Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2022 m. spalio 17 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Alytaus kredito unija, UAB GF bankas, UAB „SB Lizingas“, AS Inbank filialas, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė N. Š. galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašo:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės N. Š. ir atsakovo A. Š. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės N. Š. ir atsakovo A. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-03-14, CBP-986 Priedas: 2022-03-Š.). Šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) (2022-03-14, CBP-986 Priedas: 2022-03-Šerpenskienė).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio).

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Nutraukus santuoką ieškovei, jai pageidaujant, grąžinama iki santuokos turėta pavardė S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, šalims išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių šalių vaikų A. Š., (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, atsakovas pilnai sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesant ginčo tarp šalių bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, į vaikų išsakyta nuomone ir atsižvelgiant į institucijos išvadą, ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir nepilnamečių vaikų A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina N. Š. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų naudai priteisti po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutiko kiekvienam vaikui teikti išlaikymą po 150 Eur.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, kuris reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris apsunkintas hipoteka (neįvykdytų prievolių suma (duomenys neskelbtini) Eur). Minėto buto vidutinė rinkos vertė pagal unikalų numerį (duomenys neskelbtini) Eur (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 69). Automobilis S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 000 Eur), įregistruotas atsakovo A. Š. vardu (įgytas santuokos metu). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamieji daiktai: (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas su jame esančia pirtimi ir kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, garažu, daržine, tvartu, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtiems daiktams yra įregistruota hipoteka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis duomenimis ieškovė anksčiau, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), jos pajamos, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarė – 796,53 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarė – 637,24 Eur. Šiuo metu ieškovė nedirba, ji registruota Užimtumo tarnyboje, kaip asmuo, ieškantis darbo. Ieškovės teigimu ji nutraukė darbo sutartį su ankstesne darboviete dėl sveikatos problemų. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė į bylą E.sveikatos portalo elektroninio nuorašo kopiją (2022-09-15, DOK-34186). Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos sudaro nedarbo socialinio draudimo mokamos išmokos – 505,16 Eur (2022-09-15, DOK-34186, Priedas). Ieškovė moka tris prievoles, kurios buvo imtos šeimos poreikių tenkinimui (apie prievoles pasisakyta žemiau): Alytaus kredito unijai (neįvykdytos prievolės suma (duomenys neskelbtini) Eur), UAB GF bankui (neįvykdytos prievolės suma (duomenys neskelbtini) Eur), UAB „SB lizingas“ (neįvykdytos prievolės suma- (duomenys neskelbtini) Eur).

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. Š. asmeninės nuosavybės teise jokių nekilnojamųjų daiktų nei registruotinų kilnojamųjų daiktų (transporto priemonių), neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarė 1100,48 Eur, neatskaičius mokesčių, po šio laikotarpio jo atlyginimo dydis, neatskaičius mokesčių sudaro 1134,87 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbinės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius sudaro apie 728 Eur, o nuskaičius vaikams priteistą laikiną išlaikymą kiekvienam po 200 Eur, jam lieka pragyvenimui tik 328 Eur. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiame gyvenamajame name, todėl jam tenka (duomenys neskelbtini) važinėti į darbą, kuro išlaidos į savaitę sudaro 50 Eur.

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, tačiau ji asmeniškai vykdo prievoles, kurių bendra nesumokėtų skolinių įsipareigojimų suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, gauna nedarbo išmokas, tuo tarpu atsakovas yra dirbantis, duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas byloje nėra, todėl realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikams. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą (viena moka paskolą kreditoriui), be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 730 Eur, o atskaičius mokesčius apie 518 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, realiai galintis gauti darbo užmokestį ir yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikams. Vertintina ir tai, kad atsakovas turėdamas paklausią rinkoje statybininko profesiją galėtų gauti papildomai pajamų ir taip prisidėti prie vaikų išlaikymo. Kartu teismas pažymi, kad aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pareiga. Tokia pareiga gali būti įgyvendinama įsigyjant gyvenamąjį būstą nuosavybės teise arba kitais – nuomos, panaudos ir pan. – pagrindais. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri vaikų gyvenamąją vietą užtikrina būstu, kuris įkeistas hipotekos kreditoriui už kurį mokama prievolė tai atsakovui iš dalies atsiranda pareiga prisidėti prie ieškovės kas mėnesį turimų išlaidų. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam vaiku po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad būtiniesiems vaikų poreikiams per mėnesį kiekvienam reikalinga skirti apie 600 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams: A. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų, o U. Š. yra (duomenys neskelbtini) metai. Į bylą pateikta šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo lentelė, kurioje nurodoma, kad A. Š. išlaikyti ir patenkinti jo poreikius reikia per mėnesį skirti po 597 Eur: išlaidos maistui - 80 Eur, buto komunaliniai mokesčiai – 200 Eur, kompiuteris, internetas, mobilusis telefonas – 25 Eur, dienpinigiai – 2 Eur, buities prekės – 15 Eur, higienos priemonės 20 Eur, vaistai, vitaminai, dantistas, tyrimai, kt. medicininės prekės - 30 Eur, drabužiai – 60 Eur, avalynei – 50 Eur, laisvalaikio išlaidos – 25 Eur, kanceliarinės prekės – 30 Eur, vaiko atostogos – 20 Eur, išlaidos viešajam transportui - 20 Eur; kitos nenumatytos išlaidos – 30 Eur; U. Š. išlaikyti ir patenkinti jo poreikius reikia per mėnesį skirti po 590 Eur: išlaidos maistui -80 Eur, buto komunaliniai mokesčiai – 200 Eur, kompiuteris, internetas, mobilusis telefonas – 10 Eur, popamokinė veikla, būreliai– 65 Eur, buities prekės – 15 Eur, higienos priemonės 20 Eur, vaistai, vitaminai, dantistas, tyrimai, kt. medicininės prekės - 30 Eur, drabužiai – 50 Eur, avalynei – 50 Eur, laisvalaikio išlaidos – 15 Eur, kanceliarinės prekės – 10 Eur, vaiko atostogos – 15 Eur, išlaidos viešajam transportui - 10 Eur; kitos nenumatytos išlaidos – 30 Eur.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Teismo vertinimu, dalis išlaidų nėra pagrįstos bei neproporcingai didelės: išlaidos būstui – 200 Eur kiekvienam vaikui, kas abiem sudaro 400 Eur (nėra pagrįsta, kad viso būsto išlaikymui 3 asmenims reikalinga skirti po 600 Eur per mėnesį), išlaidos drabužiams per mėnesį – 60 Eur, o kitam vaikui 50 Eur, išlaidos avalynei – 50 Eur kiekvienam vaikui, teismo vertinimu, kiekvieną mėnesį tikrai nereikalinga skirti tokių sumų, išlaidos vaistams, vitaminams, dantistams, tyrimams ir pan. – 30 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (ši suma yra užaukštinta, nes vaikai sveikatos problemų neturi ir kiekvieną mėnesį skirti nurodytą sumą nėra būtina). Teismo vertinimu, negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis vaikų poreikiams tenkinti aukščiau nurodytas išlaidas. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė, jog per mėnesį dviejų vaikų poreikiams išleidžia viso 1 200 Eur sumą, nes jos pačios gaunamos pajamos per mėnesį sudaro mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos – 505,16 Eur.

Teismo vertinimu, šalių nepilnamečiams vaikams, būtiniesiems poreikiams patenkinti kiekvienam reikalinga apie 480 Eur per mėnesį suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Iš šių sumų atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunamą išmoką vaikui, kuri yra 80 Eur, tėvams reikalinga pasidalyti likusią – 400 Eur sumą.

Spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti nepilnamečius vaikus teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvai yra darbingi, neturi sveikatos problemų, kurios įtakotų jų darbingumo lygį (nei vienam iš tėvų nedarbingumas nėra nustatytas, o laikini sveikatos sutrikimai neturi tam įtakos), įvertinus bylos visetą, atsižvelgiant į teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nepilnamečių vaikų poreikius bei į tai, kad nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies. Teismas priteisia iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kiekvienam, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2022 m. kovo 14 d., iki nepilnamečių vaikų pilnametystės (CK 3.201 straipsnis), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, prašė nenustatyti detalios bendravimo tvarkos, nes šalys abipusiu susitarimu dėl jos susitars. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis taip pat nemato kliūčių šalims abipusiu sutarimu susitarti dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi ginčo tarp šalių nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaikais tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Teismas konstatuoja, jog šalys santuokos metu įgijo: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 16 900 Eur; 2) transporto priemonę S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1000 Eur.

Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės ieškovės N. Š. nuosavybės teise; automobilį S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. Š.. Ieškovė prašo už jai atitenkantį didesnės vertės turtą nepriteisti atsakovui kompensacijos, todėl, kad prievolės viršija buto vertę ir jas įsipareigoja dengti viena ieškovė (apie prievoles pasisakyta žemiau).

Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. visiškai sutiko su šiuo reikalavimu, ginčo dėl to nėra.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; ir kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; ir kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena šiame bute ir nuo gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2021 metų spalio mėnesio viena moka skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kurie buvo paimti būsto įsigijimui bei jo remontui, langų bute keitimui, taip pat moka būsto privalomus mokesčius ir nesant tarp šalių ginčo, teismas šį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisia ieškovei.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos iškėlimo metu šalys turėjo turtinę teisę, tai yra, išperkamosios nuomos sutarties pagrindu lizingavo transporto priemonę S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 59-60). 2022 m. gegužės 26 d. atsakovas A. Š. pilnai įvykdė prievolę, todėl įgijo nuosavybės teisę į minėtą transporto priemonę. Automobilis yra įgytas šalių santuokoje, todėl sutuoktinių valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant šalių santuoką, jis turi būti padalintas. Tarp šalių ginčo nėra, jog automobilio vidutinė vertė – 1000 Eur. Dėl šio turto padalinimo taip pat ginčo nėra, šalys sutiko, kad automobilis atitektų po santuokos nutraukimo atsakovui. Tokiu būdu, teismas priteisia atsakovui natūra transporto priemonę S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 1 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu turto padalinimu bei kompensacijos jam nepriteisimu, nes šalys tarpusavyje susitarė, jog solidarias prievoles, kurios buvo paimtos šeimos poreikių tenkinimui (bendra suma 20 695,62 Eur) dengs viena ieškovė, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir atsakovui kompensacijos iš ieškovės už jai atitenkantį didesnės vertės turtą nepriteisia.

Teismo vertinimu toks turto padalinimas atitiktų šalių interesus.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su Alytaus kredito unija N. Š. ir A. Š. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorius suteikė (duomenys neskelbtini) Eur kreditą nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui ((duomenys neskelbtini)) ir remontui ((duomenys neskelbtini)), suteikto kredito grąžinimui įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (neįvykdytų prievolių suma (duomenys neskelbtini)). Pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB GF bankas ir N. Š. ir A. Š., kreditorius suteikė (duomenys neskelbtini) kreditą (neįvykdytų prievolių suma (duomenys neskelbtini)). (duomenys nseskelbtini) vartojimo kredito sutartimi Nr. C909235259, sudaryta tarp UAB „SB Lizingas“ ir A. Š., kreditorius suteikė (duomenys neskelbtini)kreditą (neįvykdytų prievolių suma (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, ir atsakovas patvirtino, kad minėta paskola šalių buvo paimta buto langų įsigijimui.

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių-solidariųjų skolininkų pagal sutartį pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 str. turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidarios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8, straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti kreditai buvo paimti šeimos poreikių tenkinimui, todėl šios prievolės po santuokos nutraukimo paliekamos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 5, 6 punktai). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad dalintino turto vertė buvo sumažinta likusių neišmokėtų kredito sumų bei į tai, kad turtas natūra buvo priteistas ieškovei, teismas nustato, kad prievoles šiems kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdo atsakovė. Šis teismo sprendimas neturi įtakos kreditoriams, kadangi šalių atsakomybė kreditorių atžvilgiu paliekama solidari, o tai įtakoja tik šalių tarpusavio atsiskaitymo klausimus po santuokos nutraukimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė su AS Inbank filialas paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog apie šią sutartį jai nieko nėra žinoma, atsakovas ją sudarė ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl prašo ją pripažinti atsakovo asmenine prievole. Trečiasis asmuo AS Inbank filialas šiam ieškovės prašymui neprieštaravo, sutiko, kad ši prievolė liktų asmenine atsakovo prievole (2022-08-25, DOK-31364). Esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybėms minėtina prievolė po santuokos nutraukimo pripažįstama asmenine atsakovo A. Š. prievole (CK 3.111 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 100 Eur žyminio mokesčio, kita žyminio mokesčio dalis – 368 Eur Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (el. b. l. 12-13), 2 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. l. 85-86). Prašomo priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.12 punkte nurodyto dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas jos tenkintų reikalavimų daliai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kadangi ieškinys yra patenkintas 91 % ieškovei iš atsakovo priteistina 1 911 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 335 Eur (368 Eur x 91 %) žyminis mokestis, kurio dalis ieškovei buvo atidėta už paduodamą ieškinį.

Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš atsakovo A. Š. priteisiamas 108 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 2 x 12 x 3% x 75%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 19,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 91 % iš atsakovo priteistinos 18,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, dalys). Kadangi likusi suma (1,79 Eur) neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Viso atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 461,14 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. Š. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „S.“, atsakovui A. Š. palikti – turimą pavardę „Š.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 14 d., iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, pavedant nepilnamečių vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų įstatyminei atstovei, - motinai N. Š., išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti, jog atsakovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais A. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Priteisti ieškovei N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

Priteisti atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę S. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus Alytaus kredito unijos atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti solidaria N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad įmokas kreditoriui moka N. Š..

Po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus UAB GF banko atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti solidaria N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad įmokas kreditoriui moka N. Š..

Po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus UAB “SB Lizingas” atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti solidaria N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad įmokas kreditoriui moka N. Š..

Pripažinti atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę AS Inbank filialo atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo prievole.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1911 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 461,14 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro 14 ct) žyminį mokestį bei pašto išlaidas, kurie turi būti įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti santuoką išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Alytaus rajono CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui, VĮ „Regitra“, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.