Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu A. Z. atstovas advokatas Egidijus Kieras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo bylą A. Z. atžvilgiu nutraukti. Taip pat skundu prašoma priteisti A. Z. iš pareiškėjo M. B. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Apeliaciniu skundu teigiama, kad nei iš (duomenys neskelbtini) akcininko M. B. pateikto pareiškimo, kurio pagrindu buvo iškelta administracini nusižengimo byla, nei iš Skundžiamo nutarimo nėra aišku, kuo tiksliai kaltinama A. Z., o konkrečiai – kokių dokumentų ji, būdama Bendrovės vadove, nepateikė akcininkui. Šias aplinkybes, t. y. jog nėra aišku, dėl ko konkrečiai mėginama traukti administracinėn atsakomybėn ir dėl ko turi būti traukiama Bendrovės vadovė, jog pareiškimas yra suformuluotas netinkamai ir neaiškiai, nenurodant ir nedetalizuojant, kokių konkrečiai dokumentų M. B. negavo. A. Z. šias aplinkybes nurodė dar pirmosios instancijos teisme. Pats akcininkas M. B. proceso metu ne kartą prašytas sukonkretinti, kas jam nebuvo pateikta, nurodė, jog visi įmonės dokumentai, o toks argumentas yra abstraktus ir nesuprantamas. Šiame kontekste apeliantės atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir žemesnės instancijos teismas tai pat buvo išsakęs poziciją, jog pareiškimas nėra tinkamai suformuluotas ir nėra tiksliai aiškus jo pagrindas bei reikalavimas, tačiau priėmė tokį patį abstraktų ir visiškai neaiškų Skundžiamą nutarimą, iš kurio vėl gi negalima suprasti kokie dokumentai buvo nepateikti. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas ne tik kad negalėjo bylos nagrinėti pagal pateiktą pareiškimą, o turėjo atsisakyti jį priimti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, yra aktyvus, tačiau teismo aktyvumas negali būti suprantamas kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą, kadangi suformuluojant kaltinimą asmeniui, būtų nesuderinamas su iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama ANK 590 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, ir nors joje iš esmės nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau dėl to negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi vien dėl to, kad atitinkamiems nusižengimams nėra surašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus, kaip pavyzdys nurodoma Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-336-116/2015. Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo matyti, kad jame yra nurodomos tam tikros, M. B. vertinimu, bylai svarbios aplinkybės, tačiau nėra aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuluotų kaltinimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Kadangi, kaip pripažįstama teisės mokslo ir teismų praktikos, nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis. Administracinis kaltinimas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui, jame apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Tokie patys reikalavimai keliami ir pareiškimui dėl bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, A. Z., nežinodama, kuo tiksliai yra kaltinama, negalėjo tinkamai ginti savo teisių, ir tokiu būdu buvo apribota jos teisė į teisminę gynybą.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje aktualus vienas iš ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių, t. y. įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nesiaiškino, kokios konkrečiai informacijos ir dokumentų vadovas nepateikė akcininkui; ar tą informaciją vadovas apskritai turėjo pareigą teikti; kokia informacija/dokumentai buvo pateikti ir dėl kokių priežasčių kas konkrečiai nebuvo pateikta; nenustatinėjo, ar vadovas pasinaudojo bent viena teismų praktikoje nustatyta alternatyva, kaip vadovui reaguoti į gautą akcininko prašymą. Priešingai, apylinkės teismas nekonkretizuodamas tiesiog nurodė, jog (duomenys neskelbtini) direktorė A. Z. nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., gaudama Bendrovės akcininko prašymus teikti informaciją, nesilaikė ABI 18 straipsnyje ir 26 straipsnio 10 dalyje numatytos pareigos ją teikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atstovas skunde detalizuoja kiekvieną akcininko M. B. pateiktą prašymą dėl informacijos gavimo, kartu pažymėdamas, jog prašymus sudėtinga vertinti, nes jie buvo pasikartojantys, teikiami nuolat ir nelaukiant atsakymo į juos.

2.2.1. dėl 2021 m. gegužės 18 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pateiktų klausimų, kurie nurodomi apeliaciniame skunde, nurodoma, kad M. B. buvo pateikti (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2020 metus, taip pat akcininkas turi visą informaciją apie Bendrovės veiklą, finansines operacijas ir pirkimus, ką patvirtina byloje esantis 2021 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Akcininkas šiuo prašymu siekė gauti ne dokumentus, o papildomus paaiškinimus, kurių Bendrovės vadovas negali pateikti, ir jokia teisės norma neįpareigoja Bendrovės vadovo atlikti dokumentų audito, akcininkui rengti paaiškinamųjų raštų ir panašiai. Minimame prašyme nebuvo suformuluotas joks prašymas dėl dokumentų pateikimo, todėl apylinkės teismo išvada, kad vadovė netinkamai įgyvendino akcininko teises, yra nepagrįsta.

2.2.2. dėl 2021 m. balandžio 29 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kartojančio 2021 m. gegužės 26 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pirminiame prašyme, t. y. 2021 m. balandžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) akcininkas prašė pateikti jam eilę dokumentų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2020 m., taip pat detalizavo tam tikras finansines įmonės operacijas, prašė vadovo pateikti paaiškinimus dėl tam tikrų operacijų. Visa prašyme nurodytą informaciją už prašomą laikotarpį akcininkas M. B. buvo gavęs, su ja buvo supažindintas ir tai patvirtina 2021 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš paties 2021 m. balandžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo turinio matyti, kad akcininkas disponuoja visa Bendrovės informacija apie įmonės dokumentus, pirkimus, pardavimus, vadovo sprendimus ir t. t., visa informacija buvo suteikta jį supažindinant su dokumentais. Akcininko M. B. vadovei A. Z. teikiamų prašymų tikslas yra ne informacijos gavimas, o mėginimas spręsti tarp akcininkų kilusius ginčus, siekiant kuo labiau apsunkinti Bendrovės ir jos vadovės darbą, taip pasiekiant savo tikslus civiliniuose procesuose. Skundžiamu nutarimu neatsižvelgta į šias aplinkybes, nesiaiškinta kas konkrečiai nebuvo pateikta, ar akcininko prašymai teiktai jam paaiškinimus, kai visa informacija turima, gali būti laikomas tinkamu akcininko teisių įgyvendinimu. Apeliantės atstovo nuomone akcininko reiškiami reikalavimai praktiškai laikyti siekiu atlikti Bendrovės auditą, kam taikoma kitokia tvarka ir tokie reikalavimai nepatenka į ANK 119 straipsnio taikymo sritį.

2.2.3. dėl 2021 m. gegužės 28 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba – apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį kartojančio 2021 m. birželio 11 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad akcininkas prašė pateikti ketvirtines finansinės atskaitomybės ataskaitas, sudarytas už 2021 metų pirmą ketvirtį. Pažymima, kad apylinkės teismas net nesiaiškino aplinkybių ar Bendrovė turėjo tokias ketvirtines ataskaitas rengti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Bendrovei nenumatyta pareiga rengti ketvirtinių finansinių ataskaitų. Taip Bendrovės vadovės kaltė buvo preziumuota, vadovaujantis ne įrodymais, o M. B. interpretacijomis ir manipuliavimu esama situacija, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

2.2.4. dėl 2021 m. birželio 10 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kartojančio 2021 m. birželio 28 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nors pripažintas Bendrovės vadovės netinkamas 2021 m. birželio 10 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas, tačiau minimame prašyme nesuformuotas joks prašymas dėl dokumentų pateikimo. Minimame prašyme akcininkas prašo pakartotinai pateikti duomenis pagal 2021 m. balandžio 20 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), nors pastarojo byloje net nėra. Be kita ko, 2021 m. birželio 28 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) minimos tos pačios ketvirtinės ataskaitos, dėl kurių jau pasisakyta.

2.2.5. dėl 2021 m. birželio 28 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šiuo prašymu vėl reikalaujama ketvirtinių ataskaitų, kurių Bendrovė net neprivalėjo rengti. Apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė, o šį prašymą vertino kaip naują akcininko prašymą, kurio Bendrovės vadovė tariamai nevykdė.

2.2.6. dėl 2021 m. liepos 30 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog žemesnės instancijos teismas šį prašymą traktavo kaip naują, kurio Bendrovės vadovė neįvykdė, tačiau iš prašymo turinio yra matyti, kad tai yra ne naujas, o pasikartojantis prašymas, kuriuo prašoma leisti susipažinti su dokumentais ir informacija nurodytuose 2021 m. birželio 28 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 28 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 30 dienos prašyme Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad nei vieno iš minimų prašymų byloje nėra ir šios aplinkybės apylinkės teismas visiškai nesiaiškino. Be kita ko, iš 2021 m. liepos 30 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai nėra suprantama nei kokią informaciją A. Z. turėjo pateikti, nei ko jos yra reikalaujama. Akivaizdu, jog net bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nesuprato, kokios informacijos akcininkas prašo ir kas jam nebuvo pateikta.

2.2.7. dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad akcininkas M. B. vėl neprašo jokių naujų dokumentų, o reikalauja vadovės paaiškinimo apie finansinėse ataskaitose esančius duomenis. Tačiau Bendrovės vadovė nėra buhalterė ir negali teikti tokių paaiškinimų bei interpretuoti dokumentų. Be kita ko, akcininkui buvo pateikti visi pirminiai dokumentai, pagal kuriuos buvo rengiamos įmonės 2019 metų finansinės ataskaitos, o jis neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip akcininko teisėmis ir reikalauti vadovės teikti jam įvairaus pobūdžio paaiškinimus. O kita minimame prašyme prašoma pateikti informacija yra besikartojanti iš 2021 m. gegužės 18 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio jau yra pasisakyta.

2.2.8. dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad buvo prašoma pateikti 44 punktuose nurodomus dokumentus už laikotarpį nuo 2021 sausio 1 d. iki 2021 rugsėjo 1 d. Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad tarp M. B. ir A. Z. vyksta net kelios civilinės bylos Nr. e2-566-640/2022 ir Nr. e2-1520-845/2022, kuriose yra sprendžiami akcininkų ginčai, dėl ko akcininkas M. B. sąmoningai, tiesiogiai A. Z. nuolat teikia įvairaus pobūdžio, dažniausiai visiškai nekonkrečius, prašymus, siekdamas apsunkinti Bendrovės veiklą, sukompromituoti A. Z. ir gauti teismo palankumą nagrinėjamose civilinėse bylose. Ginčo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rudens iki 2022 m. kovo akcininkas neteikė Bendrovės vadovei jokių prašymų, nes šalys mėgino kilusius civilinius ginčus spręsti taikiai ir derino taikaus susitarimo sąlygas, nekilo. Nepavykus susitarti M. B. prašymai atsinaujino, tačiau A. Z. prašomus dokumentus ėmė teikti į nagrinėjamas civilines bylas ir akcininkui atvykus susipažinti su jais. Todėl kyla klausimas ar vadovė, tokiu būdu teikdama dokumentus, turėjo juos teikti dar ir asmeniškai akcininkui. Toks Bendrovės vadovės elgesys, teikiant įrodymus į civilines bylas, yra laikytinas tinkamu dokumentų pateikimu akcininkui, o tai patvirtina kartu su 2022 m. rugpjūčio 18 d. A. Z. paaiškinimais apylinkės teismui pateikti dokumentai (paaiškinimo priedai Nr. 16, Nr. 17) iš civilinių bylų, iš kurių matyti, kad dalis akcininko prašytų dokumentų jam buvo pateikti, o dalies pateikti nėra galimybės. Todėl akivaizdu, kad akcininkui buvo žinoma ir suprantama, kodėl jam yra pateikta tik dalis informacijos, o kad pateiktų visą prašomą informaciją, Bendrovė ėmėsi atitinkamų veiksmų, prašydama teismo išreikalauti šiuos dokumentus iš trečiųjų asmenų. Tačiau apylinkės teismas minimų aplinkybių nevertino. Kartu akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, tarp M. B. ir A. Z. kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

2.2.9. dėl 2022 m. kovo 21 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog M. B. prašė pateikti automobilio „Škoda Yeti“ nuomos sutartis ir pagal jas išrašytas faktūras bei banko išrašus su sąskaitų faktūrų apmokėjimo patvirtinimais už 2019, 2020, 2021 ir 2022 metus. Minimi dokumentai akcininkui buvo pateikti ir jis juos turi, o tai patvirtina 2021 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimų pateiktas priedas Nr. 16.

2.2.10. dėl 2022 m. balandžio 4 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Akcininkas neprašė jokių naujų dokumentų, o tik atkartojo prieš tai jau minėtus dokumentus.

2.2.11. dėl 2022 m. balandžio 27 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl 2022 m. gegužės 9 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba – apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie cituojami apeliaciniame skunde, nurodoma, kad kaip jau minėta, Bendrovės vadovė, atsakydama į akcininko prašymus, teikė dokumentus į civilines bylas. Dėl didelio teikiamų prašymų skaičiaus, dėl nagrinėjamų civilinių bylų, Bendrovės vadovė niekaip negalėjo įvykdyti Akcininko prašymų per 7 dienų terminą. Nepaisant to, vadovė 2022 metų liepą akcininkui pateikė pranešimą dėl susipažinimo su (duomenys neskelbtini) dokumentais, pasiūlydama nurodyti datas, kada akcininkas gali atvykti susipažinti su dokumentais. Tačiau akcininkas datų nenurodė ir susipažinti su dokumentais neatvyko. Vadovė pakartotinai kreipėsi į akcininką su prašymais pateikti tinkamus laikus, tačiau akcininkas iki šiol nesikreipė ir neatvyko susipažinti su dokumentais. Šios aplinkybės įrodo, kad akcininkas iš esmės siekia tik pakenkti vadovei, o ne apginti akcininko neva pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtų vadovės pasiūlymų, nes jie neva pateikti jau po bylos iškėlimo, tuo pačiu konstatuodamas, jog suformuoti tokio kiekio dokumentų ir juos pateikti per 7 dienų terminą nėra jokios galimybės. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad akcininkas akcininkas ne pirmą kartą neatvyko susipažinti su dokumentais. Civilinės bylos Nr. e2-1692-1097-2021 sprendime, kuris apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas, nurodyta, kad A. Z. pateikė M. B. visus jo prašomus Bendrovės dokumentus ir nenustatė jokių akcininko teisių pažeidimo.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad veika gali būtų laikoma nusižengimu, ne tik formaliai atitinkanti administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir turi būti pavojinga. Administracinę atsakomybę asmeniui galima taikyti, kai nėra galimybės situacijos spręsti civilinio proceso tvarka, o nagrinėjamu atveju akcininkas savo turtines ir neturtines teise gina nagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose gali prašyti teismo išreikalauti norimus dokumentus, tačiau sąmoningai jokių prašymų neteikia ir tai patvirtino administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamas nutarimas priimtas nesivadovaujant ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nenustačius byloje reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant in dubio pro reo principą, kad visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl nėra pakankamo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad A. Z. pažeidė įstatymų nuostatas, susijusias su akcininko teise gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir turtą ir/ar Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu.

2.4. Kartu apeliaciniame skunde pažymima, kad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra pagrindas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, A. Z. neskirti baudos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo bei protingumo principais, kadangi faktinės byloje nagrinėjamų teisės pažeidimų aplinkybės yra tokios, kuriomis neabejotinai galima grįsti minėtų teisės principų panaudojimą. Jei vadovė A. Z. ir padarė pažeidimą, jis laikytinas formaliu, veikos realių pasekmių nesukėlė ir esminės žalos akcininko M. B. teisėms bei interesams nepadarė. Tarp akcininkų susiklosčiusi konfliktinė situacija, o akcininko nuolat teikiamų prašymų gausa nelaikytina tinkamu elgesiu ir deramu akcininko teisių įgyvendinimu, kai akcininkas, nekreipdamas dėmesio į vykstančius civilinius procesus, teikia vadovui vis naujus prašymus.

Šalies argumentai

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde detalizuojamas kiekvienas akcininko M. B. pateiktas prašymas dėl informacijos gavimo, atsilipime taip pat nurodomi konkretūs paaiškinimai dėl prašymų, o būtent:

3.3.1. dėl 2021 m. gegužės 18 d. akcininko prašymo nurodoma, kad įrodyta, jog akcininko prašomos informacijos Bendrovės vadovė neteikė dėl to, kad gavęs informaciją akcininkas galėtų lengviau ginti Bendrovės interesus teisme arba prašyti Bendrovės vadovės veiksmus ištirti baudžiamojo proceso prasme.

3.3.2. dėl 2021 m. balandžio 29 d. akcininko prašymo nurodoma, jog nors apeliantė teigia, kad 2021 m. balandžio 29 d. prašyme nurodytą informaciją akcininkas buvo gavęs ir su ja buvo supažindintas, bei kad 2021 m. gegužės 14 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1692-1097/2021 nustatyta, kad M. B. dėl savo kaltės nepasinaudojo teise susipažinti su Bendrovės dokumentais ir dėl to nėra pagrindo įpareigoti Bendrovės vadovę teikti jam dokumentus, tačiau po minimo 2021 m. gegužės 14 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo išliko faktinė situacija, jog M. B. nesusipažino su Bendrovės ir aktyviai siekė šia savo teise pasinaudoti. Įmonės vadovės ir akcininko teisiniai santykiai iki 2021 m. gegužės 14 d. teismo sprendimo negali būti pagrindas sprendžiant ar po 2021 m. gegužės 14 d. Bendrovės vadovė tinkamai atliko savo pareigą leisti akcininkui susipažinti su Bendrovės dokumentais ir suteikti akcininkui informaciją.

3.2.3. dėl 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. birželio 11 d. akcininko prašymų pažymima, kad pareigą teikti bankui ketvirtines ataskaitas Bendrovės vadovė turėjo pagal kreditavimo sutartį, ir būtent šių ataskaitų – teikiamų bankui, akcininkas prašė, bet negavo.

3.2.4. dėl 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. birželio 28 d. akcininko prašymų nurodoma, jog 2021 m. birželio 10 d. prašymas buvo pakartotinis. Bendrovės vadovė per 7 dienų terminą privalėjo reaguoti ir nurodyti kada ir kaip bus įgyvendinama akcininko teisė, tačiau A. Z. pasirinko neatsakinėti akcininkui. Toks elgesys visiškai skiriasi nuo vadovės elgesio iki priimant minėtą 2021 m. gegužės 14 d. teismo sprendimą, kadangi iki jo priėmimo vadovė aktyviai bendradarbiavo su akcininku, o po teismo sprendimo, tikėtina gavusi išaiškinimą, kad ji gali neteikti akcininkui dokumentų ir informacijos, nustojo su akcininku bendradarbiauti.

3.2.5. dėl 2021 m. liepos 30 d. akcininko prašymo atkreipiamas dėmesys, kad priešingai nei teigiama, jog Bendrovės vadovei buvo neaišku ko būtent nori akcininkas, 2021 m. birželio 6 d. vadovės rašte M. B. nurodoma, kad Bendrovės vadovė pageidauja visų pateiktų prašymų apibendrinimo ir net planuoja įvesti „susipažinimo kaštų padengimo mokestį“.

3.2.6. dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. akcininko prašymo pažymima, jog pagal 2021 metais galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (Įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį) būtent Bendrovės vadovė buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą, laikantis įstatymo reikalavimų. Asmuo, kuris neturi supratimo apie finansinės atskaitomybės suformavimą, nežino kodėl atsiranda pakitimai atskaitomybės projekte, nežino kodėl atsiranda įstatymu neleidžiami atskaitymai, akivaizdžiai yra netinkamas užimamoms pareigoms arba (vykstant ginčui tarp akcininkų) turi ką slėpti.

3.2.7. dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. akcininko prašymo nurodoma, kad akcininkas prašo konkrečių dokumentų, o Bendrovės vadovė gali tik derinti laiką, kada pateiks dokumentus susipažinimui. Apeliantė teisingai teigia, kad tarp (duomenys neskelbtini) akcininkų vyksta teisminiai ginčai, tačiau akivaizdu, kad A. Z. suinteresuota neduoti M. B. informacijos apie realią įmonės padėtį, kad padidinti jos pareikšto reikalavimo patenkinimą. Kartu pažymima, kad tarp A. Z. ir M. B. vykstantys civiliniai teisminiai ginčai nereiškia, kad šiuose ginčuose A. Z. gali naudotis savo kaip Bendrovės vadovės statusu, riboti informacijos ir dokumentų pateikimą M. B. ir taip siekti sau palankių teismų sprendimų. Apeliantė kelia klausimą ar dokumentų pateikimas į nagrinėjamas civilines bylas turi būti laikomas akcininko supažindinimu su Bendrovės dokumentais ABĮ 18 straipsnio prasme. Akivaizdu, kad akcininko teisė susipažinti su dokumentais ir ieškovo ar atsakovo teisė į konkrečią bylą (teismui sutikus) išreikalauti Bendrovės dokumentus, yra skirtingi dalykai. Taip pat apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad (duomenys neskelbtini) neatidavė (duomenys neskelbtini) visų apskaitos dokumentų, kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2- 2013-808/2022 2022 m. kovo 25 d. teismas patvirtino šalių taikos sutartį, kurioje neužsiminta apie tai, kad kokie nors dokumentai nebuvo perduoti naujam apskaitą vedančiam asmeniui arba (duomenys neskelbtini) administracijai.

3.2.8. dėl 2022 m. kovo 21 d. akcininko prašymo nurodoma, jog prie antstolio išvardinti, dėžėse sudėti dokumentai nereiškia, kad M. B. su tais dokumentais susipažino. M. B. prašoma informacija buvo reikalinga civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2022, kurioje bendrovė (duomenys neskelbtini) M. B. yra pareiškusi ieškinį reikalaujant nuompinigių už naudojimąsi automobiliu „Lexus“. O prašoma informacija buvo neteikiama tam, kad apsunktini M. B. teisminę gynybą minimoje byloje.

3.2.9. dėl 2022 m. balandžio 4 d. akcininko prašymo nurodoma, kad akcininkui įstatymu nustatytu terminu negavus informacijos ir dokumentų, Bendrovės vadovei buvo rašomas priminimas.

3.2.10. dėl 2022 m. balandžio 27 d. ir dėl 2022 m. gegužės 9 d. akcininkų prašymų nurodoma, jog apeliantė teigdama apie teikiamus dokumentus į vykstančias civilines bylas, nepasisako apie akcininko paklausimą dėl Bendrovės nuostolio 2021 metais. Nors visame apeliaciniame skunde bandoma įteigti, kad iki 2021 m. gegužės 14 d. teismo sprendimo civilinėje byloje A. Z. tinkamai pateikė visus M. B. prašytus dokumentus, tačiau nutylima, kad realiai M. B. su dokumentais nesusipažino.