- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2-666-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00188-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 2.6.7Restitucija
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. P. priešieškinį ieškovui E. M. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis ir sutarčių modifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo solidariai priteisti iš atsakovų R. P. ir R. P. 61 900,00 Eur skolą, 12 000,00 Eur palūkanas ir 29 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. tarp E. M. (toliau – ieškovas) ir R. P. (toliau – atsakovas) buvo sudaryta sutartis dėl paskolos su nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu (toliau – ir Sutartis), pagal ją ieškovas paskolino, o atsakovas pasiskolino 61 900,00 Eur, įsipareigojo paskolos sumą gražinti iki 2020 m. gegužės 17 d. Taip pat įsipareigojo mokėti kas mėnesį 1 500,00 Eur palūkanų. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, t. y. nemokėjo palūkanų, negrąžino paskolos sumos iki 2020 m. gegužės 17 d., kaip tai numatyta Sutartyje. Ieškovas 61 900,00 Eur sumą paskolino atsakovui, jam siekiant tenkinti šeimos poreikius, t. y. apie paskolos sudarymą bei prisiimtus įsipareigojimus R. P. buvo informuota tiek paties atsakovo, tiek ir ieškovo. Ieškovui byloje atstovauja advokatas M. N..
Atsiliepimas
2. Atsakovai byloje pateikė atsiliepimą, juo prašo ieškovo ieškinį atmesti; iš ieškovo atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad paskolos sutartis yra negaliojanti, nes nesilaikyta įstatymų nustatytos notarinės sandorio formos, todėl šiam sandoriui turi būti taikomos tokio sandorio negaliojimą nustatančios teisės normos. Taip pat pažymi, kad šio niekinio sandorio pagrindu faktiškai neatsirado ir jokių teisinių padarinių, nes ieškovas 2019 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutarties pagrindu nei atsakovui R. P., nei R. P. piniginių lėšų neskolino ir nurodytos pinigų sumos nėra perdavęs. Atsakovas neneigia, kad iš ieškovo 2012–2013 m. buvo pasiskolinęs 35 000 Lt, tačiau paskola buvo suteikta anksčiau ir yra grąžinta dalimis, todėl ieškinio pateikimo metu nei atsakovas R. P., nei tuo labiau jo sutuoktinė R. P. nebuvo ir šiuo metu nėra skolingi ieškovui. Realiai ieškovo prašoma priteisti „paskolos suma“ yra per septynerius metu ieškovo vienašališkai priskaičiuotos lupikiško dydžio palūkanos, kurias ieškovas kiekvienais metais nustatydavo vienašališkai. Taip pat nurodo, jog ieškovo ir atsakovės R. P. niekada nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovas net teoriškai niekada neturėjo ir dabar neturi įgijęs jokios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. 2012–2013 m. ieškovo suteikta paskola atsakovui R. P. buvo skirta išimtinai asmeniniams atsakovo R. P. poreikiams tenkinti. Tai reiškia, jog ieškovo suteikta paskola nebuvo panaudota atsakovų šeimos poreikiams tenkinti ar bendram turtui įsigyti. Atsakovams byloje atstovauja advokatas D. P..
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus atsakovei R. P. nutraukė; ieškinį atsakovui R. P. tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo R. P. ieškovui E. M. 61 900 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo R. P. ieškovui E. M. 554,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
5. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad netinkamas tarp šalių sudarytos paskolos sutarties ir ją pakeičiančių (papildančių) šalių susitarimų aiškinimas lėmė tai, kad byloje nebuvo įrodinėjamos ir vertinamos esminės aplinkybės, kurių nustatymas sudarytų prielaidas teisingai išspręsti ieškovo inicijuotą ginčą dėl paskolos iš apelianto priteisimo. Pirmosios instancijos teisme nepagrįstai pripažinus, kad tarp šalių sudaryta 2019 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartis (o savo esme 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutarties pakeitimas) visa apimtimi yra negaliojanti, byloje liko neįvertintos ir aplinkybės, kokią grynųjų pinigų sumą, kokio dydžio mokėjimais ir kuriuo konkrečiu momentu, atsižvelgiant į ne vieną buvusį paskolos sutarties pakeitimą, ieškovas faktiškai yra perdavęs apeliantui kaip paskolos dalyką, nebuvo įvertinta, kokią dalį ieškiniu prašomos priteisti 61 900 Eur paskolos sumos sudarė šalių sutarimu kapitalizuotos palūkanos, nepasisakė dėl palūkanų dydžio, yra ar nėra pagrindas jas mažinti, kai apeliantas nepareiškia dėl to jokio reikalavimo (priešieškinio), o jeigu yra pagrindas vertinti jų dydį, ar paskolos sutartyje numatyta palūkanų norma nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, neprieštaravo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, viešajai tvarkai, ką savo atsikirtimuose į ieškinį akcentavo apeliantas, nepasisakė ir dėl apelianto pozicijos, susijusios su sutarties nesudarymu (paskolos dalyko neperdavimu ar dalies paskolos sumos grąžinimu) ir nepateikė dėl visų šių aplinkybių teisinio vertinimo.
Šalies argumentai
6. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad į ieškiniu prašomą priteisti paskolos sumą patenka ir apelianto laiku nesumokėtos ir dėl to kapitalizuotos palūkanos, tiek ieškovui, siekiančiam ieškinio patenkinimo visa apimtimi, t. y. įrodinėjančiam, kad iš esmės beveik visa prašoma priteisti paskolos suma buvo perduota apeliantui grynaisiais pinigais, tiek bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui remtis vien paskolos sutartyse nurodytu formaliu apelianto patvirtinimu, kad atitinkamas sumas kiekvieną kartą jis gavo iki konkrečios sutarties sudarymo, nepakako.
7. Teisėjų kolegija nurodo, kad į bylą būtina pateikti (surinkti) duomenis, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai patvirtintų konkretaus dydžio pinigų perdavimo faktą arba leistų įsitikinti, kad paskolų sutartyse nurodytų sumų padidėjimas yra nulemtas palūkanų kapitalizavimo. Atitinkamai apeliantui, besiginančiam nuo ieškinio reikalavimų ir teigiančiam, kad jis visgi vykdė mokėjimus ieškovui, kurie, jo teigimu, buvo įskaitomi į pagal paskolos sutartį mokėtinas palūkanas, buvo privalu pateikti šiuos mokėjimus pagrindžiančius įrodymus, todėl šalims nustatytinas terminas įrodymams pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi šalys buvo įpareigotos pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti visus įrodymus, kurių jos negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Išaiškinta šalims, kad Lietuvos apeliacinio teismo nurodymai yra privalomi teismui bylą nagrinėjant iš naujo.
9. Teisme 2022 m. rugpjūčio 17 d. gautas atsakovo priešieškinis, juo prašoma pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytas 2014-10-17, 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartis su visais jų pakeitimais nesudarytomis, o atsakovo prievolę ieškovui – pasibaigusia; ieškovo E. M. 2020-05-20 ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.
Priešieškinio 66.5 punkte nurodyto prašymo netenkinimo atveju: taikyti ieškinio senatį iki 2015-05-20 kapitalizuotoms mokėjimo palūkanoms priteisti; modifikuoti (pakeisti) 2014-10-17, 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartis, sumažinant šiose paskolos sutartyse nustatytą mokėjimo palūkanų dydį; priteisti iš ieškovo E. M. atsakovui R. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
10. Priešieškinyje pateikiama paskolų sutarčių chronologinė analizė, o būtent:
10.1. 2014-06-17 skolos sutartimi ieškovas iki 2015-06-17 (12 mėn. terminui) suteikė atsakovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur) paskolą, už kurią atsakovas įsipareigojo mokėti 2 000 Lt (6,67 proc.) mėnesines palūkanas ir 300 Lt delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
10.2. Atsakovui neišgalint grąžinti 2014-06-17 gautos 30 000 Lt (8 688,60 Eur) paskolos ir neįstengus mokėti 2014-06-17 skolos sutartimi nustatytų palūkanų, po 4 mėnesių šalys sudarė 2014-10-17 skolos sutartį, ja ieškovas papildomai atsakovui piniginių lėšų neperdavė, tačiau remdamasis nesumokėtomis palūkanomis ir delspinigiais pagal 2014-06-17 skolos sutartį atsakovo skolos sumą padidino kapitalizuotomis palūkanomis ir netesybomis iki 50 000 Lt (14 493 Eur), paskolos grąžinimo terminą paliko 2015-06-17. Taip pat 2014-10-17 ieškovas vienašališkai nustatė atsakovui toliau mokėti 1,55 karto didesnes palūkanas, t. y. po 900 Eur per mėnesį, kas sudaro 74,52 proc. metinių palūkanų maržą. Tokiu būdu atsakovo skola ieškovui laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2014-10-17 (per 4 mėnesius) nesumokėtomis palūkanomis ir delspinigiais buvo padidinta 1,67 karto nuo8 688,60 Eur iki 14 493 Eur, nors ieškovas jokių papildomų piniginių lėšų atsakovui neperdavė.
10.3. Atsakovui neišgalint grąžinti ir 2014-10-17 skolos sutartimi užfiksuotos 14 493,00 Eur skolos sumos ir neišgalint mokėti ieškovo nustatytų lupikiško dydžio 900 Eur mėnesinių palūkanų, šalys sudarė naują 2015-03-17 skolos sutartį, ja ieškovas papildomai atsakovui piniginių lėšų vėlgi neperdavė, tačiau remdamasis nesumokėtomis palūkanomis ir delspinigiais (145 Eur per dieną) pagal 2014-10-17 paskolos sutartį atsakovo skolos sumą padidino dar 8 000 Eur suma iki 22 493,00 Eur ir toliau vienašališkai nustatė atsakovui mokėti jau po 1 100 Eur mėnesinių palūkanų. Tokiu būdu atsakovo skola ieškovui laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2015-03-17 remiantis nesumokėtomis palūkanomis padidėjo jau 2,6 karto nuo 8 688,60 Eur iki 22 493 Eur, nors ieškovas jokių papildomų piniginių lėšų atsakovui nuo 2014-06-17 papildomai nebuvo pardavęs.
10.4. 2015-07-10 papildomu susitarimu (1 priedas prie 2015-03-17 paskolos sutarties) atsakovas papildomai pasiskolino (t. y. faktiškai gavo) iš ieškovo 4 000 Eur sumą su 300 Eur palūkanomis iki 2015-07-31. Šia trumpalaikę paskolą atsakovas grąžino ieškovui ir šio fakto ieškovas neneigė. Be to, ši trumpalaikės paskolos suma nebuvo įtraukta į kitas paskolų sutartis.
10.5. Atsakovui neišgalint grąžinti 2015-03-17 skolos sutartimi užfiksuotos 22 493,00 Eur skolos sumos ir neišgalint mokėti ieškovo nustatytų 1 100 Eur mėnesinių mokėjimo palūkanų, sudarančių 58,68 proc. metinių palūkanų maržą, šalys sudarė naują v) 2015-09-17 skolos sutartį, jos pagrindu ieškovas papildomai atsakovui piniginių lėšų vėlgi neperdavė, tačiau remdamasis nesumokėtomis palūkanomis ir delspinigiais pagal 2015-03-17 paskolos sutartį atsakovo 22 493,00 Eur skolos sumą padidino dar 6 600 Eur suma (1 100 Eur 6 mėn. nuo 2015-03-17 iki 2015-09-17) ir suapvalino ją iki 30 000,00 Eur. Be to, 2015-09-17 skolos sutartimi „padarydamas nuolaidą“ ieškovas toliau vienašališkai nustatė atsakovui mokėti 1 000 Eur mėnesinių palūkanų. Tokiu būdu atsakovo skola ieškovui laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2015-09-17 (per 15 mėnesių) remiantis nesumokėtų palūkanų suma buvo padidinta jau 3,45 karto nuo 8 688,60 Eur iki 30 000 Eur.
10.6. Laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2016-05-17 atsakovas mokėjo ieškovui 2015-09-17 paskolos sutartyje numatytas palūkanas, sumokėjo iš viso 9 000 Eur sumą, todėl šalys sudarė naują vi) 2016-05-17 skolos sutartį, jos pagrindu 2015-09-17 skolos sutartimi užfiksuotos skolos sumos grąžinimo terminas buvo pratęstas vienerių metų terminui iki 2017-05-17. Be to, 2016-05-17 skolos sutartimi ieškovas toliau vienašališkai nustatė atsakovui mokėti 1 050 Eur (3,50 proc.) mėnesines palūkanas.
10.7. Laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2017-05-17 atsakovas ieškovo reikalavimu toliau mokėjo ir 2016-05-17 paskolos sutartyje numatytas palūkanas, papildomai sumokėjo dar 12 600 Eur sumą (12 × 1 050 Eur), todėl šalys po metų vėl sudarė naują vii) 2017-05-17 skolos sutartį, jos pagrindu 2015-09-17 skolos sutartimi užfiksuotos „pagrindinės“ skolos sumos grąžinimo terminas buvo pratęstas dar vieneriems metams iki 2018-05-17, atsakovui toliau įsipareigojant mokėti po 1 050 Eur (3,50 proc.) mėnesinių palūkanų.
10.8. Kadangi atsakovas per 21 mėnesį nuo 2015-09-17 iki 2017-05-17 iš viso buvo sumokėjęs ieškovui net 21 600 Eur sumą, šalys 2017-12-22 sudarė priedą prie 2017-05-17 sutarties, juo ieškovas iš atsakovo grąžintų pinigų suteikė 11 400 Eur papildomą paskolą atsakovui „gamybinėms reikmėms“. 2017-12-22 priede buvo nurodyta, kad 11 400 Eur paskola yra beprocentė.
10.9. 2017-12-22 priedu prie 2017-05-17 sutarties šalys taip pat susitarė, kad atsakovas 11 400 Eur gautą paskolą kaip ir 2015-09-17 skolos sutartimi užfiksuotą 30 000 Eur skolos sumą su palūkanomis grąžins dalimis iki 2018-05-17, o jei iki 2018-05-17 atsakovas 11 400 Eur paskolos neišmokės, ši ieškovo suteiktos paskolos suma bus prisumuota prie „pagrindinės“ skolos, t. y. prie 30 000 Eur, ir bus apmokestinama pagal 2017-05-17 skolos sutartį (kai bus atnaujinama ir pratęsiama 2017-05-17 skolos sutartis). Taigi iš šio priedo matyti, kad ieškovas toliau planavo sudarinėti naujas paskolų sutartis, kurios garantavimo ne tik atsakovo skolos didinimą, bet ir garantuotas mėnesines pasyvias pajamas iš atsakovo kas mėnesį mokamų palūkanų.
10.10. Kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2017-05-17 iki 2018-05-17 toliau mokėjo ieškovui 2017-05-17 skolos sutartyje numatytas palūkanas papildomai sumokėdamas dar 12 600 Eur sumą (12 × 1 050 Eur), bet šie mokėjimai nebuvo ieškovo įskaityti kaip pagal 2017-12-22 priedą gautos 11 400 Eur paskolos grąžinimas, šalys sudarė naują 2018-05-17 skolos sutartį, ja ieškovas papildomai atsakovui piniginių lėšų vėlgi neperdavė, tačiau 11 400 Eur paskolos sumą prisumavo prie anksčiau užfiksuotos 30 000 Eur skolos ir bendrą 41 000 Eur skolos sumos grąžinimo terminą pratęsė iki 2019-05-17, atsakovą įpareigojo toliau mokėti net po 1 435 Eur (3,50 proc.) mėnesinių palūkanų.
10.11. Praėjus dar trims mėnesiams atsakovas pasirašė 2018-08-31 papildymą prie 2018-05-17 sutarties, jame nurodė, jog „2018-05-31 gavo iš ieškovo gamybiniams poreikiams 7 000 Eur <...> visos sąlygos numatytos pagrindinėje 2018-05-17 sutartyje <...> 7 000 Eur paskola sumuojama prie pagrindinės 2018-05-17 sutarties sumos (41000 Eur) <..> todėl visa skolos suma sudaro 48 000 Eur“.
10.12. Atsakovui negrąžinus gautos 7 000 Eur paskolos gamybinėms reikmėms pagal 2018-08-13 priedą ir neturint galimybių mokėti 2018-05-17 sutartimi nustatytų 3,5 proc. mėnesinių palūkanų, atsakovas ranka surašė ieškovo diktuojamą 2019-04-30 priedą prie 2018-05-17 sutarties, juo užfiksuojama 55 000 Eur atsakovo skola ieškovui. Be to, 2019-04-30 atsakovo ranka surašytame priede nurodoma, kad dėl nemokamų palūkanų, kurių jau susidarė 7 000 Eur, ieškovas 2018-05-17 sutarties nebepratęs nuo 2019-05-17, bet atsakovas neva prašo ieškovo pratęsti 2018-05-17 sutarties terminą dar trims mėnesiams nuo 2019-05-17 iki 2019-08-17, už sutarties pratęsimą nuo 48 000 Eur sumos mokant 1 500 Eur mėnesinių palūkanų.
10.13. Atsakovas, diktuojant ieškovui, ranka surašė dar vieną 2019-09-28 priedą prie 2018-05-17 sutarties, juo prašė ieškovo paruošti atnaujintą paskolos sutartį, kurios suma būtų 61 900 Eur.
11. Priešieškinyje nurodoma, kad vadovaujantis pateikta sistemine paskolos sutarčių ir jų priedų analize konstatuotina, kad:
11.1 . Laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2015-09-17 susidariusią ir šalių „pagrindine“ įvardijamą 30 000 Eur atsakovo skolą, užfiksuotą 2015-09-17 skolos sutartimi, sudaro 2014-06-17 skolos sutarties pagrindu ieškovo suteikta 30 000 Lt / 8 688,60 Eur paskola ir laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2015-09-17 priskaičiuotos 21 311,40 Eur mokėjimo palūkanos, 2,45 karto viršijančios atsakovui suteiktą paskolą pagal 2014-06-17 sutartį.
11.2 . Atsakovas laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2018-05-17 reguliariais mokėjimais iš viso sumokėjo ieškovui grynaisiais negaudamas jokių pakvitavimų 36 900 Eur sumą, bet ir šie mokėjimai ieškovo nebuvo įskaityti kaip ankstesnės skolos grąžinimas, nes gautą pinigų sumą ieškovas įskaitė kaip mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2015-09-17 iki 2018-05-17 dengimą nedidindamas 2015-09-17 sutartimi užfiksuotos skolos sumos. Tokias išvadas patvirtina faktas, kad ieškovo įvardijama 2015-09-17 sutartimi užfiksuota „pagrindinė“ 30 000 Eur skola net trejus metus laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2018-08-31 nedidėjo, o ieškovas šiuo laikotarpiu ne tik nesiėmė jokių skolos išieškojimo veiksmų, bet dar ir suteikė 2 papildomas paskolas atsakovui „gamybinėms reikmėms“.
11.3 . Ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui pinigines lėšas tik i) 2014-06-17 paskolos sutarties pagrindu (30 000 Lt / 8 688,60 Eur), viii) 2017-12-22 priedo prie 2017-05-17 paskolos sutarties pagrindu (11 400 Eur) ir x) 2018-08-31 papildymo prie 2018-05-17 sutarties pagrindu (7 000 Eur). Taigi iš viso iki 2019-09-28 paskolos sutarties sudarymo ieškovas paskolino (faktiškai perdavė) atsakovui 27 088,60 Eur (8 688,60 Eur + 11 400 Eur + 7 000 Eur) piniginių lėšų sumą.
11.4 . 41 000 Eur atsakovo skolą pagal ix) 2018-05-17 skolos sutartį sudarė 8 688,60 Eur paskola pagal 2014-06-17 sutartį, 11 400 Eur paskola pagal 2017-12-22 priedą prie 2017-05-17 paskolos sutarties ir laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2015-09-17 priskaičiuotos 21 311,40 Eur mokėjimo palūkanos.
11.5 . Ieškovo atstovas 2021-02-02 teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019-09-28 paskolos sutartyje nurodytą 61 900 Eur ieškovo suteiktos „paskolos“ sumą sudaro 55 000 Eur iš anksčiau susidariusi atsakovo skola ir 6 900 Eur priskaičiuotos palūkanos nuo 2019-04-30 iki 2019-09-28.
Žemesnės instancijos teismas
11.6 . Teismas 2021-08-20 sprendimo 21 ir 28 punktuose atitinkamai nustatė, kad ieškovo atstovo įvardytą 55 000 Eur „paskolą“ sudarė sudėtos sumos pagal ankstesnę 2018-05-17 sutartį (41 000 Eur), 2018-08-31 papildymą (papildomai paskolinta 7 000 Eur) ir 2019-04-30 priedą (pridėtos nesumokėtos 7 000 Eur palūkanos pagal 2018-05-17 paskolos sutartį).
12. Priešieškinyje nurodoma, kad vadovaujantis anksčiau pateikta sutarčių chronologine analize ir priešieškinyje dėstomomis tarpinėmis išvadomis yra akivaizdu, kad pratęsdamas 2014-06-17 paskolos sutarties terminą ieškovas neperdavė 2014-10-17, 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartyse nurodytų piniginių lėšų sumų atsakovui jokia forma. Atsakovui prieš 2019-09-28 paskolos sutarties pasirašymą laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2019-09-28 buvo perduota (paskolinta) tik 27 088,60 Eur suma, kurią sudarė 8 688,60 Eur pagal pirminę 2014-06-17 paskolos sutartį + 11 400 Eur pagal 2017-12-22 papildomą susitarimą + 7 000 Eur pagal 2018-08-31 papildomą susitarimą. Visą likusią 34 811,40 Eur sumą (21 311,40 Eur + 7 000 Eur + 6 900 Eur) sudarė pagal laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2019-09-28 pasirašytas paskolos sutartis priskaičiuotos mokėjimo palūkanos, kurios gerokai viršijo atsakovui perduotų piniginių lėšų, kaip paskolos dalyko, sumą. Kadangi paskolos davėjas (ieškovas) neperdavė 2014-10-17, 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartyse nurodytų pinigų sumų paskolos davėjo (atsakovo) nuosavybėn (CK 6.870 str.), visos šios paskolos sutartys laikytinos nesudarytomis (CK 6.875 str. 3 d.) ir jų pagrindu neatsirado atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 61 900 Eur faktiškai negautą paskolą.
13. Priešieškinyje nurodoma, kad byloje nustatyta ir pats ieškovas 2021-02-02 teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas laikotarpiu 2015-09-17 iki 2018-08-31 periodiškai mokėdavo paskolos sutartyse nustatyto dydžio palūkanas, dėl to skolos suma per trejus metus nepadidėjo. Dar daugiau, 2021-02-02 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad savo „balanso“ jis raštu nefiksavo ir negali įvardyti, kiek tiksliai atsakovas iš viso sumokėjo jam pinigų (2021-02-02 posėdžio įrašo 24.58 min.), tačiau ieškovas patvirtino, kad po pirminės 2014-06-17 paskolos sutarties sudarymo vėliau naujos paskolos sutartys ir papildomi susitarimai pripliusuojant susikaupusias palūkanas būdavo pasirašomi pagal jo (t. y. ieškovo) pageidavimus ir primetamas sąlygas (įskaitant nustatomą lupikišką palūkanų dydį) (2021-02-02 posėdžio įrašo 49.10 min). Kadangi atsakovas šioje byloje įrodinėja, jog jo atliktų mokėjimų pagrindu ieškovui iš viso buvo sumokėta ne mažesnė kaip 36 900 Eur suma, teismui tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, atsakovas prašo teismo pripažinti jo prievoles pagal 2014-06-17 paskolos sutartį ir visus vėlesnius šios sutarties pakeitimus pasibaigusiomis CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.
14. Be to, priešieškinyje dėstomos aplinkybės dėl ieškinio senaties taikymo iki 2015-05-20 kapitalizuotoms mokėjimo palūkanoms priteisti ir dėl kitų kapitalizuotų ir į 2019-09-28 paskolos sutartį įtrauktų mokėjimo palūkanų sumų mažinimo.
15. Teisme 2022 m. rugpjūčio 30 d. gautas ieškovo atsiliepimas į priešieškinį, juo prašoma atmesti atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį kaip nepagrįstą, o ieškovo E. M. ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad visos šioje byloje esančios tarp šalių sudarytos sutartys (net 13 sutarčių) atsakovo buvo pasirašytos, to atsakovas neginčijo, o patvirtino, visose jose atsakovas papildomai patvirtindavo, kad pinigus iš ieškovo faktiškai yra gavęs, bylos nagrinėjimo metu teikdamas paaiškinimus atsakovas nurodė, kad visas sutartis pasirašė pats, kad puikiai suprato pasirašomų sutarčių esmę ir turinį, kad suprato savo parašo jose galią, taip pat kad turi teisinį išsilavinimą. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sudarydamas paskolos sutartis su ieškovu jis nebūtų supratęs savo veiksmų prasmės ir pasekmių ar būtų buvęs tokios būklės, dėl kurios negalėtų to suprasti, kad ieškovas būtų prieš jį naudojęs spaudimą ar kitaip privertęs jį pasirašyti aptariamas sutartis, kad būtų panaudojęs apgaulę ar pan. Priešingai – byloje esantys dokumentai, paties atsakovo paaiškinimai patvirtina faktą, kad atsakovas puikiai suprato sudaromų sutarčių turinį ir jų sudarymo pasekmes ir siekė tokias sutartis su ieškovu sudaryti. Atsakovo siekį sudaryti su ieškovu paskolos sutartis ir jų pagrindu gauti pinigų neginčijamai patvirtina faktas, kad į sudaromas sutartis atsakovas įtraukė sąlygą dėl jam ir sutuoktinei priklausančio buto įkeitimo ieškovui kaip garanto ir net perdavė ieškovui šio buto originalius dokumentus, su reikalavimu grąžinti nei į ieškovą, nei į teismą ar kitur niekada nesikreipė. Nors šis susitarimas ir nesudarytas įstatymo reikalaujama forma, jis patvirtina atsakovo siekį įtikinti ieškovą paskolinti jam pinigų bei garantuoti skolos grąžinimą.
17. Be to, atsiliepime į priešieškinį akcentuojama, kad priešieškinyje (20 p.) nurodomos atsakovo prielaidos apie tai, kad neva tarp šalių sudarytose sutartyse ieškovo vienašališkai buvo nustatomos lupikiško dydžio palūkanos, kad, atsakovui neišgalint grąžinti vienos paskolos, jis sudarydavo su ieškovu naują susitarimą ir įsipareigodavo dėl dar didesnės skolos sumos ir pan., yra nepagrįstos. Pažymėti, kad šie atsakovo pasvarstymai neatitinka tikrovės ir yra nelogiški. Visų pirma, kaip buvo paaiškinta bylos nagrinėjimo metu ir kaip matyti iš tarp šalių sudarytų sutarčių (surašytų atsakovo ranka), sutarčių tekstą rengė būtent atsakovas, pats atsakovas asmeniškai pasirašė kiekvieną susitarimą, o bylą nagrinėjant teisme atsakovas nepateikė nė vieno logiško paaiškinimo, kodėl jis, neišgalėdamas grąžinti ieškovui jo paskolintų pinigų, sudarydavo vis naujas sutartis, papildomai skolindavosi pinigų, įsipareigodavo mokėti didesnes palūkanas ir toliau didino skolos sumą.
18. Be to, atsiliepime į priešieškinį akcentuojama, kad nepagrįstos ir priešieškinyje (21 p.) nurodytos prielaidos apie tai, kad per visą šalių paskolinių santykių laikotarpį ieškovas atsakovui paskolino tik 27 088,60 Eur, o visa kita neva yra priskaičiuotos palūkanos. Kaip buvo minėta, atsakovui skolinamos pinigų sumos buvo aiškiai nurodomos kiekvienoje sutartyje ir pinigų perdavimo atsakovui faktas patvirtinamas atsakovo parašu. Ieškinio pateikimo metu jame nurodytą 61 900 Eur sumą sudarė 55 000 Eur skola ir 6 900 Eur palūkanos. Kaip buvo minėta, atsakovas nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio priešingas išvadas, taip pat įrodymų, pagrindžiančių, kad jis sumokėjo ieškovui atsakovo priešieškinyje nurodomas sumas, neprašė kviesti liudytojų patvirtinti pinigų grąžinimo ieškovui fakto (nors yra nurodęs, kas pinigus yra perdavęs konkretiems asmenims) ir nesiėmė jokių kitų priemonių tam, kad įrodytų šiuos teiginius.
19. Be to, atsiliepime į priešieškinį akcentuojama, kad, kaip buvo paaiškinta bylos nagrinėjimo metu, ieškovo ieškiniu prašomą priteisti 61 900 Eur skolą sudarė 55 000 Eur skola ir 6 900 Eur palūkanos. Atsakovas, tiek ginčydamas ieškovo ieškinį, tiek pareikšdamas priešieškinį ir teigdamas, kad visos skolos ieškovui yra grąžintos, nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis būtų grąžinęs kokią nors dalį ieškovo jam paskolintų pinigų ar sumokėjęs palūkanas, kokią jų dalį, o ieškovas paaiškino, kad palūkanas atsakovas iš pradžių dažniausiai sumokėdavo laiku, ko negalima buvo pasakyti apie pagrindinės skolos grąžinimą. Būtent dėl to, kad iš pradžių atsakovas laiku mokėdavo palūkanas, ieškovas, atsakovui dar negrąžinus pirmesnės skolos, bet mokant palūkanas, papildomai skolino pinigų.
20. Atsiliepime į priešieškinį akcentuojama, kad byloje nebuvo nustatyta ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad 2014-10-17, 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartimis jam nebuvo perduoti skolinami pinigai ar buvo perduota mažiau, nei nurodyta minėtose sutartyse. Atsakovas, priešieškinyje teigdamas, kad jam neva nebuvo perduoti pinigai ir nustatytos lupikiškos palūkanos, nepateikė jokių logiškų argumentų, paaiškinančių tokį nesuprantamą atsakovo elgesį – pasirašymą net 13 sutarčių, kurių pagrindu atsakovas prisiėmė prievolę grąžinti net 61 900 Eur sumą ir kas mėnesį mokėti 1 500 Eur dydžio palūkanas. Priešingai, minėtų sutarčių turinys ir paties atsakovo teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai patvirtina faktą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai (šį faktą pats atsakovas patvirtino), sutartis atsakovas pasirašė pats, laisva valia, suprato pasirašomų sutarčių turinį ir savo parašu jį patvirtino.
21. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas pasisako dėl ieškinio senaties taikymo iki 2015-05-20 kapitalizuotoms mokėjimo palūkanoms priteisti ir dėl kapitalizuotų ir į 2019-09-28 paskolos sutartį įtrauktų mokėjimo palūkanų sumų mažinimo.
22. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas paaiškino, kad pasirašant kiekvieną sutartį buvo skolinamos papildomos lėšos atsakovo verslui. Atsakovo teiginius paneigia skaičiavimas, pagal kurį, pvz., pagal 2014 m. spalio 17 d. sutartį atsakovui paskolinta 14 493 Eur, o po pusmečio – 22 493,00 Eur. Palūkanos tokiu atveju sudarytų tik 5 000 Eur. Buvo skolinami papildomi pinigai. Atsakovas nėra silpnesnioji šalis, jis yra 17 metų jaunesnis už ieškovą, turintis teisinį išsilavinimą. Akcentuojama sandorių forma, tačiau jų sudarymo dieną formos reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsakovas vystė veiklą, jam buvo reikalingi pinigai, net sutiko įkeisti butą, tačiau suklastojo savo sutuoktinės parašą. Ieškovas skolino papildomai, o palūkanos buvo daugiau drausminimo priemonė, nes jis tik sakydavo, kad skaičiuos palūkanas. Teiginiai apie palūkanų kapitalizaciją yra tik atsakovo gynybinė pozicija. Palūkanų dydį nustatė pats atsakovas, sutartys atsakovas rašė pats. Ieškovas turi visus atsakovo skolos dokumentų originalus.
23. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo argumentai yra išdėstyti priešieškinyje. Ieškovas yra buvęs bankininkas. Sutartys turėjo būti sudarytos notarine forma, jeigu būtų buvę skolinamos naujos sumos. Ieškovas neįrodė, jog jis turėjo galimybę paskolinti atsakovui didelę pinigų sumą, nes byloje įrodyta, kad kitam asmeniui paskolino 49 000 Eur. Atsakovas negalėjo siūlyti tokio didelio palūkanų dydžio, ieškovas grasino kreiptis į teismą, o jis neturėjo galimybės atiduoti pirminės skolos. Sutarčių tekstus atsakovas perrašydavo iš ieškovo paruoštų. Atsakovo skola yra 27 088 Eur, o kapitalizuotos palūkanos – 34 811 Eur. Didelė tikimybė, kad atsakovo sutuoktinės parašą suklastojo pats ieškovas, nes dokumentai buvo pas ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
24. 2014 m. birželio 17 d. tarp E. M. ir R. P. buvo pasirašyta skolos sutartis, pagal kurią E. M. paskolino R. P. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) iki 2014 m. gruodžio 17 d., o R. P. įsipareigojo kas mėnesį iki 17 d. mokėti 2 000 Lt (579,24 Eur) palūkanas. R. P. šioje sutartyje patvirtino, kad 30 000 Lt (8 688,60 Eur) gavo 2014 m. birželio 17 d.
25. Vėlesnėje, t. y. 2014 m. spalio 17 d., skolos sutartyje nurodyta, kad E. M. skolina 50 000 Lt (14 493 Eur), o R. P. įsipareigoja kas mėnesį iki 17 d. mokėti 900 Eur palūkanas, o negrąžinęs paskolos iki 2015 m. birželio 17 d., moka 1 proc. netesybas už kiekvieną uždelstą dieną – po 500 Lt (145 Eur).
26. Tarp šalių 2015 m. kovo 17 d. buvo pasirašyta dar viena skolos sutartis, pagal ją E. M. paskolino R. P. 22 493 Eur iki 2015 m. rugsėjo 17 d., o R. P. įsipareigojo kas mėnesį iki 17 d. sumokėti 1 100 Eur palūkanas. Šioje sutartyje nurodyta, kad R. P. pinigus gavo prieš pasirašant sutartį.
27. R. P. 2015 m. spalio 10 d. pasirašė priedą prie 2015 m. kovo 17 d. sutarties, pagal jį jis skolinosi dar 4 000 Eur iki 2015 m. liepos 31 d. ir už tai įsipareigojo sumokėti 300 Eur.
28. Taip pat į bylą yra pateikta 2015 m. rugsėjo 17 d. skolos sutartis, kurioje nurodyta, kad E. M. skolino R. P. 30 000 Eur iki 2016 m. kovo 17 d., o R. P. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 17 d. mokėti 1 000 Eur palūkanas. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad R. P. 30 000 Eur gavo prieš pasirašant sutartį; užstatas – butas (duomenys neskelbtini).
29. Dar vieną paskolos sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu E. M. ir R. P. pasirašė 2016 m. gegužės 17 d. Joje nurodoma, kad E. M. skolina R. P. 30 000 Eur iki 2017 m. gegužės 17 d., o sutarties 2 punkte patvirtinama, kad R. P. jam skolinamus 30 000 Eur gavo prieš pasirašant šią sutartį. R. P. įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 17 d. mokėti 3,5 proc. palūkanų už jam suteiktą paskolą, t. y. po 1 050 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
30. Analogiškos nuostatos yra užfiksuotos ir vėlesnėje 2017 m. gegužės 17 d. sudarytoje paskolos sutartyje su nekilnojamo turto įkeitimu, jos 1 punkte nurodyta, kad E. M. skolina R. P. 30 000 Eur iki 2018 m. gegužės 17 d., o 2 punkte nurodyta, kad R. P. jam skolinamus 30 000 Eur gavo prieš pasirašant sutartį. Pagal šios sutarties 7 punktą R. P. įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 17 d. mokėti 3,5 proc. palūkanas už jam suteiktą paskolą, t. y. po 1 050 Eur.
31. Šalių 2017 m. gruodžio 22 d. pasirašytame priede prie 2017 m. gegužės 17 d. sutarties nurodyta, kad R. P. papildomai skolinasi gamybinėms reikmėms 11 400 Eur; paskola beprocentė. R. P. nurodė, kad paskolą grąžins dalimis iki 2018 m. gegužės 17 d. Likusi paskolos dalis, jei iki 2018 m. gegužės 17 d. jos neišmokės, bus pridėta prie pagrindinės paskolos, t. y. prie 30 000 Eur, ir bus apmokestinama pagal 2017 m. gegužės 17 d. sutartį (kai bus atnaujinama 2017 m. gegužės 17 d. sutartis). R. P. joje patvirtino, kad 11 400 Eur gavo prieš pasirašant sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
32. Šalių sudarytoje 2018 m. gegužės 17 d. paskolos sutartyje su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu yra nurodyta, kad E. M. skolina R. P. 41 000 Eur (ranka ištaisyta į 41 400 Eur) iki 2019 m. gegužės 17 d., kuriuos R. P. gavo prieš pasirašant šią sutartį.
33. R. P. 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė papildymą prie 2018 m. gegužės 17 d. sutarties, jame nurodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. iš E. M. gamybiniams poreikiams gavo 7 000 Eur ir ši suma pridedama prie pagrindinės sutarties sumos. Visa paskolos suma sudaro 48 000 Eur.
34. R. P. 2019 m. balandžio 30 d. pasirašė priedą prie 2018 m. gegužės 17 d. sutarties, o 2019 m. rugsėjo 28 d. pasirašė dar vieną priedą prie šios 2018 m. gegužės 17 d. sutarties, juo prašė E. M. paruošti atnaujintą sutartį, kurios suma būtų 61 900 Eur.
35. Šalys 2019 m. rugsėjo 28 d. pasirašė paskolos sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu (toliau – ir ginčo sutartis), joje nurodyta, kad E. M. skolina 61 900 Eur iki 2020 m. gegužės 17 d.
36. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad atsakovo skola yra 27 088 Eur, o kapitalizuotos palūkanos – 34 811 Eur.
37. Ieškovo ieškiniu prašomą priteisti 61 900 Eur skolą sudaro 55 000 Eur skola ir 6 900 Eur palūkanos.
38. Atsakovas nurodo, kad mokėjimo palūkanų forma yra sumokėjęs ieškovui ne mažesnę nei 36 900 Eur sumą, rašytinių bei kitų įrodymų dėl šių palūkanų sumokėjimo neturi.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
39. Byloje nustatyta, kad šalys neturi rašytinių bei kitų įrodymų dėl pinigų perdavimo viena kitai.
40. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui pinigines lėšas tik pagal 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutartį (30 000 Lt arba 8 688,60 Eur), pagal 2017 m. gruodžio 22 d. priedą prie 2017 m. gegužės 17 d. paskolos sutarties (11 400 Eur) ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. papildymą prie 2018 m. gegužės 17 d. sutarties (7 000 Eur). Taigi, iš viso iki 2019 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutarties pasirašymo ieškovas buvo paskolinęs (faktiškai perdavęs) atsakovui 27 088,60 Eur (8 688,60 Eur + 11 400 Eur + 7 000 Eur).
41. Atsakovas nurodo, kad prieš 2019 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutarties pasirašymą buvo perduota tik 27 088,60 Eur dalis viso 2019 m. gegužės 18 d. paskolos sutarties dalyko. Visą kitą (34 811,40 Eur) sumą sudarė pagal ankstesnes sutartis priskaičiuotos mokėjimo palūkanos.
42. Atsakovas nurodo, kad mokėjimo palūkanų forma yra sumokėjęs ieškovui 36 900 Eur sumą.
43. Ieškovo ieškiniu prašomą priteisti 61 900 Eur skolą sudaro 55 000 Eur skola ir 6 900 Eur palūkanos.
44. Šalys rašytinių bei kitų įrodymų dėl skolinamų pinigų perdavimo ir palūkanų sumokėjimo neturi.
Žemesnės instancijos teismas
45. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutarties 23 p. konstatavo, kad santykiai tarp šalių atsirado 2014-06-17 paskolos sutarties pagrindu, o vėlesnėmis paskolos sutartimis bei jų priedais 2014-06-17 paskolos sutarties sąlygos buvo tik iš dalies modifikuojamos, t. y. kas kartą pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas, didinama paskolos sutarties suma kapitalizuojant susikaupusias palūkanas, t. y. sukauptas mokėtinas palūkanas įtraukiant į pagrindinę skolą, todėl visos pasirašytos paskolų sutarys ir jų priedai tapo vienu skolinimosi procesu.
Dėl priešieškinio
46. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022-06-09 nutartyje išdėstytomis išvadomis, atsakovas prašo teismo pripažinti nesudarytomis 2014-10-17, 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartis, kadangi jų pagrindu ieškovas neperdavė jose nurodytų pinigų sumų atsakovo nuosavybėn ir neatsirado atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 61 900 Eur negautą paskolą. Tokį reikalavimą atsakovas iš esmės grindžia Lietuvos apeliacinio teismo išvada apie tai, kad paskoliniai santykiai tarp šalių atsirado 2014-06-17 paskolos sutarties pagrindu, o vėlesnėmis sutartimis bei jų priedais šios paskolos sutarties sąlygos buvo iš dalies modifikuojamos, t. y. kas kartą pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas, didinama paskolos sutarties suma papildomai skolinant, keičiamas palūkanų dydis (norma), sukauptos mokėtinos palūkanos įtraukiamos į pagrindinę skolą, pasirūpinama negrąžintos paskolos užtikrinimo priemonėmis.
47. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-06-09 nutarties 40 p. nurodė, kad byloje liko neįvertintos aplinkybės, kokią grynųjų pinigų sumą, kokio dydžio mokėjimais ir kuriuo konkrečiu momentu, atsižvelgiant į ne vieną buvusį paskolos sutarties pakeitimą, ieškovas faktiškai yra perdavęs atsakovui kaip paskolos dalyką; byloje taip pat nebuvo įvertinta, kokią dalį ieškiniu prašomos priteisti 61 900 Eur paskolos sumos sudarė šalių sutarimu kapitalizuotos palūkanos, nepasisakė dėl palūkanų dydžio, yra ar nėra pagrindas jas mažinti; jeigu yra pagrindas vertinti palūkanų dydį, ar paskolos sutartyje numatyta palūkanų norma nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, neprieštaravo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, viešajai tvarkai, ką savo atsikirtimuose į ieškinį akcentavo atsakovas, nepasisakė ir dėl atsakovo pozicijos, susijusios su sutarties nesudarymu (paskolos dalyko neperdavimu ar dalies paskolos sumos grąžinimu) ir nepateikė dėl visų šių aplinkybių teisinio vertinimo (2022-06-09 nutarties 40 p.).
48. Bylą nagrinėjant iš naujo nustatyta, kad šalys rašytinių bei kitų įrodymų dėl skolinamų pinigų perdavimo ir palūkanų sumokėjimo neturi, todėl teismas vadovaujasi jau konstatuotomis Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 23 punkte aplinkybėmis, jog santykiai tarp šalių atsirado 2014-06-17 paskolos sutarties pagrindu, o vėlesnėmis paskolos sutartimis bei jų priedais 2014-06-17 paskolos sutarties sąlygos buvo tik iš dalies modifikuojamos, t. y. kas kartą pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas, didinama paskolos sutarties suma kapitalizuojant susikaupusias palūkanas, t. y. sukauptas mokėtinas palūkanas įtraukiant į pagrindinę skolą, todėl visos pasirašytos paskolų sutarys ir jų priedai tapo vienu skolinimosi procesu, ir atsakovo paaiškinimu pripažintomis aplinkybėmis. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį bei teismo posėdyje nurodo, jog atsakovo skolą sudarė 55 000 Eur skola ir 6 900 Eur palūkanos. Ieškovas jokio rašytinio įrodymo dėl šios skolos sumos perdavimo nepateikė ir nenurodė perduotos atsakovui pinigų sumos pagal kiekvieną sutartį bei kapitalizuotų palūkanų dydžio.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012 yra išaiškinęs, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo sudaryta šalių paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).
50.1. Atsakovas nurodo, jog, jam neišgalint grąžinti 2014-06-17 gautos 30 000 Lt (8 688,60 Eur) paskolos ir neįstengus mokėti 2014-06-17 skolos sutartimi nustatytų palūkanų, po 4 mėnesių šalys sudarė 2014-10-17 skolos sutartį, kuria ieškovas papildomai atsakovui piniginių lėšų neperdavė, tačiau nesumokėtomis palūkanomis ir delspinigiais pagal 2014-06-17 skolos sutartį atsakovo skolos sumą padidino kapitalizuotomis palūkanomis ir netesybomis iki 50 000 Lt (14 493 Eur), paskolos grąžinimo terminą paliko 2015-06-17.
50.2. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį įrodinėdamas, kad jis faktiškai pinigų ar daiktų pagal sutartį negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje. Paskolos gavėjo teisė ginčyti paskolos sutartį visą ar iš dalies įtvirtinta CK 6.875 straipsnio normose. Įrodžius, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).
50.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodytą praktika).
50.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
50.5. Įvertinus atsakovo paaiškinimą bei paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotą aplinkybę, jog santykiai tarp šalių atsirado 2014-06-17 paskolos sutarties pagrindu, o vėlesnėmis paskolos sutartimis bei jų priedais 2014-06-17 paskolos sutarties sąlygos buvo tik iš dalies modifikuojamos, t. y. kas kartą pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas, didinama paskolos sutarties suma kapitalizuojant susikaupusias palūkanas, darytina išvada, jog šioje paskolos sutartyje kapitalizuotos palūkanos sudarė 23 16,96 Eur (8 000 Lt), apskaičiuotos iki 2014-10-17, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta, jog atsakovas 2014 m. birželio 17 d. sutarties iki joje nustatyto termino neįvykdė, o šios sutarties 2 punkte buvo numatytos 2 000 Lt palūkanų mokėjimas. Byloje nustatyta, jog nesuėjus 2014-06-17 sutarties įvykdymo terminui buvo sudaryta 2014-10-17 sutartis, kurios 2 punkte numatytas 900 Eur palūkanų dydis, palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo sutarties termino pasibaigimo. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog paminėtas 2 000 Lt palūkanų dydis buvo įtrauktas į ginčo sutarties 50 000 Lt ( 14 481 Eur) sumą, nurodytą kaip gautą, todėl darytina išvada, jog iš 50 000 Lt paskolos sumos 3 475,44 Eur (12 000 Lt) buvo kapitalizuotos palūkanos.
50.6. Šios paskolos sutarties 4 p. užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, padarant atitinkamą įrašą ,,pinigus gavau“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vien žodžio „pasiskolinu“, kuris šioje byloje gramatiškai reiškia esamąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, bet ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).
50.7. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovas atsakovui pagal 2014 m. spalio 17 d. sutartį perdavė 11 006 Eur, o 3 475,44 Eur (12 000 Lt) sudarė kapitalizuotos palūkanos, todėl ši priešieškinio dalis atmestina.
51. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 6.871 str. 4 d. nauja redakcija, kuri numatė, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, todėl priešieškinio dalis dėl 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutarčių tenkintina, nes ieškovas įrodinėja, jog pagal šias sutartis atsakovui pinigus perdavė grynaisiais pinigais.
52. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad paskolos sumos pagal šias sutartis viršija 3 000 Eur sumą, pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartys turėjo būti sudarytos notarine forma. Sudarant ginčijamus sandorius nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos.
53. Priešieškiniu atsakovas prašo šias sutartis laikyti nesudarytomis, nes pinigai pagal šias sutartis nebuvo perduoti, todėl šioje byloje ieškovui nepateikus įrodymų dėl pinigų perdavimo ir esant įrodytiems ginčo sandorių formos trūkumams ši priešieškinio dalis tenkintina ir 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartys pripažintinos nesudarytomis. Teismui šioje byloje nėra pagrindo ex officio konstatuoti ginčo sandorių niekiniais, nes atsakovas juos prašo laikyti nesudarytais ir tai yra šios nutarties 49 p. numatytas atsakovo teisių gynimo būdas šios kategorijos byloje.
54. Atsakovas prašo pripažinti negaliojančiomis šias sutartis su visais jų priedais, tačiau pripažįsta, jog pinigus gavo pagal 2017 m. gruodžio 22 d. priedą prie 2017 m. gegužės 17 d. paskolos sutarties (11 400 Eur) ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. papildymą prie 2018 m. gegužės 17 d. sutarties (7 000 Eur), todėl ši priešieškinio dalis atmestina.
55. Atsakovas priešieškiniu prašo konstatuoti, kad jo prievolė ieškovui pagal nesudarytas sutartis yra įvykdyta, tačiau prievolė pagal nesudarytas sutartis negali atsirasti, todėl ir nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo prievolė pagal jo nurodomas priešieškinyje sutartis yra įvykdyta.
Dėl ieškinio
56. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui pinigines lėšas tik pagal 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutartį (30 000 Lt arba 8 688,60 Eur), pagal 2017 m. gruodžio 22 d. priedą prie 2017 m. gegužės 17 d. paskolos sutarties (11 400 Eur) ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. papildymą prie 2018 m. gegužės 17 d. sutarties (7 000 Eur). Taigi, iš viso iki 2019 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutarties pasirašymo ieškovas buvo paskolinęs (faktiškai perdavęs) atsakovui 27 088,60 Eur (8 688,60 Eur + 11 400 Eur + 7 000 Eur).
57. Jokių kitų įrodymų dėl pinigų perdavimo atsakovui byloje nėra, nes 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartys laikytinos nesudarytomis, todėl tenkinti ieškovo ieškinio dėl visos jo nurodomos 55 000 Eur skolos sumos nėra teisinio pagrindo.
58. Todėl, sistemiškai aiškinant CK 6.870 str. ir 6.871 str. bei teismų praktikoje nustatytas taisykles, darytina išvada, jog jeigu paskolos sutartyje nėra paskolos gavėjo patvirtinimo apie pinigų gavimą, reikalingas rašytinis dokumentas dėl jų perdavimo paskolos gavėjui ir šią aplinkybę privalo įrodyti paskolos davėjas, t. y. ieškovas.
59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria paskolos davėjas perduoda kitos šalies paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi paskolos sutartis yra realinė sutartis, nes šalių teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda ne nuo susitarimo momento, o nuo pinigų perdavimo momento. Paskolos sutarties priskyrimas realinei reiškia, kad nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama šalių suderinta valia, tačiau būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas paskolos gavėjui. Tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, sutartis nebus sudaryta.
60. Atsakovas nurodo, jog jis mokėjimo palūkanų forma yra sumokėjęs ieškovui 36 900 Eur sumą, jokių kitų įrodymų dėl 27 088,60 Eur paskolos dalies ir dėl 11 006 Eur pagal 2014 m. spalio 17 d. sutartį grąžinimo byloje nėra.
61. Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
62. Ieškovas turi 2014 m. birželio 17 d. paskolos sutarties (30 000 Lt arba 8 688,60 Eur), 2017 m. gruodžio 22 d. priedo prie 2017 m. gegužės 17 d. paskolos sutarties (11 400 Eur) ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. papildymo prie 2018 m. gegužės 17 d. sutarties originalus. Pažymėtina, kad skolos dokumento buvimas pas skolininką paprastai reiškia, kad jis grąžino skolą, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta (CK 6.65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015, 2008 m. gruodžio 9 d. civilinė byla Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.).
63. Iš atsakovo ieškovui priteistina 27 088,60 Eur paskolos dalis ir 11 006 Eur suma, perduota pagal 2014 m. spalio 17 d. sutartį, iš viso 38 094,60 Eur negrąžintos skolos sumos.
64. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o 2 d. numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos.
Dėl palūkanų
65. Ieškovas atsiliepimo į priešieškinį 10 punkte nurodė, kad dažniausiai atsakovas mokėjo palūkanas tinkamai ar bent sumokėdavo didžiąją jų dalį, tačiau teigia, kad po 2019-09-28 sutarties sudarymo atsakovas visiškai nustojo mokėti palūkanas ir kad nėra grąžinęs jam paskolos sumos.
66. Be to, ieškovas nurodo, jog visos atsakovo iki 2015 m. mokėtos įmokos pirmiausia buvo įskaitomos susikaupusioms palūkanoms dengti, tą nurodo ir pats atsakovas priešieškinyje, o į vėlesnius šalių susitarimus buvo įtraukiamos negrąžintos paskolos sumos ir papildomai paskolinamos pinigų sumos, o į 2019-09-29 sutartį buvo įtraukta 55 000 Eur skola ir 6 900 Eur palūkanos, todėl darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl palūkanų grindžiamas nesudaryta 2019 m. rugsėjo 29 d. sutartimi, todėl ši ieškinio dalis atmestina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
68. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo ieškinys patenkintas 61,54 procento, o priešieškinys – 85,11 procento, atsakovui reiškiant priešieškinį dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis (ginčijant ieškiniu prašomą priteisti 73 900 Eur sumą, atsakovui buvo priteista 11 006 Eur).
69. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas E. M. byloje patyrė 1 811,60 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai.
70. Atsakovas R. P. pateikė įrodymus apie byloje patirtas 4 500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, apeliacinio skundo, priešieškinio parengimą, 388,92 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 1 154 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 1 534 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį išlaidas, iš viso atsakovas patyrė 7 577 Eur.
71. Atsakovo sumokėtos sumos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis.
72. Įvertinus ieškovui iš atsakovo R. P. priteistą sumą, konstatuotina, kad ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinta 61,4 procento ieškinio, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 112,32 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
73. Įvertinus tai, kad priešieškinis patenkintas 85,11 procento, atsakovui iš ieškovo priteistina 6 448,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo E. M. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies:
priteisti iš atsakovo R. P. ieškovui E. M. 38 094,60 Eur negrąžintą skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 38 094,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovo R. P. priešieškinį E. M. tenkinti iš dalies ir pripažinti nesudarytomis 2015-03-17, 2015-09-17, 2016-05-17, 2017-05-17, 2018-05-17 ir 2019-09-28 paskolos sutartis su visais jų priedais ir papildymais, išskyrus 2017 m. gruodžio 22 d. priedą prie 2017 m. gegužės 17 d. paskolos sutarties dėl 11 400 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. papildymą prie 2018 m. gegužės 17 d. sutarties dėl 7 000 Eur.
Kitas priešieškinio dalis atmesti.
Ieškovui E. M. priteisti iš atsakovo R. P. 1 112,32 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui R. P. iš ieškovo E. M. priteisti 6 448,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.