Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“ ieškinį (patikslintą) atsakovei individualiai įmonei (toliau -IĮ) S. J. leidykla - spaustuvė, trečiajam asmeniui M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės IĮ S. J. leidykla – spaustuvė 7 020,93 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt eurus 93 ct) skolos, 2 986,94 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 94 ct) palūkanų, 8,00 % dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Teismui konstatavus atsakovės piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnio tvarka paskirti jai maksimalią baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant ieškovės UAB „Oridanas“ naudai.

Nurodė, kad 2014-2015 metais UAB „Baltsida“ (šiuo metu įmonės pavadinimas UAB „Oridanas“) atliko statybos rangos darbus pagal atsakovės pateiktą užsakymą, t.y. atliko įvairius statybos darbus adresais (duomenys neskelbtini) ir griovimo darbus atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2015-01-08 buvo išrašyti ir atsakovei pateikti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) (11 132,00 Lt – 3 706,77 Eur sumai), (duomenys neskelbtini) (11 109,86 Lt – 3 217,64 Eur sumai), (duomenys neskelbtini) (2 000 Lt – 579,24 Eur sumai). Atsakovė už atliktus darbus neapmokėjo bei nepriėmė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų, nenurodė ir priežasčių, kodėl atsisako priimti kokybiškai atliktus darbus.

2016-11-18 tarpusavio derybų metu tarp atsakovės ir UAB „Baltsida“ buvo susitarta, jog pagal 2015-01-08 išrašytus darbų priėmimo – perdavimo aktus atsakovė apmokės iš viso 4 000 Eur skolą + PVM, o likusios skolos dalies UAB „Baltsida“ atsisakys. Atsižvelgiant į šį susitarimą, 2016-11-21 atsakovei buvo išsiųstas pasiūlymas šią sumą sumokėti per šešis mėnesius bei pateikta sąskaita - faktūra. Atsakydama į šį pasiūlymą atsakovė 2016-12-08 paaiškinime melagingai nurodė, jog negali apmokėti pateiktos sąskaitos faktūros (UAB „Baltsida“ turėjo išrašyti naują sąskaitą faktūrą, kadangi buvo susitarta dėl mažesnės sumos), nes neva neturi abiejų šalių pasirašytų atliktų darbų pagrindžiančių dokumentų. Tokios atsakovės atsisakymo priežastys, kaip neva negauti atliktų darbų aktai, stokoja bet kokios elementarios logikos, kadangi tampa neaišku, kodėl tuomet atsakovė 2016-11-18 derėjosi su UAB „Baltsida“ ir sutiko apmokėti 4 000 Eur + PVM už UAB „Baltsida“ atliktus darbus pagal 2015-01-08 darbų priėmimo – perdavimo aktus. 2019-05-07 atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos padengimo, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė, skolos nepadengė. Viso proceso metu atsakovė bandė nuslėpti aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) esančios patalpos priklausė S. J. ir B. J. bei buvo perduotos S. J. leidyklai – spaustuvei panaudos sutarties pagrindu naudotis bei tuo pačiu šia sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti patalpų remontą ir už jį sumokėti. Nepaisant to, nors remonto darbai ieškovės ir buvo atlikti dar 2014 metais, atsakovė iki šiol už šiuos remonto darbus neatsiskaitė.

Atsakovė už atliktus statybos darbus turėjo apmokėti iki 2015-01-08. Šiuo atveju atsakovei taikoma 8 proc. palūkanų norma, t.y. 8 procentiniais punktais padidinta 2015 m. sausio 1 d. duomenimis vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma (2015 m. liepos 1 d. duomenimis vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu), kuri buvo 0,05 proc. Taigi, iš atsakovės turi būti priteista 8,05 proc. metinių palūkanų, nuo 2015-01-08 iki 2020-04-20 (pradinio ieškinio padavimo diena), kas sudaro 2 986,94 Eur (7 020,93x8,05/100=565,18 Eur už metus, pradelsta 1 929 dienų, todėl palūkanos sudaro 565,18x1 929/365=2 986,94 Eur).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nagrinėjamu atveju taikoma 8 procentų metinė palūkanų norma (kreipimosi į teismą dieną, fiksuotoji palūkanų norma lygi 0, padidinta 8 procentiniais punktais), kuri galioja ir procesinėms palūkanoms. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu (patikslintu) nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu ir pusę baudos priteisti B. J. ir S. J.. Ieškovė savitai ir neteisingai interpretuoja bylos aplinkybes, kaltindama atsakovę piktnaudžiavimu procesu, nors tam nėra jokio pagrindo. Priešingai, pareikšdama papildomus finansinius reikalavimus B. J. ir S. J. ir po atsiliepimo pateikimo, vėl teikdamas pirminį ieškinį, būtent ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašo ieškinį (patikslintą) tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje bei patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes. 2020-10-07 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas vadovas T. D. papildomai paaiškino, kad dėl darbų atlikimo kreipėsi ir užsakymą pateikė M. J. kaip spaustuvės atstovas. Daugiausiai bendravo su M. J., bet kartais būdavo ir S. (J.), darbai buvo derinami. Atlikę darbus bandė suderinti kiekius, įteikti aktus, bet M. J. nekėlė telefono ragelio, buvo atvykę į spaustuvę, bet taip pat nepavyko įteikti, paprasti darbuotojai atsisakė priimti. (duomenys neskelbtini) gatvėje (antro aukšto kaip terasa) ardė senas plyteles, betonus, sudėjo naują apšiltinimo sluoksnį, apskardino, išbetonavo, sudėjo naujas plyteles; (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliekami vidaus darbai, išardė grindis, sienas nulupo, išglaistė, išdažė, sudėjo naujas grindis, lauke iš išorės perdažė fasadą, o pamatą uždėjo dekoratyvinį tinką, vidaus kiemelyje pilnai visą sieną uždėjo armavimo sluoksnį, betoną; spaustuvės teritorijoje ((duomenys neskelbtini) gatvėje) nugriovė seną priestatėlį. Darbai truko 3-4 mėnesius. Pretenzijų dėl nekokybiškų darbų ar neatliktų darbų nebuvo. Anksčiau taip pat yra atlikę darbus J. spaustuvėje, dukters ir žento valdomuose objektuose, visi darbai buvo atliekami pasitikėjimo pagrindu, atlikus darbus už juos buvo apmokama. Kai atėjo į (duomenys neskelbtini) g. dirbti, patalpos buvo pristatytos kaip priklausančios spaustuvei, buvo dar spaustuvės iškaba. Darbus objektuose atliko G. R., T. V. ir E.. Nuotraukos buvo daromos prieš ir po, kad įsivertinti, užfiksuoti aplinkybes, reklamos tikslais, kaip dauguma statybininkų daro, pasikeitė įmonės serveriai ne visos nuotraukos buvo išsaugotos. Su S. J. vedė derybas dėl apmokėjimo ieškant kompromiso, buvo sutarę sumažinti sumą, bet paskui dėl kažkokių priežasčių viskas pasikeitė.

Trečiasis asmuo M. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta viešo paskelbimo būdu, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys (patikslintas) tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovės, atsakovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa- spaustuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – klubas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); pastatas -gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė B. J. ir S. J., o nuo (duomenys neskelbtini) priklauso A. J. ir S. E. J.. 2002-08-07 tarp B. J. ir atsakovės sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią atsakovei neatlygintinai perduota naudotis patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), terminui nuo 2002-08-07 iki 2022-08-07 (Panaudos sutarties 1 punktas, 4 punktas). Panaudos sutarties 2 punkte nurodyta, kad panaudos gavėjas (atsakovė) atlieka ir apmoka remonto darbus.

2015-01-08 ieškovė surašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) 132,00 Lt (3 224,05 Eur) sumai. 2015-01-08 ieškovė surašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų (duomenys neskelbtini) 109,86 Lt (3 217,64 Eur) sumai. 2015-01-08 ieškovė surašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt (579,24 Eur) sumai. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktuose užsakovas nurodytas S. J. leidykla -spaustuvė. Minėti aktai pasirašyti rangovo UAB „Baltsida“ (dabar UAB „Oridanas“). 2016-11-21 surašytas pasiūlymas atsakovei, kuriame nurodyta, kad 2015-12-21 atsakovei buvo siųstas pasiūlymas dėl susidariusios 7 020, 93 Eur skolos išdėstymo; atsižvelgiant į 2016-11-18 derybas, atsakovei pasiūlyta per šešis mėnesius sumokėti 4 000 Eur plius PVM. 2016-11-23 UAB „Baltsida“ surašė PVM sąskaitą-faktūrą 4 000 Eur sumai už atliktus darbus (PVM 840 Eur), kurioje nurodyta apmokėti iki 2017-05-18. Atsakovė pateikė 2016-12-08 atsakymą, nurodydama, kad negali apmokėti pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, nes neturi abiejų šalių pasirašytų atliktų darbų pagrindžiančių dokumentų, todėl grąžino PVM sąskaitą-faktūrą.

2019-05-07 atsakovei išsiųsta pretenzija, reikalaujant iki 2019-05-15 sumokėti 7 020, 93 Eur už atliktus statybos darbus.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, darbų atlikimo ir apmokėjimo už darbus. Ieškovė nurodo, kad atliko statybos rangos darbus pagal atsakovės pateiktą užsakymą adresais (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė už atliktus darbus neapmokėjo, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų nepasirašė, nenurodė priežasčių, kodėl atsisako priimti kokybiškai atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovė su ieškovės teiginiais nesutiko, motyvuodama, kad šalių rangos teisiniai santykiai apskritai nesieja.

Ieškovė, siekdama įrodyti statybos rangos sutarties sudarymo faktą, darbų atlikimą, rėmėsi vienašališkai pasirašytais atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktais, susirašinėjimais, foto nuotraukomis, liudytojų parodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas nustato tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygas; sutarties dalyką, sutarties šalių teises ir pareigas, ir, esant ginčui, pasisako, dėl kokios sutarties šalys susitarė.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2003).

Tačiau įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tokiu atveju šalys prisiima riziką, kad sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius, kilus ginčui, įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

2020-10-07 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas (įmonės vadovas) T. D. paaiškino, kad užsakymą dėl darbų atlikimo ginčo objektuose pateikė M. J. kaip spaustuvės atstovas. Nagrinėjamu atveju raštiškas įgaliojimas M. J. sudaryti sandorį išduotas nebuvo. Tačiau atstovavimo teisinių santykių faktas ir apimtis tam tikrais atvejais gali būti nustatomi ir iš konkrečių aplinkybių, kuriomis veikia atstovas ir (ar) atstovaujamasis. Byloje nustatyta, kad M. J. buvo atsakovės darbuotojas, atsakingas už statybos darbus. Tokias aplinkybes patvirtino ir S. J. bei liudytoja apklausiama V. J.. M. J. ginčui aktualiu metu ėjo S. J. leidykla - spaustuvė tiekimo-ūkio vadovo pareigas. Kaip paaiškino S. J., M. J. atskiras raštiškas įgaliojimas įmonės vardu veiksmams atlikti (tame tarpe ir sandoriams sudaryti) ne visada būdavo išduodamas, paprastai tik didesnės apimties darbuose. T. D. nurodė, kad daugiausia bendravo su M. J., tačiau kartais būdavo ir S. J., darbai buvo derinami. Darbai buvo atliekami atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės pagal panaudos sutartį valdomoje patalpoje ((duomenys neskelbtini)). Minėta, kad pagal 2002-08-07 panaudos sutarties nuostatas atsakovė (panaudos gavėjas) buvo įsipareigojusi atlikti ir apmokėti remonto darbus (Panaudos sutarties 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. J. veikė ne asmeniškai, o atsakovės vardu ir interesais (CK 2.132 straipsnis, CK 2.133 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

T. D. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje (antras aukštas terasa (mansarda)) buvo ardomos senos plytelės, betonas, dedamas naujas apšiltinimo sluoksnis, apskardinta, išbetonuota, išklijuotos naujos plytelės; (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliekami vidaus darbai, išardytos grindys, sienos nuluptos, išglaistyta, išdažyta, sudėtos naujos grindys, lauke iš išorės perdažytas fasadas, o pamatui uždėtas dekoratyvinis tinkas, vidiniam kiemelyje uždėtas armavimo sluoksnis; spaustuvės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) nugriautas senas priestatas. Darbai buvo atliekami 2014 m., truko 3-4 mėnesius. Liudytojais apklausti T. V. ir G. R., kurie dirbo UAB „Baltsida“ (šiuo metu UAB „Oridanas“), patvirtino, kad atsakovei buvo atliekami darbai ginčo objektuose. Pats S. J., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino, jog ieškovė atliko darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, tik negalėjo konkretizuoti kokius, taip pat neneigė, jog prie darbų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prisidėjo ieškovė.

Ieškovės atlikti darbai detalizuoti 2015-01-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktuose. Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad 2015-01-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Priešingai nei teigia atsakovė jos pateikta 2014-10-31 PVM sąskaita-faktūra, išrašyta UAB „Sigromas“, nepatvirtina, jog ieškovė neatliko griovimo darbų (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliekami priestato griovimo darbai, o 2014-10-31 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti sienos griovimo darbai, be to šioje sąskaitoje apskritai nėra įvardintas objektas, kuriame atlikti darbai. Teismo posėdžio metu S. J. nurodė, kad darbus objektuose atliko ne viena įmonė, tik negalėjo konkretizuoti, kuri kokius darė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu dėl darbų objektuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atlikimo.

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.).

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Metekas“ v. UAB „ Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai pasirašyti tik ieškovės. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamo darbo rezultato. Atsakovė vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų neginčijo.

Remiantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas.

Taigi paprastai dėl darbų kainos šalys susitaria sudarydamos sutartis, tačiau jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatytina pagal CK 6.198 straipsnyje numatytas taisykles (CK 6.644 straipsnio 2 dalis, 6.653 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Ieškovė už atliktus darbus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš viso prašo priteisti 7 020, 93 Eur. Šią sumą grindė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktais. Įvertinus atliktus darbus, jų kiekį, aktuose nurodytas medžiagas, ieškovės prašoma priteisti suma už atliktus statybos darbus laikytina atitinkanti protingumo kriterijus. Byloje nebuvo pateikta įrodymų priešingai išvadai padaryti.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių 7 020, 93 Eur ieškovei sumokėjimą už darbus, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai, iš atsakovės priteistina 7 020, 93 Eur skolos ieškovės naudai.

Dėl palūkanų ir išieškojimo išlaidų.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 punktą palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti <...> (CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, kurioms įstatymas netaikomas.

Nagrinėjamu atveju šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, ūkio subjektai, tarp kurių sudaryta sutartis dėl statybos rangos darbų už atlygį atlikimo, vertintina kaip komercinė sutartis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai šalių susitarimui taikytinos palūkanos, nustatytos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Pagal 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė palūkanas paskaičiavo nuo 2015-01-08, t.y. nuo atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų surašymo. Su tokiu skaičiavimu teismas nesutinka. Šiuo atveju rašytinio susitarimo dėl darbų atlikimo, tame tarpe ir apmokėjimo nebuvo, aktuose nėra nurodytas terminas iki kada atsakovė turi apmokėti už darbus, be to, nėra aišku, kada darbų perdavimo aktai atsakovei įteikti, bylos duomenimis 2016 m. šalys dar derėjosi, o ieškovės 2019-05-07 rašytinėje pretenzijoje aiškiai nurodytas terminas iki kada atsakovė turi skolą sumokėti (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, teismo vertinimu šios palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo aiškiai apibrėžto termino, kada atsakovė turėjo įvykdyti prievolę, t.y. nuo 2019-05-16 (pagal pretenziją atsakovė sumokėti už atliktus darbus turėjo iki 2019-05-15).

Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga mokėti palūkanas kilo nuo 2019-05-16, t. y. pirmąjį 2019 m. pusmetį. Pirmąjį 2019 metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pagal Europos banko viešuosius duomenis, vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 proc. Atitinkamai, palūkanų normą padidinus 8 procentiniais punktais, atsakovei skaičiuotinos 8,00 proc. dydžio palūkanos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 464,72 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019-05-16 iki 2020-03-12 (302 dienos).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu iš atsakovės priteistina 8 procentai metinių palūkanų nuo priteisos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo bei teismo įsakymas pagal ieškovės pareiškimą priimtas 2020-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ieškovė atliko statybos rangos darbus atsakovei, o pastaroji įgijo prievolę už atliktus darbus atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė, į ieškovės raginimus padengti įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 40 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti.

Dėl baudos skyrimo.

Ieškovė prašo teismui konstatavus atsakovės piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnio tvarka paskirti atsakovei maksimalią baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant ieškovės naudai.

Pagal CPK 95 straipsnį, šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta piniginė bauda.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašymą skirti atsakovei baudą iš esmės motyvavo tuo, jog atsakovė slėpė aplinkybes tiek apie S. J. sąsajas su patalpa adresu (duomenys neskelbtini) apskritai, tiek apie buvusius įsipareigojimus atlikti remonto darbus, tiek apie remonto darbų užsakymą ir už sutartimi prisiimtą pareigą už juos apmokėti. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas M. N. nurodė, kad atsakovės atstovas pateikė prašymą iškviesti liudytoją ir neatvyko į teismo posėdį.

Pabrėžtina, jog asmens teisių gynyba, naudojant įstatymo leidžiamas procesines priemones, visiškai atitinka sąžiningo proceso principus.

Šiuo atveju 2020-06-11 parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašus apie turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė teismui reikalaujamus duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad atsakovė iš karto nepateikė duomenų apie sąsajas su objektu adresu (duomenys neskelbtini), nelaikytina pakankama piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti CPK 95 straipsnio prasme. Iš teismui pateikto 2021-02-10 prašymo matyti, kad atsakovės atstovas advokatas A. S. prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki paskelbto karantino pabaigos bei iškviesti apklausti liudytoją. Nors prašymas pateiktas tą pačią dieną kaip ir paskirto posėdžio data, tačiau prašymas buvo motyvuotas, teismas prašymą tenkino (nors ir ne pilna apimtimi).

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnis).

Atsakovė 2020-12-14 atsiliepime prašė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu ir pusę baudos priteisti B. J. ir S. J., motyvuodama tuo, jog ieškovė pareikšdama papildomus finansinius reikalavimus B. J. ir S. J. ir po atsiliepimo pateikimo, vėl teikdamas pirminį ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą.

Bylos duomenimis ieškovė ieškinį patikslino, paaiškėjus aplinkybėms, jog nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), nepriklauso atsakovei, ir dar kartą tikslino paaiškėjus, jog atsakovė šį turtą valdė panaudos pagrindais. Todėl, pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo ir/ar vilkino procesą bei skirti jai baudą nėra jokio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 225 Eur (56 + 169) žyminį mokestį. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Atsakovė turėjo 1 200 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Byloje patenkinta 75 proc. ieškovės reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės S. J. leidykla– spaustuvė 7 020, 93 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt eurų 93 ct) skolos, 464,72 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 72 ct) palūkanų, 8 procentų metines palūkanas už priteistą 7 485,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų ir 168,75 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Oridanas“.

Kitoje dalyje ieškinio (patikslinto) netenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei individualiai įmonei S. J. leidykla– spaustuvė.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.