- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2798-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28458-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- I. P.
- Ieškovas
- UAB „Projektų investicijos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Projektų investicijos“ ieškinį atsakovei I. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Projektų investicijos“ 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės I. P. 10 000 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės I. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas, taigi atsakovės turtinė padėtis negali būti vertinama kaip labai gera, o tai savaime sudaro pagrindą išvadai, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo UAB „Projektų investicijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - nutarė areštuoti atsakovės I. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant vienos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, taip pat su ieškovu.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, padarė išvadą, kad atsakovei priklausantis butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui, byloje nesant duomenų apie kitą atsakovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, konstatavo, kad šiuo atveju reikalavimo suma (10 000 EUR) atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, todėl yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė I. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
6. Apeliantė nurodo, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškovo reikalavimą, atsakovė neįvykdytų ar negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Teismo nutartis iš esmės nėra pagrįsta jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, t. y., kuo pasireiškia reali grėsmė dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Atsakovė niekada nevengė bendrauti su ieškovu, nuo jo nesislapsto, su įgaliota atstove bendrauja elektroniniu paštu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė gali mėginti nuslėpti turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims.
7. Atsakovė pažymi, kad aktualioje teismų praktikoje didelė reikalavimo suma nėra laikoma prezumpcija taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab didelė reikalavimo suma neatleidžia ieškovo nuo pareigos pagrįsti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinybės, o teismo - ieškovo argumentus tinkamai įvertinti.
8. Atsakovė laiko, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, nes jau nuo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovė akcininkės sprendimu buvo atleista iš direktorės pareigų, tad ji teikti ataskaitos už finansinius 2016 metus neturėjo galimybės, kadangi: dar nebuvo pasibaigę finansiniai metai; atsakovė visus juridinio asmens dokumentus ir prisijungimus buvo perdavusi juridinio asmens akcininkei; įmonės finansinė padėtis buvo stabili ir nebuvo pareigos, numatytos ĮBĮ 8 straipsnyje.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atkreipia dėmesį į neva nurodomą bankroto administratoriaus darbo užmokestį ir skiriamas lėšas administravimui, pažymi, kad ieškinio suma beveik dukart viršija įmonės skolą, dėl kurios buvo iškelta bankroto byla.
10. Ieškovas UAB „Projektų investicijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė, žinodama, jog jai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesiima įrodinėti, kad ieškinio suma jai nėra didelė, neteikia duomenų apie turimas pinigines lėšas, o apsiriboja tik formaliais argumentais, teigdama, kad įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, bei pateikia duomenis apie pajamas, iš kurių aiškiai matyti, jog atsakovė greitai negalėtų sukaupti 10 000 EUR sumos sprendimo įvykdymui.
11. Ieškovas akcentuoja, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o žala yra kildinama ne iš kreditorių finansinių reikalavimų dydžio, o iš bankroto byloje patvirtintų administravimo išlaidų dydžio. Administravimo išlaidų suma, nustatyta kreditorių susirinkimo, neprieštarauja 2016-04-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintiems rekomenduojamiems administravimo išlaidų dydžiams. Be to, bankroto byla įmonei buvo iškelta remiantis 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, o taip pat tomis aplinkybėmis, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu įmonė neturėjo registruoto turto, bet turėjo įsiskolinimų kreditoriams. Taigi, dar 2015-12-31 bendrovė buvo nemoki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantė I. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį, 2016 m. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Apeliantė taip pat pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, pridėjo dokumentus – SODROS atsakymą, VMI atsakymą, Luminor banko išrašą. Teismas, įvertinęs tai, kad su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieškovas, kuris pasinaudojo teise teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepime į atskirąjį skundą ir pateikdamas nuomonę dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
15. Taigi, civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Iš ieškovo UAB „Projektų investicijos“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t.y. darytina išvada, kad ieškovo UAB „Projektų investicijos“ ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams.
18. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
19. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
20. Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką yra laikoma, kad, net ir pripažinus, jog atsakovui ieškinio suma yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis yra prasta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime neužtikrins teismo sprendimo vykdymo, kadangi ieškovas neįgys pirmumo teisės patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovo turto. Iš esmės atsakovas tik negalės disponuoti areštuotu turtu, o tai gali neproporcingai suvaržyti asmens teises ir teisėtus interesus.
21. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018; kt.). Vadinasi, ieškovas, siekdamas įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius galimą atsakovo nesąžiningumą.
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties turinio, duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., ieškovas nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tai, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su galimai neteisėtais atsakovės veiksmais, laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo bei su tuo susijusia žala kreditoriams ir (ar) bankroto administratoriui (kuri bus įrodinėjama šią civilinę bylą nagrinėjant iš esmės), nepaneigia preziumuojamo atsakovės sąžiningumo.
23. Pažymėtina, kad konkrečios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl atsakovės siekio vengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, nenurodytos ir apeliacinės instancijos teismui, pateikiant atsiliepimų į apeliantės prašymus argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsakovės turtui taikyti areštą.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Projektų investicijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.