Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja D.Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00335-2014-9

2015 m. spalio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta A. R. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad jis 2013 metų spalio mėnesį, Jonavos mieste, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo ne mažiau kaip 8,3035 g narkotinės medžiagos - kanapių dalių bei ne mažiau kaip 0,361 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias iki 2013 metų spalio mėnesio, laikė su savimi bei gabeno tyrimo nenustatytu automobiliu iš Jonavos miesto į Vilniaus miestą, kur 2013 metų spalio mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, naktiniame klube „Gluck“, esančiame Vilniuje, Upės g. 6, bendrai už 700 litų (202,73 eurų) minėtas narkotinę ir psichotropinę medžiagas pardavė Š. D. ir M.V.

2015-06-29 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės apeliacinis skundas, kuriame ji prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nuosprendį – sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos A. R. bausmės vykdymą atidėti.

Nurodo, kad 2015-03-19 Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. yra pakeistas, nustatant, kad asmeniui, kuris nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl A. R. atžvilgiu netaikė BK 75 str. 1 d. nuostatų. Mano, kad A. R. galima pasitikėti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teigia, jog A. R. pasižadėjo nevartoti narkotinių medžiagų ir jų neplatinti, jis nėra nuo jų priklausomas, jam gydymas nereikalingas. Mano, kad pusės metų suėmimo terminas buvo pakankamas, kad nuteistasis padarytų teisingas išvadas ir daugiau nenusikalstų.

2015-09-25 Vilniaus apygardos teisme gautas advokatės Eugenijos Liutvinskienės prašymas paskirti A. R. kitą gynėją, nes su pastaruoju nėra pasirašyta sutartis ginti jį Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, A. R. buvo paskirta kita gynėja, advokatė Anna Grinevič, nuteistąjį ginti Vilniaus apygardos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) yra pakeistas Lietuvos Respublikos BK 75 str. (TAR, 2015, Nr. 2015-04087). Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertina visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, padarinių sunkumą, kaltės formą, tikslą, motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius teistumus, ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotikų vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką, elgesį po nusikaltimo padarymo, gailėjimąsi. Šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamųjų resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, teismas įvertina ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininkų teigiamus socialinius ryšius.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-06-17 nuosprendžiu skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgė į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 10), Jonavos psichikos sveikatos centre dėl psichikos bei priklausomybės ligų aktyvioje priežiūroje neįrašytas (t. 2, b.l. 15-16). Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis LR BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) yra pakeista Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, ir nepagrįstai nevertino galimybės taikyti A. R. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atkreiptinas dėmesys, kad A. R. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio – jis, jau būdamas teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują, šįkart jau sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), kas rodo, kad A. R. nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, o jo naujai padarytos veikos sunkėja.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. R. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, slapstėsi Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, buvo paskelbta jo paieška ir kreiptasi į Europolą (t.1, b.l. 133-137), pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį (t.1, b.l. 150) A. R. 2014-12-19 buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2014-12-20 pristatytas į teismą (t.1, b.l. 156), o 2015-03-05 konvojuotas į Lietuvos Respubliką (t. 1, b.l. 160), todėl šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. R. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Pažymėtina, jog vien tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, kad nuteistojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

Nuteistojo A. R. gynėja apeliaciniame skunde, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyvia nuomone dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės apeliacinį skundą atmesti.