Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl antstolio N. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

panaikinti 2012-07-11 patvarkymą Nr. 8394 vykdymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą ir neteisėtą 2013-04-26 išieškoti iš jo pakartotinai 750,05 Lt sumą; panaikinti 2013-04-30 patvarkymą Nr. V/TA-BS-11310 areštuoti atbuline data 2013-04-26 pakartotinai 750,05 Lt sumą vykdymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir įskaityti šią sumą į kitas vykdymo bylas; panaikinti 2013-04-30 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą kaip nepagrįstus ir neteisėtus; įpareigoti antstolį N. A. grąžinti neteisėtai ir nepagrįstai iš A. B. pakartotinai išieškotą apgaule ir sukčiavimu bei netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu 750,05 Lt sumą vykdymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo A. B. skundo dėl antstolio N. A. 2012-07-10 patvarkymo Nr. 8394 panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.pareiškėjo A. B. skundą dalyje dėl antstolio N. A. 2013-04-30 patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 areštuoti lėšas, 2013-04-30 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo ir 2013-04-30 vykdymo išlaidų apskaičiavimo (vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nutartyje netinkamai taikoma CPK 293 straipsnio 1 dalis, kai atsisakoma išnagrinėti skundo reikalavimą tuo pagrindu, kad skundas šioje dalyje yra pateiktas suėjus naikinamajam 90 dienų terminui pagal CPK 512 straipsnį, ir dėl to minėta skundo dalis dėl 2012-07-10 patvarkymo panaikinimo yra nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, kas patvirtina absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Teismas neteisingai nustatė, kad apie 2012-07-10 patvarkymą pareiškėjas sužinojo 2012 metais iš 2013-01-31 Kauno apygardos teismo nutarties civ. b. 2S-174-259/2013. Tuo metu ginčijamas patvarkymas jokių teisių nepažeidė, nes pareiškėjo sąskaitoje nebuvo jokių pinigų. Nepagrįstai vykdomojoje byloje pakartotinai išieškota iš pareiškėjo per AB DNB banką 750,05 Lt lėšos, apie tai pareiškėjas sužinojo 2013-04-29, todėl skundas paduotas 2013-05-14 nepraleidus CPK 512 straipsnyje numatytų terminų. Skundo pagrindas ir dalykas yra susijęs su vykdymo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje vykdomų veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo pripažinimu. Teisėja neteisėtai ir nepagrįstai pakeičia skundo dalyką ir pagrindą, kaip susijusį su eile vykdymo bylų, o ne su 750,05 Lt lėšų neteisėto ir nepagrįsto pakartotinio išieškojimo. Neišnagrinėtas trečias ir ketvirtas skundo reikalavimai, kadangi šališkai ir priklausomai nutartyje pakeistas skundo dalykas ir pagrindas. Nutartyje nėra jokių motyvų, kuriais padarytos išvados jog 2012-07-10 patvarkymu Nr. 8394 vykdymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 750,05 Lt lėšos pakartotinai iš AB DNB banko išieškotos teisėtai ir pagrįstai po to, kai jau buvo išieškotos iš SODROS Jonavos skyriaus, ir kokiu įstatymu pagrįsta dėl dvigubo tų pačių 750,05 Lt lėšų toje pačioje vykdomojoje byloje išieškojimo. Nėra motyvų, kuriais vadovaujantis padaryta išvada, jog 2013-04-30 patvarkymu Nr. V/TA-BS-11310 atbuline data yra pagrįstas 750,05 Lt lėšų pakartotinis išieškojimas vykdomojoje byloje ir įskaitymas į kitas vykdymo bylas, ir kokiu įstatymu tai pagrįsta. Nepagrįsta nutartis, nes pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalis ir nėra argumentų, kuriais atmetami pateikti su pareiškėjo skundu rašytiniai įrodymai, patvirtinantys neteisėtus ir nusikalstamus antstolio veiksmus.

Apeliantas pateikė destruktyvius samprotavimus, kuriais bando iškraipyti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir išvadas. Teismas aiškiai nustatė, kad pareiškėjas apie 2012-07-10 atliktus antstolio veiksmus žinojo 2012 metais. Pagrįstai rėmėsi CPK 512 straipsniu, nustatančiu naikinamąjį 90 dienų terminą skųsti antstolio veiksmus. Teismas teisingai nustatė, kad po 2012-07-10 atliktų antstolio veiksmų skolininko atžvilgiu pradėtos kitos vykdomosios bylos ir bendra išieškotina iš skolininko suma 2012 m. gruodžio mėnesį ženkliai viršijo skolininko 750,05 Lt sumą. Teismas teisingai nustatė, kad antstolis iškilusius klausimus, susijusius su skolininko bendrai išieškotinos sumos mastu, yra išsprendęs atskirais patvarkymais. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytas, nes šis vykdomasis dokumentas, kaip ir kiti vykdomieji dokumentai, nėra įvykdyti. Skolininkas nepagrįstai nurodo, kad skolininkas keitė dalyką ir pagrindą, kadangi teismas tiesiog vykdė CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą imtis būtinų priemonių, kad visapusiškai būtų išsiaiškintos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neatmetinėjo jokių pareiškėjo pateiktų įrodymų, tinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nepadarė jokių procesinių pažeidimų. Byla dalyje buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu, t. y. praleidus įstatyme numatytą terminą, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 294 straipsnio 1 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad antstolis N. A., vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo išduotą 2012-03-01 vykdomąjį raštą 227,05 Lt sumai ir paskaičiavęs vykdymo išlaidas 523 Lt sumai, 2012-07-10 areštavo A. B. AB Swedbank, AB DNB banko sąskaitų lėšas iš viso 750,05 Lt sumai. Išieškant nurodytą sumą, reikalavo iš VSDFV Kauno skyriaus išskaičiuoti kiekvieną mėnesį patvarkyme nurodyto dydžio A. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų bei davinių sumos, pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. 2012-11-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. VIA/0165/12/00481- 20121108 antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas ne tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (skola 227,05 Lt), tačiau ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (skola 25,32 Lt) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (skola 70 Lt), nurodydamas bendrą nurodytų vykdomųjų bylų vykdymo išlaidų sumą 925 Lt. 2013-04-02 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. VIA/0165/12/00481- 20130402 buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos ne tik nurodytose vykdomosiose bylose, bet ir dar trijose vykdomosiose bylose išieškotojo VMI prie FM naudai – Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt ), Nr. (duomenys neskelbtini) (3 900 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (110 Lt) (iš viso 6 vykdomosiose byloje). Atitinkamai nurodytose vykdomosiose bylose antstolis, gaudamas išieškotas (įskaitytas) iš VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjo pinigines lėšas, jas paskirstydavo įsiskolinimams VMI prie FM bei vykdymo išlaidoms padengti (bendrą visų vykdymo bylų išlaidų sumą). 2013-04-30 patvarkymu Nr. V/LP-4049 antstolis paskaičiavo, kad likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma sudaro 688,76 Lt. 2013-04-30 patvarkymu Nr. V/TA-BS-11310 antstolis areštavo AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. lėšas visose šešiose vykdomosiose bylose likusios neišieškotos 4 588,22 Lt skolos sumai ir 688,76 Lt vykdymo išlaidų sumai, atitinkamai atskaičiuodamas areštuotų pinigų lėšų 750,05 Lt sumą. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio 2012-07-11 priimtą patvarkymą Nr. V/TA-BS-8394 (realiai 2012-07-10 patvarkymą Nr. V/TA-BS- 8394, nurodant datą padaryta rašymo apsirikimo klaida) ir 2013-04-30 antstolio patvarkymą Nr. V/TA-BS-11310 areštuoti lėšas, 2013-04-30 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir 2013-04-30 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimtus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi, antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirojo skundo turinį sprendžia, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl: 1) termino 2012-07-10 patvarkymui Nr. V/TA-BS- 8394 apskųsti – nepraleistas CPK 512 straipsnyje numatytas terminas ir 2) dėl 750,05 Lt lėšų arešto – nepagrįstai dvigubai areštuotos 750,05 Lt lėšos. Teismo nuomone apeliantas, būdamas įsitikinęs, kad du kartus areštuotos 750,05 Lt lėšos, siekia, jog nurodyta suma jam būtų grąžinta.

Kaip minėta, antstolis 2012-07-10 patvarkymu Nr. V/TA-BS-8394 areštavo iš viso 750,05 Lt sumą, esančią skolininko A. B. AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad nurodytai sumai pareiškėjo piniginės lėšos areštuotos, patvirtinta AB DNB banko sąskaitos operacijos ataskaita, iš kurios matyti, kad iš nurodytos pareiškėjo sąskaitos į antstolio N. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 750,05 Lt suma. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo 750,05 Lt sumai, reikalaujant, kad VSDFV Kauno skyrius iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir nuo 20 iki 50 proc. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vieno minimalaus mėnesio atlyginimo <...>. Taigi, tokiu būdu antstolis iškart ėmėsi kelių priemonių vykdymo veiksmų įgyvendinimui užtikrinti – taikytas piniginių lėšų areštas 750,05 Lt sumai (neatliekant realus išieškojimo laikinai priverstinai uždraustas ir apribotas skolininko nuosavybės teisės į turtą valdymas, naudojimas ar disponavimas) ir atlikti konkretūs išieškojimo veiksmai iš VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjo gaunamų lėšų.

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo invalidumo pensijos nuo 2012-08-01 iki 2012-10-31 išskaičiuota 227,05 Lt skolos valstybės naudai ir 244,37 Lt vykdymo išlaidų. 157,14 Lt vykdymo išlaidų buvo išskaičiuota 2012 metų lapkričio, o likusi 121,49 Lt suma išskaičiuota 2012 m. gruodžio mėnesį, taigi suprastina, kad pareiškėjas laiko, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai išieškotos išieškotinos sumos, todėl 750,05 Lt sumai areštuotos piniginės lėšos turėjo būti grąžintos. Kaip matyti, apeliantas 2012-07-10 patvarkymo Nr. V/TA-BS-8394 teisėtumą iš esmės sieja su, jo manymu, visišku ieškotinos sumos išieškojimo faktu 2012 m. gruodžio mėnesį, kas reiškia, kad pareiškėjui pagrindas ginčyti 2012-07-10 patvarkymą V/TA-BS-8394 dėl 750,05 Lt dydžio sumos arešto buvo atsiradęs anksčiau (2012 metais) nei nurodo pareiškėjas (2013-04-29).

CPK XXXI skyriaus nuostata reglamentuoja bylų dėl antstolio ir notarinių veiksmų ypatumus. Nurodyto skyriaus 512 straipsnyje reglamentuoti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka ir terminai, t. y. skundas per 20 dienų, bet ne vėliau nei per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo gali paduoti skundą antstoliui. Kaip matyti, nurodyta teisinė reglamentacija nurodo iš esmės 2 terminus skundui dėl antstolio veiksmų paduoti: 1) 20 dienų nuo sužinojimo ir ne vėliau kaip 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nurodytoje normoje numatyta naikinamasis 90 dienų terminas, kuris skaičiuotinas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, įstatymas naikinamojo termino pradžią sieja su skundžiamo veiksmo atlikimo data, nagrinėjamu atveju su patvarkymo priėmimo data. Skundžiamas patvarkymas buvo priimtas 2012-07-10, todėl būtent nuo šios datos skaičiuojama naikinamojo termino pradžia. Pareiškėjo skundas antstolio N. A. kontoroje gautas 2013-05-16, t. y. praėjus 10 mėnesių po skundžiamo patvarkymo priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog skundas paduotas praleidus įstatyme įtvirtintus terminus, todėl teismas, esant skundui priimtam ir nustačius termino praleido faktą, pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 2 d. 1 p., 512 str.).

Pareiškėjas 2013-04-30 patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 dėl turto arešto neteisėtumą grindžia tuo, kad ginčijamu patvarkymu pakartotinai ir atbuline data 2012-04-26 areštuotos 750,05 Lt sumai pareiškėjo A. B. piniginės lėšos.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-04-30 patvarkymu Nr. V/TA-BS-11310 antstolis nustatė, kad liko neišieškota 4 588,22 Lt skolos ir 688,76 Lt vykdymo išlaidų, tačiau, kaip matyti, ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo AB DNB pareiškėjo pinigines lėšas ne bendrai 5 276,98 Lt išieškotinai sumai (kas būtų pagrindas laikyti, kad areštuotos ir tos lėšos, kurios areštuotos 2013-07-10 patvarkymu), tačiau, įvertindamas jau areštuotų piniginių lėšų faktą, areštą taikė bendrai išieškotinos sumos (5 276,98 Lt) ir areštuotų pinginių lėšų (750,05 Lt) skirtumui, t. y. 4 526,93 Lt, kas apeliacinio teismo nuomone reiškia, kad areštas 2013-04-30 patvarkymu Nr. V/TA-BS-11310 realiai buvo taikytas tik neareštuotų išieškotinų piniginių lėšų sumai ir areštas 750,05 Lt sumai antrą kartą nebuvo taikytas. Be to, pareiškėjas nepagrįstai AB DNB banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) areštą laiko taikytą atbuline data (2013-04-26) 2013-04-30 patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 pagrindu, kadangi remiantis AB DNB banko sąskaitos operacijos 2013-04-29 ataskaitos duomenimis aiškiai matyti iš A. B. sąskaitos 2013-04-26 darytų debeto mokėjimo pavedimų pagrindas, operacijos duomenyse nurodant – antstolio N. A. 2012-07-11 dok. Nr. 8394, kas reiškia, jog 2012-04-26 išskaitymas atliktas 2012-07-10 patvarkymo Nr. V/TA-BS-8394 (o ne 2013-04-30 patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310) pagrindu, iš esmės nuo 2012-07-10 patvarkymo priėmimo dienos areštas A. B. AB DNB banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo, tačiau išskaitymas iš nurodytos sąskaitos nebuvo (negalėjo būti) atliktas anksčiau nei 2013-04-26 dėl piniginių lėšų sąskaitoje nebuvimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui iš esmės apjungus išieškojimo veiksmus (vykdymo išlaidų paskaičiavimas bendrai visose šešiose vykdomosiose bylose) nėra svarbu, kurioje vykdomoje byloje taikytas areštas 750,05 Lt sumai, kadangi iš esmės reikšminga tik tai, jog tam, kad išieškojimas būtų įvykdytas teisingai, bendra areštuotina suma neviršytų bendros išieškotinos sumos (skolos ir vykdymo išlaidų sumos). Šiuo atveju likusi išieškoti suma neviršija 2012-07-10 patvarkymu Nr. V/TA-BS-8394 areštuotos 750,05 Lt ir 2013-04-30 patvarkymu Nr. V/TA-BS-11310 areštuotos 4 526,93 Lt sumos, kas dar kartą patvirtina 2013-04-30 patvarkymo Nr. V/TA-BS-11310 dėl arešto taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atskirojo skundo argumentai, kad teismas atmetė pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius antstolio neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas vertino byloje esančių įrodomų bei objektyvių aplinkybių visetą ir jų pagrindu priėmė procesinį sprendimą. Byloje duomenų, kad teismas būtų atsisakęs priimti ir nevertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų, nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstą vertina pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė skundo dalyką ir pagrindą. Dalykas ir pagrindas yra ieškinio (skundo) elementai – reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, kuriuos iš esmės formuluoja ir keičia ieškinį (skundą) teikiantis ir tokiu būdu teisę į teisminę gynybą įgyvendinantis asmuo. Kaip matyti, antstolis vykdydamas išieškojimą ieškotojo VMI prie FM naudai, tačiau užvedęs priverstinai vykdomą naują vykdomąją bylą, išieškojimą to paties išieškotojo VMI prie FM naudai vykdydavo sistemiškai apjungdamas vykdomose bylose išieškotinas sumas (pvz:. vykdomų išlaidų sumą) ir, atsižvelgdamas į ieškotinos sumos pasikeitimą, pakeisdavo patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokius antstolio veiksmus vykdomajame procese – vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimamus patvarkymus ir atliekamus išieškojimo veiksmus bendrai keliose vykdomosiose bylose (siekiant operatyvumo to paties išieškotojo VMI prie FM naudai) atliko pagrįstą civilinės bylos Nr. 2-1623-490/2013 ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos viseto vertinimą (o ne ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą) ir objektyvių įrodymų pagrindu priėmė teisėtą procesinį sprendimą.

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių naujų aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka, todėl sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.