Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto UAB „Nord Service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24515-845/2017 pagal ieškovo UAB „Nord Service“ ieškinį atsakovui Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ dėl vienašalio negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nord Service“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atliktą 2015 m. rugsėjo 2 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 53/15 vienašalį nutraukimą nuo 2017 m. balandžio 1 d., priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pateikė pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl subnuomos santykių ir iš to kilusių teisių bei pareigų, todėl turėtų būti taikomas bendrasis teismingumas pagal atsakovo buveinės vietą. Ginčas yra kilęs ne dėl turto naudojimo, valdymo ar disponavimo pažeidimo, o būtent dėl sutartinių santykių – šalių sudarytos subnuomos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl išimtinis teismingumas šiuo atveju netaikomas. Nurodė ieškovui kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Nord Service“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą – ieškinį priimti.Apelianto nuomone, nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieškinį, taip pažeidžiant CPK 31 straipsnį, kadangi ieškiniu prašoma pripažinti vienašališką negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, t.y. ginčijama neteisėtai atimta iš ieškovo teisė valdyti ir naudotis nekilnojamuoju daiktu. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į ieškinyje pateiktus argumentus, pagrindžiančius išimtinio teismingumo taikymą bei ginčo priskyrimą ginčui dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą.Nurodo, kad ginčo santykiai kilę ne iš prievolių, o iš daiktinių santykių, todėl ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis išimtinio teismingumo taisyklėmis.Ieškovas yra praradęs teisę naudotis nekilnojamuoju daiktu dėl ko, ieškinys turi būti pripažintinas ieškiniu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu.Nors subnuomos sutarties dalis yra nuomos santykiai, sprendžiant dėl teismingumo turi būti numatomos pasekmės ieškinio patenkinimo atveju – ieškovas įgautų teisę naudotis patalpomis.Pagal teismų formuojamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-1/2011, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1175-345/2013), sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi perspektyvinis pasekmių proceso šalims ieškinio tenkinimo atveju prognozavimas. Nustačius, kad ieškovas dėl atsakovo nutrauktos subnuomos sutarties nutraukimo yra praradęs teisę naudotis nekilnojamaisiais daiktais, ieškinio patenkinimo atveju, ieškovui atsinaujintu galimybė teisėtai naudotis šiomis patalpomis.Teismo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria vadovaujantis buvo priimta nutartis, nėra ta pati tarp ieškovo ir atsakovo kilusiam ginčui, nes reikalavimas buvo kitokio pobūdžio, nei nagrinėjamoje byloje, todėl ja nebuvo galima vadovautis.Ieškovas prašo atkreipti dėmesį, kad bylų teritorinio teismingumo pažeidimas pats savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl atsižvelgiant į ne vieningą teismų praktiką bylose, negali būti vilkinamas procesas ir taip pažeidžiamos ieškovo teisės.Atsakovo buveinė yra Trakuose, tačiau atsakovas vykdo veiklą Vilniuje, todėl bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme neapsunkintų atsakovo dalyvavimo procese, priešingai užtikrintų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 str.). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar naudojimosi juo, o dėl sutartinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu, nutraukimo. Tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, kurie šiai dienai yra nutraukti. Prievoliniams santykiams netaikomas išimtinis teismingumas, nors tai būtų ir nekilnojamojo turto nuoma. Tokį santykių kvalifikavimą, lemia ir šalių sudarytos sutarties pavadinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad negyvenamųjų patalpų nuoma nėra išskirta į atskirą nuomos santykių grupę, jai taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-203/2007). Todėl ieškinys turi paduotas pagal bendrąjį teismingumą – atsakovo, t.y. juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo buveinės adresas yra Trakuose, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir nurodė ieškovui kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą.Pažymėtina, kad šalys tarpusavio susitarimu turi teisę pakeisti teritorinį bylos teismingumą (CPK 32 str. 1d.). Konstatavus, kad ginčui netaikomas išimtinis teismingumas, ieškovas su atsakovu, turi galimybę susitarti ir pakeisti teritorinį teismingumą, pateikiant bendrą prašymą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.