Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. (T. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. D. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir T. D. paskirta galutinė subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo T. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir neginčija savo kaltės dėl jos padarymo. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam T. D. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, kaip minėta, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

9. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas T. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie T. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir T. D. paskyrė galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

10. Vertinant T. D. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas T. D. bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikalstamos veikos stadija – pasikėsinta padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nusikalstama veika nebaigta, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl reali žala nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad nenustatyta jokių nuteistojo T. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir kartu pažymi, kad nepaisant to, jog nuteistasis T. D. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, vis tik, atsižvelgus į visų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenustatytas nuteistojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos.

11. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad yra nustatytas vienas iš dviejų būtinųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, aspektų – pirmosios instancijos teisme T. D. išreikštas prisipažinimas, nes jis lėmė sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažindamas, kad T. D. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos jokių argumentų dėl šios aplinkybės nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių pasisako.

13. Kaip minėta, nuteistasis T. D. pirmosios instancijos teisme pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau akivaizdu, jog šis prisipažinimas buvo susijęs siekiant sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo ir bausmės švelninimo trečdaliu. Nors nuteistasis teismui pateikė 2025 m. sausio 30 d. ketinimų protokolą apie galimybę įsidarbinti, tačiau jokių duomenų, kad jis realiai įsidarbino nepateikė, minėtame ketinimų protokole nurodoma, jog T. D. bus įdarbintas tik žinant jo situaciją po sprendimo. Nors nuteistasis nurodo, kad šiuo metu gydosi nuo priklausomybės ligų, tačiau byloje nėra duomenų apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje yra pateikti tik duomenys apie jam paskirtą medikamentinį gydymą. Nors nuteistasis pastangas keistis sieja ir su aplinkybe, kad jis liko vienas auginti mažametį vaiką, tačiau pagal 2024 m. gruodžio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenis, vaikas gyvena pas močiutę nuo 2024 m. lapkričio 25 d., o 2024 m. gruodžio 19 d., susisiekus telefonu su T. D., šis nurodė, kad dabar yra užsienyje, vyksta į (duomenys neskelbtini), ketina apsigyventi (duomenys neskelbtini). Nuteistasis T. D. ne kartą teistas, taip pat ir užsienyje, baustas administracine tvarka, taip pat ir po aktualios nusikalstamos veikos padarymo (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas T. D. gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos vertina kaip deklaratyvų siekiant tik švelnesnės bausmės paskyrimo.

14. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

15. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo T. D. asmenybės duomenys. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2024 m. lapkričio 19 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ĮKNR) matyti, kad nuteistasis T. D. praeityje daug kartų teistas (1 t., b. l. 40–45). Iš baudžiamojoje byloje esančių 2024 m. lapkričio 25 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 (trejus) metus (toliau – ANR) duomenų matyti, kad T. D. taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka. Kaip minėta, nuteistasis T. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 17 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Iš ANR išrašo matyti, kad nuteistasis T. D. nėra sumokėjęs visų jam paskirtų baudų, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 47–49). Šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs keisti savo elgesio. ,,Sodros“ duomenimis nuteistasis T. D. nuo 2018 m. vasario 12 d. niekur nedirba (1 t., b. l. 46). Nuteistasis tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, tiek ir apeliaciniame skunde dar kartą akcentuoja, kad yra radęs darbą, kuriame turėtų galimybę dirbti (2 t., b. l. 27; 41). Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir jau minėtą 2025 m. sausio 30 d. ketinimų protokolą (tokį patį dokumentą teikė ir pirmosios instancijos teismui), sudaryta tarp jo ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės K. M., kuriame nurodoma, kad nuteistasis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigoms, žinant tolimesnę situaciją po sprendimo (2 t., b. l. 24–25; 64–65). Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad gydosi nuo priklausomybės alkoholiui bei narkotinėms medžiagoms. Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos jaunimo sąjungos pirmininkės T. D. teigiamai charakterizuojančią charakteristiką (šią charakteristiką teikė ir pirmosios instancijos teismui). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo noras integruotis į visuomenę, jo nurodomos pastangos keisti savo gyvenimo būdą teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šias aplinkybes vertinant visų baudžiamojoje byloje nustatytų ir jau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat ir pateikiami medicininiai dokumentai apie T. D. turimas sveikatos problemas, nesuteikia pagrindo keisti nuteistajam T. D. paskirtos bausmės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. D. paskyrus tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad vienas augina nepilnametį vaiką, todėl prašo neskirti arešto bausmės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo sugyventinė N. P. mirė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21, 62). Su N. P. nuteistasis T. D. turi mažametę dukrą K. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis K. D. gimimo įrašas (2 t, b. l. 23), taip pat Lietuvos tesimų informacinėje sistemoje LITEKO esanti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-1181-892/2025.

17. BK 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmės rūšį nuteistajam, įvertinęs tai, kad Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1181-892/2025 leista paimti mažametį vaiką K. D. iš jos tėvo T. D., taip pat tai, jog 2024 m. gruodžio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, vaikas nuo 2024 m. lapkričio 25 d. gyvena pas močiutę J. N., o 2024 m. gruodžio 19 d., susisiekus telefonu su T. D., šis nurodė, kad dabar yra užsienyje, vyksta į (duomenys neskelbtini), ketina apsigyventi (duomenys neskelbtini), namo neketina greitai grįžti, nes neturi darbo, nori įsikurti užsienyje, dukros šiuo metu prižiūrėti ir ja rūpintis kol kas negali, todėl paprašė motinos ja pasirūpinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad T. D. vienas augintų mažametį vaiką, jog jam atliekant arešto bausmę vaiko be nuteistojo nebūtų kam prižiūrėti ir tuo būtų pažeisti vaiko interesai, todėl, apeliacinės instancijos teismas ir šiuo aspektu sutinka, kad arešto bausmė T. D. paskirta pagrįstai.

18. Nuteistajam buvo paskirtas maksimalus arešto bausmės dydis, kuris, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, sumažintas vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šiame procesiniame sprendime išdėstytas aplinkybes, kurių dauguma neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumą, nustatytas bausmės dydis nėra per griežtas. T. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo daug kartų teistas. Iš byloje esančio ĮKNR išrašo matyti, kad T. D. nusikalstamas veikas darė sistemingai, ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nuteistajam buvo paskirtos baudos, laisvės apribojimo ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės (1 t., b. l. 40–45), kurios nesustabdė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad per ilgą laikotarpį susiformavo T. D. nusikalstamų veikų modelis, kuris iš esmės yra susijęs ir su nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, darymu, todėl šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika negali būti laikytina atsitiktinio pobūdžio.

19. 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, o skirdamas arešto bausmę ir BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, todėl apie bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę pasisakytina apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime.

20. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi T. D. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius jos teistumus, baustumus, šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nesant svarių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, kad visa tai nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką politikos susiformavimo.

21. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam T. D. paskyrė teisingą, proporcingą ir ne per griežtą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

22. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 9 punktas, numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstama veika, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas T. D., buvo padaryta 2024 m. rugpjūčio 28 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo atveju T. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, tik sprendime nenurodė, kad aktualūs teismo nuosprendžiai bendrinami ir BK 63 straipsnio 9 dalimi, todėl šis netikslumas turi būti ištaisytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. D. (T. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės, pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir T. D. (T. D.) paskirti galutinę subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.