Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei A. K., atsakovui N. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui N. K., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; nustatyti dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai K. K., nustatant, kad atsakovas privalo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokėti po 150,00 Eur išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, ir pavedant išlaikymo lėšų tvarkymą (administravimą) uzufrukto teise ieškovei; įpareigoti atsakovą išlaikymą pervesti į A. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokos metu turėtą santuokinę pavardę ,,K.“, o atsakovui - pavardę ,,K.“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K.. Šalys nuo 2015 m. rugsėjo gyvena atskirai. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus tampa nevaldomas, piktas, žiaurus. Atsakovas visiškai neprisideda prie šeimos gerovės, nesidomi vaiku, neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė viena išlaiko du mažamečius vaikus (A. K., gim. (duomenys neskelbtini) – iš pirmos ieškovės santuokos). Ieškovė paaiškina, kad atsakovas gyvenant santuokoje nuolat prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl tokių jo veiksmų ieškovė kreipėsi į policiją, jam buvo paskirta kardomoji priemonė - pasižadėjimas neišvykti bei draudimas artintis prie ieškovės, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Teigia, kad nepilnametė dukra turėtų gyventi su ieškove, kadangi dukrai šiuo metu yra tik treji metai, ji menkai pažįsta tėvą, kuris ja praktiškai nesirūpina. Atsakovas neskiria vaikui nei dėmesio, nei išlaikymo. Be to, atsakovas neturi savo nuolatinės gyvenamosios vietos ar nekilnojamojo turto (buto, kambario), kuriame galėtų gyventi kartu su vaiku. Ieškovė kartu su dukra ir sūnumi iš pirmos santuokos gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė rūpinasi savo vaikais, juos prižiūri, išlaiko. Ieškovė dirba Klaipėdos lopšelyje - darželyje "Žiburėlis", jos mėnesinis darbo užmokestis yra apie 400,00 Eur. Kitų pajamų ieškovė neturi. Kur dirba atsakovas ir kokios yra jo mėnesinės pajamos ieškovei nėra žinoma. Vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti 200,00 Eur (darželio mokestis – 60,00 Eur, maistas 50,00 Eur, drabužiai ir avalynė – 50,00 Eur, vaistai, vitaminai, higienos priemonės – 15,00 Eur, laisvalaikis ir kitos papildomos išlaidos – 20,00 Eur). Ieškovė nurodo, kad santuokos metu bendro dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Pažymi, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Santuokos metu transporto priemonių neįgijo. Automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas iki santuokos, todėl yra asmeninė atsakovo N. K. nuosavybė. Pareiškia, kad kreditorių neturi.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutinka iš dalies. Prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė susirado kitą vyrą; prašo padalinti santuokoje įgytą turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, iš esmės paaiškina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai paaiškina, kad atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo nesirūpina dukra, nemoka mokesčio už darželį. Pažymi, kad sutinka su atsakovo pasiūlyta turto pasidalinimo tvarka, t.y. atsakovui priteisti: automobilį,, Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 vnt. žiemines automobilio padangas, automagnetolą ,,Pioner“, lygintuvą ,,Philips“, drabužių lyginimo lentą, du dviračius ,,Panter“, 2 muzikinius centrus, mikrobangų krosnelę, namų kino sistemą, dviračio pompą, telefoną ,,Samsung S5“, miegamojo lovą, prieskonių rinkinį; ieškovei priteisti: televizorių ,,Thomson“, lygintuvą ,,Starlit“, odinius baldus, dujinę viryklę, virtuvinius baldus, skalbimo mašiną ,,Bosch“, rūbų spintą, šaldytuvą. Paaiškina, kad atsakovas turi kreditorių AB ,,Swedbank“.

Teismo posėdžio metu atsakovas atsiliepimą į ieškinį palaiko, prašo padalinti santuokoje įgytą turtą.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį palaiko, prašo tenkinti visiškai.

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. ir N. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims santuokoje gimė K. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo ir teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę įvardija dėl fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimo. Atsakovas ieškovės kaltę grindžia, tuo, jog ji gyvendama santuokoje su atsakovu susirado kitą vyrą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos LR CK 3.60 str. nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iširimą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo pražios atsakovas smurtavo. Smurto faktą patvirtina Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariatui 2016-01-28 pateiktas pareiškimas bei 2015-09-11 Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio nutarimas atsakovui skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Apžvelgus šalių išsakytas pozicijas dėl santuokos iširimo priežasčių, pripažintina, kad atsakovas, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad smurto atvejai nebuvo pavieniai, jie kartodavosi. Teismo vertinimu, smurtas šeimoje negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį), kaltės. Akivaizdu, kad pasikartojantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Iš paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, jog sutuoktiniams kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, santuoka nutrauktina, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – ,,K.“, atsakovui - ,,K.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė rūpinasi ir išlaiko šalių nepilnametę dukrą K. K.. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.168 str., 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės darbinės pajamas sudaro apie 400,00 Eur per mėnesį; atsakovo – apie 600,00 Eur. Atsakovas išlaikymo savo dukrai neteikia. Šalių nepilnametė dukra lanko lopšelį – darželį. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji dukros rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Ieškovė reikalauja po 150,00 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (LR CK 3.100 str. 4 p.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis, ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklauso transporto priemonė ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismas turi spręsti koks turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, o koks – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat koks asmeninis sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88-3.90 str.). Nesant ginčo, teismas sutinka su ieškovės ir atsakovo pozicija dėl šalių minimo asmeninio ir nedalintino turto, tuo visiškai tenkinant abiejų šalių reikalavimus, t.y. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą, esantį(duomenys neskelbtini) ; atsakovui - transporto priemonę ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyta, kad santuokos metu šalys įsigijo kilnojamuosius daiktus: 4 vnt. žiemines automobilio padangas, automagnetolą ,,Pioner“, 2 lygintuvus, drabužių lyginimo lentą, du dviračius ,,Panter“, 2 muzikinius centrus, mikrobangų krosnelę, namų kino sistemą, dviračio pompą, telefoną ,,Samsung S5“, miegamojo lovą, prieskonių rinkinį, televizorių ,,Thomson“, lygintuvą ,,Starlit“, odinius baldus, dujinę viryklę, virtuvinius baldus, skalbimo mašiną ,,Bosch“, šaldytuvą, rūbų spintą. Teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad sutinka su atsakovo pasiūlyta šio turto padalinimo tvarka. Tarp šalių dėl šio turto ginčo nėra, todėl ieškovės ir atsakovo reikalavimai tenkintini (CPK 185 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2013-06-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB ,,Swedbank“. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji apie atsakovui suteiktą paskolą nieko nežino, atsakovo gautos paskolos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Kur atsakovas jas panaudojo, jai nėra žinoma. Kredito sutartyje, sudarytoje su AB ,,Swedbank“ nurodyta kredito paskirtis – būsto remontui. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kredito sutartis, atsakovo sudaryta 2013-06-27, t.y. šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, šeimos poreikiams tenkinti, t.y. būsto remontui. Todėl prievolė AB ,,Swedbank“ pagal 2013-06-27 atsakovo sudarytą kredito sutartį, pripažintina solidaria šalių prievole.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas ir AB „Swedbank“ 2013-04-12 sudarė lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas suteikė atsakovui 868,86 Eur (3 000 Lt) kreditą bei 2014-09-04 sudarė lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas suteikė atsakovui 1737,72 Eur (6 000 Lt) kreditą.

LR CK 3.109 str. 3 d. solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito asmens sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Neįrodžius paskolos būtinumo bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir to būtinumo paskolos ėmimo metu, o ne vėliau, iš vartojimo kredito sutarties kylančios prievolės laikytinos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaaiškino kur panaudojo jam suteiktą kreditą, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kad kreditas, paimtas pagal lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, prievolės AB ,,Swedbank“ pagal nurodytas sutartis pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 133,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 33,00 Eur. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 177,00 Eur (41,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo; 41,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą; 54,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui; už reikalavimą nustatyti prievolių pobūdį).

Ieškinio reikalavimų patenkinta 100 proc, iš atsakovo valstybei priteistina 133,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 177,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 310,17 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, 2016 m. vasario 11 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl N. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „K.“, „K.“.

Nustatyti vaiko K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2016-09-12 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymą pervesti į A. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos

Priteisti atsakovui N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sekantį turtą asmeninės nuosavybės teise: automobilį ,, Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 vnt. žiemines automobilio padangas, automagnetolą ,,Pioner“, lygintuvą ,,Philips“, drabužių lyginimo lentą, du dviračius ,,Panter“, 2 muzikinius centrus, mikrobangų krosnelę, namų kino sistemą, dviračio pompą, telefoną ,,Samsung S5“, miegamojo lovą, prieskonių rinkinį.

Priteisti ieškovei A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sekantį turtą asmeninės nuosavybės teise: televizorių ,,Thomson“, lygintuvą ,,Starlit“, odinius baldus, dujinę viryklę, virtuvinius baldus, skalbimo mašiną ,,Bosch“, šaldytuvą, rūbų spintą.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB ,,Swedbank” pagal 2013-06-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB ,,Swedbank” pagal 2013-04-12 lankščių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-04 lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš atsakovo N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 177,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 133,17 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Palikti galioti teismo 2016-02-11 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.