- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-137-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28458-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- I. P.
- Ieškovas
- UAB Projektų investicijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1427-592/2019 dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ ieškinį atsakovei I. P., ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Projektų investicijos“ ( toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės I. P. 10 000 Eur žalos ( įmonės bankroto administravimo išlaidų atlyginimo), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „ Ruuftop“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“. 2018 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje numatyta, jog 6 MMA skiriama administratoriaus atlyginimui -2400 Eur, 19 MMA ( 7600 Eur) kitoms administravimo išlaidoms padengti, leidžiant nepanaudotą ( sutaupytą) išlaidų sumą priskirti prie administratoriaus atlyginimo. Kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 25 MMA ( 10 000 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
3. Administravimo išlaidų suma, nustatyta bei patvirtinta kreditorių susirinkime, neprieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintiems rekomenduojamiems administravimo išlaidų dydžiams.
4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, pripažino įmonę veiklą pasibaigusia dėl bankroto ir išregistravo ją iš Juridinių asmenų registro.
5. BUAB „Ruuftop“ įmonės vadovo pareigas ėjo ir paskutiniąja įmonės vadove buvo atsakovė I. P.. Atsakovė, būdamas įmonės vadove ir geriausiai žinodama įmonės finansinę situaciją, nevykdė savo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai tapusiai įmonei. Bankroto administratorius, teikdamas įmonės bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, nes bankrutavusi įmonė neturėjo pakankamai turto. Be to, bankroto administratorius negavo kreditorių nustatyto dydžio atlyginimo.
6. Kreditorių susirinkimas patvirtino 2400 Eur administratoriaus atlyginimą, kuris jam nebuvo sumokėtas. Per visą bankroto procesą administratorius patyrė 1063 Eur išlaidų. Kadangi visa kitoms administravimo išlaidos dengti numatyta suma kreditorių nutarimu buvo patvirtinta 7600 Eur, tai 6536 Eur iš šios sumos liko nepanaudoti ir pagal 2018 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą gali būti priskiriama prie administratoriaus atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti 8936,80 Eur administratoriaus atlyginimo ( 2400 Eur ir 6536,80 Eur) ir 1063,20 Eur kitų patirtų administravimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. P. ieškovės UAB „Projektų investicijos“ naudai 2400 Eur administravimo išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2400 Eur sumą nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė atsakovei I. P. iš ieškovės UAB „Projektų investicijos“ 538 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės I. P. priteisė 54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
8. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Ruuftop“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Projektų investicijos“. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pripažino įmonės veikla pasibaigusia.
9. Teismas nustatė, jog atsakovė I. P. įmonės direktorės pareigose dirbo nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.
10. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ) nuostatas, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais), pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Tai viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kai vadovas pažeidžia pareigą įmonei esant nemokiai pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam gali kilti pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas ir kitas bankroto administratoriaus išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad bankroto byla UAB „Ruuftop“ buvo iškelta vieno iš įmonės kreditorių iniciatyva. Atsakovė dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi konstatavo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, įmonė paskutinę finansinę atskaitomybę pateikė už 2015 metus, o pagal juos duomenis 2015 m, gruodžio 31 d. į balansą įrašyto turto vertė buvo 29 510 Eur, iš kurio 20 259 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 90 804 Eur, iš kurių 63 014 Eur buvo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus, ataskaitinį laikotarpį įmonė baigė su 13 749 Eur nuostoliu
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, būdama įmonės direktore, galėjo ir turėjo žinoti, jog įmonė yra nemoki ir savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidė vadovui nustatytą imperatyvią pareigą.
13. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjant prašomos priteisti žalos dydį,t.y. patirtas administravimo išlaidas dėl vadovo neteisėtų veiksmų ( įmonei esant nemokiai nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), nei kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nei teismo nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata, nėra prejudicinis faktas žalos dydžiui nustatyti.
14. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įmonės bankroto procese faktiškai patirtų kitų administravimo išlaidų buvimą ir jų dydžio. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė 1063,20 Eur žalą, kurią sudaro patirtos kitos administravimo išlaidos.
15. Kadangi šalys neginčijo kreditorių surinkimo nutarimu patvirtinto 2400 Eur dydžio atlyginimo administratoriui, kurio dydis nustatytas pagal Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.415, teismas konstatavo, kad šių administravimo išlaidų dydžio įrodinėti nereikia.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė objektyviais ir pakankamais įrodymais, kad buvo teisinga ir protinga nepanaudotas sąmatoje aptartas kitas administravimo išlaidas priskirti prie administravimo atlyginimo, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 2400 Eur administravimo išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį – atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, neteisėtas bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nurodo, kad siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatų eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo.
20. Pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas ir neteisėtus veiksmus.
21. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. iškėlė UAB „Ruuftop“ bankroto bylą. Atsakovė direktorės pareigose dirbo nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Atsakovei pareiga mokesčių administratoriui pateikti įmonės finansinę ataskaitą už 2016 metus – nekilo, nes duomenis mokesčių administratoriui už praėjusius buhalterinius metus, turėjo būti pateikti iki 2017 m. gegužės 1d. Atsakovės civilinė atsakomybė gali kilti tik jos vadovavimo laikotarpiu.
22. Atsakovė pirmos instancijos teismui buvo pateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, jog UAB „Ruuftop“ direktorės atleidimo dieną ( 2016 m. gruodžio 30 d.) įmonė jokių mokestinių nepriemokų ar kitokių skolų valstybės institucijoms, kreditoriams neturėjo. Tuo metu kai įmonei vadovavo atsakovė, UAB „Ruuftop“ jokių pradelstų įsiskolinimų neturėjo ir 2016 finansinius metus baigė pelningai. Atsakovės vadovavimo laikotarpiu, jokių civilinių bylų, pradelstų įsipareigojimų ar mokestinių nepriemokų nebuvo, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
23. Pažymi, kad teismas turi nustatyti kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir kokio dydžio nuostolius su atsakovės neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos bei pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Ieškovas pareiškė 10 000 Eur ieškinį atsakovei. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė 2400 Eur, t.y. tenkino 24 procentus ieškinio reikalavimų. Nors bylą nagrinėjęs teismas atmetė 76 procentus reikalavimo sumos, tačiau nepriteisė atsakovei visų bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas teisingumo principu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK teisės normų reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
26. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą
28. Byloje sprendžiamas juridinio asmens vadovo pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas, kai įmonės vadovas pažeidžia pareigą, įmonei esant nemokiai, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
29. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrą taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti naujus įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikiamas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-110-313/2016).
30. Nagrinėjant bylą apeliacinės teisme, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba buvo įpareigota pateikti duomenis apie bankrutavusios UAB „Ruuftop“ mokesčių mokėjimą, taip pat nurodyti laikotarpius nuo kada šie mokesčiai nebuvo mokami ir pan. Apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis įpareigojo pateikti, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus bei į pateiktus atsakovės duomenis, jog UAB „Ruuftop“ skolų atsakovės atleidimo dienai neturėjo. Apie pateiktus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis šalys buvo informuotos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šie duomenis yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, gali turėti įtakos bylos išnagrinėjimui, pateiktus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas prijungia prie civilinės bylos.
31. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:
32. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ruuftop“ . Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Projektų investicijos“. Bankroto byla UAB „Ruuftop“ iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą.
33. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pripažino įmonės veiklą pasibaigusia.
34. 2018 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią numatyta 10 000 Eur suma, iš kurių 2400 Eur – bankroto administratoriaus atlyginimas, 7600 Eur kitoms išlaidoms, tuo pačiu leidžiant pastarąją nepanaudotą sumą priskirti prie atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
35. Atsakovė UAB „Ruuftop“ direktorės pareigose dirbo nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.
36. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ( nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ( CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas ( vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad jo kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, tokiu atveju turi atsakovas ( CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
37. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų ( CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos ( nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus ( neveikimą) įvertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).
38. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais) ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukt, bet ne vėliau kaip 40 dienų nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ( ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
39. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą ( ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, nes esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ( nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai ( skolos, neatlikti darbai ir kt. ) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ( ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Konstatavus laiko momentą nuo kada įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo ( neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta ir pareigos inicijuoti bankroto bylą priežastinį ryšį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
40. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos vadovavimo laikotarpiu, jokių civilinių bylų, pradelstų įsipareigojimų ar mokestinių nepriemokų nebuvo, ką patvirtina atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos duomenis, jog 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Ruuftop“ jokių mokestinių nepriemokų ar kitokių skolų valstybės institucijoms neturėjo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 metais įmonė buvo nemoki ir atsakovė turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
41. Nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ruuftop“ pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Ruuftop“ iškėlė bankroto bylą. Iškeldamas UAB „Ruuftop“ bankroto bylą, teismas nurodė, UAB „Ruuftop“ nustatytais terminais nemokėjo deklaruotų ir mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokėti mokesčių, todėl 2017 m. rugsėjo 6 d. susidarė 5995,71 Eur mokestinė nepriemoka. Teismas, iškeldamas bankroto bylą, pažymėjo, kad UAB „Ruuftop“ ilgą laiką nemokėjo priklausančių pagal įstatymus mokėti privalomų mokėti mokesčių. Teismas pažymėjo, kad juridinių asmenų registrui finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2015 metus ir pagal jos duomenis buvo nustatyta, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 213,54 procentus balanso turto vertės.
42. Teisėjų kolegija susipažinusi su bankroto byloje Nr. e2B-298-544/2018 pateiktu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ruuftop“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Ruuftop“ nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2017 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. ( 23.31-08) 467-12565 išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Ruuftop“ už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 6 d. ( 1643,00 Eur). Už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. paskaičiuoti delspinigiai 6,90 Eur. Pažymėtina, kad deklaracijų pateikimo data nurodoma 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. sausio 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. ( 23.31-08) 467-109651 išieškoma iš UAB „Ruuftop“ 1665,81 Eur nepriemoka, t.y. 1643,00 Eur už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir 7,13 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Deklaracijos yra pateiktos 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. sausio 25 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-88367 išieško mokestinę nepriemoką iš UAB „Ruuftop“ 1650,82 Eur, t.y. 1643,00 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir 7,82 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. ( 3.31-08) 467-58436 išieškoma mokestinė nepriemoka iš UAB „Ruuftop“ 783,48 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Deklaracijos pateikimo data nurodoma 2017 m. sausio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
43. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl UAB „Ruuftop“ nemokumo atsiradimo momento bei siekiant pašalinti apeliacine skunde nurodytas aplinkybes, jog atsakovės vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo nemoki, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenis kokiu laikotarpiu susidarė UAB „Ruuftop“ skola, kokie mokesčiai nebuvo mokami ir pan.
45. Šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė nepažeidė imperatyviai įstatymo nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau buvo minėta, bankroto byla UAB „Ruuftop“ buvo iškelta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos iniciatyva, paskaičiavus mokestinę nepriemoką už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, laiku nepateikus PVM deklaracijų. Pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio nuostatas, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir audito išvada ( jei auditas privalomas pagal įstatymus ar įstatus) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pažeidusi šią pareigą ir nepateikusi finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus esant įvykusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Ruuftop“ bankroto byla iškelta laiku nepateikus ir nesumokėjus PVM mokesčio už 2017 metus ir 2016 metų gruodžio mėnesio.
46. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įmonės vadovo pareigą atlyginti žalą, nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei netinkamai nustatė vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą.
48. Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 2,5 dalys). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 54,00 Eur žyminio mokesčio. Be to, atsakovei I. P. atlygintinos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nesutikdama su teismo sprendimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė atskirąjį skundą, už kurį sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir šį klausimą išsprendė iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmetė. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovei I. P. iš ieškovei skirtų administravimo lėšų priteistinos ir žyminis mokestis, sumokėtas teikiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš viso iš ieškovės UAB „Projektų investicijos“ atsakovei I. P. priteistina 92 Eur žyminio mokesčio ( 38 Eur už atskirąjį skundą ir 54 Eur už apeliacinį skundą) bei 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ Projektų investicijos“ ieškinį dėl administravimo išlaidų priteisimo - atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ atsakovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 92,00 Eur ( devyniasdešimt du eurus ) žyminio mokesčio ir 1000,00 Eur ( tūkstantį eurų) advokato atstovavimo išlaidų.