- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2-71-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01917-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- P. B., L. B., L. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų P. B. ir L. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsakovų P. B., L. B., L. D., L. D. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“ ieškinį nurodytiems atsakovams bei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BD Grupė“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: pripažinti 2016 m. liepos 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 4500) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir priteisti BUAB „BD Grupė“ naudai: solidariai iš atsakovų P. B. ir L. B. 51 750 Eur; solidariai iš atsakovų L. D. ir L. D. 17 250 Eur.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. areštuoti 51 750 Eur sumai atsakovui P. B. ir 51 750 Eur sumai L. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, trečiuosius asmenis ar bankų sąskaitose, leidžiant atsiskaityti su atsakovu BUAB „BD Grupė“;
2.2. areštuoti 17 250 Eur sumai atsakovui L. D. ir 17 250 Eur sumai L. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, trečiuosius asmenis ar bankų sąskaitose, leidžiant atsiskaityti su atsakovu BUAB „BD Grupė“.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies: atsakovų P. B. ir L. B. turtą areštavo ir nuosavybės teisės suvaržymus pritaikė bendrai 51 750 Eur; atsakovų L. D. ir L. D. turtą areštavo ir nuosavybės teisės suvaržymus pritaikė bendrai 17 250 Eur sumai.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys laikytinas tikėtinai pagrįstu, o ieškovės pareikštų reikalavimų sumos kelia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atskiruosiuose skunduose atsakovai P. B. ir L. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atsakovų atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas pirminį ieškinio pagrįstumo vertinimą, neatkreipė dėmesio, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-3587-585/2018 (2019 m. bylos Nr. e2-1057-585/2019), dėl žalos bankrutavusiais įmonei iš buvusių jos vadovų atlyginimo, kurioje tarp kitų reikalavimų pareikštas ir reikalavimas atlyginti ir nagrinėjamoje byloje aptariamo sandorio kainos skirtumą bankrutavusiai įmonei. Užtikrinant nurodytoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovų turtui jau yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
5.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai įmonei UAB „BD Grupė“ sumokėjo ginčo sandoriu aptartą buto kainą, dėl ko ieškinio reikalavimas pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu yra nepagrįstas, nes neįrodytas žalos įmonei faktas.
5.3. Teismo sprendimo neįvykdymo riziką paneigia gera atsakovų turtinė padėtis, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų nesąžiningumą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovo P. B. atskirąjį skundą atsakovė L. B. jį palaikė ir prašė tenkinti.
7. Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
7.1. Atsakovų nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje yra keliami reikalavimai dėl įmonei neteisėtais jos vadovų veiksmais (neperduodant bankroto administratoriui bendrovės turto ir nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) padarytos žalos atlyginimo. Reikalavimo atlyginti žalą perleidžiant butą už per mažą kainą atsisakyta.
7.2. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad kreditoriams kreipusis dėl bankroto bylos UAB „BD Grupė“ iškėlimo, jos vadovai perleido visą įmonės turtą, o atsakovai P. B. ir L. B. perleido savo valdytą nekilnojamąjį turtą, tai patvirtina, kad atsakovai atliko veiksmus, kuriais buvo sumažinta atsakovų turto masė, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas pagal teismo sprendimą.
7.3. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3587-585/2018 (2019 m. bylos Nr. e2-1057-585/2019) atsakovams taikė laikinąsias apsaugos priemones, pripažinęs jog atsakovų veiksmai sudaro pagrindą abejoti jų sąžiningumu, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo neturėtų būti abejojama ir nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams (apeliantams) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalies pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
10. Atsakovė L. B. ir ieškovė kartu su apeliacinės instancijos teismui teikiamais procesiniais dokumentais pateikė ir papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas susipažino su šalių teikiamais įrodymais ir nustatė, kad atsakovės teikiami įrodymai jau yra civilinėje byloje (atsakovė Nekilnojamojo turto išrašą yra pateikusi pirmosios instancijos teismui teikdama atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), todėl siekiant neapsunkinti bylos pertekline medžiaga atsakovės papildomus įrodymus atsisakoma priimti. Ieškovės teikiama informacija (apie dalies jos reikalavimų atsisakymą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1057-585/2019) apeliacinės instancijos teismui yra žinoma, kadangi teismas turi teisę remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis bei informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teismas atsisako priimti ir ieškovės teikiamus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
12. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
13. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovų argumentų, susijusių su preliminariu ieškinio pagrįstumu, detaliau nepasisako, nes šios aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tik pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacija apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1057-585/2019 patvirtina, kad ieškovė atsisakė reikalavimo atlyginti žalą, padarytą parduodant ginčo butą už per mažą kainą, todėl atsakovų argumentai, kad nagrinėjamoje ir nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje keliami iš esmės tapatūs reikalavimai atmestini.
14. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, jų siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., ieškovė neįrodė. Pažymėtina, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai prieš iškeliant UAB „BD Grupė“ bankroto bylą iššvaistė ir perleido įmonės turtą, sudaro Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1057-585/2019 nagrinėjimo dalyką ir į klausimą, ar atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais ir nesąžiningais, šiuo aspektu, bus atsakyta tik išnagrinėjus nurodytą bylą.
16. Įrodinėdama atsakovų galimai nesąžiningus veiksmus, kuriais, ieškovės teigimu, buvo imtasi priemonių turto masei sumažinti, ieškovė atkreipia dėmesį į atsakovų P. B. ir L. B. sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovų aktyvius veiksmus, siekiant apsunkinti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, kadangi atsakovės L. B. teismui pateikti duomenys įrodo, kad atsakovai turi ir kito likvidaus nekilnojamojo turto.
17. Ieškovės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui turi būti taikomos ir todėl, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1057-585/2019 taikė atsakovų turtui areštą įžvelgęs jų nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos skundo argumentus pažymi, jog teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1232-943/2017 ir joje nurodytą praktiką). Be to, nurodyta aplinkybė (ieškovės prašymu atsakovams kitoje civilinėje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės) jau yra pakankama prevencinė priemonė bei garantas, kad atsakovų turto masė bylos nagrinėjimo teisme metu išliks nepakitusi.
18. Pažymėtina, kad konkrečios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl atsakovų siekio vengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nenurodytos ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovų nesąžiningumo, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsakovų turtui taikyti areštą vadovaudamasis vien tik didelės ieškinio sumos kriterijumi. Atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje išaiškintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės L. B. ir atsakovo P. B. turtui atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovų P. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto 51 750 Eur sumai, nesant turto ar esant jo nepakankamai, piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovams P. B. ir L. B. ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, arešto, ir klausimą išspręsti iš esmės – tokį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.