Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Kenstavičui,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinių atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama filialo Lietuvoje, atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų: jis, dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoju, pagal Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-152, 17.1 punktą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-8, 66 punktą, privalėdamas būti rūpestingas, atidus ir paslaugus, darbuotojams draudžiama nerūpestingai, nekokybiškai ir aplaidžiai atlikti savo pareigas, veždamas keleivius 114 autobuso maršrutu, 2020 m. kovo 19 d. apie 11.20 val., sustojęs ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad visi keleiviai išlipo, uždarė autobuso duris, kurios prispaudė išlipančios nukentėjusiosios R. F. koją, dėl to ši griuvo ant žemės bei patyrė dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžį, taip jis, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. F. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Pabrėžtina, jog įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2011, 2K-165-697/2019).

Kiek tai susiję su nukentėjusiosios parodymais, juos vienais ar kitais aspektais patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kurie nagrinėjamu atveju pripažintini netiesioginiais įrodymais. Tai, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2020 m. kovo 19 d. apie 11.20 val. maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto vairuotojo J. B. 2020 m. kovo mėn. darbo grafiko, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 3 d. rašto ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2020 m. kovo 19 d. autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. TR/S-20-68 duomenys (t. 1, b. l. 45, 58). Tai, jog autobuso minėtu laiku negalėjo vairuoti joks kitas vairuotojas, patvirtino tiek pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad jo praktikoje nebūna taip, kad jo pamainos metu jis prašytų, kad kažkas kitas pavairuotų už jį ar jis pavairuotų už kažką autobusą ne savo pamainos metu, tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 3 d. rašto, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2020 m. kovo 19 d. autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo, E. M. 2020 m. kovo mėn. darbo grafiko duomenys, iš kurių matyti, kad vairuotojas P. M. autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo antrą pamainą 2020 m. kovo 19 d. nuo 14.34 val. ir dirbo iki 23.02 val., vairuotojas E. M. apskritai vairavo kitą autobusą – autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28, 58). Tai, jog E. M. 2020 m. kovo 19 d. negalėjo vairuoti kaltinamojo vairuoto autobuso patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Be to, liudytoja K. S. nurodė, kad jų įmonė galėjo sumaišyti pateikdama duomenis apie vairuotojus, nes nebuvo aiškios tvarkos, kaip tokia informacija teikiama, ją surašydavo administratorė, direktorius pasirašydamas netikrindavo, be to, stotelių pavadinimai abiejose gatvių pusėse yra tokie patys, galbūt dėl to galėjo būti supainiotos stotelių pusės ir pateiktas kito vairuotojo vardas ir pavardė.

Tai, jog nukentėjusioji nagrinėjamo įvykio metu važiavo kaltinamojo vairuotu autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), kad į minėtą autobusą įlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje, bilietą pasižymėjo prie komposterio ir išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, bet ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto grafiko, 2020 m. liepos 7 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateiktos informacijos, 2021 m. kovo 23 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašto, (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 2021-S1-0425, 2021 m. balandžio 22 d. 17.40 val. (duomenys neskelbtini) el. laiško duomenys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) maršruto autobusas Nr. (duomenys neskelbtini) stotelėje sustoja 11.07 val., (duomenys neskelbtini) stotelėje – 11.18 val., į (duomenys neskelbtini) stotelę atvyko 11 val. 6 min. 46 s, į (duomenys neskelbtini) stotelę atvyko 11 val. 17 min 47 s. 2020 m. kovo 19 d. nuo 10.36 val. iki 11.38 val. autobuse Nr. (duomenys neskelbtini) komposteriu buvo aktyvintas bilietas tik vienoje Vilniečio kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis buvo aktyvintas 2020 m. kovo 19 d. 11.07 val., t. y. būtent (duomenys neskelbtini) stotelėje. Teisiamojo posėdžio metu tarp nukentėjusiosios teismui pateiktų jos turimų Vilniečio kortelių yra ir kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ir atitinka (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, t. y. kad bilietas prie komposterio buvo aktyvintas būtent Vilniečio kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat nurodė, kad minėta Vilniečio kortelė visuomet pildoma ,,Narvesen“ spaudos kioskuose, atsiskaitoma grynais pinigais, internetinėje savitarnoje jos duomenys nėra registruoti, o tai atitinka nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu, t. y. kad savo Vilniečio kortelę pildo tik kioskuose (t. 1, b. l. 46, 61, t. 2, b. 15, 48, 118).

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tiek kaltinamojo parodymus, jog nagrinėjamo įvykio metu tik jis vairavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusiosios parodymus, kad ji minėtu autobusu važiavo.

Tai, jog 2020 m. kovo 19 d. apie 11.20 val. 114 maršruto autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo veikiančios ir tinkamai funkcionavo, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, kad ji, važiuodama minėtu autobusu, kiek matė, nieko įtartino dėl durų nepastebėjo, kaltinamojo parodymai, kad minėto autobuso durų gedimų jam nėra pasitaikę, bet ir 2021 m. birželio 7 d. el. paštu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, jog 2020 m. kovo mėn. paraiškos dėl autobuso durų nėra, gedimų dėl autobuso durų nefiksuota, 2020 m. kovo 16 d. (kelios dienos prieš įvykį) darytas autobuso aptarnavimas, galinių ir priekinių durų saugumo funkcija buvo patikrinta, priekaištų nebuvo (t. 2, b. l. 95-100). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) durys atsidaro ir užsidaro vairuotojui paspaudus mygtuką, taigi, durys automatiškai pačios neužsidaro/neatsidaro, tam reikalingas vairuotojo įsikišimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra būdingi griuvimui, o tai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog jai autobuso durimis prispaudus koją, jį parkrito ir susilaužė ranką (t. 1, b. l. 101-103).

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje, vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji iškart po įvykio, t. y. 2020 m. kovo 19 d. 11 val. 22 min 26 s, paskambino į BPC, nurodydama, jog jai lipant iš autobuso prispaudė koją, ji nugriuvo ir dėl to galbūt susilaužė ranką, netrukus – 11.34 val. atvyko greitoji pagalba, kurios darbuotojams ji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tokias pat aplinkybes ji nurodė ir 2020 m. kovo 20 d. rašytiniame savo pareiškime policijos komisariatui. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi ji buvo apklausiama teisme prisiekusi ir įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Teismas nenustatė, jog nukentėjusioji veiktų priešingai kaltinamojo interesams, siektų jį apkalbėti; tai patvirtina ir pačios nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ji negalinti tiksliai apibūdinti vairuotojo, vairavusio minėtą autobusą, ji negalinti tvirtinti, kad būtent kaltinamasis vairavo autobusą, nes vairuotojas buvo išlipęs labai trumpai ir ji jį matė tik iš toli. Tai rodo, jog nukentėjusioji nėra konkrečiai priešiškai nusiteikusi būtent prieš kaltinamąjį J. B.. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja ar, kaip nurodo kaltinamasis, jog ji nukrito kažkur kitur ir dabar siekia apkaltinti autobuso vairuotoją, dar ir dėl to, jog nukentėjusioji netrukus po įvykio skambino į BPC nurodydama įvykio aplinkybes. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji tokią versiją (kad ją neva prispaudė autobuso durys ir ji nukrito) būtų išsigalvojusi, taip pat kad ją būtų taip greitai sugalvojusi ir skambinusi į BPC, juolab, kai nukentėjusioji buvo parkritusi, jai padėjo atsikelti kita moteris, nuvalė jos rūbus, ji negalėjo pajudinti rankos ir jautė skausmą, t. y. nukentėjusioji buvo atsidūrusi tokioje stresinėje ir netikėtoje situacijoje, kai tikėtina, jog pirmiausia tokiam asmeniui rūpėtų ne versijų išsigalvojimas ir kitų asmenų apkaltinimas, o pagalbos prašymasis ir medikų kvietimas, ką nukentėjusioji ir padarė. Be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tokių įvykių ji anksčiau nėra turėjusi, taip pat pagal LITEKO duomenis nukentėjusioji, kaip teismų proceso dalyvė, yra tik šioje baudžiamojoje byloje ir kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo liudytoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nė karto kategoriškai neįvardijo, kad atpažįsta vieną ar kitą asmenį kaip minėtą autobusą vairavusį vairuotoją: ikiteisminio tyrimo asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ji nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų pagal veido bruožus jai panašiausias vyras yra nuotraukoje Nr. 5 (E. M.), tik buvo ilgi ir susitaršę plaukai, o kito atpažinimo metu iš pateiktų nuotraukų neišsirinko asmens, kuris būtų panašus pagal veido bruožus ir plaukus į autobuso vairuotoją (t. 1, b. l. 123-129). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad apskritai nepamena, kaip atrodė vairuotojas; tik pamena, kad buvo žili išsidraikę, peraugę plaukai, maždaug iki ausų, bet tiksliai neatsimena; neatsimena, ar vairuotojas buvo su akiniais, nepamena, ar vairuotojas buvo su ūsais; vairuotojas buvo su striuke, gal kažkokios chaki spalvos, neaukštas, maždaug tokio ūgio kaip kaltinamasis; jo išskirtinių bruožų neatsimena, į veidą vairuotojui nežiūrėjo; nežiūrėjo, ar vairuotojas praplikęs, ar ne. Neįsidėmėjo to, tik pastebėjo, kad jis netvarkingas ir tiek. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog tai logiškai paaiškinama – visų pirma, vairuotojas buvo išlipęs labai trumpam, visų antra, kaip minėta, tokioje situacijoje, kokioje buvo atsidūrusi nukentėjusioji, asmens koncentracija yra nukreipta į patį įvykį, patirtus sužalojimus, skausmą ir pan., dėl ko kitos įvykio detalės nukentėjusiajam tampa ne tokios svarbios ar ne taip gerai įsimintinos. Tačiau tai nereiškia, jog apskritai nukentėjusiosios parodymai apie nagrinėjamą įvykį yra nepatikimi, kaip minėta, jos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, kurie yra tarpusavyje susiję vientisa logine grandine.

Kaltinamojo J. B. versiją, jog jo vairuotojo praktikoje tokio įvykio, kad jis autobuso durimis būtų prispaudęs keleivį, teismas laiko gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ši jo versija yra paneigta pirmiau minėtų byloje surinktų įrodymų visuma.

Šioje baudžiamojoje byloje analizuojamu atveju BK 139 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį nagrinėjamo įvykio atveju atskleidžia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V-8, Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-152.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. J. B. padarytų veiksmų pobūdis patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsargiai, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-152, 17.1 punktą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-8, 66 punktą, J. B. pagal aplinkybes bei savo patirtį ir išsilavinimą, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali būti sužalotas žmogus, tačiau to nenumatė. Byloje nustatyta, kad dar nespėjus išlipti nukentėjusiajai iš autobuso, vairuotojas staiga uždarė duris, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. J. B. turėjo numatyti, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti vienokie ar kitokie padariniai, todėl privalėjo būti rūpestingas ir atidus, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus keleiviams ir duris uždaryti tik tada, kai tai daryti saugu.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. B. padarė vieną neatsargią (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. B. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 181), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 182), dirba (t. 1, b. l. 179). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 139 straipsnio 1 dalyje straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą J. B. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausią bausmės rūšių – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, parenkant jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, minimaliai ribai – 30 MGL, t. y. 1500 Eur dydžio baudą.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusioji R. F. pareiškė civilinius ieškinius byloje.

Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad draudimo apsauga galioja tik apdraustai transporto priemonei dalyvaujant eismo įvykyje ir atlyginama tokio eismo įvykio padaryta turtinė ir neturtinė žala. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad buvo eismo įvykis, civilinis atsakovas nėra gavęs jokio pranešimo apie draudiminį įvykį ir jokios žalos bylos neadministruoja. Byloje nagrinėjamas įvykis nebuvo fiksuotas kaip eismo įvykis, todėl pagal draudimo sutartį nėra laikomas draudiminiu įvykiu. Dėl to civiliniam atsakovui kaip draudikui nekyla pareiga atlyginti nukentėjusiosios reiškiamo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 51-52).

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) veikiantis per Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra banko dukterinė bendrovė. Lizingas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą dėl mikroautobusų subnuomos. Bankas ir Lizingas dėl pareikštų civilinių ieškinių neprieštarauja (t. 2, b. l. 65-68).

Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. B. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nuo 2018 m. gegužės 28 d. ir būtent dėl jo kaltės, pažeidus Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-152, 17.1 punktą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-8, 66 punktą, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. F. sveikata. Taigi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip kaltinamojo J. B. darbdavys, privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje.

Teismas civiliniais atsakovais šioje byloje įtraukė (duomenys neskelbtini) filialą Lietuvoje, kuri vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė minėtą transporto priemonę, bei (duomenys neskelbtini) veikiantį per Lietuvos skyrių, kuriai priklauso transporto priemonė. Visų pirma, pažymėtina, jog pagal draudėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir draudiko (duomenys neskelbtini) filialą Lietuvoje draudimo liudijimą matyti, kad draudimo apsauga galioja tik apdraustai transporto priemonei dalyvaujant eismo įvykyje ir tik tada atlyginama tokio eismo įvykio padaryta turtinė ir neturtinė žala. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 19 d. įvykis nėra eismo įvykis Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme (eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas), nes kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką jo valdomai transporto priemonei stovint, o ne judant. Visų antra, nors (duomenys neskelbtini) veikiantis per Lietuvos skyrių, yra transporto priemonės savininkė, tačiau banko dukterinė bendrovė (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą dėl mikroautobusų subnuomos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šie civiliniai atsakovai už kaltinamojo padarytą žalą nėra atsakingi.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji R. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 121). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta 600 Eur turtinė žala, t. y. netektos pajamos, nes negalėjo dirbti, jai nedarbingumas buvo apmokėtas tik 60 proc., 900 Eur yra moralinė žala.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Nukentėjusioji sieja jai turtinės žalos padarymą su darbo užmokesčio praradimu. Tai, kad negautos pajamos yra laikomos turtine žala ir priteisiamos, pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo, nukentėjusiosios pateiktos pažymos ir sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 80-85, 115-117) matyti, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga nuo 2020 m. kovo 21 d. iki birželio 22 d., jai buvo išmokėta iš viso 1309,71 Eur ligos išmoka. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad iš viso nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. jai buvo išmokėta 5768,07 Eur atlyginimo (t. 2, b. l. 115). Iš 5768,07 Eur atėmus R. F. gautą atlyginimą 2020 m. sausio mėn. (šį mėnesį ji sirgo, tad nedirbo visą darbo laiką), kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn. (nukentėjusioji buvo nedarbinga dėl nagrinėjamo byloje įvykio ir nedirbo arba dirbo ne visą mėnesį), iš viso išeina, kad nukentėjusioji per mėnesį, kai nesirgo, gaudavo vidutiniškai 648,89 Eur (4542,25 Eur padalijus iš 7 mėn.). Taigi darytina išvada, kad nukentėjusioji dėl byloje nagrinėjamo įvykio sukelto nedarbingumo negavo 2020 m. kovo mėn. 197,53 Eur (648,89 – 451,36); balandžio ir gegužės mėn. negavo 1297,78 Eur (648,89 Eur x 2 – 0); birželio mėn. negavo 462,99 Eur (648,89 – 185,90). Taigi, nukentėjusioji iš viso negavo 1958,30 Eur pajamų. Kita vertus, nukentėjusiajai buvo išmokėta iš viso 1309,71 Eur ligos išmoka, todėl ji turi būti atimama iš nukentėjusiosios negauto atlyginimo (1958,30 Eur – 1309,71 Eur). Vadinasi, nukentėjusiosios negautas darbo užmokestis yra 648,59 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji prašo priteisti 600 Eur negautų pajamų. Teismas šiuo atveju neturi galimybės peržengti civilinio ieškinio ribų ir priteisti daugiau, nei nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu prašomas negautas darbo užmokestis, nes įrodinėjant civilinį ieškinį, o juo labiau patirtą turtinę žalą, vadovaujamasi BPK ir kiek to nereglamentuoja BPK – taikomos atitinkamos civilinio proceso normos; civilinio proceso teisėje galioja rungimosi principas. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad BPK draudžia procese kaltinamajam ir (ar) civiliniam atsakovui pateikti staigmenų, nukentėjusiajai priteisiama 600 Eur turtinės žalos atlyginimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji R. F. teismo posėdžio metu parodė, kad ji jaučia rankos ir kojos skausmus, buvo tris mėnesius nedarbinga, negalėjo dirbti, nešiojo gipsą ant rankos 6 savaites, sugijus rankai iš karto negalėjo judinti pirštų. Gėrė nuskausminamuosius dėl rankos skausmo. Šiuo metu ranka funkcionuoja gerai, bet kartais gali kažkas iškristi iš tos rankos. Kartais jaučia nežymų skausmą toje rankoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžį, kaltinamasis po įvykio netrukus pasišalino, nesistengė suteikti jai pagalbos, nukentėjusiajai padėjo stotelėje buvusi moteris. Įvertinus nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, stresą, fizinį skausmą, tai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio. Nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, kelis mėnesius ji negalėjo dirbti, sulūžusią ranką paskauda ir dabar, nors lūžis ir sugijęs, turėjo lankytis pas gydytojus. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, už kaltinamojo veiksmus atsakingo civilinio atsakovo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-275-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-702/2009, nutartis Nr. 1A-157-468/2019, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-518-813/2020, 1A-419-594/2020 ir kt.), darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš civilinės atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios naudai priteisti 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 117,77 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 108-114). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji R. F. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 117,77 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė (duomenys neskelbtini), todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 117,77 Eur, todėl ši suma (duomenys neskelbtini) priteistina iš civilinės atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 170). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas, esantis byloje (prisegtas prie pirmo bylos tomo galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios R. F. civilinį ieškinį tenkinti ir iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) R. F. naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 117,77 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų septyniasdešimt septynis centus) turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską, esantį byloje (prisegtas prie pirmo bylos tomo galinio viršelio), palikti saugoti byloje.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.