Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, kaltinamajam S. G., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Remigijui Katinui, nukentėjusiosios I. V. atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, vertėjams Helenai Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Olgai Macijauskienei, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (2005-10-17 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016, įsiteisėjo 2016-09-24, privalo mokėti lėšas vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 165 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, laikotarpiu nuo 2016-09-24 nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Šiais savo veiksmais S. G. vengė išlaikyti vaiką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

2021-11-11 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino visiškai dėl įvykdyto gailėjosi. Parodė, kad jis kalbėjo su nukentėjusiąja dėl alimentų mokėjimo, susitaria, kad jis ir toliau mokės išlaikymą vaiko išlaikymui. 2021-06-11 teisiamojo posėdžio metu S. G. parodė, kad iš pradžių mokėti išlaikymo nebuvo finansinių galimybių, nes po kojos lūžio jis du metus gulėjo lovoje, po to buvo reabilitacija. Po to ten, kur jis dirbo, t. y. autoservisas buvo garažų bendrijos teritorijoje. Tuos garažus pradėjo griauti, seniūnas liepė išsikraustyti, todėl servisas ten nieko neuždirbo. Po to, kai jie išsiskyrė su žmona, jam priteisė alimentus dar už tą laiką, kai jis gyveno kartu ir rūpinosi šeima. Jis negalėjo mokėti tuo metu, nes su mama gyveno apie 3 metus ir iš jos pinigų, todėl susidarė didelės skolos, po to prasidėjo koronovirusas. Dabar jis pardavė garažą, sumokėjo vaiko išlaikymui du kartus po 200 eurų. Išsinuomavo kitą patalpą darbui ir ten dirbs. Jis pervedė dabar po 200 eurų išlaikymui. Jis savęs nepateisina. Jie 2004 m. pradėjo statyti kaimo turizmo sodybą, paėmė kreditą, dar ir jo servisas dirbo, nešė pinigus. Toji sodyba buvo statoma su tikslu, kad bus vaikui, ir jų gyvenimui. Po to buvo atidaryta firma, kur pagrindinis akcininkas buvo jo buvusi žmona I., o jis turėjo mažiau akcijų. Ta firma maitino žmones, vežiodavo maistą, ji turėjo gerus pinigus. Jis, kai buvo skyrybos, išėjo ir nei į sodybą, kuri buvo išnuomota, nei į šitą firmą kur vežioja maistą, nepretendavo, nors ir turėjo akcijų. Galėjo kreiptis į teismą, bet tuo metu neturėjo pinigų advokatui. Kai nutraukinėjo santuoką, turto dalybų nebuvo. Su I. sunku kontaktuoti, ji sako, kad čia viskas jos. Jam buvo žinomas teismo sprendimas, pagal kurį turėjo mokėti vaikui išlaikymą kas mėnesį 165 eurus. Nuo 2016 metais jo darbinė veikla tokia, kad turėjo servisą, bet darbo nebuvo, nes visi garažai jau buvo nunešti ir klientų nebuvo. Be to, koja dar skaudėjo. Jis 2013 metais sulaužė koją. Po to 2014 metais buvo atliktos dvi operacijos. Jis negalėjo registruotis Darbo biržoje, nes turėjo personalinę įmonę. Ji iki šios dienos registruota. Dar turi skolų be vaiko išlaikymo, tai Sodrai 1700 eurų, dar iš serviso už pakėlėjus yra skoloje už nuomą. Dėl kojos sužalojimo visi dokumentai yra, jis buvo apdraustas. Jis gavo 10.000 ligos draudimą, o 5.000 jis atidavė I. firmai. Kita dalis pinigų, tai Sodrai grąžintas įsiskolinimas. Invalidumo jis neėmė, stengėsi susitvarkyti. Šiuo metu jo draugė nupirko autobusiuką, kurį bandė išnuomoti. Bet nepavyko, nes variklis sulūžo, ir dabar jis stovi. S. G. pats irgi ieškojo darbo, bet būdavo tik dieniniai darbai. Dėl šių priežasčių neturėjo galimybės mokėti lėšas D. išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. G. visiško prisipažinimo, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktai bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.

I. V. 2020 m. liepos 8 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad ji su S. G. turi nepilnametį sūnų D. G., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ja. 2016-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016, kuriuo nusprendė priteisti iš S. G. nepilnamečiam vaikui D. G., gim.(duomenys neskelbtini) m., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 165 eurų sumą iki D. G. pilnametystės, šias lėšas pervedant į vaiko mamos I. V. banko sąskaitą, taip pat priteisti 2010 eurų dydžio nepilnamečio vaiko periodinio išlaikymo įsiskolinimą. S. G. niekada nevykdė savo pareigos teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, niekada jo nemokėjo. S. G. gali mokėti vaikui teikti išlaikymą, tačiau jo piktybiškai neteikia, yra absoliučiai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo prievolės (b. l. 1-3).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 nuspręsta, kad priteisti iš atsakovo S. G. išlaikymą nepilnamečiui D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 165 eurų dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-27) iki D. G. pilnametystės, įpareigojant atsakovą S. G. išlaikymui skirti lėšas pervesti į ieškovės I. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečiui D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymo įsiskolinimą 2010 eurų (b. l. 13-20).

Antstolio D. T. 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. e2-3403-726/2016, e2-3403-726/2016, e2-3403-726/2016 dėl išlaikymo ir advokato išlaidų išieškojimo iš S. G., išieškotojos I. V. naudai. Skolininkas užsiima individualia veikla. V. Į. „Regitra“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nenustatyta. VSDFV duomenimis, nustatyta, kad skolininkas negauna draudžiamų pajamų. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškomos advokato bei bylinėjimosi išlaidos sumoje 510,95 eurų. Vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02103 išieškomas periodinis išlaikymas, atminusavus išieškotojai gaunamas išmokas iš VSDFV Mažeikių skyriaus išlaikymo įsiskolinimas 2020-08-05 dienai sudaro 6168,50 eurų. Vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02104 išieškomas išlaikymo įsiskolinimas sumoje 2010 eurų. Visų vykdomųjų bylų išlaikymo, advokatų paslaugų bei bylinėjimosi išlaidų skola 2020-08-05 dienai sudaro 8689,45 eurų (b. l. 5).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, Užimtumo tarnyboje laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. registruotas nebuvo (b. l. 74).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius informavo, kad I. V. kreipėsi 2017-03-16 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo išmokos mokėjimo D. G., naudai. Vaikų išlaikymo išmoka paskirta ir mokama iki šios dienos. Laikotarpiu nuo 2017-03-16 iki 2020-09-30 išmokėta 2815,82 eurų (b. l. 82).

L. B. AS Lietuvos skyriaus pateiktas I. V. sąskaitos Nr. (nurodyta) finansinių operacijų išrašas nuo 2016-09-01 iki 2020-11-20 (b. l. 88-113).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Šia nusikaltimas yra trunkamasis ir gali būti periodinis. (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2013, 2K-164-699/2017). Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, kuriomis pripažįstamos priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. G. padarytos nuskalstamos veikos atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino visiškai. Jo kaltę įrodo ir antstolio patekti duomenys apie turtinės prievolės nevykdymą, 2016 m. rugpjūčio 24 d. teismo sprendimas, Užimtumo tarnybos duomenys, nukentėjusiosios sąskaitos išrašo duomenys.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. G. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad S. G. bei I. V. susitaikė, ji jam atleido, jie pasirašė susitaikymo protokolą ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios bylos duomenimis S. G. nebuvo teistas (b. l. 95), nėra pavojingas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tačiau tik 2005 metais, vėliau jokių teisės pažeidimų nevykdė, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisiamojo posėdžio metu S. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamasis ir nukentėjusiosios atstovė teismą patikino, jog šalys susitaikė, ji jam atleidžia, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Jis dalį žalos atlygino, žada toliau mokėti pagal tvarką sulygtą jų susitaikymo protokole. Taip pat yra pagrindo manyti, jog S. G. ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykdęs (b. l. 148-152). Byloje duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybės ligas nepateikta.

Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis S. G. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V., todėl kaltinamasis S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamajam S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui, panaikintina.

Byloje taip pat pateiktas prašymas išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiosios advokato atstovavimo išlaidas 765 (septynių šimtų šešiasdešimt penkių) eurų dydžio. Vadovaujantis BPK 106 straipsniu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).

Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos pobūdį (nesudėtinga), į tai, kad teisinėmis advokato Ingos Abromavičiūtės paslaugomis nukentėjusioji naudojosi ir ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, advokato ruoštų dokumentų pobūdį ir skaičių, įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį (jaunas, darbingas vyras), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, prašomos priteistini atstovavimo išlaidos yra protingos ir teisingos, pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. G., gim. (duomens neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio padarymą, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1040-1486/2021 S. G. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovės pasirašytą 2021-11-08 susitaikymo protokolą (2 lapai) bei 2021-11-08 pasirašytą kaltinamojo bei G. V. susitaikymo protokolo priedą patvirtinimą (1 lapas).

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. G. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisinus, panaikinti.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, priteisti iš kaltinamojo S. G. nukentėjusiosios I. Š. (buvusi pavardė V. )naudai 765 (septynis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.