- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2416-565/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. G.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių reikalavimų padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, bei pagal atsakovės S. G. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „SEB bankas“, L. P., tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus – E. J., J. G., R. J., R. P., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. G., kurį patikslinęs, prašė:
1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas pasekmes šalių turtinėms teisėms sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d.;
3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. J. (duomenys neskelbtini), A. J. (duomenys neskelbtini) ir I. J. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove;
4) nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką: 1. tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitę nuo trečiadienio, pasibaigus ugdymo įstaigos užsiėmimams, iki antradienio, nepertraukiamai su nakvyne (nuvežant vaikus antradienio ryte į ugdymo įstaigas ir / ar vaikams L. ir A. iš tėvo gyvenamosios vietos nuvykstant į ugdymo įstaigą). Jei vaikai nelanko ugdymo įstaigos, tėvas tuo metu su vaikais bendrauja kas antrą savaitę nuo trečiadienio 10.00 val. iki antradienio 17.00 val., nepertraukiamai su nakvyne. Tėvas pats pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, L. ir A., vaikams pageidavus, gali patys atvykti pas tėvą į jo gyvenamąją vietą. Tėvui negalint bendrauti šia tvarka su vaikais, jis turi įspėti motiną el. paštu arba SMS žinute prieš dvi kalendorines dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos pradžios su vaikais; 2. tėvas su vaikais bendrauja įvairiais telekomunikaciniais įrenginiais bet kuriuo metu, išskyrus vaikų ugdymosi laiku (esant užsiėmimų metu ugdymo / mokymosi įstaigoje), poilsio metu (kai miega); 3. motina privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti tėvą SMS žinute, el. paštu arba telefono skambučiu, jeigu kuris nors iš vaikų dėl ligos ar kitų priežasčių nebus leidžiamas į ugdymo įstaigą. Tokiu atveju, tėvas vaiką / vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 10.00 val. Jei vaiko / vaikų liga yra trukdis tėvui pasiimti vaiką / vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nustatytu su jais bendravimo laiku, tai pasveikus vaikui / vaikams, tėvas turi teisę su vaiku / vaikais praleisti papildomą laiką, kurio jis neteko dėl vaikų ligos, o motina įsipareigoja netrukdyti ir leisti vaikams po ligos praleisti su tėvu tiek papildomų dienų, kiek vaikai nebuvo su tėvu jam paskirtu bendrauti su vaikais laiku. Kompensuojamos kalendorinės dienos pridedamos prie kitos savaitės, kurią tėvas turi teisę praleisti su vaiku / vaikais; 4. vaikų buvimo metu pas tėvą, vaikams susirgus ar patyrus traumą, ieškovas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 valandas, informuoja motiną; 5. atsakovė kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 val., informuoja tėvą apie bendravimo su motina metu įvykusias su vaikais susijusias ne kasdienes situacijas (ligą, traumą ir pan.); 6. tėvo ir motinos gimimo dienas vaikai švenčia kiekvienais metais su savo tėvais, t. y. kiekvienais metais tėvo gimimo dieną švenčia su tėvu, motinos gimimo dieną švenčia su motina. Tėvas savo gimimo dieną pats pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveža atgal į jų gyvenamąją vietą. Tėvas pasiima vaikus ne darbo dieną 10 val. ryte ir grąžina vaikus 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą, o darbo dieną vaikus pasiima po ugdymosi ar mokymosi užimtumo / darbo dienos pabaigos ir vaikus grąžina 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint vaikų pasiimti pagal patvirtintą tvarką, jis turi įspėti (el. paštu arba SMS žinute) motiną apie tai prieš 2 dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pradžios; 7. Tėvo dieną vaikai kiekvienais metais praleidžia su tėvu. Jei Tėvo diena nesutampa su tėvo bendravimo diena pagal nustatytą bendravimo tvarką kas antrą savaitę, tada tėvas pasiima vaikus ne darbo dieną 10 val. ryte ir grąžina vaikus 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint vaikų pasiimti pagal patvirtintą tvarką, jis turi įspėti (el. paštu arba SMS žinute) motiną apie tai prieš 2 dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pradžios; 8. Motinos dieną vaikai kiekvienais metais praleidžia su motina. Jei Motinos dieną vaikai būna pas tėvą, tuomet vaikų motina vaikus pasiima iš tėvo 10 val. ryte ir grąžina vaikus 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą. Motinai negalint vaikų pasiimti pagal patvirtintą tvarką, ji turi įspėti (el. paštu arba SMS žinute) tėvą apie tai prieš 2 dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pradžios; 9. vaikų gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvai kiekvienais metais vaikų gimtadienyje dalyvauja abu. Dėl vaikų gimtadienio vietos (šventės) tėvai iš anksto aptaria ir informuoja vienas kitą prieš tris savaites iki vaikų gimtadienio (informuojant vienas kitą SMS ar el. paštu); 10. Naujųjų metų sutikimo švenčių metu lyginiais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 10.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d., 20.00 val.; 11. Šv. Kalėdos ? tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 23 d. nuo 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 20.00 val.; 12. Šv. Velykos ? tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginių metų Šv. Velykų išvakarių dieną nuo 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 20.00 val.; 13. tėvo bendravimo tvarka su vaikais kas antrą savaitę, švenčių dienos, kurias tėvas turėjo teisę praleisti su vaikais, tačiau nepraleido, nekompensuojami, jei praleido dėl savo kaltės; 14. šalys netrukdo viena kitai bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, taip pat formuoti neigiamą nuomonę apie motiną ar tėvą. Tėvai įsipareigoja, esant vaikams pas juos, užtikrinti kitam iš tėvų galimybę susisiekti ir pabendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, internetu); 15. tėvai bendrauja telefonu ir nedelsiant pateikia informaciją, gavus vieno iš tėvų paklausimą, susijusį su vaikų dienotvarkės klausimu (nuvykimu – parvykimu į gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, treniruočių užsiėmimų); 16. vaikų buvimo metu pas vieną iš tėvų, tėvui ar motinai norint palikti vaikus (netikėtas iškvietimas į darbą, išvykimas į spektaklį, liga) trečiajam asmeniui (auklei, seneliams, sugyventiniui/ei), pirmiau informuoja tėvai vienas kitą, jei tėvai negali tuo metu būti su vaikais, tik tuo atveju vaikai paliekami su trečiaisiais asmenimis; 17. tėvai įsipareigoja užtikrinti vaikų būrelių ir sportinio ugdymo įstaigų lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaikų parvykimą į namus iš užsiėmimų) savo buvimo su vaikais metu; 18. tėvui ar motinai nesant galimybės užtikrinti vaikų užsiėmimų (būrelių) lankymo be svarbios priežasties (vaikų liga, nebuvimas Klaipėdos mieste), tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą ir užtikrina vaikų saugų nuvykimą ir parvykimą į namus iš užsiėmimų SMS pranešimais; 19. tėvai informuoja vienas kitą apie vaikų numatomus, planuojamus apsilankymus iš karto po vaiko užregistravimo (pas gydytojus, specialistus, psichologus); 20. tėvai bendru sutarimu susitaria ir vienas kitą informuoja apie vaikų naujų būrelių (treniruočių) lankymą, mokyklos (ugdymo įstaigos) keitimą; 21. vaikų vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja kiekvienais metais nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 15 kalendorinių dienų iš eilės, suderinęs datą ne vėliau kaip prieš 14 dienų su vaikų motina. Vaikų pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų motinos pageidavimui dėl grafiko; 22. vaikų mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu vaikų tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaikais nelyginiais metais jų mokyklinių žiemos atostogų metu, jų mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu. Vaikų tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir atveža vaikus vaikų motinai paskutinę atostogų dieną 20 val.; 23. vaikų tėvas turi teisę per vienerius kalendorinius metus 60 dienų išvykti su vaikais į kitą užsienio valstybę nepertraukiamai 20 dienų arba trumpesniais periodais, apie išvykimą įspėjus vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos išvykos dienos. Vaikų tėvas įsipareigoja išvykimo metu užtikrinti motinos bendravimą su vaikais telefonu;
5) iš ieškovo priteisti vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį iki vaikai baigs bendrojo lavinimo mokyklą. Išlaikymas pervedamas į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;
6) priteisti ieškovui SEB bankas AB ieškovo vardu registruotų vardinių akcijų 15 000 Eur vertės;
7) priteisti ieškovui 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „Baltic Technical Technological Solutions“, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2 898 Eur, o atsakovei 1/2 dalies kompensaciją ? 1 449 Eur;
8) priteisti lygiomis dalimis atsakovei ir ieškovui 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „Faktai LT “, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 17 202,24 Eur;
9) nutraukiant santuoką, ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti: 1. butą, adresu (duomenys neskelbtini); 2. 1/80 žemės sklypo dalį daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, adresu (duomenys neskelbtini); 3. 1/19 negyvenamosios patalpos-automobilių saugojimo aikštelės dalis, adresu (duomenys neskelbtini); 4. baldus ir buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis (kilnojamasis turtas), esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini); 5. butą/bendrabučio tipo, adresu (duomenys neskelbtini); 6. negyvenamąją patalpą-garažą, adresu (duomenys neskelbtini); 7. žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikaliu Nr. (-), šiltnamį, unikaliu Nr.(-); 8. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini);
10) atsakovei priteisti „SUZUKI RENO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 000 Eur);
11) ieškovui iš atsakovės priteisti 32 529,60 Eur piniginę kompensaciją, kuri kildinama iš ieškovo patirtų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išlaidų, vykdant bendrus šalių šeiminius piniginius įsipareigojimus, ir 1 000 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkanti automobilį „SUZUKI RENO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
12) nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankas po santuokos nutraukimo pagal 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. 0450718013194-13 su vėlesniais jos pakeitimais lieka ieškovo ir atsakovo solidarios prievolės;
13) nustatyti ieškovui ir atsakovei buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą 2023 m. liepos 1 d. MB „RK Projektas“ parengtą vidaus patalpų naudojimosi tvarką;
14) nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d., nustatyti, kad skolos kreditoriams: 1) 3 500 Eur skola R. J., 7 320 Eur skola J. G., 9 000 Eur skola E. J., 10 162 Eur skola R. P., yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės R. J. 1 750 Eur, J. G. – 3 660 Eur, E. J. 4 500 Eur skolą; R. P. 5 081 Eur skolą; 2) 1 500 Eur skola R. J., 10 430 Eur skola J. G., 3 000 Eur skola E. J. ir 3 500 Eur skola L. P. yra asmeninės ieškovo skolos ir jas ieškovas vykdys asmeniškai;
arba
nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gegužės 1 d., nustatyti, kad skolos kreditoriams: 1) 9 000 Eur skola E. J., 10 162 Eur skola R. P., 5 000 Eur skola R. J., 10 220 Eur skola J. G., yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4 500 Eur, R. P. – 5 081 Eur, J. G. – 5 110 Eur; 2) 3 000 Eur skola E. J.; 7 530 Eur skola, J. G., 3 500 Eur skola L. P. yra asmeninės ieškovo skolos ir jas ieškovas vykdys asmeniškai;
arba
nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 9 d., nustatyti, kad skolos kreditoriams: 1) 9 000 Eur skola E. J., 10 162 Eur skola R. P., 5 000 Eur skola R. J., 12 085 Eur skola J. G., yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4 500 Eur; R. P. – 5 081 Eur; J. G. – 6 042 Eur; 2) 3 000 Eur skola E. J., 5 665 Eur skola J. G., 3 500 Eur skola L. P. yra asmeninės ieškovo skolos ir jas ieškovas vykdys asmeniškai.
15) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą byloje, 1/2 dalį patirtų išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą bei naudojimosi tvarkos plano sudarymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Ilinojaus Valstijoje, JAV, buvo sudaryta santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) įtraukta į Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus aktų įrašus, įrašo Nr. (-). Šalims santuokoje gimė trys vaikai: L., A. ir I..
3. Šalių santuoka iširo abiejų šalių kaltės, kadangi abi šalys pažeidė tarpusavio supratimo, moralės bei pagarbos vienas kitam pareigą, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šalys gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. lapkričio 1 d., todėl ieškovas nuo šio laikotarpio prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtiniams santykiams.
Šalies argumentai
4. Ieškovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, prašo nustatyti ieškinyje nurodytą jo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti iš jo vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
5. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo kilnojamo ir nekilnojamo turto: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Buto vertė pagal 2023 m. liepos 18 d. rinkos vertės nustatymo ataskaitą – 222 000 Eur (1/2 šio turto dalies vertė ? 111 000 Eur); 2) 1/80 žemės sklypą, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 3 125 Eur); 3) 1/19 negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal 2023 m. liepos 18 d. vertinimą yra 9 700 Eur (1/2 turto dalies vertė ? 4 850 Eur); 4) baldus ir buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovo teikiamą sąrašą, esančius bute (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 5 875 Eur ( 1/2 turto dalies vertė ? 2 937 Eur); 5) bendrabučio tipo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 6 750 Eur); 6) negyvenamąją patalpą-garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 1 050 Eur); 7) žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (1/2 turto dalies vertė ? 1 622 Eur); 8) sodo namelį (1/2 turto dalies vertė ? 3 360 Eur); 9) šiltnamį (1/2 turto dalies vertė ? 96 Eur); 10) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 1 410 Eur); 11) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 7 550 Eur). Visą šį turtą atsakovas prašo priteisti šalims lygiomis dalimis natūra.
6. Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos būstas, jame gyvena atsakovė ir nepilnamečiai šalių vaikai. Šis butas, ieškovo vertinimu, turėtų būtų taip pat šalims padalintas lygiomis dalimis natūra, kadangi, jei visas butas būtų priteistas atsakovei, atsakovė jį galėtų parduoti ir taip ženkliai pabloginti vaikų padėtį. Be to, jei butas būtų priteistas kuriai nors šaliai asmeninės nuosavybės teise, kitai šaliai priteisiant kompensaciją, nei ieškovas, nei atsakovė vienas kitam neturės galimybės sumokėti kompensacijos.
7. Santuokos metu ieškovas 2015 m. gruodžio 17 d. įgijo 594 vnt. UAB „Faktai LT“ akcijų, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė – 17 202,24 Eur; 2016 m. spalio 24 d. įgijo 100 vnt. UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2 898 Eur; ieškovo vardu AB SEB banke registruota vardinių akcijų, kurių vertė 15 000 Eur, kurias jis įgijo panaudodamas asmenines lėšas, kurias gavo iš trečiųjų asmenų suteiktų jam paskolų. Todėl prašė: 1) priteisti lygiomis dalimis atsakovei ir ieškovui 594 vnt. UAB „Faktai LT “ akcijų (1/2 akcijų vertė ? 8 601 Eur); 2) priteisti iš ieškovo 1 449 Eur kompensaciją atsakovei už 1/2 UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų dalį; 3) priteisti ieškovui SEB bankas AB ieškovo vardu registruotų vardinių akcijų 15 000 Eur vertės.
8. Ieškovas kartu su atsakove turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal santuokos metu sudarytą 2007 m. birželio 26 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 0450718013194-13, kurios užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas nekilnojamasis turtas. Ieškovas prašė nustatyti, kad prievolės kreditoriui AB SEB bankas po santuokos nutraukimo lieka ieškovo ir atsakovo solidarios prievolės.
Šalies argumentai
9. Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės 33 529,60 Eur kompensaciją, kurią kildina iš ieškovo patirtų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išlaidų, vykdant bendrus šalių šeiminius piniginius įsipareigojimus. Ši susideda iš šių sumų: 1) už ieškovo įvykdytą šalių solidarų įsipareigojimą pagal 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartį su AB SEB banku – 9 099,14 Eur (1/2 dalis). ; 2) už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimą – 126,33 Eur (1/2 dalis); 3) už laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. mokėtus komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini)– 1 209 Eur (1/2 dalis). Už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. – 1 147,27 Eur (visa sumos dalis, kadangi ieškovas nebegyveno kartu, atsakovė išlaidų nedengė); 4) už UAB „Balticum TV“ paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. 1/2 mokesčių sudaro 239,05 Eur, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. ieškovas bute negyveno, tačiau sumokėjo 415 Eur, todėl visa suma – 654,05 Eur; 5) už (duomenys neskelbtini), esančią žemę, žemės nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. – 27,14 Eur (1/2 sumos dalis); 6) už žemės mokestį sodų bendrijai „Vaiteliai“ už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m. – 307,54 Eur (1/2 dalis); 7) šalims nebegyvenant kartu, už atsakovės asmeninį gyvybės draudimą „Aviva“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. lapkričio – 1 787,28 Eur; 8) už transporto priemonės „SUZUKI RENO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. (68,44 Eur), už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. (76,83 Eur), už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. (85,17 Eur) – viso 230,44 Eur; 9) už vaiko I. darželį: laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (38,62 Eur), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (209,31 Eur), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (197,13 Eur), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. (47,65 Eur), – 246,36 Eur (1/2 dalis); 10) už vaikų A. ir L. maitinimą mokykloje: laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (130 Eur), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (153,40 Eur), ? 141,70 Eur (1/2 dalis); 11) už atsakovės UAB „Tele2” paslaugas: laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 gruodžio mėn. (19,36 Eur), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 gruodžio mėn. (116,16 Eur), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 gruodžio mėn. (116,16 Eur), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 kovo mėn. (29,04 Eur), ? 280,72 Eur; 12) 1/2 įmokų už šokių būrelius ?19 Eur, už 2019 ir 2020 metus, už L. plaukimo treniruotes ? 186 Eur, 1/2 sumokėtų sumų už L. ir A. ledo ritulio treniruotes, už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn., už visą lankymo laikotarpį – 2 235 Eur, rinkliavas už rungtynes 450 Eur, vaikų dienpinigius rungtynėms 360 Eur, kitas išlaidas, pagal pateiktus bankinius mokėjimo išrašus ? 277 Eur, viso: 3 322 Eur, taigi 1/2 = 1 661 Eur; 13) už L. būtinas ortodonto paslaugas, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn., viso: 545 Eur, taigi 1/2 – 272,50 Eur; 14) už atsakovės savavališkai, be ieškovo žinios, pasiimtus 25 000 Eur grynųjų pinigų iš šeimos santaupų – 12 500 Eur (kuriuos ieškovė panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti); 15) už vaikų sveikatos draudimą ir investicinius draudimus – 1 469,18 Eur sumą.
10. Ieškovas 2025 m. gegužės 10 d. patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydamas, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. pagal solidarų įsipareigojimą AB SEB bankui sumokėjo atsakovei tenkančią 10 021,34 Eur paskolos dalį. Papildomai 2023 m. lapkričio 7 d. sumokėjo ir šalims priklausančio turto mokesčius (45,05 Eur žemės mokesčio, tenkančio atsakovės daliai).
Žemesnės instancijos teismas
11. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovei S. G. dalyje dėl skolos priteisimo už UAB „Tele2“ paslaugas sumai 280,72 Eur, už S. G. „Aviva“ draudimą sumai 1 787,28 Eur ir už automobilio „SUZUKI RENO“ draudimą sumai 153,61 Eur, ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-39-1032/2024 teismas nutraukė.
Šalies argumentai
12. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:
1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės;
2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d.;
3) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove;
4) nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką:
darbo dienomis ir savaitgaliais: 1. tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį, pasibaigus mokymo / ugdymo procesams, iš su motina suderintos vietos ir grąžinant vaikus sekmadienį 17.00 val., į su motina suderintą susitikimo vietą arba vaikų gyvenamąją vietą; 2. jeigu tėvui nustatytą bendravimo su vaikais savaitgalį vaikai ar kuris nors jų serga, arba jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., tėvo liga, užimtumas darbe ar pan.) tėvas su vaikais bendrauti negali, tuomet bendravimo laikas perkeliamas sekančiam savaitgaliui; 3. tėvas turi teisę paimti vaikus iš jų mokymo / ugdymo įstaigų, papildomų užsiėmimo įstaigų tik apie tai pranešęs vaikų motinai ne vėliau nei prieš vieną kalendorinę dieną. Tokiu atveju tėvas grąžina vaikus tą pačią dieną, 20.00 val. į su motina suderintą susitikimo vietą arba vaikų gyvenamąją vietą; 4. darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis SMS žinutėmis, „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“ ir kitų nuotolinio bendravimo programų pagalba) nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o savaitgaliais (nuo šeštadienio iki sekmadienio) – nuo 12.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į vaikų norą taip pat vaikų bei tėvo ir motinos užimtumą;
švenčių dienomis: 5. poriniais kalendoriniais metais (2022, 2024 ir t. t.) vaikų tėvas su vaikais turi teisę bendrauti Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei antrąją Šv. Velykų dieną. Tokiu atveju vaikų tėvas pasiima vaikus iš su vaikų motina suderintos susitikimo vietos, 10.00 val., pirmąją šventės dieną ir grąžina vaikus į su vaikų motina suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės šventinės dienos, 20.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 6. neporiniais kalendoriniais metais (2021, 2023 ir t. t.) vaikų tėvas su vaikais nepertraukiamai turi teisę bendrauti antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją Šv. Velykų dieną taip pat sutikti Naujuosius Metus, t. y. nepertraukiamai bendrauti nuo neporinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. iki Naujųjų Metų sausio 1 d. Šiomis švenčių dienomis vaikų tėvas pasiima vaikus iš su vaikų motina suderintos susitikimo vietos, 17 val., pirmą dieną, ir grąžina vaikus į su vaikų motina suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės šventinės dienos, 20.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 7. kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais, bei vaikų gimimo dieną poriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) su vaikais bendrauja motina; 8. kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną bei vaikų gimimo dienomis neporiniais metais (2023, 2025 ir t.t.) su vaikais bendrauja tėvas. Tokiu atveju tėvas pasiima vaikus iš su vaikų motina suderintos susitikimo vietos, 17 val., ir grąžina vaikus į su vaikų motina suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą, 20.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 9. tėvas turi teisę dalyvauti ugdymo / mokymo įstaigose vykstančiose mokslo metų pradžios (rugsėjo 1-ąją) minėjime, tą dieną bendrauti su vaikais;
atostogų metu: 10. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. per kiekvienas vaikų mokymosi atostogas, išskyrus vasaros atostogas, vaikų tėvas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 2 kalendorines dienas iš eilės. Apie ketinimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaikų motiną SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną. Tokiu atveju tėvas pasiima vaikus iš su motina suderintos susitikimo vietos nuo pirmosios bendravimo dienos 10.00 val. ir grąžina vaikus į su vaikų motina suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą, paskutinę bendravimo dieną, 20.00 val.; 11. tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaikais jų kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimant vaikus ne ilgesniam nei 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui. Tokiu atveju tėvas pasiima vaikus iš su vaikų motina suderintos vietos nuo pirmosios bendravimo dienos, 10.00 val., ir grąžina vaikus į su vaikų motina suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną, 20.00 val. Apie numatomą atostogų planą, laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu tėvas privalo informuoti vaikų motiną SMS žinute, ne mažiau nei prieš 1 mėnesį. Tėvas turi teisę atostogų metu ne ilgesniam nei 10 dienų ar atskirai su vaikų motina suderintam ilgesniam laikui išsivežti vaikus į užsienį;
kitos (bendrosios) sąlygos dėl bendravimo tvarkos: 12. apie ketinimą pasiimti vaikus ir pasiėmimo / grąžinimo vietą tėvas turi informuoti vaikų motiną trumpąja (SMS) žinute. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, tėvas ar motina per protingą laiką apie tai privalo pranešti kitam iš tėvų trumpąja (SMS) žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iš tėvų informavimą apie pakeitimus privalo tas iš tėvų, kurio iniciatyva keičiamos šios tvarkos sąlygos; 13. motina turi informuoti vaikų tėvą apie nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš 15 kalendorinių dienų; 14. vaikai pas tėvą vyksta apsirengę pagal sezoną su vaikams buvimo pas tėvą laikotarpiu reikalingais, jų turimais daiktais. Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir grąžinimu, būtinomis higienos ir nakvynės jo gyvenamojoje vietoje priemonėmis; 15. išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais vaikų motina gali prieš tai susitarusi su vaikų tėvu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą bei gavusi raštišką vaikų tėvo sutikimą; 16. motinai su vaikais išvykus nuolat gyventi į kitą vietą Lietuvoje, vaikus bendravimui nustatyta tvarka iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos pasiima ir ją grąžina tėvas, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitaria kitaip. Išlaidas, susijusias su vaikų paėmimu iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinimo į ją šalys susitaria dalintis po lygiai pagal pateiktus, šias išlaidas patvirtinančius dokumentus; 17. vaikams esant su tėvu susirgus, jis turi informuoti vaikų mamą apie tai ir sudaryti galimybes pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; 18. sergančius vaikus (nepriklausomai nuo to, kur ir kada jie susirgo), tėvas turi teisę aplankyti vaikų gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina; 19. jeigu aukščiau bendravimo tvarkoje nurodytomis dienomis ir / ar laikotarpiais, kuriais nustatyta tėvo teisė bendrauti su vaikais, tėvas neturi galimybių vaikų pasiimti, tokios dienos bus kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms: vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikui derinti, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t.; 20. tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaikus iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti vaikus mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Vaikus pasiimti iš šių įstaigų tėvas gali tik gavęs vaikų motinos sutikimą; 21. vaikų motina privalo per protingą laikotarpį telefonu informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaikus (-ą) į ligoninę ir pan.;
5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;
6) priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, skaičiuojamą periodinėmis mėnesio išmokomis po 250 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., viso 9 000 Eur (250 Eur x 3 vaikai x 12 mėn. = 9 000 Eur). Priteisiamą įsiskolinimo sumą sumažinti ieškovo V. J. per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. sumokėta vaikų išlaikymui suma – 1 775 Eur ir viso priteisti 7 225 Eur. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;
7) santuokoje šalių įgytą turtą ir turtines prievoles padalinti sekančiai:
1. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) butą, kurio unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/80 žemės sklypo dalį, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, kurio unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/19 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (-), esančios adresu (duomenys neskelbtini); baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, esančius bute adresu (duomenys neskelbtini); 2) solidariosios šalių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2008 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. (-), nekeisti, tačiau nustatyti, kad piniginę prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį šiam turtui įgyti vykdys asmeniškai atsakovė; 3) ieškovui priteisti 1/3 dalies nekilnojamojo turto vertės kompensaciją, t. y. 43 085,50 Eur; 4) ieškovui priteisti 500 Eur kompensaciją už bute adresu (duomenys neskelbtini), liekantį kilnojamąjį turtą (baldus, namų apyvokos daiktus); 5) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį „Suzuki Reno“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (-), 2006 metų gamybos. Ieškovui už šį turtą priteisti 300 Eur kompensaciją;
2. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) santuokos metu įgytą 2018 m. rugsėjo 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. K1AK-5743 negyvenamąją patalpą – garažą, kurios unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini); santuokos metu įgytą butą (bendrabučio tipo), kurio unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini); santuokos metu įgytą 2014 m. birželio 2 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 3062 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (-) ir jo priklausinius: sodo namelį, kurio unikalius Nr. (-), šiltnamį, kurio unikalus Nr. (-), esančius adresu (duomenys neskelbtini); santuokos metu 2020 m. gegužės 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DR-2175 įgytą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini); santuokos metu 2017 m. liepos 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. DR-3850 įgytą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 594 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Faktai LT“ vardinių paprastųjų akcijų; 100 vnt. UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ vardinių paprastųjų akcijų; AB „SEB bankas“ ieškovo vardu registruotas 15 000 Eur vertės vardines akcijas; butą, unikalus Nr. (-), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 10 d., paveldėjimo teisės liudijimo Nr. K1AK-4346; negyvenamąją patalpą / garažą, unikalus Nr. (-), adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės, liudijimo Nr. K1AK-4346; 2) atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį priteisti 49 500,12 Eur kompensaciją; 3) atsakovei iš ieškovo priteisti 3 765 Eur kompensaciją už pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų remontą (pastato, kuriame yra butas renovaciją), t. y. asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančio turto pagerinimą bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančiomis lėšomis. Atlikus šalių tarpusavio kompensacijų įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovo priteisti 9 379,62 Eur kompensaciją ((49 500,12 Eur + 3 765 Eur) – (43 085,50 Eur + 300 Eur + 500 Eur) = 9 379,62 Eur).;
8) atsakovei iš ieškovo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, patirtai santuokai nutrūkus dėl atsakovo kaltės, atlyginti;
9) priteisti atsakovės naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 1/2 išlaidų, patirtų nustatant dalies santuokoje įgyto turto rinkos vertes.
Atsiliepimas
13. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi jis dar iki gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, buvo neištikimas atsakovei su moterimi, su kuria dabar gyvena. Atsakovė, iširus santuokai dėl ieškovo kaltės, patyrė itin gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, dėl ko ieškovė prašė priteisti jai neturtinę žalą.
14. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Atsakovės vertinimu, ieškovas tokio prašymo negali reikšti, nes santuoka iširo būtent dėl jo kaltės, todėl teismas šiuo atveju turėtų nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo teisme arba, jei teismas, nesutiktų su tokia atsakovės pozicija – nuo šalių faktinio gyvenimo skyriumi dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 1 d.
15. Atsakovės vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų ir tėvų teisių bei pareigų savo vaikams lygiateisiškumo principo, kadangi nepagrįstai daug privalomų vykdyti pareigų numato atsakovei, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl ieškovė prašė tvirtinti jos nurodytą atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, kuri labiau atitiks vaikų geriausius vaikų interesus ir tėvų teisių bei pareigų savo vaikams lygiateisiškumo principą.
16. Atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog santuokoje įgytas turtas tarp buvusių sutuoktinių negali būti dalinamas ieškovo prašomu būdu, t. y. natūra, lygiomis dalimis, kadangi santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Atsakovės nepasitikėjimas ieškovu užkerta kelią šalims susitarti dėl natūra padalinto turto efektyvaus valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Turtą priteisus natūra, įvertinus tai, kad tarp šalių yra įtampa, tai tik didins šalių konfliktų skaičių. Todėl atsakovė prašo turtą vienai šaliai priteisti natūra, o kitai – kompensaciją.
17. Dėl šeimos būsto padalinimo. Įvertinus tai, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės ir su ja gyvenančių šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji ir kaip tokia viešai deklaruota, atsakovės pajamos nėra tokios geros, kad ji galėtų mokėti tokią didelę kompensaciją ieškovui už jai tenkančią buto dalį, buto negalima atidalinti natūra, atsakovės vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 2/3, o ieškovui – 1/3 buto dalį. Pagal atsakovės pateiktą turto verčių ataskaitą, buto vertė yra 175 400 Eur, su juo susijusio 1/80 dalies žemės sklypo vertė – 100 Eur, 1/19 negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, vertė – 6 500 Eur. Taigi bendra šio dalintino tarp šalių turto rinkos vertė yra 182 000 Eur. Dalinant šį turtą atsakovės prašomu būdu, ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija paskaičiuotina iš šios vertės atimant prievolių kreditoriui AB SEB bankas sumą, t. y.: 1/3 x (182 000 Eur (nustatyta prašomu atsakovės taikyti vertinimu turto rinkos vertė) – 52 743,48 Eur) (likusios bankui paskolos dydis už šio turto įsigijimą)) = 43 085,50 Eur.
18. Ieškovo pateiktos dalies dalintino turto rinkos vertės neatitinka realybės. Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės, todėl atsakovė prašė teismo remtis jos nurodytomis turto vertėmis, sprendžiant kompensacijų paskirstymo klausimus.
Atsiliepimas
19. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytu vertybinių popierių padalinimo būdu. Atsakovė niekada nedalyvavo įmonių, kurių akcijų teisinis likimas spręstinas šioje santuokos nutraukimo byloje, veikloje, nėra susipažinusi su jų valdymu, todėl negalės efektyviai pasinaudoti įstatymais įmonių akcijų turėtojams suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir šio turto valdyti ekonomiškai maksimaliai sau ir vaikams naudingais būdais. Efektyviam tokio turto valdymui ir naudojimui akivaizdžiai trukdytų ir tarp šalių susiklostę priešiški santykiai. Be to, svarbu tai, kad ieškovas prašo veikiančios ir pelną generuojančios įmonės - UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ – akcijas asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, atsakovei išmokant neženklią piniginę kompensaciją, o tuo tarpu veiklą sustabdžiusios ir todėl jokios ekonominės naudos dabartiniu metu negeneruojančios įmonės – UAB „Faktai LT“ – akcijas prašo padalinti šalims lygiomis dalimis natūra. Taigi, visas šis turtas turėtų būti priteistas natūra ieškovui, atsakovei sumokant šio turto vertės 1/2 dalies kompensaciją – 17 550,12 Eur.
20. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo jam prašoma priteisti kompensacija, kurią kildina iš jo patirtų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išlaidų vykdant bendrus šeiminius, t. y. solidarius piniginius įsipareigojimus. Atsakovė su ieškovo pateiktų šių išlaidų ir, atitinkamai, prašomos priteisti kompensacijos dydžiais nesutinka, kadangi santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsiradimo pradžios terminas šioje byloje yra ginčo dalykas. Tik išsprendus šį klausimą, bus galima nuspręsti ir ieškovo prašomų priteisti prašomų kompensacijų dydžių klausimus. Be to, dauguma išlaidų nepagrįstos, nes pvz., atsakovė negalėjo anksčiau sutarties pasibaigimo termino nutraukti su UAB „Balticum“ sudarytos paslaugų sutarties, ieškovas savo iniciatyva užrašė vaikus į treniruotes ir kt., todėl nurodytos ieškovo išlaidos vertinamos kritiškai.
21. Taip pat ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovės jam priteisti 12 500 Eur sumą, nurodydamas, kad šios lėšos, kurios, anot ieškovo, buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, atsakovės buvo pasisavintos ir išleistos savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovas neįrodė, kad šios lėšos buvo, jas panaudojo atsakovė ne bendriems šeimos interesams ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu nusprendė:
1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl ieškovo kaltės;
2) po santuokos nutraukimo šalims palikti jų pavardes;
3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d.;
4) nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove;
5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d., po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti atsakovę nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
6) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1. tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos pasibaigus mokymo/ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su atsakove suderintos vietos 17 val., iki pirmadienio, nuvežant vaikus į ugdymo įstaigas, o ugdymui nevykstant, vaikus parveža namo iki 11 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 2. tėvas bendrauja su vaikais poriniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną 10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės žiemos (Kalėdų) atostogų pirmos savaitės dienos 19 val.; 3. Naujų metų šventes vaikai švenčia su tuo iš tėvų, su kuriuo praleidžia antrą Kalėdų atostogų savaitę atitinkamais metais; 4. tėvas bendrauja su vaikais neporiniais kalendoriniais metais pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną ir vaikų pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną 10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki vaikų pavasario atostogų paskutinės dienos 19 val.; 5. tėvas bendrauja su vaikais žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki vaikų atostogų paskutinės dienos 19 val.; 6. tėvas su vaikais bendrauja kiekvienais metais du kartus po 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, suderinęs su vaikų mama. Tokiu atveju tėvas pasiima vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos nuo pirmosios bendravimo dienos 10 val. ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 19 val. Tėvas turi teisę atostogų metu, kai vaikų bendravimo tvarka nustatyta su juo, informavęs atsakovę, pageidaujamam laikui išvykti su vaikais į užsienį. Kilus nesutarimui dėl vaikų vasaros atostogų grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko; 7. tėvai kiekvienais metais vaikų gimtadienyje dalyvauja abu. Dėl vaikų gimtadienio vietos (šventės) tėvai iš anksto aptaria ir informuoja vienas kitą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba raštu prieš tris savaites iki vaikų gimtadienio; 8. tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais metais tėvo gimimo dieną – birželio 22 dieną bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), paėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos tos dienos 10 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val., jeigu ta diena nesutampa su tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliu. Jeigu ši diena sutampa su tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliu, vaikai paimami ir grąžinami bendra bendravimo su vaikais tvarka. Kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) bei atsakovės gimimo dieną – kovo 20 dieną – vaikai praleidžia su mama. Tėvas sudaro tam sąlygas, jeigu šios dienos sutampa su jo bendravimo su vaikais dienomis; 9. jeigu nustatytu bendravimo su vaikais metu tėvas bendrauti su vaikais negali ne dėl nuo vaikų mamos priklausančių priežasčių, šis bendravimo laikas nekompensuojamas. Dienos, kurias tėvas turėjo teisę praleisti su vaikais, tačiau nepraleido dėl savo kaltės, nekompensuojamos; 10. kitomis dienomis tėvas turi teisę bendrauti su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis SMS žinutėmis, „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“ ir kitų nuotolinio bendravimo programų pagalba) bet kuriuo metu, netrukdant vaikų ugdymosi procesui ir poilsiui bei atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą tuo metu; 11. šalys netrukdo viena kitai bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tėvai įsipareigoja, esant vaikams pas juos, užtikrinti kitam iš tėvų galimybę susisiekti ir pabendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, internetu); 12. tėvai įsipareigoja užtikrinti vaikų būrelių ir sportinio ugdymo įstaigų lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaikų parvykimą į namus iš užsiėmimų) savo buvimo su vaikais metu; 13. tėvas turi teisę dalyvauti ugdymo / mokymo įstaigose vykstančiose mokslo metų pradžios (rugsėjo 1-ąją) minėjime, tą dieną bendrauti su vaikais; 14. vaikams susirgus esant su tėvu, jis turi informuoti apie tai vaikų mamą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba žinute ir sudaryti galimybes pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar mamai; 15. atvejais, kai tiesioginis bendravimas dėl ligos gydytojų nerekomenduojamas, tėvas su sergančiais vaikais bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis šiame susitarime nustatyta tvarka; 16. jeigu aukščiau bendravimo tvarkoje nurodytomis dienomis ir / ar laikotarpiais, kuriais nustatyta tėvo teisė bendrauti su vaikais, šito padaryti negalima dėl nuo vaikų mamos priklausančių aplinkybių (kaltės), tokios dienos bus kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia mama dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms: vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikui derinti, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t.; 17. vaikų tėvas savarankiškai domisi vaikų ugdymu, jų sveikata. Tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaikus iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros (tame tarpe - naudojantis „e-sveikata“ informacinės sistemos suteikiama informacija) bei kitų įstaigų, lankyti vaikus mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Vaikus pasiimti iš šių įstaigų ne šioje tvarkoje nustatytu laiku tėvas gali tik gavęs vaikų mamos sutikimą; 18. pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir / ar telefono numeriui, apie tai tėvas ir mama privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Tėvas ir mama vienas kitą informuoja ir / ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu; 19. vaikų mama privalo per protingą laikotarpį elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaikus (-ą) į ligoninę ir pan.; 20. atsakovė išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais gali prieš tai susitarusi su vaikų tėvu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą bei gavusi raštišką vaikų tėvo sutikimą; 21. iškilus nenumatytoms kliūtims tėvui ar mamai įgyvendinti nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šalys privalo viena kitą informuoti prieš 5 dienas arba nedelsiant, kai atsiranda nenumatytos kliūtys (liga, stichinė nelaimė ar kitos nenumatytos aplinkybės); 22. mamos ir tėvo sutarimu, tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis.
7) padalinti ieškovo ir atsakovės santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybės teise šalims priklausantį turtą:
a) atsakovei asmeninės nuosavybės teise skirti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), su visais jame esančiais baldais, buitine technika, namų apyvokos reikmenimis, 1/19 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (-), esančios (duomenys neskelbtini), 1/80 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Suzuki Reno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (-);
b) ieškovui asmeninės nuosavybės teise skirti 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (-), sodo namelį, unikalus Nr. (-), ir šiltnamį, unikalus Nr. (-), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 10, 0,1054 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (-), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (-), esantį (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo butą, unikalus Nr. (-), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (-), esantį (duomenys neskelbtini); uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical Technological Solutions“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra vertė 2 898 Eur; uždarosios akcinės bendrovės „Faktai LT“ 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra vertė 17 202,24 Eur;
8) priteisti ieškovui iš atsakovės 9 410,16 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį;
9) pripažinti, jog AB SEB banko akcijos, kurių vertė 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), yra asmeninė ieškovo nuosavybė;
10) priteisti atsakovei iš ieškovo 3 759,25 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančio asmeninio turto pagerinimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis;
11) priteisti atsakovei iš ieškovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
12) pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens J. G. esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 17 750 Eur sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo skolą trečiajam asmeniui J. G.;
13) pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens E. J. esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 12 000 Eur sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo skolą trečiajam asmeniui E. J.;
14) pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. J. esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 5 000 Eur sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo 5 000 Eur skolą trečiajam asmeniui R. J.;
15) pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. P. esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 10 162 Eur sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo 10 162 Eur skolą trečiajam asmeniui R. P.;
16) pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens L. P. esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 3 500 Eur sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo 3 500 Eur skolą trečiajam asmeniui L. P.;
17) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariais kreditoriaus AB SEB bankas skolininkais dėl prievolių, kylančių iš būsto kreditavimo sutarties Nr. 0450718013194-13, vykdymo;
18) nustatyti ieškovo ir atsakovės tarpusavio prievolių, kylančių iš solidarios prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450718013194-13 vykdymo tvarką, nustatant, kad po santuokos nutraukimo prievoles AB SEB bankui, kylančias iš kreditavimo sutarties Nr. 0450718013194-13, savo sąskaita vykdo atsakovė, o jos įvykdytas prievolių kreditoriui įvykdymas ieškovo nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu atsakovei nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui pastarojo reikalavimų bet kokios dalies įvykdymo būtų pareikalauta ieškovo, ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovės jo įvykdytų prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450718013194-13 dalies kompensavimo;
19) kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti;
20) priteisti atsakovei iš ieškovo 2 728,85 Eur bylinėjimosi išlaidų;
21) priteisti trečiajam asmeniui J. G. iš ieškovo 2 699 Eur bylinėjimosi išlaidų;
22) grąžinti ieškovui 70,50 Eur žyminio mokesčio permoką;
23) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitoje dalyje – dėl išlaikymo priteisimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) apskaityta ieškovo ir atsakovės santuoka. Santuokos metu šalims gimė trys vaikai.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių bei liudytoju apklausto asmens paaiškinimus, sprendė, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. jo neištikimybės. Būtent ieškovas buvo nelojalus atsakovei ir pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, tačiau ieškovas, būdamas santuokoje, ir atsakovei laukiantis šalių trečio bendro vaiko, bendravo su kita moterimi. Susirašinėjimo su kita moterimi turinys rodo, kad jų santykiai buvo labai artimi ir galimai intymūs. Taigi, akivaizdu, kad lemiamas santuokos iširimo veiksnys nebuvo faktas, kad šalių požiūriai ir vertybės skiriasi, o tai, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose. Pažymėjo, kad Lietuvos teismų praktikoje sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių surinktus įrodymus ir jo paties paaiškinimais nustatytus netinkamo elgesio faktus, bei kartu nepagrindė ir neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
10. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl santuokos iširimo dėl ieškovo kaltės atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, ieškovei priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
11. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad nutraukiama dėl ieškovo kaltės, sprendė, kad ieškovas netenka teisės prašyti, jog teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, todėl nutarė laikyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d.
12. Tarp šalių nekilus ginčui dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Įvertinęs ginčo šalių patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nustatė pakoreguotą ieškovo su vaikais bendravimo tvarką, taip pat priteisė iš ieškovo šalių vaikams išlaikymą po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant atsakovę.
13. Tarp šalių iš dalies nekilus iš ginčui dėl joms bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo natūra, nustatė, kad ieškovas butą prašė padalinti per pusę, teigdamas, kad jis neketina naudotis butu, nes šiuo metu gyvena kitur, savo dalimi jis leis naudotis šalių vaikams, taip pat prašė patvirtinti ir jo dalies naudojimosi tvarką. Prašydamas turtą dalinti natūra, ieškovas išreiškė baimę, jog atsakovė gali butą parduoti, išsikraustyti kitur ir taip pabloginti nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu atsakovė prašė priteisti butą jai natūra, nukrypstant nuo lygių dalių principo, įvertinus tai, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Atsakovė prašė priteisti jai 2/3 dalis buto, o atsakovui – 1/3, įvertinus tai, jog šis butas yra vieta, kurioje 3 šalių vaikai auga nuo pat gimimo ir kurioje sudarytos sąlygos būtiniesiems jų augimo bei ugdymo poreikiams tenkinti, o tai reiškia, jog geriausiai jų interesus saugiai aplinkai užtikrinti atitinka galimybės pasilikti šioje vietoje užtikrinimas.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pripažino, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei siekiant ateityje tarp šalių išvengti konfliktinių situacijų, susijusių tiek su jų pačių bendravimu, tiek dėl buto naudojimosi tvarkos bei jo išlaikymo, suteikiant prioritetą šalių nepilnamečių vaikų teisėms į saugią ir ramią aplinką, priėjo prie išvados, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas, atsakovei pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, o ieškovui priteisiant kompensaciją.
15. Pirmosios instancijos teismas nutarė nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinęs šalių duomenis apie gaunamas pajamas ir tai, jog ieškovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, turintis galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė, priteisiant atsakovei 2/3 dalis buto, (duomenys neskelbtini), o atsakovui 1/3 dalį buto, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant šį turtą atsakovei, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią jo turto dalį. Atsakovei taip pat priteisė 1/80 žemės sklypo ir automobilių saugojimo aikštelės, susijusių su butu adresu (duomenys neskelbtini).
16. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl dalijamo šio turto vertės bei mokėtinos kompensacijos. Šalys nepasinaudojo galimybe teikti į bylą aktualius duomenis jų prašomai nustatyti turto vertei pagrįsti. Ieškovo pateiktoje UAB ,,RESTO Group“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 222 000 Eur; automobilių saugojimo aikštelės dalies, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 9 700 Eur, 1/80 žemės sklypo vertė – 6 250 Eur, viso šių 3 objektų vertė – 237 950 Eur. Tuo tarpu atsakovės pateiktoje UAB „Verslavita“ buto su priklausiniais vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto (1/80 žemės sklypo, buto ir automobilių saugojimo aikštelės), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2023 m. spalio 27 d.), apskaičiuota lyginamuoju metodu yra 182 000 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skirtingus šalių pateiktus duomenis dėl galimos turto vertės, nutarė vadovautis pateiktų duomenų vidurkiu ir nutarė laikyti, kad dalintino buto vertė pagal pateiktus aktualius šalių turto vertinimo duomenis yra 209 975 Eur.
17. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.
Žemesnės instancijos teismas
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo AB SEB bankas 2007 m. birželio 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0450718013194-13, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal minėtą sutartį negrąžinto kredito suma 2024 m. gegužės 27 d. sudarė 50 621,20 Eur. Tokiu būdu, šalims priklausančio buto vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus, sudaro 159 353,80 Eur. Taigi, buto vertė, įvertinus paskolą, yra 159 353,80 Eur, kai 2/3 atsakovės dalis sudaro 106 235,87 Eur, ieškovo 1/3 dalį sudaro 53 117,93 Eur. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei asmenines nuosavybės teise priteisus butą, adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas nutarė iš atsakovės ieškovui už nurodytą turtą priteisti 53 117,93 Eur kompensacija.
19. Taip pat pirmosios instancijos teismas nutarė nustatyti, kad santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankas, kylančias iš kreditavimo sutarties Nr. 0450718013194-13, vykdys asmeniškai atsakovė, o jos įvykdytas prievolių kreditoriui įvykdymas ieškovo nekompensuojamas; tuo atveju, jeigu atsakovei nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta ieškovo, jis įgyja teisę reikalauti iš atsakovės jo įvykdytų prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450718013194-13 dalies kompensavimo.
20. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl kilnojamų daiktų vertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašė bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis (kilnojamąjį turtą pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. teikiamą sąrašą), kurių ieškovo nurodoma vertė 5 875 Eur, palikti atsakovei, priteisiant ieškovui 1/2, t. y. 2 937 Eur kompensaciją. Atsakovė su tokiu prašymu nesutiko iš dalies, nurodė, jog priteistina kompensacijos suma sudarytų ne didesnę kaip 500 Eur sumą. Šalims nepasinaudojus pasiūlyta teise pasinaudoti ekspertize, siekiant nustatyti objektyvią visų ginčo kilnojamųjų daiktų vertę, pirmosios instancijos teismas daiktų vertę nustatė imdamas jų vidurkį – 3 187,50 Eur, todėl atsakovei priteisus kilnojamus daiktus, ieškovui kompensuotina 1/2 turto vertės – 1 593,75 Eur.
21. Tarp šalių nekilus ginčui dėl santuokoje įgytos transporto priemonės „SUZUKI RENO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 000 Eur) priteisimo atsakovei, šią po santuokos nutraukimo asmeninė nuosavybės teise priteisė atsakovei, ieškovui priteisiant 500 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
22. Ieškovas prašė 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (-), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 3 244 Eur), sodo namelį, unikalus Nr. (-) (vertė 6 720 Eur) ir šiltnamį (vertė 192 Eur), unikalus Nr. (-), 0,1054 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(-), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 15 100 Eur), ir 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (-), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 2 820 Eur) priteisti šalims po 1/2. Turto vertę ieškovas nustatė remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis. Atsakovė šį turtą prašė priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, jai priteisiant kompensaciją. Iš atsakovė pateiktos UAB „RESTO Group“ ataskaitos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) nekilnojamųjų daiktų – sodo namelio, šiltnamio ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., buvo 17 800 Eur; 2) nekilnojamojo daikto – 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., buvo 6 600 Eur.
23. Tarp šalių nekilo ginčo dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo, šalys prašė vadovautis VĮ Registrų centro nustatyta verte – 15 000 Eur.
24. Dėl anksčiau nurodytų kitų 2 žemės sklypų pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo prašoma taikyti VĮ Registrų centro vertė yra atlikta masinio vertinimo būdu, kai tuo tarpu atsakovės į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra atliktos individualiai, įvertinus individualias objekto savybes, todėl yra tikslesnės, ir to pasekoje nutarė šia vadovautis, laikant, kad sodo namelio, šiltnamio ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 17 800 Eur, o 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6 600 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių konfliktinių santykių ir šiuo metu susiklosčiusio ieškovo faktinio naudojimosi šiais sklypais ir jų efektyvesnio panaudojimo galimybes, nutarė šiuos žemės sklypus priteisti ieškovo asmenine nuosavybe, atsakovei atitinkamai priteisiant kompensaciją. Įvertinęs tai, kad bendra turto vertė sudaro 39 400 Eur, atsakovei iš ieškovo nutarta priteisė 19 700 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto vertę.
26. Tarp šalių nekilus ginčui bei nustačius, kad butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (-), esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (-), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, šį turtą pripažino ieškovo asmenine nuosavybe ir tarp šalių nedalino.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovaciją (atnaujinimą, modernizavimą) ieškovas atsiskaitė iš pajamų, gautų už pastate esančio buto nuomą, sprendė, jog ieškovas už jam priklausančio buto renovaciją sumokėjo iš asmeninio buto nuomos gautų lėšų, kas, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsakovei iš ieškovo priteisė 1/2 dalies ieškovo sumokėtos suteikto kredito dalies 3 759,25 Eur (7 518,50 Eur/2) kompensaciją už ieškovui priklausančio asmeninio turto pagerinimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis.
28. Tarp šalių nekilus ginčui dėl bendrabučio tipo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo, šis turtas priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant 1/2 buto vertės kompensaciją – 6 750 Eur.
29. Tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovo prašyto šalims priteisti po 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (-) vertės nustatymo, ieškovas nurodė, kad turto vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis sudaro 2 100 Eur, pagal UAB „Capital Commercial“ 2023 m. kovo 21 d. prognozę nuo 6 870 Eur iki 9 864 Eur, tuo tarpu atsakovė nurodė, turto vertė pagal UAB „Resto Group“ 2023 m. spalio 12 d. atsakymą į paklausimą, 2023 m. spalio 12 d. dienai buvo 11 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abiejų šalių pateikiami turto vertės duomenys yra tik rekomendacinio pobūdžio, bet šiais duomenimis atsakovei kvestionuojant VĮ Registrų centras nurodytą turto vertę, teismas šalių pateiktus duomenis laiko aktualesnius, nei VĮ Registrų centro nurodyti vertinimai, kurie atlikti masinio vertinimo būdu. Todėl turto vertę nustatė pagal pateiktų duomenų vidurkį bei laiką – 8 935 Eur. Priteisus šį turtą ieškovui, atsakovei priteista 1/2 šio turto vertės kompensacija, t. y. 4 467,50 Eur.
30. Tarp šalių nekilus ginčui dėl UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų vertės ir padalijimo, pirmosios instancijos teismas 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto vertė 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ?2 898 Eur, priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant 1/2 dalies akcijų vertės, t. y. 1 449 Eur.
31. Tarp šalių kilus ginčui dėl UAB „Faktai LT“ akcijų padalijimo būdo, ieškovui teigiant, kad įmonei inicijuotas likvidavimas, jos akcijų vertė sukelta, tačiau nepasinaudojus teise skirti vertei nustatyti ekspertizę, sprendė, kad UAB „Faktai LT“ akcijų vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertė – 17 202,24 (pagal VĮ Registrų centro duomenis). Įvertinęs, tai, kad įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, atsakovė neturi praktinių įgūdžių, susijusių su vadovavimu įmonei ar jos valdymu, šias akcijas priteisė ieškovo naudai, atsakovei priteisiant 1/2 vertės kompensaciją – 8 601,12 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo nurodomos šeimos slėptuvėje galimai buvusios lėšos (25 000 Eur) atsakovės buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, o, kaip ieškovas nurodė, asmeninių poreikių tenkinimui. Taigi šio ieškovo reikalavimo netenkino.
33. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 16 d., teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1/2 dalį ieškovo nurodytų išlaidų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis ir kt. paslaugomis – 4 482,20 Eur.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad vienai ar kitai šaliai susidarė išlaikymo įsiskolinimas ar ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su vaikų išlaikymu, kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neteikė vaikams išlaikymo, todėl ieškovo ir atsakovės prašomų priteisti išlaikymo patirtų išlaidų kompensavimo ir įsiskolinimo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, konstatavo, kad trečiųjų asmenų ? E. J., R. J., J. G. ir R. P. ? ieškovui suteiktos paskolos yra jo asmeninės skolos, todėl jas priteisė iš ieškovo. Taip pat sprendė, kad ieškovas už asmenines skolas įsigijo AB SEB banko akcijų (15 000 Eur vertės), todėl šias pripažįstamo asmenine ieškovo nuosavybe ir tarp šalių šių nedalino.
36. Įvertinęs padalinto šalims turto dalis ir jų vertes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui atsakovės mokėtina kompensacijų suma už tenkančią turto dalį sudarytų 55 211,68 Eur (53 117,93 Eur + 1 593,75 Eur + 500 Eur), atsakovei ieškovo mokėtina suma sudarytų 45 801,52 Eur (19 700 Eur + 4 467,50 Eur + 6 750 Eur + 4 833,90 Eur + 1 449 Eur + 8 601,12 Eur). Atlikus priteistinų kompensacijų įskaitymą už anksčiau priteistą turtą (butus, transporto priemonę, žemės sklypus, garažą, kilnojamąjį turtą), ieškovui iš atsakovės priteistina 9 410,16 Eur piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (55 211,68 Eur – 45801,52 Eur).
37. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo reikalavimai patenkinti apie 36 proc., atsakovės – 75 proc., ieškovui iš atsakovės priteisė 1 670,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 4 399,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovo priteisė 2 728,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip įvertinęs tai, kad trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas buvo patenkintas, teismas priteisė iš ieškovo trečiojo asmens J. G. naudai 2 699 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovui grąžintina 381,50 Eur permokėta žyminio mokesčio suma, ji mažintina ieškovui iš valstybės priteistina 311 Eur suma, ir viso ieškovui grąžinama permokėta 70,50 Eur žyminio mokesčio suma.
38. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, nustatyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 16 d.), ieškovui priteista UAB „Faktai LT“ 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (bendra vertė – 17 202,24 Eur), ieškovui iš atsakovės priteista 9 410,16 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, atsakovei priteista 3 759,25 Eur, ieškovui nepriteista 12 500 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą bei nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ir:
1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d.;
3) pakoreguoti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas bendrauja su vaikais neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną 10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės žiemos (Kalėdų) atostogų pirmos savaitės dienos 19 val.;
4) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise UAB „Faktai LT“ 297 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė yra 8 601,12 Eur;
5) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise UAB „Faktai LT“ 297 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė yra 8 601,12 Eur;
6) priteisti ieškovui iš atsakovės 23 533,20 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį;
7) priteisti ieškovui iš atsakovės 12 500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;
39. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
39.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. jo neištikimybės. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu ir nurodė, jog ieškovas buvo neištikimas dar iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios ir minėtą atsakovės argumentą teismas konstatavo kaip įrodytą skundžiamame sprendime, tačiau byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad ieškovas iki gyvenimo skyriumi pradžios buvo neištikimas;
39.2. nesutiktina su pirmosios instancijos sprendimo teiginiu, kad „teismų praktikoje sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi“. Priešingai, neištikimybė ir lojalumas sutuoktiniui yra skirtingos teisinės kategorijos ir joms taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės. Esant įrodytam neištikimybės faktui, sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tuo tarpu nepreziumuojama kaltė įrodinėjant kitų santuokinių pareigų pažeidimą. Nors sprendime ir nurodyta, kad buvo pažeistos sutuoktinių pareigos, tačiau atsakovė to net neįrodinėjo;
39.3. bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog esant dar nenutrauktai santuokai ieškovas sukūrė naują partnerystės ryšį, tai pripažino pats ieškovas. Taigi byloje buvo svarbu nustatyti, ar naujas ryšys buvo sukurtas šalims gyvenant santuokoje, ar esant jau nutrūkusiems faktiniams šeimos ryšiams. Šiuo atveju po 2012 metų šalys nutolo vienas nuo kitos, iš atsakovės ieškovas pradėjo jausti didelę nepagarbą savo atžvilgiu kaip vyrui ir tėvui. Atsakovas su dabartine drauge susipažino 2017 m. pabaigoje, su ja susitikinėjo, pietaudavo, vakarieniaudavo, ją pamilo, tačiau iki 2021 metų lapkričio mėnesio lytinių santykių tarp jų nebuvo. Su atsakove apie santuokos nutraukimą ir kitą moterį ieškovas prašneko 2018 m. rugsėjo mėnesį. 2019 m. lapkričio mėnesį ieškovas dar miegodavo šalių bendrame bute, bet bendro šeimyninio gyvenimo su atsakove nebebuvo, šalys visiškai nebevedė bendro ūkio, nesidalino informacija apie pajamas, darbą, nebeturėjo su atsakove bendrų tikslų, dažnai tarpusavyje nesikalbėdavo. Po 2019 m. lapkričio mėnesio ieškovas kai kuriomis naktimis dar miegodavo šalių bendrame bute, tačiau galutinai išsikraustė pas kitą moterį ir nebegyveno bendrame šalių bute nuo 2021 m. kovo-balandžio mėnesio. Apie tai, kad šalių santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko 2019 m. lapkričio mėnesį, patvirtina ir į bylą pateikti šalių susirašinėjimai, psichologės D. Grikšienės 2022 m. gruodžio 14 d. paslaugų suteikimo aktas, kuriame nurodyta, kad skyrybos tarp sutuoktinių yra įvykusios prieš tris metus. Tarp šalių kildavo nesutarimų bei barnių, tačiau po kilusių ginčų sutuoktiniai susitaikydavo, gyveno kartu bei vedė santuokinį gyvenimą. Tačiau laikui bėgant pradėjo skirtis sutuoktinių požiūris į bendro gyvenimo vedimą, atsirado nesutarimų, nesusikalbėjimų, atsakovė viena vykdavo į renginius, šalys atskirai švęsdavo šventes, miegodavo atskiruose kambariuose. Taigi santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, nustatant, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d., taip pat panaikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas;
39.4. atsižvelgiant į tai, kad jau 3-4 metus yra susiformavusi šiek tiek kitokia ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka per šventes, nustatyta tvarka koreguotina, nustatant, kad ieškovas bendrauja su L., A. ir I. neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaikus iš su atsakove suderintos vietos pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į su atsakove suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės žiemos (Kalėdų) atostogų pirmos savaitės dienos 19 val. Pažymėtina, jog atsakovė teismo posėdžio metu neprieštaravo tokiai ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai;
39.5. pirmosios instancijos teismas nutaręs butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovei, kartu įpareigojant ją kompensuoti ieškovui jos dalį (1/3 dalį) pinigais, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nukrypti nuo lygių dalių principo įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes (dėl ieškovo neištikimybės, šalių priešpriešos), o taip pat atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, be to, ieškovas yra įmonės direktorius ir akcininkas bei turi galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė. Šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamų objektyvių duomenų, įrodančių tik ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, o šalių priešprieša negali būti laikoma aplinkybe, įgalinančia nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl šiuo atveju atsakovės nurodytais motyvais nebuvo jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Todėl pirmosios apskųsto sprendimo dalis keistina, nustatant, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalinamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant minėtą turtą, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią jo turto dalį;
39.6. byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad buto vertė yra 209 975 Eur. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo AB SEB bankas 2007 m. birželio 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0450718013194-13 buto, (duomenys neskelbtini), pirkimui. Bankas šalims suteikė kreditą. Iš ieškovo pateiktų aktualių duomenų buvo nustatyta, jog pagal minėtą sutartį negrąžinto kredito suma 2024-05-27 sudarė 50 621,20 Eur. Tokiu būdu, šalims priklausančio buto vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus, sudaro 159 353,80 Eur (209 975 Eur - 50 621,20 Eur). Todėl atsakovei asmenines nuosavybės teise priteisus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ieškovui už nurodytą turtą priteistina 79 676,90 Eur kompensacija (1/2 dalis buto vertės);
39.7. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tarp šalių kilo ginčas dėl kilnojamųjų daiktų, esančių bute, adresu (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. ieškovas minėtus daiktus įvertino 5 875 Eur, o atsakovė - 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų verčių vidurkį (3 187,50 Eur), kilnojimus daiktus priteisė atsakovei, ieškovui kompensuojant 1/2 turto vertės - 1 593,75 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytą daiktų vertę, sutinka minėtus daiktus įsigyti iš atsakovės, sumokėdamas dvigubai didesnę kainą, negu savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, t. y. 1000 Eur;
39.8. ieškovas nesutinka su atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto turto nustatytomis vertėmis. Pirmosios instancijos teismas taikė skirtingus vertės nustatymo metodus, kai kuriais atvejais vadovavosi VĮ Registrų centro nustatyta verte, kai kuriais atvejais šia verte nesivadovavo, todėl ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikia UAB „Ober-Haus“ atliktą nekilnojamojo turto vertinimą. Iš pateikto įrodymo matyti, kad bendra turto vertė yra 33 900 Eur. Taigi atsakovei iš ieškovo priteistina 16 950 Eur piniginė kompensacija (33 900 Eur / 2) už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį;
39.9. ieškovas nesutinka su UAB „Faktai LT“ akcijų padalinimo būdu. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visas UAB „Faktai“ akcijas ieškovui, sprendime nurodė, jog įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, atsakovė neturi praktinių įgūdžių, susijusių su vadovavimu įmonei ar jos valdymu, todėl tikslinga šias akcijas priteisti ieškovui. UAB „Faktai LT“ inicijuotas likvidavimas, todėl akivaizdu, kad įmonė neturi jokios vertės, taip pat bevertės yra ir minėtos įmonės akcijos. Minėtas aplinkybes įrodantys dokumentai buvo pateikti, tačiau liko nevertinti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog abi šalys negali dalyvauti įmonės valdyme, nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo prioritetinio akcijų padalijimo natūra principo;
39.10. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo nurodomos 25 000 Eur šeimos santaupos atsakovės buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė, atskirsdama į ieškovo teiginius dėl šeimos santaupų panaudojimo ne šeimos, o asmeninių poreikių tenkinimui, įrodinėjo ne tai, kad ji pinigus išleido šeimos poreikių tenkinimui, o ieškovo pateiktų garso įrašų teisėtumą, kurie įrodo, kad šeima tokio dydžio santaupas turėjo ir kad atsakovė jas išleido. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog nors dalį pinigų sumos iš 25 000 Eur ji išleido šeimos poreikių tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui 12 500 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;
39.11. atsakovei turi atitekti santuokoje įgyto turto už 83 864,40 Eur suma, ieškovui – už 36 798 Eur, todėl atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 23 533,20 Eur dydžio kompensaciją.
40. Atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
40.1. byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Šalių paaiškinimai, kiti atsakovės į bylą pateikti įrodymai – ieškovo susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis su dabartine sugyventine (vykęs 2019 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovui dar gyvenant su atsakove), patvirtina, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, o, jo paties nurodomomis aplinkybėmis, nuo 2018 metų pabaigos, t. y. būdamas santuokoje su atsakove, palaikė labai artimą ir neabejotinai intymų bendravimą su savo dabartine sugyventine. Ieškovo neištikimybės faktą patvirtina ir liudytoju apklausto D. S. paaiškinimas, jog jis apie buvusios žmonos neištikimybę, tame tarpe - ir seksualinę, sužinojo jai pačiai prisipažinus. Minėti ieškovo veiksmai, net ir pripažinus neįrodytu seksualinės / lytinės neištikimybės faktą, pagal galiojančią teisminę praktiką pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti atitinkančiais santuokinio nelojalumo požymius. Lemiamas santuokos iširimo veiksnys buvo ne ieškovo įrodinėjama aplinkybė apie tariamai išsiskyrusius šalių požiūrius ir vertybes, o tai, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniuose. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent dėl ieškovo kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, yra pagrįsta byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, įvertinęs ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, pagrįstai priteisė ieškovei ir neturtinės žalos atlyginimą;
Žemesnės instancijos teismas
40.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir todėl šalių turiniams santykiams taikė teisines pasekmes, numatytas CK 3.67 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su ieškovo argumentais dėl jo kaltės dėl santuokos nutrūkimo nebuvimo, atsakovės vertinimu, turėtų būti nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė ne nuo ieškovo nurodytos datos - 2019 m. lapkričio 1 d., o nuo atsakovės proceso pirmosios instancijos teisme įrodinėto momento, t. y. 2021 m. gegužės 1 d., kadangi bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas neginčijo bei kaip teisingą pripažino aplinkybę, kad iš bendrų šeimos namų jis išsikraustė tik apie 2021 m. kovo - balandžio mėnesį;
40.3. atsakovė su prašoma pakoreguoti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka sutinka;
40.4. pirmosios instancijos teismas pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo nustatė dalinant ne visą, o tik dalį šalių santuokoje įgyto turto, o būtent - dalinant būstą (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame yra nuolatinė trijų šalių nepilnamečių bei mažamečių vaikų gyvenamoji vieta. Sprendimas grįstas ne ieškovo cituojamais motyvais dėl ieškovo kaltės iširus santuokai ir esamos šalių priešpriešos, o aplinkybe, jog šis butas yra vieta, kurioje trys šalių vaikai auga nuo pat gimimo ir kurioje sudarytos sąlygos būtiniesiems jų augimo bei ugdymo poreikiams tenkinti, o tai reiškia, jog geriausiai jų interesus saugiai aplinkai užtikrinti atitinka galimybės pasilikti šioje vietoje užtikrinimas;
40.5. kilnojamieji daiktai, esantys bute ( (duomenys neskelbtini) ), yra reikalingi šiam nekilnojamam turtui pagal jo tiesioginę paskirtį naudoti, taigi, nesant ginčo dėl buto priteisimo natūra atsakovei, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuos daiktus priteisti atsakovei pripažintinas pagrįstu, teisingu ir teisėtu bei todėl nekeistinu. Be to, nagrinėjant bylą atsakovė paaiškino, jog dalies ieškovo sąraše pateiktų daiktų bute nėra, kadangi jie dėl nusivedėjimo buvo išmesti; dalį sąraše nurodytų daiktų atsakovė įsigijo jau po gyvenimo skyriumi pradžios ir todėl faktinio bei teisinio pagrindo įtraukti juos į dalintino turto sąrašą nėra; dalis į sąrašą įtrauktų daiktų yra naudojami šalių vaikų poreikiams tenkinti, todėl nutraukiant santuoką į šalims dalintiną turtą neįtrauktini; dalis sąraše nurodytų daiktų pagal savo paskirtį yra buto priklausiniai, neatskiriamai su juo susiję ir todėl atskirai nevertintini, kadangi nuo pagrindinio daikto negali būti atskiriami, nepadarant jam esminės žalos. Taip pat šalims buvo siūlyta atlikti kilnojamojo turto, esančio bute, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, siekiant nustatyti objektyvią visų ginčo kilnojamųjų daiktų vertę, tačiau nei viena iš šalių šia teise nepasinaudojo;
40.6. pirmosios instancijos teismas nustatė kito turto, kuris ieškovui ir atsakovei priteistas asmeninės nuosavybės teise, vertę, remdamasis arba VĮ Registrų centras užfiksuotomis turto rinkos kainomis (vertėmis), arba vadovaudamasis šalių į bylą pateiktais nepriklausomų turto vertintojų atliktais ginčo turto vertės skaičiavimais, išdėstytais ir pagrįstais turto vertinimo ataskaitose, t. y. taip kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Ieškovo pateikiamas naujas įrodymas – UAB „Ober-Haus“ 2024 m. rugpjūčio 8 d. konsultacija, negali būti pripažinta dokumentu, patvirtinančiu tikrąsias tarp šalių dalintino nekilnojamojo turto kainas, kadangi iš jos turinio matyti, jog yra nurodomos ne esamos realios ginčo turto rinkos kainos, o tik tikėtinos turto kainos rinkoje, kurios buvo nustatytos panaudojant tik lyginamąjį kainų nustatymo metodą. Dėl šios priežasties pateikta konsultacija laikytina neapibrėžta, nekonkretizuota ir neatitinkančia teisės aktų keliamų nekilnojamojo turto vertės nustatymo dokumentams reikalavimų. Be to, ši konsultacija nėra ir negali būti laikoma turto vertinimo dokumentu (ataskaita), kaip tai numato TVVPĮ 21-23 straipsniai, kadangi šiuo atveju UAB „Ober-Haus“ pagal TVVPĮ reikalavimus neatliko turto vertinimo, nesudarė turto vertinimo sutarties, nesurašė turto vertinimo ataskaitos ir nenustatė turto vertės;
40.7. ieškovas nuo pat esamos bylos inicijavimo teisme momento, prašydamas padalinti per pusę UAB „Faktai LT“ akcijas, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, rodančiais, kad UAB „Faktai LT“ akcijos vertė yra 28,96 Eur, o bendra akcijų vertė - 17 202,24 Eur. Nors nagrinėjant bylą buvo siūloma atlikti šio turto vertės ekspertizę, šalys šia teise nepasinaudojo. Aplinkybės, jog įmonė neturi dirbančių darbuotojų ir nevykdo veiklos, savaime, nesant atitinkamų įmonės bei, tuo pačiu, jos akcijų vertės paskaičiavimų, oficialiame registre nurodytos akcijų vertės teisingumo nepaneigia. Santuokoje įgyto turto dalinimas tarp buvusių sutuoktinių natūra negalimas, kadangi, padalinus turtą tokiu būdu, tarp šalių ateityje neišvengiamai kils nesutarimai ir konfliktai dėl šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos, tuo tarpu vienas iš teismo priimamo sprendimo tikslų yra užtikrinti taiką tarp šalių bei užkirsti kelią ginčams ateityje kilti;
40.8. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė nei aplinkybės, kad jo nurodyto dydžio santaupos grynaisiais pinigais iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios buvo namuose, jo nurodytoje vietoje, nei aplinkybės, jog jo nurodomos šeimos slėptuvėje galimai buvusios lėšos atsakovės buvo panaudotos ne šeimos, o asmeninių poreikių tenkinimui. Iš į bylą pateikto garso įrašo aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad namuose buvusius pinigus atsakovė išleido šalių trijų vaikų išlaikymui, vaikų išlaidoms. Įvertinus aplinkybę, kad po išsikraustymo iš šeimos gyvenamosios vietos 2021 m. gegužės 1 d. ieškovas išlaikymą vaikams teikė tik epizodiškai ir labai nedidelėmis sumomis, šios išlaidos buvo akivaizdžiai nemažos ir tokia situacija truko daugiau nei metus, t. y. iki 2022 m. liepos 1 d., kai atsakovės prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš ieškovo laikiną išlaikymą šalių vaikams. Be to, atsakovė jokiu būdu nepatvirtina, kad jos panaudotos vaikų poreikiams tenkinti piniginės lėšos yra tie patys 25 000 Eur, apie kuriuos kalbėti jos reikalavo ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
43. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu yra užtikrinama proceso koncentracija ir jo ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai, be kita ko, reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir, teikdami teismui prašymus, kuriuose siekiama jiems palankaus procesinio rezultato, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas nepalankus naujus įrodymus prašančiam priimti asmeniui. Be to, CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
44. Ieškovas kartu su apeliacinius skundu pateikė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2024 m. rugpjūčio 8 d. konsultaciją dėl galimos turto kainos, kurioje pateikta išvada dėl labiausiai tikėtinos dalies šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto kainos rinkoje.
45. Šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės nustatymas buvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovas turėjo galimybę analogišką konsultaciją pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2024 m. rugpjūčio 8 d. konsultacija nevertinama kaip įrodymas, patvirtinantis joje nurodytas šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto kainas rinkoje, nes šioje konsultacijoje nurodyta, kad ji yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui (ieškovui), konsultacija nėra ir negali būti laikoma turto vertinimo dokumentu.
46. Todėl su apeliaciniu skundu pateiktą UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2024 m. rugpjūčio 8 d. konsultaciją atsisakoma priimti kaip pateiktą ne laiku, taip pat kaip neturinčią reikšmės bylai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos, padarytos santuokos nutraukimu, atlyginimo, datos, nuo kurios santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms, nustatymo
47. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus valstijoje, apskaitytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (-), nutraukė dėl ieškovo kaltės, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 000 Eur neturtinei žalai, padarytai santuokos nutraukimu, atlyginti, taip pat nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms turtines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovo kalte dėl santuokos nutraukimo pripažino aplinkybę, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio ir jo paties nurodomomis aplinkybėmis nuo 2018 metų pabaigos, t. y. būdamas santuokoje su atsakove, palaikė labai artimą ir galimai intymų bendravimą su kita moterimi, su kuria šiuo metu gyvena.
48. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.27 straipsnyje įtvirtintos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo,
49. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).
50. Ieškovas teismo posėdyje pirmosios instancijos metu nurodė, kad su dabartine sugyventine susipažino 2017 m. Kalėdų vakarėlyje, su ja susitikinėjo, pietavo, ją pamilo. Nors ieškovas teigė, kad po 2012 metų šalys nutolo viena nuo kitos, ieškovas iš atsakovės pradėjo jausti didelę nepagarbą sau kaip vyrui ir tėvui, šios ieškovo nurodytos aplinkybės stokoja konkretumo bei pagrįstumo ir nepatvirtina, kad 2017 m. pabaigoje, kai užsimezgė ieškovo draugystė su kita moterimi, ir vėliau, iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, kai ši draugystė plėtojosi, šalių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti priešingai - 2018 m. lapkričio 17 d. šalims gimė trečias vaikas, 2019 m. vasarą šeima atostogavo Ispanijoje, ieškovas nurodė, kad iki 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo su atsakove lytinius santykius, o galutinai nutrūkus šalių santuokinius ryšius ieškovas įvardino nuo 2019 m. lapkričio mėn. Nors byloje nėra tiesioginių ieškovo fizinės neištikimybės su dabartine ieškovo sugyventine įrodymų, į bylą pateiktas ne vėlesnis kaip 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovo ir dabartinės ieškovo sugyventinės elektroninis susirašinėjimas rodo esant itin artimą ir galimai intymų ieškovo ir šios moters ryšį. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 2022 m. liepos 13 d. psichologo vertinimo išvadoje konstatuota, jog santuoka tarp šalių faktiškai nutrūko prieš trejus metus, nėra pagrįsta, nes sakinys išvadoje, kad „Skyrybos tarp sutuoktinių yra įvykusios prieš tris metus“, įrašytas pagal ieškovo teiginį, o ne atlikus šalių situacijos psichologinį vertinimą. Minėtoje išvadoje taip pat perteiktas ir kitas ieškovo teiginys, kad naujas partnerystės ryšys buvo sukurtas būnant santuokoje.
51. Aplinkybė, kad ieškovas, šalims būnant santuokoje, 2017 m. pabaigoje užmezgė ryšį su kita moterimi, kurį plėtojo ir kuris peraugo į meilę šiai moteriai bei galimai intymius ryšius su ja, vertinama kaip ieškovo padarytas CK 3.27 straipsnyje įtvirtintos lojalumo ir pagarbos atsakovei pareigos pažeidimas, tapęs esmine šalių santuokos nutraukimo priežastimi.
52. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti atsakovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 3.70 straipsnio 3 dalis) ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d., o ne nuo ieškovo prašomos nustatyti faktinio gyvenimo atskirai pradžios dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
53. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikai tvarką, kurios 2 punkte nurodyta, kad ieškovas bendrauja su vaikais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę. Ieškovas nurodė, kad faktiškai yra susiformavusi kitokia bendravimo su vaikais Šv. Kūčių dieną, Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę tvarka, pagal kurią 2023 m., t. y. nelyginiais metais, vaikai nurodytą laikotarpį praleido su ieškovu, o 2024 m., t. y. lyginiais metais, vaikai šalių susitarimu šį laikotarpį turėtų praleisti su atsakove. Atsakovė neprieštaravo ieškovo prašomai pakeisti bendravimo su vaikais tvarkai Šv. Kūčių dieną, Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę.
54. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 punktas patikslinamas, nurodant, kad ieškovas bendrauja su vaikais nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę.
Dėl santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo
55. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas tarp šalių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į šalių nepilnamečių šalių interesus, nutarė nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovui 1/3 dalį šio buto, o atsakovei – 2/3 dalis.
56. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
57. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3/243/2017). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008); kt.
58. Trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, vaikai su atsakove nuo gimimo gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalys augina skirtingų lyčių vaikus – berniuką ir dvi mergaites. Vaikai yra mokyklinio / tuoj bus mokyklinio amžiaus, du vaikai yra paaugliai, taigi, jiems reikalingos tinkamos gyvenimo sąlygos ne tik leisti laisvalaikį, bet ir ruošti pamokas, turėti asmeninę erdvę. Butas yra 4 kambarių. Šį butą padalinus tarp šalių lygiomis dalimis, atsakovei su trimis šalių vaikais tektų naudotis dviem kambariais. Yra pagrindas vertinti, kad šios sąlygos nėra pakankamos tinkamam trijų šalių vaikų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.
59. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, dalindamas tarp šalių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovui skyrė 1/3 dalį buto, o atsakovei – 2/3 dalis buto.
Dėl bute esančių kilnojamųjų daiktų
60. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius kilnojamuosius daiktus įsigyti iš atsakovės už dvigubai didesnę kainą, nei atsakovės nurodyta šių daiktų vertė, t. y. už 1 000 Eur, tačiau atitinkamo apeliacinio skundo reikalavimo nesuformulavo. Tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs ir pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.
61. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo dalies, susijusios su bute esančių kilnojamųjų daiktų padalinimu.
Dėl žemės sklypų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo verčių
62. Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo, unikalus Nr. (-), su sodo nameliu ir šiltnamiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), vertes nustatė pagal atsakovės pateiktas UAB „RESTO Group“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 22 straipsnio reikalavimus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu šio turto vertę siūlė nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytas minėto turto vidutines rinkos vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu. Esant pateiktoms individualioms turto vertinimo ataskaitoms, sudarytoms įvertinus individualias vertinamo turto savybes, turėtų būti vadovaujamasi tokiomis ataskaitomis, o ne masinio vertinimo būdu nustatyta turto verte. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypo, unikalus Nr. (-), su sodo nameliu ir šiltnamiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), vertes nustatė pagal atsakovės pateiktas UAB „RESTO Group“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, dėl kurių nebūtų pagrindo vadovautis minėtose ataskaitose nurodytomis žemės sklypų rinkos vertėmis.
63. Žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), vertę pirmosios instancijos teismas nustatė pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą šio turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Pirmosios instancijos teismas buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatė pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą šio turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Šalys pirmosios instancijos teisme nekėlė ginčo dėl tokiu būdu nustatytų minėto turto rinkos verčių.
64. Kaip jau buvo nurodyta, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir, teikdami teismui prašymus, kuriuose siekiama jiems palankaus procesinio rezultato, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas nepalankus naujus įrodymus prašančiam priimti asmeniui. Taigi, ieškovui pirmosios instancijos teisme nekėlus ginčo dėl kitokių žemės sklypo, unikalus Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), verčių, nei Nekilnojamojo turto registre nurodytos šio turto vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu, su apeliacinius skundu teikiami ieškovo argumentai dėl kitokių minėto turto verčių, kaip nesavalaikiai, nevertinami.
65. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Capital Commercial“ 2023 m. kovo 21 d. nekilnojamųjų turtų rinkos kainos prognozę, pagal kurią garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas yra nuo 6 870 Eur iki 9 864 Eur. Atsakovė pateikė UAB „Resto Group“ 2023 m. spalio 12 d. atsakymą į paklausimą dėl tikėtinos (galimos) pardavimo kainos, pagal kurį šio turto rinkos vertė yra 11 000 Eur. Šalims nepateikus individualaus garažo vertinimo ataskaitos, atitinkančios TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai garažo vertę nustatė pagal šalių pateiktų duomenų apie galimas šio turto rinkos kainas vidurkį.
66. Be to, dėl šios nutarties 45 punkte nurodytų aplinkybių yra atsisakyta priimti su apeliaciniu skundu ieškovo pateiktą UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2024 m. rugpjūčio 8 d. konsultaciją, kurios duomenimis ieškovas apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytas žemės sklypų, buto ir garažo vertes.
67. Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytų žemės sklypų, buto ir garažo verčių.
Dėl UAB „Faktai“ akcijų padalinimo būdo
68. Pirmosios instancijos teismas tiek santuokos metu įgytas 594 UAB „Faktai LT“ vardines paprastąsias akcijas, tiek 100 UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ vardinių paprastųjų akcijų priteisė ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisė ½ dalies šių akcijų vertės kompensaciją.
69. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
70. Priteisdamas ieškovui UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijas, o atsakovei priteisdamas ½ dalies šių akcijų vertės kompensaciją, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad taip padalinti šias akcijas prašė ieškovas, o atsakovė tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo. Priteisdamas ieškovui UAB „Faktai LT“ akcijas, o atsakovei priteisdamas ½ dalies šių akcijų vertės kompensaciją, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, ši įmonė buvo įsteigta ir valdoma ieškovo, atsakovė neturi įgūdžių ar išsilavinimo, susijusio su įmonių valdymu, santuokos metu ieškovo įsteigtų įmonių veikloje nedalyvavo. Analogiški motyvai tiktų ir sprendžiant dėl UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų priteisimo ieškovui.
71. Ieškovas dėl santuokos metu įsigytų akcijų padalinimo būdo nėra nuoseklus, sutinka, kad jam būtų priteistos visos UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijos, tačiau UAB „Faktai LT“ akcijas prašo lygiomis dalimis natūra padalinti ieškovui ir atsakovei, nenurodydamas priimtinų priežasčių, pagrindžiančių būtinumą taikyti skirtingą santuokos metu įgytų akcijų padalinimo būdą. Tokiomis priežastimis nelaikoma aplinkybė, kad UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ yra pelningai veikianti įmonė, tuo tarpu UAB „Faktai LT“ turi likviduojamos įmonės statusą.
72. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai taikyto UAB „Faktai LT“ akcijų padalinimo būdo.
Dėl 25 000 Eur šalių santaupų
73. Ieškovas teigė, kad atsakovė ne šeimos poreikiams tenkinti išleido 25 000 Eur šeimos santaupų, kurios grynais pinigais buvo laikomos šeimos slėptuvėje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prašė priteisti iš atsakovės ½ dalį šios sumos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė, kad jo nurodytos 25 000 Eur lėšos, galimai buvusios šeimos slėptuvėje, atsakovės buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti.
74. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
75. Aplinkybes, kad šeimos slėptuvėje sofoje buvo 25 000 Eur grynų pinigų, kuriuos visus atsakovė išleido ne šeimos poreikiam tenkinti, ieškovas įrodinėja jo darytais jo ir atsakovės pokalbio garso įrašais. Šie garso įrašai nepatvirtina ankščiau nurodytų ieškovo aplinkybių. Garso įrašuose ieškovas atsakovei užduoda menamus klausimus / teiginius: kad norės pasiimti pusę sumos – 12 500 Eur, reikalauja atiduoti pusę sumos – 12 500 Eur. Taigi, 12 500 Eur sumą įvardina tik ieškovas, tačiau ne pokalbyje galimai dalyvavusi atsakovė. Nors iš pokalbio turinio galima spręsti, kad pokalbyje galimai dalyvavusi atsakovė neneigė išleidusi grynų pinigų šalių vaikų poreikiams, tačiau nenurodo konkrečios išleistos sumos, taip pat aiškiai nepripažįsta, kad buvo išliesta 25 000 Eur, 12 500 Eur ar kitokia pinigų suma iš ieškovo nurodytos slėptuvės sofoje. Skiriasi ir pirmosios instancijos teisme šalių nurodytos aplinkybės apie šeimos namuose buvusių grynų pinigų kiekį, buvimo vietą ir panaudojimą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad apie 12 500 Eur buvo šeimos santaupos, o 12 500 Eur buvo gauti pardavus žemės sklypą, nors sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta per pusę mažesnė suma. Atsakovė pirmosios instancijos teisme aiškino, kad šeimos namuose buvo grynų pinigų, kurie buvo laikomi stalčiuje ar lentynoje, tačiau tai buvo ieškovo vadovaujamos įmonės pinigai, kuriais buvo atsiskaitoma su darbuotojais, kad, pardavus vieną žemės sklypą, buvo nupirktas kitas žemės sklypas, kad, ieškovui išsikrausčius iš bendrų namų, grynų pinigų namuose neliko, neigia ieškovo nurodomą aplinkybę, kad sofoje buvo ieškovo nurodyta grynų pinigų suma, kuriuos ji pasiėmė.
76. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šeimos slėptuvėje buvo 25 000 Eur grynų pinigų, kuriuos visus atsakovė išleido, nėra įrodytos.
77. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su namų ūkio išlaikymu. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Sutuoktinio pagrįstos asmeninės išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, laisvalaikiui taip pat priskirtinos prie šeimos poreikių tenkinimo. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės pirkinius, keliones, gyvenimo būdą, leidžiančių daryti išvadą atsakovės apie bendrosios jungtinės nuosavybės naudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti.
78. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atsakovei kompensuoti 12 500 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
79. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 punktą ir nurodant, kad ieškovas bendrauja su vaikais nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę.
80. Patikslintas pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 punktas nevertinamas kaip sprendimo ieškovo naudai priėmimas, sudarantis pagrindą perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šis patikslinimas yra nereikšmingas visoje šalių ginčo apimtyje, byloje nėra duomenų, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme aiškiai būtų kėlęs klausimą dėl bendravimo su vaikais žiemos švenčių ir atostogų metu tvarkos (lyginiais ar nelyginiais metais) ir nurodęs esant šalių susitarimą, kad 2023 m. nurodytu laikotarpiu su vaikais bendravo ieškovas, o 2024 m. su vaikais bendraus atsakovė.
81. Šie argumentai taikomi ir paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlyginamos, iš ieškovo valstybės naudai priteisiamas 866 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo teisėjos 2024 m. rugpjūčio 13 d. rezoliucija, o atsakovei iš ieškovo priteisiamos 450 Eur išlaidos už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo V. J. bendravimo su vaikais L. J., A. J. ir I. J. tvarkos 2 punktą, nurodant, kad ieškovas bendrauja su vaikais nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną 10 val., ir grąžindamas vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės žiemos (Kalėdų) atostogų pirmos savaitės dienos 19 val.
Priteisti iš ieškovo V. J. valstybei 866 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovei S. G. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.