- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-631-368/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03925-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje Nr. e2-11916-1028/2023 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo skolos ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo skolos ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje priėmimo priteisti iš M. D., nepilnamečiui vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1063 Eur, nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1986 Eur, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant S. D.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies– priteisė iš atsakovo M. D. nepilnamečiams vaikams A. D. ir D. D. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę S. D.
3. Teismas nurodė, kad neišnagrinėjus bylos iš esmės, šioje bylos stadijoje nėra galimybės spręsti, kiek pagrįsti ieškovės išlaikymo reikalavimai, kurie akivaizdžiai yra dideli ir nestandartiniai. Iš VTAS išvados matyti, kad ieškovė yra nurodžiusi savo pajamas – 161,70 Eur tikslinę kompensaciją, 272,44 Eur valstybės išmoką vaikams, 276 Eur sūnaus neįgalumo pensiją. Taigi, matyti, kad ieškovė pati darbo pajamų negauna ir nei iš tolo neturi galimybių patenkinti tokius vaikų poreikius, kokius nurodo.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą vaikams, šiuo metu kiekvienam po 300 Eur. Taigi, atsakovas ir pats vertina, kad 300 Eur išlaikymas akivaizdžiai būtinas. Šuo metu, atsižvelgiant į infliacijos lygį, tai yra gana standartiška išlaikymo suma vienam vaikui. Tačiau byloje yra ir duomenų apie vaikų nestandartinius poreikius dėl sveikatos. Todėl siekiant apsaugoti vaikų interesus, taip pat kad laikinas išlaikymas būtų teikiamas pastoviai, ir atsakovui nebūtų galimybės to klausimo vilkinti ar persigalvoti, ieškovės prašymas tenkintinas ir laikinasis išlaikymas priteistinas. Atsakovas šiuo metu nedirba, todėl spręsti dėl didesnio išlaikymo dydžio nėra pagrindo. Atsakovas gali dirbti ir privalo tinkamai išlaikyti savo vaikus.
5. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į savaime suprantamą abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į nepilnamečių vaikų amžių, infliacijos lygį šalyje, šalių turtinę padėtį, priteistinas laikinas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 350 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas M. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir ieškovės S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentus:
6.1. Realios grėsmės sprendimo įvykdymui ir atitinkamai pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskritai nėra. Pati ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad šiuo metu atsakovas savanoriškai teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, tą pripažįsta ir pats atsakovas. Duomenų, patvirtinančių grėsmę, kad atsakovas toliau nebeteiks išlaikymo vaikams byloje nėra.
6.2. Ieškovė iš valstybės už kiekvieną vaiką gauna po 136,22 Eur išmokas, 276 Eur dydžio sūnaus neįgalumo pensiją, todėl ieškovei prisidedant prie vaikų išlaikymo tokia pačia suma kaip atsakovas, kiekvienam vaikui per vieną mėnesį tenkanti išlaikymo suma gaunasi – 736,22 Eur dukrai A. D. (300 Eur+300 Eur +136,22 Eur) bei 1012,22 Eur sūnui D. D. (300 Eur +300 Eur + 136,22 Eur + 276 Eur). Vertinant šias vienam vaikui kiekvieną mėnesį susidarančias sumas, akivaizdu, kad jos yra pakankamos vaikų poreikių tenkinimui.
6.3. Analogiškose situacijose, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, teismai laikosi nuostatų, jog vien dėl to jog ieškovės teigimu, atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams nebepakanka, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant didesnį nei atsakovo šiuo metu savanoriškai teikiamą išlaikymą, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – laikinai sureguliuoti teisinius santykius, siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą. Atsižvelgiant į atsakovo savanoriškai teikiamas išlaikymo sumas, iš valstybės gaunamas vaiko išmokas ir ieškovės turimo teikti išlaikymo sumas, susidaro pakankamas išlaikymas vaikų poreikiams patenkinti ir reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokiu atveju, atmestini (Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3007-1081/2023).
6.4. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Iki darbo santykių nutrūkimo paskutinėje atsakovo darbovietėje, atsakovo darbines pajamas „į rankas“ atskaičius mokesčius sudarė 700 Eur atlyginimas. Atsakovas neturi nuosavo būsto – išsikraustęs iš bendrų su ieškove namų yra priverstas gyventi su savo teta jos namuose. Atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą sudaro tik paveldėtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), paveldėtas ir su kitais bendrasavininkais valdomas žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) bei garažas. Tai, kad atsakovas, būdamas bedarbiu gera valia teikia vaikams išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nesuponuoja atsakovo galimybių teikti dar didesnį t. y. net 350 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį.
6.5. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokia situacija kai atskaičius vaiko išlaikymą vienam iš tėvų mėnesio pragyvenimui lieka mažiau nei 100 Eur, vertintina, kaip neproporcinga ir neadekvati asmens turtinei padėčiai (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-313544/2018). Šiuo atveju, atsakovo pragyvenimui iš viso nelieka nieko.
6.6. Ieškovės nuodyti vaikų išlaikymo dydžiai yra žymiai užaukštinti bei neatitinkantys realių vaikų poreikių.
6.7. Ieškovė niekur nedirba, nors visas galimybes tą daryti turi, šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini)amžiaus, lanko darželį, o ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, todėl turi visas galimybes dirbti bei prisidėti prie vaikams reikalingo išlaikymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo visą vaikų išlaikymo naštą perkelti kitam iš tėvų, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. D. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovo nurodyta teismų praktika apsiriboja viena pirmosios instancijos teismo nutartimi, t. y. Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-30071081/2023. Bendrosios kompetencijos teismų vienodą praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiais Teismas.
7.2. Atsakovas savo atskirajame skunde nagrinėja vaikų poreikių pagrįstumą, kas bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Aplinkybė, kad atsakovas pats perveda išlaikymą, iš paties atskirojo skundo matyti, kad sumos nėra vienodos, nepaneigia prioritetinio vaikų poreikio užtikrinti jiems stabilų ir pastovų laikino išlaikymą gavimą, nepriklausantį išimtinai nuo atsakovo valios ir norų. Atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo metu atsakovas nedirba, kas tik patvirtina riziką, kad atsakovas gali geranoriškai nemokėti vaikams priteisto išlaikymo, kadangi, priešingu atveju, jis neskųstų teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo atveju, jeigu atsakovas nedirba, 350 Eur išlaikymo priteisimas vaikui mažai keistų jo turtinę padėtį nuo jo kartais pervesto 300 Eur išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir gauti adekvatų darbo užmokestį. Aplinkybė, kad atsakovas pasirinko oficialiai nedirbti bylos nagrinėjimo metu arba dirbti už labai mažą darbo užmokestį, taip bandydamas pagrįsti savo procesinę poziciją dėl vaikų poreikių neatitinkančio išlaikymo teikimo, negali paneigti jo pareigos išlaikyti savo vaikus.
7.3. Vienas iš vaikų, D. D., gauna iš valstybės neįgalumo pensiją, jau vien šis faktas rodo, kad vaiko priežiūrai reikalingos papildomos išlaidos. Ieškinyje taip pat prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė detaliai pasisakė dėl vaikui dėl sveikatos būklės reikalingų papildomų išlaidų, taip pat detaliai pasisakyta dėl dukters tęstinio ir profesionalaus užsiėmimo jojimo sportu, bei fakto, kad vaiko tėvų skyrybos neturi įtakoti vaikui įprastos veiklos pokyčių. Teismui nustačius tik 350 Eur dydžio išlaikymą vienam vaikui nėra tikslo išsamiai pasisakyti dėl ieškovės ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų vaikų poreikių, kadangi teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino maža apimtimi.
7.4. Atsakovas savo atskirajame skunde visiškai nepasisako dėl teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas, pats kelis paskutinius mėnesius pervesdamas išlaikymą vaikams po 300 Eur, tokiais savo veiksmais pripažino faktą, kad 300 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui akivaizdžiai būtinas. Aplinkybę, kad bylos šalių vaikų poreikiai viršija standartiškai teiktiną išlaikymą vaikui, patvirtina šalių sūnaus sveikatos būklė bei dukters tęstinis profesionalus užsiėmimas jojimo sportu. Taigi, teismas pagrįstai nustatė, kad šalių vaikams turi būti teikiamas didesnis nei standartiškas išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
11. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
13. Tai, kad apeliantas teigia, jog jis savanoriškai teikia išlaikymą vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Šiuo aspektu pirmosios instancijos skundžiama nutartimi pagrįstai nurodė, kad siekiant apsaugoti vaikų interesus, taip pat kad laikinas išlaikymas būtų teikiamas pastoviai, ir atsakovui nebūtų galimybės to klausimo vilkinti ar persigalvoti, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečiui vaikų amžių, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas. Pažymėtina, kad atskirajame skunde detaliai analizuojamų ieškinyje išvardintų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui patiriamų išlaidų bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės, juolab, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino tik iš dalies, t. y. priteisė mažesnę nei prašė ieškovė, laikino išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, įvertinus preliminarius duomenis apie šalių turtinę padėtį, pastarųjų metų infliaciją, tai, kad, aptariamos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – prioritetiškai ginti vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutartimi nustatytas išlaikymo būtų neproporcingai didelis.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 840 Eur, atskaičius mokesčius, apie 630 Eur. Taigi vien būtiniesiems (minimaliesiems) poreikiams tenkinti vaikui reikalinga po 315 Eur kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų.
16. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be būtinųjų (minimalių) nepilnamečių vaikų poreikių, būtina užtikrinti ir specialiuosius vaikų poreikius, jei tokių yra. Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi nestandartinius (specialiuosius) poreikius dėl sveikatos. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad šalių nepilnametė dukra A. D. lanko jojimo būrelį ir, kad šio dukros poreikio patenkinimui yra reikalinga papildoma suma. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas po 350 Eur kiekvienam vaikui laikino išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, jog vien tik būtiniesiems vaikų poreikiams yra reikalinga po 315 Eur suma, nelaikytinas nepagrįstai per dideliu, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė iš valstybės už kiekvieną vaiką gauna po 136,22 Eur išmokas, taipogi 276 Eur dydžio sūnaus neįgalumo pensiją, todėl ieškovei prisidedant prie vaikų išlaikymo tokia pačia suma kaip atsakovas, kiekvienam vaikui per vieną mėnesį tenkanti išlaikymo suma gaunasi – 736,22 Eur dukrai A. D. bei 1012,22 Eur sūnui D. D. Eur, todėl vertinat šias vienam vaikui kiekvieną mėnesį susidarančias sumas, akivaizdu, kad jos yra pakankamos vaikų poreikių tenkinimui.
18. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apeliacinio skundo argumentais, visų pirma pažymi, kad neįgalumo išmokų tikslas yra užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 51 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju, apeliantas atskiruoju skundu pats patvirtina, kad gali teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, o tai reiškia, kad jis pripažino poreikį skirti vaikams išlaikymą, nemažindamas išlaikymo sumos valstybės mokamomis išmokomis. Todėl vertintina, kad apelianto turtinė padėtis leidžia tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius ir nėra pagrindo mažinti priteistiną išlaikymą valstybės mokamų vaikams išmokų (įskaitant šalių sūnui mokamos neįgalumo pensijos) suma.
19. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl jo sunkios turtinės padėties bus įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Be kita ko, kaip jau minėta, apeliantas pats patvirtina, kad gali teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Taigi ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki. Kita vertus, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems specialiesiems poreikiams patenkinti lėšas. Nors apeliantas teigia, kad šiuo metu jis neturi darbo, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų poreikiams iš atsakovo kas mėnesį laikinai priteisus mažesnę nei po 350 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, gali būti pažeisti vaikų interesai. Apeliantas (atsakovas) nepateikia jokių paskaičiavimų ir įrodymų, neargumentuoja, kodėl, jo manymu, nepilnamečių vaikų poreikiai galėtų būti patenkinti apeliantui skiriant mažesnio dydžio lėšas nei išlaikymo dydis, kurį priteisė pirmosios instancijos teismas.
21. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo visą vaikų išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Tačiau apeliantas niekaip nepagrindžia kaip šis jo teiginys susijęs su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Juolab, kaip pagrįstai šiuo aspektu atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes vaikus išlaikyti pravalo abu tėvai.
22. Atskirajame skunde apelianto nurodyta apylinkės teismų praktika išlaikymo klausimais, priešingai nei teigia apeliantas, šios bylos atveju nėra aktuali, nes esmingai skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Be to, pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti jų skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.