Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.G. atstovo advokato Lino Cirtauto prašymą dėl civilinės bylos perdavimo kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2011-03-24 gautas ieškovo V.G. atstovo advokato Lino Cirtauto prašymas perduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1335-294/2011 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ir sujungti su šiame teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-1873-653/2011, kadangi abi bylos glaudžiai susiję. Bylos perdavimo kitam teismui ir civilinių bylų sujungimo klausimui išspręsti Vilniaus apygardos teismas pareikalavo atsiųsti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1335-294/2011 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1873-653/2011.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2-1873-653/2011 pagal ieškovo UAB „Rensana“ ieškinį atsakovui V.G. dėl įspėjimo nutraukti 2006-02-11 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 06-02/09 pripažinimo negaliojančiu bei uždraudimo atsakovui nuomos sutarties laikotarpiu perduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims, bloginti UAB „Rensana“ galimybes naudotis šiomis patalpomis ir su jomis susijusiais inžineriniais tinklais. Ši byla Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui buvo perduota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, konstatavus, kad ji buvo priimta, pažeidžiant teismingumo taisykles, nes šalys Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatė teritorinį teismingumą pagal nuomininko – UAB „Rensana“ buveinės vietą. Parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2011-04-06.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2-1335-294/2011 pagal ieškovo V.G. ieškinį atsakovui UAB „Rensana“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir nuostolių atlyginimo. 2011 m. kovo 2 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė bylą perduoti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, dėl to bylos nagrinėjimas atidėtas iki bus išspręstas teismingumo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 35 straipsnio 1 dalį, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo ar teismų žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio teritorijoje yra apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 1 d.).

Susipažinus su civilinių bylų medžiaga, konstatuotina, kad abiejose civilinėse bylose dalyvauja tie patys asmenys, nagrinėjami reikalavimai kildinami iš tų pačių teisinių santykių, todėl darytina išvada, jog tarp bylų yra tarpusavio ryšys ir, jas kartu nagrinėjant, bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti abu ginčus (CPK 2 str., 8 str., 136 str. 4 d.).

Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti šį civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrą pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau. Įstatymas nustato pareigą teismui užkirsti kelią proceso vilkinimui, o šalims – sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.). Be abejonės, kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Atsižvelgiant į bylų aplinkybes, teismo vertinimu, egzistuoja visos sąlygos civilinių bylų sujungimo instituto taikymui (CPK 136 str. 4 d.). Akivaizdu, kad civilinė byla Nr. 2-1335-294/2011 dėl iškeldinimo negalės būti išnagrinėta iš esmės, neišsprendus šalių ginčo civilinėje byloje Nr. 2-1873-653/2011 dėl įspėjimo nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinimo negaliojančiu. Bylų sujungimas leis greičiau išnagrinėti ginčus, nes skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Be to toks procesinis sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), konstatuotina, kad civilinė byla Nr. 2-1335-294/2011 ir civilinė byla Nr. 2-1873-653/2011 turi būti sujungiamos į vieną bylą.

Ieškovo V.G. atstovas advokatas Linas Cirtautas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1335-294/2011 perduoti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, tačiau ši prašymo dalis atmestina.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama, laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Taigi kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.).

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir/ar rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Sprendžiant klausimą, kuris teismas – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas turėtų nagrinėti sujungtas civilines bylas, svarbu nustatyti jų teismingumą. Esminis klausimas yra dėl to, ar ieškinių reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių, t.y. ar reiškiami reikalavimai dėl teisės naudotis negyvenamosiomis patalpomis gynimo, kurie nagrinėtini patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvimo vietos teisme (Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme), ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nuomos sutarties pagrindu, kurie nagrinėtini šalių pasirinktame, UAB „Rensana“ buveinės vietos, teisme (Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme). Neatskiriama nuomos sutarties dalis yra nuomos santykiai, kitaip tariant daikto naudojimo ir valdymo santykiai, kurie šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę dėl nekilnojamojo daikto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismų formuojama praktika, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus dėl teismingumo, esminiu kriterijumi, leidžiančiu atriboti, ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ar dėl prievolinių teisinių santykių, ir atitinkamai priimti sprendimą dėl tokios bylos nagrinėjimo teismingumo, nurodo perspektyvinį pasekmių proceso šalims ieškinio tenkinimo atveju prognozavimą.

Nagrinėjamoje situacijoje, UAB „Rensana“ palankaus teismo sprendimo atveju, t.y. pripažinus negaliojančiu įspėjimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, UAB „Rensana“ atsinaujintų galimybė teisėtai naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog civilinėje byloje Nr. 2-1873-653/2011 pareikštas ieškinys dėl įspėjimo nutraukti 2006-02-11 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 06-02/09 pripažinimo negaliojančiu bei uždraudimo atsakovui nuomos sutarties laikotarpiu perduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims, bloginti UAB „Rensana“ galimybes naudotis šiomis patalpomis ir su jomis susijusiais inžineriniais tinklais, nors ir yra kilęs iš prievolinių teisinių santykių, tačiau savo esme yra tiesiogiai susijęs su daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – teisių naudotis patalpomis (duomenys neskelbtini), gynimu. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nepaisant minėtoje sutartyje įtvirtinto sutartinio teismingumo taisyklės, turėjo būti taikomos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 31 str. 1 d.), o ieškinys reiškiamas ir byla nagrinėjama nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme, t.y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla Nr. 2-1873-653/2011 iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo perduotina nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-1335-294/2011.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio 2 dalimi ir 136 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Ieškovo V.G. atstovo advokato Lino Cirtauto prašymą dėl bylos perdavimo tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1873-653/2011 pagal ieškovo UAB „Rensana“ ieškinį atsakovui V.G. dėl įspėjimo nutraukti 2006-02-11 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 06-02/09 pripažinimo negaliojančiu bei uždraudimo atsakovui nuomos sutarties laikotarpiu perduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims, bloginti UAB „Rensana“ galimybes naudotis šiomis patalpomis ir su jomis susijusiais inžineriniais tinklais, perduoti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjui Gintarui Seikaliui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-1335-294/2011 pagal ieškovo V.G. ieškinį atsakovui UAB „Rensana“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir nuostolių atlyginimo, ir sujungti šias bylas į vieną, paliekant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos numerį 2-1335-294/2011.

Nutartis neskundžiama.