą – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-852/2013). Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, kad civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo ieškovių pareikštą ieškinį prilyginti pareiškimui dėl proceso atnaujinimo. Šių procesinių dokumentų prigimtis yra visiškai skirtinga: skirtingi teisiniai ir faktiniai pagrindai, o taip pat ir senaties terminai. Visų pirma CPK 370 straipsnyje įtvirtintas prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš savarankiškų stadijų. Pirmos stadijos metu teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Šis klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Proceso atnaujinimo pagrindai numatyti CPK 366 straipsnyje. CPK 369 straipsnyje reglamentuota, kokius kriterijus turi atitikti prašymas atnaujinti procesą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo turi atitikti tiek bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio procesiniam dokumentui. T. y. be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Tik išsprendus prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas nagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalies nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Iš ieškinio turinio nenustatyta, kad ieškovės būtų reiškusios prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5836-192/2012. Be to ieškovės, pasinaudodamos civilinio proceso dispozityvumo principu, aiškiai išreiškė savo valią, inicijuojant naujos civilinės bylos iškėlimą, siekti joje pareikštų reikalavimų, tame tarpe reikalavimo dėl taikos sutarties 2 punkto pripažinimo negaliojančiu, išsprendimo. Tai sudaro pagrindą dėl ieškovių suformuluotų ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti nekeičiant ieškiniu nurodytos pažeistų teisių gynimo procesinės formos, t. y. teismo iniciatyva nekvalifikuoti pareikšto ieškinio kaip prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi priteisė iš ieškovių O. P. ir L. A. lygiomis dalimis po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės G. Ž. naudai. Apeliantės nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydamos, kad išlaidos susidarė teismui ištęsus procesą, be to, teismas visiškai nepagrindė priteistų išlaidų dydžio, nenurodė ar 1 200 Eur dydis atitinka rekomenduojamus advokato suteiktų teisinių paslaugų įkainius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu konstatavęs, jog nagrinėjamuoju atveju civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama kitoje civilinėje byloje ieškininės teisenos tvarka, bei priteisė iš ieškovių atsakovės naudai 1 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgus į tai, jog ieškovės, kurias atstovavo byloje kvalifikuotas teisininkas, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo procesinę formą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovių. Bylos duomenys patvirtina, kad už advokato teisinę pagalbą ieškovė sumokėjo 1 200 Eur (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) (b. l 59–61, 94). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad priteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršijo maksimalaus išlaidų dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas maksimalus dydis 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 1 784,75 Eur (2,5x 713,90 Eur). Tiek už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tiek už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose priteista 1 200 Eur išlaidų, kurios nelaikytinos per didelėmis.

Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo jame išdėstytais argumentais ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 250 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas ir 50 Eur už konsultacijas. Atsižvelgus į tai, kad atskirasis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, atmetus ieškovių atskirąjį skundą, atsakovei iš ieškovių priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), turėtų apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijų 8.16. punkte (už atsiliepimą į atskirąjį skundą) numatyto maksimalaus dydžio (294,04 Eur(0,4x735,10)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ieškovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, lygiomis dalimis po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.