- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- eAN2-78-309/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01500-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Advokatai
- Robertas Balika
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. K. atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas Robertas Balika 2022 m. kovo 17 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus A. Ž. veiksmų nepateikiant pareiškėjo prašomos informacijos (pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 14 punktą) pagal 2021 m. lapkričio 19 d. prašymą ar pateikiant ją pavėluotai ir skirti A. Ž. administracinę nuobaudą. Pareiškime nurodė, kad G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, vadovaudamasis ABĮ 16 ir 18 straipsnio nuostatomis 2021 m. lapkričio 19 d. el. laišku pateikė Bendrovės direktoriui A. Ž. prašymą pateikti Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, kurie įvyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), protokolus, kartu pateikiant visus su tokiais protokolais susijusius dokumentus, t. y. pačių protokolų kopijas ir ABĮ 29 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus prie kiekvieno iš protokolų: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašą; įgaliojimus ir kitus dokumentus, patvirtinančius asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendruosius balsavimo biuletenius, dokumentus, įrodančius, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentus, įrodančius, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; pastabas dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvadą dėl šių pastabų. 2021 m. lapkričio 25 d. atsakymu Bendrovės direktorius A. Ž. pateikė 3 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) negali pateikti, nes jis yra VĮ „(duomenys neskelbtini)“, o kitų visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir jų priedų nėra. 2022 m. kovo 9 d. atsakymu A. Ž. pateikė dar 3 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Taigi 3 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pateikė 7 dienų terminą praleisdamas 117 dienų, o (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepateikė iki šiol ir taip grubiai pažeidė pareiškėjo teises. Kartu pažymėjo, kad Bendrovės direktorius pažeidimą padarė jau būdamas baustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo atveju taikytinos ANK 119 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu nutraukta konstatavus, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime, be kita ko, pažymėta, kad tarp bendrovės ir akcininko G. K. kilęs ginčas dėl jo teisės gauti informaciją visų pirma turėjo būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. Balika prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: patraukti A. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – baudą.
7.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 119 straipsnio, įtvirtinančio administracinę atsakomybę už, inter alia (be kita ko), akcininko teisių pažeidimus, nuostatas, netinkamai kvalifikavo šiai administracinio nusižengimo bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ANK 567 straipsnio 2 dalies pažeidimas), be pagrindo vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais 2021 m. birželio 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, ir taip padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą, kad Bendrovės vadovo veiksmams, tiksliau, neveikimui, pasireiškusiam pareiškėjo reikalautos informacijos dalies nepateikimu, nėra būdingi administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
7.2. Pareiškėjo atstovas pažymi, kad G. K., kaip Bendrovės akcininkas, turi besąlygišką teisę gauti visą 2021 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodytą informaciją, o tokios teisės besąlygiškumas reiškia, kad bendrovė neturi teisės atsisakyti pateikti šią informaciją, nebent egzistuotų ekstraordinarinės objektyvios, t. y. nuo Bendrovės valios nepriklausančios, priežastys, kliudančios pateikti tokią informaciją. Šiuo atveju Bendrovės vadovo atsisakymas pateikti pareiškėjui informaciją, į kurią jis turi besąlygišką teisę, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti kvalifikuotas kaip tinkamas pareigos pateikti akcininko reikalaujamą informaciją įvykdymas, kaip jis suprantamas pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies ir ANK 119 straipsnio nuostatas. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas aiškinimas, jog bendrovės vadovo atsisakymas pateikti akcininkui jo reikalaujamą informaciją, paremtas tuo pagrindu, jog bendrovė neturi atitinkamos informacijos, nors bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad bendrovė turėtų tokią informaciją, reiškia tinkamą pareigos pateikti akcininkui jo reikalaujamą informaciją įvykdymą, suteikia bendrovės vadovui absoliučios nuožiūros teisę sprendžiant, ar suteikti akcininkui jo reikalaujamą informaciją, sudaro jam sąlygas piktnaudžiauti savo teisine padėtimi ir, inter alia, leidžia jam bet kokiomis aplinkybėmis, t. y. net ir turint akcininko reikalaujamą informaciją ir privalant ją teikti, neteikti informacijos ir kartu išvengti administracinės atsakomybės už akcininko teisės į informaciją pažeidimą bei už administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnyje, padarymą.
7.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Bendrovės vadovas vėliau, t. y. 2022 m. kovo 9 d. raštu, pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. raštu atsisakytos pateikti informacijos dalį. Taip, pasak pareiškėjo atstovo, Bendrovės vadovas pats patvirtino, kad jo veiksmai (tiek, kiek jis atsisakė pateikti reikalaujamą informaciją), atlikti pirminiu informacijos teikimo etapu, buvo neteisėti, nes atsisakytos pateikti informacijos dalis vis dėlto buvo Bendrovės žinioje. Be to, net jeigu vėliau pateikti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai buvo tariamai atrasti vykdant Bendrovės (duomenys neskelbtini) reviziją, nekyla abejonių, kad tokia revizija privalėjo būti atlikta pirminiu informacijos teikimo etapu.
7.4. Pareiškėjo atstovo teigimu, Bendrovės vadovo veiksmai, įforminti 2021 m. lapkričio 25 d. atsakymu ir 2022 m. kovo 9 d. raštu, yra neatskiriamai susiję, šių veiksmų atlikimas nebuvo orientuotas į savarankiškų rezultatų pasiekimą (pareiškėjas nebuvo pateikęs Bendrovės vadovui dar vieno atskiro prašymo dėl tų Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, kurie buvo pridėti prie 2022 m. kovo 9 d. rašto, pateikimo), jie buvo atlikti siekiant vieno bendro tikslo, t. y. vykdyti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl informacijos pateikimo. Paties Bendrovės vadovo elgesys rodo, kad jo veiksmai, įforminti 2022 m. kovo 9 d. raštu, yra veiksmų, įformintų 2021 m. lapkričio 25 d. atsakymu, tąsa, t. y. kad 2022 m. kovo 9 d. raštas buvo pateiktas vykdant pareiškėjo 2021 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl informacijos pateikimo: 2022 m. kovo 9 d. rašte, tiksliau, jo įžanginėje dalyje, expressis verbis nurodyta, jog šiuo raštu papildomai siunčiamos pareiškėjo 2021 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodytų dokumentų kopijos. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Bendrovės vadovo veiksmai, įforminti 2021 m. lapkričio 25 d. atsakymu ir 2022 m. kovo 9 d. raštu, turi būti vertinami in corpore (kartu).
7.5. Be to, įstatymas nustato 7 dienų terminą akcininko reikalaujamai informacijai pateikti (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis), tačiau Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), protokolai, kurie buvo pridėti prie 2022 m. kovo 9 d. rašto, buvo pateikti ypač žymiai praleidus terminą informacijai pagal pareiškėjo 2021 m. lapkričio 19 d. prašymą pateikti. Termino reikalaujamos informacijos daliai pateikti praleidimas per se (pats savaime) yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo teisės į informaciją pažeidimą ir kartu pripažinti, kad Bendrovės vadovas padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog inkriminuojamas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Pažymima, kad ši teismo išvada prieštarauja teismų praktikai, patvirtinančiai, kad administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 119 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-407-908/2020, 8 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011). Kadangi administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 119 straipsnyje, gali būti padarytas bet kuria įstatyme nurodyta kaltės forma (ANK 7–9 straipsniai), vadinasi, pakanka nustatyti, kad bendrovės vadovas galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veiksmai gali pažeisti bendrovės akcininko teisę į informaciją (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Taigi, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, ad hoc (šį kartą, šiuo atveju) egzistuoja ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė, kaip subjektyvusis inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymis.
7.7. Pareiškėjo atstovas akcentuoja, kad administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 119 straipsnyje, yra aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų teisių pažeidimo sudėties būtinasis požymis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018, 17 punktas). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Bendrovės vadovo neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui konkrečias žalingas teisines pasekmes, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl Bendrovės vadovui inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo.
7.8. G. K. atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, be pagrindo vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais 2021 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021. Pažymi, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321-303/2018). Teigia, kad tarp šios administracinio nusižengimo bylos faktinių aplinkybių ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių egzistuoja keli esminiai skirtumai: skiriasi reikalautos informacijos apimtis ir pobūdis (šiuo atveju pareiškėjas reikalavo pateikti paties bendriausio pobūdžio informaciją apie Bendrovę, o kasacinio teismo nagrinėtoje byloje akcininkas reikalavo pateikti ne tik bendro, bet ir specifinio pobūdžio informaciją, t. y. informaciją, priskirtiną bendrovės komercinei (gamybinei) paslapčiai ir (ar) konfidencialiai informacijai), be to, kasacinio teismo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procese bendrovė neigė (ginčijo) akcininko teisę gauti specifinę informaciją apie bendrovę, o šioje byloje nagrinėjamu atveju Bendrovė neneigė, t. y. neginčijo, kad pareiškėjas, kaip Bendrovės akcininkas, turi teisę gauti reikalaujamą informaciją apie Bendrovę. Vadinasi, šios administracinio nusižengimo bylos kontekste nėra ginčo tarp pareiškėjo ir Bendrovės dėl jo teisės gauti reikalaujamą informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad faktinė situacija, susiklosčiusi šios bylos procese, turi būti sprendžiama civilinio proceso tvarka.
8. Atsiliepimu į pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. Balikos apeliacinį skundą A. Ž. atstovė advokatė K. Grigaliūnienė prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad bendrovės vadovas bendrovės akcininkui gali pateikti tik tą bendrovės informaciją (dokumentus), kurią (kuriuos) bendrovė turi, todėl A. Ž. negali būti baudžiamas už nepateikimą informacijos (dokumentų), kurių jis neturi. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. Ž. įvykdė du alternatyvius savo ABĮ numatytos pareigos pateikti akcininko prašomą informaciją realizavimo variantus – pateikė dalį prašomos informacijos (dokumentų) bei nurodė priežastis, kodėl negali pateikti visų dokumentų, ir pagrįstai sprendė, kad A. Ž. veikoje nėra ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
8.2. Kartu atsiliepime pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011). Šiuo atveju nutarimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų buvo žinoma, kad Šiaulių apylinkės teisme pagal apelianto ieškinį yra nagrinėjama civilinė byla dėl jo teisės gauti informaciją, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tarp skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų, t. y. akcininko teisės gauti informaciją ir bendrovės pareigos teikti šią informaciją, kilęs ginčas neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
9. Apeliacinis skundas atmetamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu, prašo šį nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: patraukti A. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.
11. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
12. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Toks pažeidimas pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu per nustatytus terminus, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). ANK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK).
13. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-387/2022). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 14 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams.
14. Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021).
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, atstovas advokatas R. Balika 2021 m. lapkričio 19 d. prašymu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž., prašydamas per 7 dienas pateikti šią informaciją: Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, kurie įvyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), protokolus, kartu pateikiant visus su tokiais protokolais susijusius dokumentus, t. y. pačių protokolų kopijas ir ABĮ 29 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus prie kiekvieno iš protokolų: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašą; įgaliojimus ir kitus dokumentus, patvirtinančius asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendruosius balsavimo biuletenius, dokumentus, įrodančius, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentus, įrodančius, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; pastabas dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvadą dėl šių pastabų (b. l. 9). Bendrovės direktorius A. Ž. kartu su G. K. adresuotu raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu, (duomenys neskelbtini) sprendimo ir pranešimo kopijas; (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo, (duomenys neskelbtini) sprendimo ir pranešimo kopijas bei (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo, (duomenys neskelbtini) sprendimo ir pranešimo kopijas. Dėl kitų prašytų pateikti dokumentų minėtame rašte nurodyta, kad iki (duomenys neskelbtini) m. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai nėra (duomenys neskelbtini), jie yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo originalas su visais jį lydinčiais dokumentais yra pateiktas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl pateikti jo kopiją nėra galimybės; kitų (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir jų priedų Bendrovė neturi (joje nėra), todėl jų pateikti negali (b. l. 37).
16. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra išaiškinęs, jog gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, viena iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų yra aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Aiškiai išreikštu atsisakymu pateikti prašomą informaciją (dokumentus) laikytini ir tokie atvejai, kai prašomus pateikti informaciją (dokumentus) atsisakoma dėl to, kad jie akcininkui jau buvo pateikti, kai prašomų dokumentų pateikimas akcininkui nepatenka į akcininko teisių nemokamai gauti dokumentus iš bendrovės apimtį, nesant bendrovės pareigos kas mėnesį rengti atitinkamas ataskaitas ir kt. Bendrovės direktoriaus veiksmai aiškiai išreiškiant atsisakymą pateikti prašomą informaciją ir pan., negali būti vertinami kaip neveikimas (arba tik formalus veikimas), užtraukiantis ANK 119 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021).
17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsisakymas pateikti akcininkui informaciją buvo išreikštas neaiškiai, nes atsisakymas pateikti prašomą informaciją ir dokumentus yra aiškus, motyvuotas, pateiktas laiku, nepažeidžiant ABĮ reikalavimų. Sutikti su pareiškėjo atstovo nuomone, kad tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas atsisako pateikti akcininkui jo reikalaujamą informaciją, nurodydamas, jog bendrovė šios informacijos neturi, tai sudaro bendrovės vadovui sąlygas piktnaudžiauti savo teisine padėtimi, neteikti informacijos ir kartu išvengti administracinės atsakomybės, nėra pagrindo, nes neatmetama tikimybė, kad kai kurių dokumentų, ypač jei jie buvo sudaryti prieš daugelį metų, bendrovė gali nebeturėti dėl objektyvių priežasčių. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 9 d. raštu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ G. K. buvo papildomai pateikti šie dokumentai: (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo su priedu, (duomenys neskelbtini) sprendimo ir pranešimo kopijos; (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo su priedu, (duomenys neskelbtini) sprendimo ir pranešimo kopijos; (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija. 2022 m. kovo 9 d. rašte paaiškinta, kad minėti dokumentai buvo rasti revizavus (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), duomenų, kurie tai paneigtų, byloje nėra. Tai, kad dalis dokumentų G. K. buvo pateikti vėliau, nesudaro pagrindo pritarti skundo argumentui, jog Bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus vėliau, pats patvirtino, kad jo veiksmai buvo neteisėti. Priešingai, tai rodo, kad buvo dedamos visos pastangos pateikti akcininkui jo prašomus dokumentus, o ne siekiama jų nepateikti. Pareiškėjo atstovo skundo argumentas, kad revizija bendrovėje turėjo būti atlikta anksčiau, jau pirminiu informacijos teikimo etapu, tėra jo subjektyvi nuomonė, taip pat nepatvirtinanti A. Ž. veiksmų neteisėtumo. Sutiktina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių neabejotinai patvirtina, kad šiuo atveju nėra subjektyvaus ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tiek tyčios, tiek neatsargumo). Šios išvados nepaneigia bei A. Ž. kaltės padarius ANK 119 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą nepatvirtina ir G. K. atstovo skunde nurodytos aplinkybės, kad Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), protokolai, kurie buvo pridėti prie 2022 m. kovo 9 d. rašto, buvo pateikti žymiai praleidus terminą informacijai pagal pareiškėjo 2021 m. lapkričio 19 d. prašymą pateikti, be to, ANK 119 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja (o ne materialiąja) sudėtimi.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, iš kurių matyti, kad tarp G. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kilę konfliktai buvo spręsti ir šiuo metu sprendžiami civilinėse bylose, padarė pagrįstą išvadą, jog ir nagrinėjamu atveju kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o darydamas tokią išvadą, priešingai pareiškėjo atstovo nuomonei, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog aplinkybės dėl akcininko teisės į informaciją apimties, bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkei procese ribų, ir pan. yra ginčo dėl akcininko teisės į informaciją, kilusio tarp akcininko ir bendrovės, dalykas, ir šias aplinkybes ginčo šalys turi pagrįsti bei įrodyti civilinio proceso nustatyta tvarka.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą G. K. atstovo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo G. K. atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.