Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-369/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-02-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-06-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-22
Bylos Nr.
1-49-369/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17460-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
S. D.
Civilinis ieškovas
A. Č.
Advokatai
Gintaras Stankevičius, Ruslanas Boikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-49-369/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17460-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.2.29.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,kaltinamajai S. D., jos gynėjui advokatui Ruslanui Boiko,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Č., jos atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. panaudojo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 2 d., ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastotą tikrą dokumentą - 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą, pasirašytą už restauratorę A. Č. keturis kartus: pirmame, aštuntame, dvidešimt devintame ir trisdešimt ketvirtame programos lapuose ne restauratorės A. Č., 2021 m. kovo 2 d. 14.31 val. pateikdama jį per R. B. ir R. S., nesuvokusias apie daromą nusikalstamą veiką, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą. Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisme kaltinamoji S. D. kaltės nepripažino. Ji perskaitė raštu pateiktus parodymus ir prašė teismo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos. Raštu pateiktuose paaiškinimuose kaltinamoji nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 3 dalimi, sutinka duoti paaiškinimus (parodymus) teisme apie jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau pasinaudoja savo teise neatsakinėti į prokurorės, nukentėjusiosios ir jos atstovo klausimus.

Kaltinamoji parodė, kad ji jokios nusikalstamos veikos neįvykdė, dokumentų neklastojo, o nukentėjusiosios A. Č. nurodomos aplinkybės, kad ji neturi nieko bendro su parengta programa, ginčijant jos autorystę, indėlį bei atliktus darbus, yra melaginga informacija. UAB „X“, kuriai kaltinamoji vadovauja ir dirba architekte, rengė (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų, unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), tvarkybos (konservavimo, restauravimo ir remonto) darbų projektą (toliau Projektas), kurio sudėtinė dalis buvo (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), I a. pat. Nr. 121/ 122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa (toliau – Programa). Minėtų patalpų lubų ir sienų polichromijos bei tapybos tyrimus atliko ir tvarkybos (konservavimo, restauravimo ir remonto) darbų projektą rengė S. D.. Programa buvo rengiama kaip vientisas dokumentas, susidedantis iš: 1) defektinio akto, 2) tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų užduočių, 3) tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodikos, 3) mokslinių istorinių, menotyrinių, technologinių, polichrominių tyrimų išvadų, 4) fotofiksacijos būklės nustatymo metu, 5) sąmatų su tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų skaičiuojamąja kaina ir 6) konservavimo ir restauravimo darbų organizavimo schemų. Kiekvienoje iš šių dalių pateikiami dailės vertybių lipdytų dekoro elementų, tapybos ir auksuotės duomenys ir jose numatomi atlikti tyrimai ir konservavimo ir restauravimo darbai. Pagal minėtą Programą šiame objekte turėjo būti atlikti žemiau nurodyti darbai: 1) paruošiamieji darbai (polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir laiptų lietų ornamentuotų elementų fotofiksacija, defektinių aktų parengimas, tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų metodikų parengimas, technologinių procesų eiliškumo nustatymas ir pan.); 2) polichromuoto lipdybinio dekoro tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbai (antiseptikavimas, valymas, nederančių medžiagų pašalinimas, pagrindo sutvarkymas, dekoro fragmentų sutvirtinimas, suklijavimas, atstatymas ir pan.); 3) lubų, arkų ir sienų tapyba (dažų sluoksnio sutvirtinimas, jo valymas, druskų šalinimas, dažų sluoksnio retušavimas ir pan.); 4) interjero lipdybinio dekoro detalių auksavimo konservavimo ir restauravimo darbai (restauruojamų paviršių paruošimas auksavimui, detalių auksuotės atkūrimas ir kiti programoje numatyti veiksmai); 5) laiptų lietų ornamentų metalo elementų turėklo restauravimo darbai; 6) tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų proceso ir kokybės kontrolė.

Programos rengimas ir pagal ją numatytų darbų atlikimas yra ilgalaikis ir kruopštus procesas, kuriam atlikti pagal objekto ir jo vertingąsias savybes pasitelkiami reikiamų sričių tyrėjai ir ekspertai – metodikai parengti aukščiausios kategorijos restauratoriai. Specialistų, turinčių aukščiausią kategoriją, nėra daug, sąrašai ir jų kontaktai Kultūros ministerijos tinklalapyje neskelbiami, todėl dažniausiai šios kategorijos specialistų kontaktai gaunami per kitus pažįstamus restauratorius, nes kolegos dažniausiai vieni kitus pažįsta. Pagal kompetenciją Programos rengime dalyvavo sienų tapybos ekspertas - restauratorius A. P., aukščiausios kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens, II-osios kvalifikacinės kategorijos polichromuoto medžio restauratorė R. B. ir aukščiausios kategorijos auksuotės restauratorė A. Č.. Taip pat dirbo ir kaltinamoji kaip projekto vadovė ir polichromijos tyrimų atlikėja ir fotofiksacijos autorė. Naudojosi tam objektui parengtais (duomenys neskelbtini) administracinio pastato 1b2/p patalpų Nr. 121/122 tinkų, plastinio bei polichrominio dekoro cheminiais, granuliometriniais, biologiniais tyrimais bei konservavimo ir restauravimo darbų technologinėmis rekomendacijomis. Kiekvienas iš restauratorių, atlikęs jiems priskirtą užduotį, sutvarkydavo dokumentus. Visi dokumentai, kurie buvo surinkti pagal minėtą Programą, buvo tvarkomi elektroniniu būdu. Programos dokumentų tikrinimas taip pat gan ilgas procesas ir dažniausiai užtrunka tikrinant, ar nurodytos visos sudedamosios dalys, pateikti visi reikalingi dokumentai, nėra faktinių klaidų ar netikslios informacijos, kuri tam tikrais atvejais būna identifikuojama. Po to Programos rengėjai atlieka Programos tikslinimo veiksmus pagal Restauratorių tarybos pateiktas pastabas. Programos pateikimas patikrinimui užtruko dėl R. B. ilgalaikės ligos. Parengus Programą, ji, kaip svarstytinas ir taisytinas projektas, 2021 metų kovo 2 d. buvo pateikta elektroniniu būdu, per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (toliau – KPEPIS) patikrinimui Restauravimo tarybai. Programą į KPEPIS sistemą sukėlė R. S., įpareigota vienos iš programos dalių rengėjų restauratorės R. B.. Pateikiant Programą iš anksto žinojo, kad ji bus nepatvirtinta, kadangi Programos rengimo metu vyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir VĮ „Lietuvos paminklų“ reorganizacija bei buvo formuojama nauja Restauravimo tarybos sudėtis, o svarbiausia, pasikeitė taikoma programos rengimo metodika (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-592 buvo pakeistas Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331 ir jis išdėstytas nauja redakcija). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-592 patvirtintame Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nurodyta, kad jis reglamentuoja į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių ir dalies nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimą, šių darbų planavimą, atlikimą, proceso ir kokybės kontrolę, programos galiojimo stabdymą arba jos pripažinimą netekus galios bei darbų priėmimą. Minėtas Aprašas visiškai naujai reglamentavo restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą. Apraše buvo nurodyti nauji reikalavimai tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programai, jos turiniui. Norėdami pasitikrinti, ar Programa bus tikrinama pagal seną Aprašą ar pagal naują, norėdami sutaupyti laiko ir gauti pastabas, ką reikėtų papildyti ar taisyti, pateikė 2019 m. Programą, nors ir numanė, kad pasikeitus reglamentavimui, jei tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa yra pateikiama pagal seną Aprašą, ji negali būti patvirtinama, nes objektyviai neatitinka tiek turinio, tiek formos reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad Apraše nėra imperatyvaus reikalavimo, kad tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programoje esančius dokumentus pasirašytų konkretūs rengėjai, nes ji teikiama elektroniniu būdu, per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329, kuris nustato kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tikrinimo ir tvirtinimo bei šių projektų keitimo ir saugojimo reikalavimus, taip pat nenumatė ir dabar nenumato įsakmaus reikalavimo, kad pateikiami dokumentai, išskyrus brėžinius, būtų pasirašyti projekto vadovo, architekto, restauratoriaus ir pan. Taigi, pasikeitus metodikai (Aprašui), Programa tokioje apimtyje, kurioje ji buvo pateikta, negalėjo būti patvirtinta, o turėjo būti rengiama iš naujo. Programoje galėjo būti padaryta ir daugiau klaidų, tiesiog S. D. norėjo gauti tikrintojų poziciją, ką dar reikia Programoje patikslinti, keisti ar taisyti. Dėl šalyje taikomų karantino ribojimų išsiaiškinti Programos neatitiktis pasikeitusio Aprašo reikalavimams buvo įmanoma tik elektroniniu būdu per KPEPIS. Programa tokiame pavidale, kaip ji buvo pateikta (faktiškai nesuskaldžius Programoje numatytų atlikti veiksmų į tris atskiras Programas, ir pateikiant ją viename, vientisame dokumente, kas iki naujo Aprašo įsigaliojimo visada buvo atliekama, nes programos tekste, jei ji rengiama ne vienai nekilnojamojo kultūros paveldo vertybei, didelė dalis teksto kartojasi), negalėjo būti patvirtinta. 2021 m. kovo 3 d., nesulaukusi dar jokio atsakymo, sužinojo iš Restauravimo tarybos, kad kartu su Programa pateiktos Lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodikos autorė A. Č. neigia rengusi šią metodiką ir dalyvavusi šioje programoje. Kadangi bendrovės pateikta Programa ir taip liktų nepatvirtinta, nes buvo teikiama tik kaip taisytinas dokumentas ir atsiradus galimam ginčui su programos rengėja A. Č., nedelsiant, tai yra 2021 m. kovo 3 d. bendrovė kreipėsi į Restauravimo tarybą, prašydama atidėti Programos svarstymą iki bus pateikta kita reikiamos kvalifikacijos auksuotės restauratoriaus pilnoje apimtyje parengta auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo Programa. Faktiškai bendrovė sustabdė Programos svarstymą ir ją atšaukė. Po kai kurio laiko papildyta Programa, kaip to ir reikalauja pasikeitusi metodika (Aprašas), buvo pateikta Restauravimo tarybai. Pagal Restauravimo tarybos rekomendacijas Programa buvo padalinta į atskiras dalis ir pateikta iš naujo svarstymui ir vertinimui. Kadangi Programa atitiko metodikos reikalavimus, po tam tikrų jos papildymų ir patikslinimų ji buvo patvirtinta. Niekas neturi jiems jokių pretenzijų dėl parengtos Programos ir pagal ją vykdomų darbų. Niekam jokia žala nebuvo padaryta, dokumentai buvo rengiami pagal galiojančius teisės aktus, tvarkomi elektroniniu būdu, pirminė Programa, pateikta kaip juodraštinis variantas, net negalėjo būti priimta, nes ji turėjo būti rengiama iš naujo, pagal naujo Aprašo reikalavimus, tiesiog bendrovei reikėjo papildomos informacijos dėl jos turinio atitikties pasikeitusiems teisės aktų reikalavimams.

Kaltinamoji rašytiniame paaiškinime nurodė neneigianti, kad buvo susitikusi su A. Č.. Jei R. B. nebūtų ilgai sirgusi, ji pagal savo kompetenciją būtų rengusi Programos dalį: lipdybinio dekoro tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą, taip pat būtų koordinavusi ir kitų Programos dalių parengimo darbus. 2019 metų gale, gruodžio mėnesį (tiksliai negali atsiminti), atsižvelgdama į jos ligą ir negalėjimą koordinuoti darbų, S. D. kreipėsi į R. B., prašydama nurodyti jai kontaktus asmenų, galinčių padėti parengti (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų 1 aukšto patalpų interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą. R. B. nurodė jai A. Č. kontaktus. Tuo metu R. B. sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje ir taip pat negalėjo baigti Programoje numatytų veiksmų. Gavusi A. Č. mobilaus ryšio telefoną, susiskambino su ja, prisistatė ir susitarė dėl susitikimo. Sutartu laiku atvyko pas A. Č.. Paaiškino jai susidariusią situaciją, kad reikia parengti auksuotės programą, jos metodiką, kadangi restauratorė R. B. sunkiai sirgo ir ji negalėjo atlikti šių darbų. A. Č., išklausiusi jos kreipimąsi, atsakė, kad ji sutiks jai pagelbėti šiuo klausimu ir parengs prašomus dokumentus. Paaiškino, kad apmokės jai už suteiktas paslaugas ir nesiginčys dėl kainos po to, kai visa programa, kurios sudėtine dalimi bus jos atlikti darbai ir parengti dokumentai, bus patvirtinta Restauravimo tarybos. Tai įprasta praktika, kadangi daugelyje atvejų programa nebūna tvirtinama iš pirmo karto ir programos rengėjams dar reikia atlikti tikslinamuosius veiksmus, taisyti tarybos nurodytus trūkumus, iš naujo parengti tam tikrus dokumentus. Esant tokiai situacijai, tai yra iš anksto sumokėtai pinigų sumai, programos ar jos sudėtinės dalies rengėjas paprasčiausiai gali neatlikti jos korektūros, tarybos nurodytų taisymų ir pan. ir tokiu atveju dėl vieno asmens galimo neveikimo nukentėtų kelių asmenų bendras darbas. Todėl A. Č. buvo paaiškintos šios aplinkybės, jos nuogąstavimai ir lūkesčiai. Nukentėjusioji sutiko su pasiūlymu – pradžiai darbai, paskui atlygis. Po to ji paaiškino A. Č. visos restauravimo programos esmę, ko tikisi iš jos. Nukentėjusioji sutiko apsiimti atlikti prašomus darbus. Toliau A. Č. pasakė, kad jai reikia nuvykti į restauravimo vietą, tačiau ji užsiminė apie suprastėjusią sveikatą, norėjo, jog ją nuvežtų S. D.. Kadangi visi reikiami tyrimai jau buvo atlikti, auksuotės pėdsakai aptikti tik per mikroskopą, o lubos yra virš 4,0 m aukštyje, todėl jokių papildomų duomenų, apžiūrėjus objektą, objektyviai nebūtų galima gauti. Tai paaiškino A. Č. ir pasakė jai, kad atveš visą tyrimo medžiagą. Taip pat pasiūlė A. Č. atvežti chemikių tirtą autentišką laiptų turėklo fragmentą, kuriame geriausiai išlikę auksuotės pėdsakai, kad ji įsitikintų, kad iš auksuotės išlikę tik minimalūs sunkiai aptinkami aukso pėdsakai, aptikti tik chemikų laboratorijoje ir tik mikroskopo pagalba, kurį (turėklo fragmentą) ji galės apžiūrėti ir pateikti savo išvadą. Po kai kurio laiko atvežė ir pateikė A. Č. šį fragmentą, ant kurio buvo likę auksuotės pėdsakai. A. Č. apžiūrėjo detalės fragmentą ir pasakė, kad jo apžiūros jai pakanka parengti galutinę metodiką ir programą. A. Č. pradėjo jai aiškinti, kokius veiksmus ir darbus reikia atlikti, kokia šių veiksmų esmė, turinys. A. Č. jos akivaizdoje, aiškindama jai priskirtinų veiksmų turinį, pradėjo paprastame popieriaus lape rašyti, kokius veiksmus reikia atlikti. Parašiusi tris pirmus sakinius (Aliejinio au (auksavimo) konservavimo – rest. (restauravimo) darbų programa ir metodika. 1. Nešvarumų pašalinimas. 2. Auksuojamų fragmentų sutvarkymas kas (kas atliks)), A. Č. ėmė skųstis, kad jai skauda ranką, be to rašė sunkiai įskaitomai. Pasiūlė jai pati surašyti jos padiktuotą informaciją. A. Č. sutiko ir padavė jai jos pradėtą pildyti popieriaus lapą. Toliau, diktuojant A. Č., S. D. surašė jos nurodytą informaciją. Šioje informacijoje atsispindėjo šie papildomi duomenys: Lipdytojai atidengia, sutvarko formas, jas modeliuoja, formuoja ornamentą. Restauruojamų detalių prisotinimas karštu pokostu. Auksavimui paruoštų paviršių modeliavimas aliejiniu, kreidiniu, klijiniu gruntu. Restauravimo nešvarumų pašalinimas. Auksavimui paruoštų paviršių padengimas aliejiniu laku. Auksuojamų paviršių dengimas aliejiniais dažais (reikiama spalva). Paruošimas auksavimui: dengimas auksavimui skirtu laku „Mixtion“. Auksavimas aukso lakšteliais. Polichrominis dažymas. A. Č. paaiškino, kad šiuos darbus reikės atlikti, tačiau ši programa (metodika) surašyta ranka, negali būti laikoma tinkama, kadangi ją reikia atspausdinti ir papildyti, įrašius trūkstamą informaciją. Kad sutaupyti laiko, pasisiūlė ranka surašytą tekstą atspausdinti ir nusiųsti A. Č. peržiūrėjimui ir pasirašymui. A. Č. sutiko. Po to S. D. buvo dar kelis kartus (du ar tris kartus, dabar jau tiksliai neprisimena) nuvykusi pas A. Č.. Vieno iš susitikimo metu A. Č. pateikė jai surašytą ir ant dviejų lapų atspausdintą ir jos parengtą (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų užduotį. Šį dokumentą A. Č. pasirašė jos akivaizdoje ir padavė jį jai (S. D.). Šiame dokumente buvo nurodyta, kokius darbus būtina atlikti ir koks jų turinys, o būtent: paruošiamieji darbai (6 punktai, kuriuos reikia atlikti), interjero lipdybinio dekoro auksavimo ir restauravimo darbai (4 punktai, kuriuos reikia atlikti), laiptų lietų ornamentų metalo elementų turėklo restauravimo darbai (3 punktai, kuriuos reikia atlikti), tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų proceso ir kokybės kontrolė (3 punktai, kuriuos reikia atlikti). Taip pat A. Č. pasirašė ant vieno lapo atspausdintos ir jos parengtos (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodikos. Šį dokumentą A. Č. pasirašė jos akivaizdoje ir padavė jį jai. Metodikoje buvo nurodyta, kad reikia atlikti paruošiamuosius darbus ir buvo nurodytas jų turinys. Taip pat buvo nurodytas ir auksuoto lubų lipdybinio dekoro tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai ir konkretus jų turinys. Šį dokumentą A. Č. pasirašė jos akivaizdoje ir pateikė jį jai. Paėmusi ši dokumentą, apsidžiaugė, kad darbai beveik atlikti, tačiau pastebėjo, kad A. Č. parengta metodika atspausdinta kaip juodraštinis variantas, ant kito dokumento fragmento (reversinėje pusėje). Taip pat dar kartą peržiūrėjusi metodiką, A. Č. pasakė, kad ji pildytina dar vienu punktu – padengimas spiritiniu šelaku. Šį sakinį A. Č. pati ranka įrašė į metodikos 3 punktą, bei jos nuomone, metodiką dar reikia papildyti ir laiptų lietų ornamentų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo ir restauravimo darbais. Tačiau tam jai reikia laiko, kad ištaisytų šiuos trūkumus. A. Č. pasakė, kad šių dokumentų dar negalima kelti į sistemą ir teikti Restauravimo tarybai. Nusivylė, kad suplanuoti ir pažadėti darbai nebuvo atlikti. Po to skambino A. Č. ir teiravosi, kada ji pagaliau baigs žadėtus darbus. A. Č. vis žadėdavo, tačiau sakydavo, kad dėl suprastėjusios sveikatos būklės vis nespėja visko atlikti. Pažadėjo atsiųsti S. D. parengtus ir jos pasirašytus dokumentus. Kadangi ji žadėjo atsiųsti pasirašytus dokumentus, tai nusiuntė jai pasirašymui ir programos titulinį lapą, nors jokios prievolės jame pasirašyti programos rengėjams galiojantys teisės aktai net nenumatė, o su turimais išaiškinimais, tai buvo perteklinis veiksmas. A. Č. žadėjo, kad jį pasirašys ir atsiųs kartu su kitais jos paruoštais Programos dokumentais. Po kai kurio laiko A. Č. pagaliau atsiuntė jai ar tai MMS, ar el. paštu, dabar jau tiksliai neprisimena, bet mano MMS pagalba jos pasirašytus dokumentus. Kiek prisimena, kad šiuos pasirašytus dokumentus gavo iš jai nežinomo numerio. Kodėl taip buvo pasielgta, nežino, nekreipė dėmesio nei į pašto adresą, nei į numerį, o tik į dokumentų turinį, nes jai buvo svarbu tik tai, kad pagaliau gavo trūkstamus dokumentus, kuriuos gali sukelti į Programą ir pateikti ją peržiūrėjimui. Po to, kai visi programos dalyviai pasirašė programoje ir jos prieduose, 2021 m. kovo pradžioje, galimai tai buvo kovo 1 d., paskambino R. B. ir paprašė padėti įkelti jau parengtą programą į sistemą KPEPIS. Tą pačią dieną ji el. paštu nusiuntė programą R. B.. Kiek žino, R. B. persiuntė šią programą R. S., kuri šią Programą ir įkėlė į KPEPIS.

Kaltinamoji rašytiniuose parodymuose neneigė, kad buvo atvykusi pas A. Č. ir vietoje pokalbio apie tolimesnę Programos eigą buvo nuvesta ne į A. Č. kabinetą, o pas jos vadovę J. S., kur vyko kalba apie atsiskaitymą už A. Č. atliktus darbus. Minėjo, kad apmokėjimas bus atliktas po to, kai visa programa bus patvirtinta Restauravimo taryboje. Nėra minėjusi jokių pasisakymų ar frazių, kad programoje esanti auksuotės programa yra parengta kito asmens, ar kad kažkas kitas pasirašė šiame dokumente vietoj A. Č.. Kodėl yra apkalbama, nežino, galimai dėl to, kad ši liudytoja dirba kartu su A. Č. toje pačioje darbovietėje, todėl galimai A. Č. paprašyta, ji nurodo kitokias pokalbio aplinkybes, negu buvo iš tikrųjų. Esminis pokalbis buvo atsiskaitymas ir jos sutarė, kad A. Č. parengs tinkamai paruoštą auksuotės programą ir su ja bus atsiskaityta. Taip pat šio pokalbio metu A. Č. pati užsiminė, kad jos jai siųstoje Programoje keliose vietose yra jos parašo techninė įklija. Pradžiai abi net nesuprato, kuriame etape tai galėjo atsitikti, tačiau kaip užsiminė A. Č., kad tai jos prašymu atliko asmuo, kurio ji prašė viską parengti, sukelti ir išsiųsti jai, nes ji neturėjo skenerio bei nemokėjo naudotis kompiuterine technika. Taip pat, kaip minėjo A. Č., jos parašo kopija buvo perkelta ne visai kokybiškai, kas iš dalies ir iššaukė jos nepasitenkinimą. Būtent šias aplinkybes ir nurodė 2022 m. kovo 19 d. rašte Restauravimo tarybai. Po šio pokalbio pas J. S., gavus jos patvirtinimą, kad su A. Č. bus atsiskaityta, iš J. S. kabineto išėjo taikiai, nes A. Č. dar kartą pažadėjo peržiūrėti ir parengti Programą pagal 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-592 patvirtintą Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašą. To padaryta nebuvo, o po kai kurio laiko gavo pranešimą iš policijos, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir yra kviečiama apklausai į policiją (t. 4, b.l. 175-182).

Atsakydama į teismo užduotus klausimus kaltinamoji nurodė, kad ji yra Kultūros ministerijos atestuota architektė ir gali rengti projektus, daryti tyrimus, tačiau ji nėra restauratorė. Jos vadovaujama bendrovė „X“ sudarė sutartį projektavimo darbams, kurių sudėtyje turėjo būti ir interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa. Ji buvo atsakinga už šį projektą. Buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) tiems darbams atlikti. Tai buvo mažos vertės pirkimas, atliktas apklausos būdu. Institucija pasirinko bendrovę „X“, kad atliks darbus. Buvo nurodyti terminai, kada tai reikėjo atlikti. Užsakovas bendrovei „X“ būtų sumokėjęs 6 900 eurų. Negali prisiminti tiksliai, kada buvo sudaryta sutartis. Tai buvo 2019 metais. Užsakymą jos vadovaujama bendrovė turėjo atlikti iki 2019 m. gruodžio. Projektą jie parengė, o programos užtruko, nes keitėsi Restauravimo taryba. Su auksuotės darbais ji susidūrė pirmą kartą. Su polichrominiu ir lipdybiniu dekoru tikrai ne pirmą kartą susidūrė. Koordinuoja kažkuris iš restauratorių, nes visada būna sudėtinė dalis projektas ir programa. Restauratoriai paprastai patys koordinuoja kolegų darbus, skaičiuojama kaina. Jie dažniausiai tai koordinuoja, ir tada Restauravimo tarybai pateikia restauratorius, nes jis žino tą metodiką. Ji anksčiau nėra teikusi projekto Restauravimo tarybai. Čia buvo pirmas kartas. R. B. turi auksuotės restauravimo kvalifikaciją, tačiau ji neturi aukščiausios kategorijos, jos yra žemesnė kategorija. Jeigu žiūrėti į auksuotės programą, tai auksavimas yra priešpaskutinis etapas. Kiti lipdytojai atlieka visus darbus, o auksuotės tik ateina ir auksuoja. Piniginė suma nebuvo įvardinta nukentėjusiajai, kadangi jie vėlavo su objektu. Sakė, kad kiek pasakys, tiek ir mokės, nes kitos išeities nebuvo. Jeigu būtų reikėję, būtų sumokėję visą sumą – 6 900 eurus, nes kitos išeities nebuvo. Programą rengė A. Č.. Svarbiausia programos dalis yra metodika. Visas programos dalis iki metodikos gali parengti ir žemesnės kvalifikacijos restauratorius, A. Č. parengė metodiką ir ją pasirašė. Ji buvo surašiusi metodikos užduoties ruošinius, kuriuos ji (S. D.) atspausdino ir jai nusiuntė, o ji pasirašė. Norint programą pateikti, reikia sudėti visas dalis, ir tyrimai įeina, visa byla didžiulė, o metodikos yra du lapeliai. Ji (S. D.) gavo A. Č. parašus el. paštu. Tie dokumentai, kuriuos pateiks advokatas, jie yra A. Č. ranka pasirašyti, o trūkstamus dokumentus su parašais ji gavo. Su terminais buvo blogai. Ji tik pavadinimą perskaitė ir prašė, kad būtų kuo greičiau pateikta Restauravimo tarybai (t. 4, b.l. 193-194).

Papildomai apklausta 2024 m. sausio 16 d. kaltinamoji paaiškino, kad kadangi projektas peržiūrai keliamas skaitmeniniu būdu, elektroninėmis priemonėmis, kad turėti projekto geresnę kokybę, atsižvelgiant į tai, kad ne visi dalyviai turėjo skenerius, naudojama tokia praktika, kad wordinis dokumentas spausdinamas PDF versija, įkeliamas nuorašas ir suformuotas dokumentas persiunčiamas. Šiuo atveju dokumentas buvo persiųstas jai, nes ji formavo pagrindinę bylą. Ne visi skenerius turi, reikalaujama spalvotos kopijos, labai išdidėja apimtis. Visada prašo, kad priėmimo dokumento apimtis būtų kuo mažesnė, kad jis įsikeltų, persisiųstų. Po to, kai dokumentas yra patvirtinimas, jau yra be pastabų, tada užsakovui atiduodamas originalus dokumentas su originaliais parašais. Visi projekto dalyviai turėjo savo elektroninį parašą ir jį įkėlė. Ji savo parašą irgi įkėlė skaitmeniniu būdu. Iš R. B. gavo jos programos dalį elektroniniu būdu pasirašytą. Dėl titulinio lapo sunku pasakyti, bet matyt, kad gavus pirmą parašą likusieji buvo surinkti, nes jeigu per tris kartus siųsti dokumentą, labai kokybė nukenčia. Kiekvienas dalyvis, kuris rengia savo programos dalį, turėtų ją atspausdinti, tada pasirašyti ir tik tada skenuoti, bet tada apimtis padidėja iki 8 kartų. Parašas turi būti nuskenuotas spalvotas. Po to visi puslapiai turi būti sunumeruoti, visus gautus dokumentus sudedi pagal turinį, tada sunumeruoji ir suformuoji tą vieną bylą. Ji gavo PDF dokumentus su parašais, ji jų nespausdino. Yra tokia programa, kuri sujungia visus PDF failus, gali sunumeruoti lapus. Tada sujungė visas dalis į vieną bylą ir taip būna vientisa byla. Kvalifikacijos pažymėjimų kopijas restauratoriai atsiunčia kartu su savo dokumentais, nes atestatai pagal turinį eina pačioje pabaigoje. Pažymėjimus į programą sukėlė ji, nes ji juos gavo. Formuodama bylą ji juos sudėjo į pabaigą. Dabar sunku pasakyti, kada ir kaip ji gavo A. Č. kvalifikacinio pažymėjimo kopiją, bet turbūt gavo pačioje pradžioje. Jai atrodo, kad A. Č. davė atsišviesti, bet negali tiksliai pasakyti, neatsimena (t. 4, b.l. 155-156).

2021 m. spalio 8 d. apklausta kaip liudytoja Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, S. D. parodė, kad pasinaudos savo teise duoti paaiškinimus raštu, tai žada padaryti iki 2021 m. spalio 22 d. atsiunčiant paaiškinimą el. paštu (t. 2, b. l. 110-111).

2021 m. spalio 22 d. liudytoja S. D. pateikė rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, kad UAB „X“, kuriai ji vadovauja ir dirba architekte, rengė (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų, unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), tvarkybos (konservavimo, restauravimo ir remonto) darbų projektą, kurio sudėtinė dalis buvo (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), I a. pat. Nr. 121/ 122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa. Minėtų patalpų lubų ir sienų polichromijos bei tapybos tyrimus atliko ir tvarkybos (konservavimo, restauravimo ir remonto) darbų projektą rengė ji (S. D.). Programa buvo rengiama kaip vientisas dokumentas, susidedantis iš defektinio akto, tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų užduočių, tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodikos, mokslinių istorinių, menotyrinių, technologinių, polichrominių tyrimų išvadų, fotofiksacijos būklės nustatymo metu, sąmatos su tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų skaičiuojamąja kaina ir konservavimo ir restauravimo darbų organizavimo schemos. Kiekvienoje iš šių dalių pateikiami dailės vertybių lipdytų dekoro elementų, tapybos ir auksuotės duomenys ir jose numatomi atlikti tyrimai ir konservavimo ir restauravimo darbai. Programos rengimas ir pagal ją numatytų darbų atlikimas yra ilgalaikis ir kruopštus procesas, kuriam atlikti dažnai pasitelkiami kelių sričių tyrėjai ir ekspertai-restauratoriai. Pagal kompetenciją Programos rengime dalyvavo sienų tapybos ekspertas-restauratorius A. P., aukščiausios kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens, II-osios kvalifikacinės kategorijos polichromuoto medžio restauratorė R. B. ir aukščiausios kategorijos auksuotės restauratorė A. Č.. Taip pat dirbo ir ji, kaip projekto vadovė ir polichromijos tyrimų atlikėja ir fotofiksacijos autorė. Kiekvienas iš restauratorių, atlikęs jiems priskirtą užduotį, sutvarkydavo dokumentus. Visi dokumentai, kurie buvo surinkti pagal minėtą Programą, buvo tvarkomi elektroniniu būdu. Parengtų Programos dokumentų tikrinimas taip pat gan ilgas procesas ir dažniausiai užtrunka tikrinant, ar nurodytos visos sudedamosios dalys, pateikti visi reikalingi dokumentai, nėra faktinių klaidų ar netikslios informacijos, kuri tam tikrais atvejais būna identifikuojama. Po to Programos rengėjai atlieka Programos tikslinimo veiksmus pagal Restauratorių tarybos pateiktas pastabas. Programos pateikimas patikrinimui užtruko dėl R. B. ilgalaikės ligos. Parengus Programą, ji, kaip svarstytinas ir taisytinas projektas, 2021 metų kovo 2 d. buvo pateikta elektroniniu būdu, per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS) patikrinimui Restauravimo tarybai. Programą į KPEPIS sistemą sukėlė R. S., įpareigota vienos iš programos dalių rengėjų restauratorės R. B.. Pateikiant Programą iš anksto žinojo, kad ji nebus patvirtinta, kadangi Programos rengimo metu vyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir VĮ „Lietuvos paminklų“ reorganizacija bei buvo formuojama nauja Restauravimo tarybos sudėtis, o svarbiausia, pasikeitė taikoma programos rengimo metodika (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-592 buvo pakeistas Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331 ir jis išdėstytas nauja redakcija). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-592 patvirtintame Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos apraše nurodyta, kad jis reglamentuoja į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių ir dalies nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimą, šių darbų planavimą, atlikimą, proceso ir kokybės kontrolę, programos galiojimo stabdymą arba jos pripažinimą netekus galios bei darbų priėmimą. Minėtas Aprašas visiškai naujai reglamentavo restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą. Apraše buvo nurodyti nauji reikalavimai tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programai, jos turiniui. Pasikeitus reglamentavimui, jei tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa yra pateikiama pagal seną Aprašą, ji negali būti patvirtinama, nes objektyviai neatitinka tiek turinio, tiek formos reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad Apraše nėra imperatyvaus reikalavimo, kad tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programoje esančius dokumentus pasirašytų konkretus rengėjai, nes ji teikiama elektroniniu būdu, per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS). Taip pat pažymėtina, kad paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329, kuris nustato kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tikrinimo ir tvirtinimo bei šių projektų keitimo ir saugojimo reikalavimus, taip pat nenumatė ir dabar nenumato įsakmaus reikalavimo, kad pateikiami dokumentai, išskyrus brėžinius, būtų pasirašyti projekto vadovo, architekto, restauratoriaus ir pan. Taigi, pasikeitus metodikai (Aprašui), Programa tokioje apimtyje, kurioje ji buvo pateikta, negalėjo būti patvirtinta, o turėjo būti rengiama iš naujo. Programoje galėjo būti padaryta ir daugiau klaidų, tiesiog norėjo gauti tikrintojų poziciją, ką dar reikia Programoje patikslinti, keisti ar taisyti. Dėl šalyje taikomų karantino ribojimų išsiaiškinti Programos neatitiktis pasikeitusio Aprašo reikalavimams buvo įmanoma tik elektroniniu būdu per KPEPIS. Dar kartą tvirtina, kad Programa tokiame pavidale, kaip ji buvo pateikta, negalėjo būti patvirtinta. 2021 m. kovo 3 d., nesulaukusi dar jokio atsakymo, sužinojo iš Restauravimo tarybos, kad kartu su Programa pateiktos Lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodikos autorė A. Č. neigia rengusi šią metodiką ir dalyvavusi šioje programoje. Kadangi bendrovės pateikta Programa ir taip liktų nepatvirtinta, nes buvo teikiama tik kaip taisytinas dokumentas ir atsiradus galimam ginčui su programos rengėja A. Č., nedelsiant, tai yra 2021 m. kovo 3 d. bendrovė kreipėsi į Restauravimo tarybą, prašydama atidėti Programos svarstymą iki bus pateikta kita reikiamos kvalifikacijos auksuotės restauratoriaus pilnoje apimtyje parengta auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo Programa. Faktiškai bendrovė sustabdė Programos svarstymą ir ją atšaukė. Po kai kurio laiko papildyta Programa, kaip to ir reikalauja pasikeitusi metodika (Aprašas) buvo pateikta Restauravimo tarybai. Pagal Restauravimo tarnybos rekomendacijas Programa buvo padalinta į atskiras dalis ir pateikta iš naujo svarstymui ir vertinimui. Kadangi Programa atitiko metodikos reikalavimus, po tam tikrų jos papildymų ir patikslinimų ji buvo patvirtinta. Niekas neturi jiems jokių pretenzijų dėl parengtos Programos ir pagal ją vykdomų darbų. Niekam jokia žala nebuvo padaryta, dokumentai buvo rengiami pagal galiojančius teisės aktus, tvarkomi elektroniniu būdu, pirminė Programa, pateikta kaip juodraštinis variantas, net negalėjo būti priimta, nes ji turėjo būti rengiama iš naujo, pagal naujo Aprašo reikalavimus, tiesiog bendrovei reikėjo papildomos informacijos dėl jos turinio atitikties pasikeitusiems reikalavimams (t. 2, b. l. 113-114).

2021 m. lapkričio 25 d. S. D., apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad papasakojo viską, ką galėjo savo rašytiniuose parodymuose. Apie tai, kad programoje buvo netikras A. Č. parašas, ji nieko nežinojo. Daugiau nieko papildomai parodyti negali. Dėl visų kitų klausimų nieko daugiau nekomentuos (t. 2, b. l. 115-116).

2021 m. gruodžio 9 d. įtariamoji S. D. pareiškė, kad ji pasinaudoja savo procesinėmis teisėmis ir dėl pateikto įtarimo atsisakė duoti paaiškinimus (t.2 b.l. 121-122).

2022 m. vasario 24 d. įtariamoji S. D., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, parodė, kad jai reikia laiko susipažinti su naujai įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nebuvo ankstesniame pranešime, ką padarys iki 2022 m. kovo 3 d. imtinai (t. 2, b. l. 159-160).

2022 m. kovo 4 d. vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 4 d. telefonu buvo susisiekta su įtariamosios S. D. gynėju advokatu Ruslan Boiko, kad suderinti papildomos apklausos laiką. Advokatas R. Boiko telefonu paaiškino, kad jo ginamoji S. D. nusprendė ikiteisminio tyrimo metu neteikti daugiau jokių paaiškinimų (t.2 b.l. 161).

UAB „X“ direktorė S. D. 2021 m. kovo 19 d. rašte Restauravimo tarybai nurodė, jog Metodikos „Auksuoto lubų lipdybinio dekoro tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai“ autorystė yra nesuklastota, ką patvirtino pati aukščiausios kategorijos auksuotės restauratorė A. Č., Metodiką pasirašydama originaliu parašu (šios Metodikos kopiją prideda). Esant visoje šalyje paskelbtam karantinui ir įvedus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių ir privalomą nuotolinį darbą didžiojoje dalyje institucijų, vengiant perteklinio bendravimo, rengiant Programą originalus dokumento tekstas buvo perkeltas į Programą ir Programoje skaitmeniniu būdu užkelta Metodikos Autorės parašo kopija. Galimai dėl techninės klaidos parašo kopija buvo perkelta ne visai kokybiškai, kas galimai ir iššaukė Autorės nepasitenkinimą. Su autore asmeniškai išsiaiškinta ir atsiprašyta. Su aukščiausios kategorijos auksuotės restauratore A. Č. sutarta dėl Lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos patikslinimo. Parengtą programą pateiks tvirtinimui (t. 4, b.l. 3).

Apklausta 2022 m. gruodžio 1 d. teisme nukentėjusioji A. Č. paaiškino, kad ji pažįsta kaltinamąją S. D.. Pažįsta nuo tada, kai į nukentėjusiąją kreipėsi R. B. dėl šito objekto. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) metus dirba „C“ ir yra aukščiausios kategorijos auksuotės restauratorė. Jos stažas restauravimo darbe 47 metai. Apie 2019 metų kovo mėnesį, pavasarį į ją telefonu kreipėsi R. B. ir paklausė, ar nukentėjusioji galėtų padėti paruošti metodiką šito objekto restauravimui. Su R. B. ji ne vieną kartą dirbo, R. yra jos stažuotoja, todėl sutiko jai padėti. R. jai pasakė, kad į ją kreipsis architektė S. D. ir tada jos susitars. Kitą dieną pas nukentėjusiąją į darbą atvažiavo S. D.. Tada ją pamatė pirmą kartą. S. D. atsivežė restauravimo projektą su tyrimais ir paprašė, kad ji paruoštų programą. Ji pažiūrėjo atvežtus tyrimus. Restauravimo specifika, kad pirminius tyrimus atlieka tik tam tikrose objekto vietose ir ji negauna pilnos informacijos apie tai, ką reikia restauruoti. Tada privalo matyti restauruojamą objektą tiesiogiai, jį ištyrinėti ir paruošti programą bei metodiką. Jai buvo pateiktos dvi medžiagos: lipdymas lubose ir laiptinėje metalas. Apie metalo tyrimus nebuvo nė pusės žodžio. Nebuvo padaryti jokie tyrimai, juo labiau prieš auksuotės restauravimą turėjo restauruoti metalą, metalo fragmentus. Ji pasakė S. D., kad iš pateiktos medžiagos negali paruošti restauravimo metodikos. Jai būtina pamatyti objektą. S. D. pažadėjo ją nuvežti į objektą ir jai pasakė, kad skubiai reikia bent planelį parašyti, kad ji galėtų pateikti projektą KVAD. Tada nukentėjusioji ant popieriaus lapo parašė restauravimo darbų planelį, išdėstė, kaip reikės daryti, pagal tai ruošiama metodika, ir pasirašė ant to lapo. Dar pasakė, kad kitą kartą atvežtų kokį fragmentą metalo, kad galėtų patyrinėti. Kitą dieną S. D. jai atvežė metalo fragmentą, iš kurio nukentėjusioji nieko negalėjo išsiaiškinti. Nukentėjusioji S. D. sakė, kad negali parašyti programos metodikos, nes su objektu turi susipažinti vietoje. Tuo viskas ir baigėsi ir ji pamiršo apie tą objektą. 2022 m. KVAD komisijos pirmininkas R. Š. jos paklausė, ar ji ruošė programą, metodiką tam ir tam objektui. Ji atsakė, kad neruošė. Tada R. Š. jai sako: „kaip tai neruošei, jei tavo parašai ir metodika“. Ji atsakė, kad tai klaida, nes kai rašo, visada atsimena, nes tai rimtas darbas. R. Š. pasiūlė pas jį atvykti. Jai nuvykus į KVAD, R. Š. jai parodė dokumentus. Su jais susipažinusi ji pareiškė, kad tai ne ji rašė, nes ji vartoja kitokius išsireiškimus bei žodžius. Paskui R. Š. liepė jai pažiūrėti, ar tai jos parašas. Iš pradžių pasakė, kad lyg ir jos, tačiau paskui pasakė, kad parašas ne jos. Programa buvo ne jos rašyta ir keturi parašai ne jos. Tada nukentėjusioji paskambino R. B. ir paklausė, kaip čia atsitiko, kad nukentėjusioji ja pasitikėjo, o dabar jos parašai suklastoti. R. B. pareiškė, kad taip negali būti. Tada jai paskambino S. D. ir prisipažino. S. D. sakė, kad jai skubiai reikėjo ir pasirašė už nukentėjusiąją. Dar pasakė, kad jai atsilygins. Nukentėjusioji pasakė, kad tą klausimą reikia spręsti akis į akį ir pasiūlė S. D. atvažiuoti pas ją į darbą. Apie situaciją nukentėjusioji papasakojo savo direktorei J. S., nes visą laiką susiduria su tokiomis problemomis restauravime. Direktorė pasiūlė pas ją ateiti kartu su S. D. ir ji jas išklausys. Atėjus S. D., nukentėjusioji ją supažindino su J. ir jos kabinete S. D. prisipažino. Sakė, kad reikėjo skubiai padaryti, o per Covid ir paskelbtą karantiną nebuvo galima susitikti, reikėjo kompiuteriu nukopijuoti nukentėjusiosios parašą, kas ir buvo padaryta. Susitikimo metu S. D. patvirtino, kad tai ne nukentėjusiosios parašai.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji nurodė, kad J. S. kabinete ji paklausė, kaip sprendžiam tą klausimą, ji sakė, kad nenori karo, nori išspręsti taikiai. Jeigu S. D. viešai prisipažins, kad ji padarė šitą klaidą, tada ji S. D. neturės jokių pretenzijų. S. D. atsakė, kad gerai, kad viską sutvarkysime. Kitą dieną į KVAD atėjo naujas raštas su dar didesniu šmeižimu apie nukentėjusiąją ir tada ji kreipėsi į asociaciją ir asociacija ėmėsi gynybos klausimo. S. D. apskundė nukentėjusiąją KVAD. S. D. parašė, kad programa, metodika ir parašai yra nukentėjusiosios ir ji išsigina nuo to, ką padarė. Pateiktą civilinį ieškinį nukentėjusioji palaiko, nes nuo kaltinamosios veiksmų sušlubavo jos sveikata, padidėjo arterinis spaudimas. Faktiškai ji visą laiką nedarbingume, tai didelė žala ir dar nežino, kuo viskas baigsis. Apie suklastotus parašus ji sužinojo iš Kultūros paveldo restauracinės komisijos tarybos pirmininko. Jis tikrina dokumentus, ar jie teisingi ir nesuklastoti, ar galima juos pateikti tvirtinti projektą. Jos sudarytame planelyje buvo nurodytas tik darbų eiliškumas. Yra daug specialių dalykų, kurie turi atsispindėti metodikoje. Jeigu pirmininkui nebūtų abejonių, tai tada patvirtintų. Tas, kas paruošė programą, metodiką, prisiima visą atsakomybę už atliktą darbą. Jei bus bloga metodika, tai restauratorius, blogai atlikęs darbą, pasakys, kad čia ne jo kaltė, nes metodiką paruošė A. Č., o ten nieko nepadaryta. Jeigu pirmininkui metodika nebūtų užkliuvusi, tai ji būtų įsigaliojusi. Nukentėjusioji nesupranta, kokia prasmė padirbti jos parašus ir iš to nemato jokios naudos. Ko gero, gal tai senos klaidos. Pasikeitė KVAD taryba, pasikeitė tvarka ir pradėjo stebėti, kokius dokumentus pateikia tvirtinimui, pradėjo stebėti, kaip atliekami darbai, ar atliekami pagal programą ir metodiką, nes seniau nieko nežiūrėjo ir yra labai daug sunaikintų kultūros paminklų. Užsakovas negalėjo atlikti darbų, jeigu programa nepatvirtinta. Tada nelaimi konkurso. Įstatymiškai nustatyta, kaip turi būti paruošta programa ir metodika. Yra kanonas, ką turi padaryti ir visi taip daro. Planelis ne metodika, jis neatitinka reikalavimų. Pirmininkas patikrina ir tada sprendžia komisija, ji nežino tos tvarkos. R. Š. dirba „C“ ir yra jos bendradarbis. Jis yra baldų restauratorius, ekspertas ir Restauravimo tarybos komisijos pirmininkas. Ji norėjo nuvykti į planuojamą restauruoti objektą, tačiau jos nevežė. Ten karinis objektas ir reikia specialaus leidimo, kad ten pakliūti. Objekto restauravimas tai ne buto remontas. Čia meno kūrinių restauravimas ir net į juos žiūrėdamas nežinai, ką turi, todėl jai būtina, privaloma vykti į vietą. Su S. D. buvo susitarimas. Ji pasakė, kad jeigu nuveš į objektą, tai ji pažiūrės ir paruoš programą. Kadangi jos nenuvežė, tai ji net pamiršo apie tai buvusį pokalbį. S. D. jai pateikė projekto nekokybiškas nuotraukas, iš kurių nieko nepasakysi, nes ornamentas 6 metrų aukštyje. Nuotraukos visiškai neinformatyvios. S. D. jai pateikta detalė nebuvo paauksuota. Ji buvo uždažyta. Nieko negalėjai atrasti. Iš atvežtos detalės ji negavo informacijos. Reikėjo eiti per objektą ir ieškoti. Prašė detalę patyrinėti, gal ji suras aukso. S. D. atspausdintame dokumente ji nepasirašė. Nėra tarp programos dokumentų jos pasirašytų dokumentų. S. D. ji parašė ne dokumentą, o planelį ir net negalvojo, kad tas planelis gali būti panaudotas kaip programa ir metodika. 2019 m. tas lapukas buvo parašytas. Kai prasidėjo Covid, tada pradėjo pasirašinėti dokumentus elektroniniu parašu. Su S. D. buvo susitikusi du kartus. Pirmą kartą S. D. pas ją atvyko pokalbiui, antrą kartą atvežė detalę, o trečią kartą jos susitiko pas J. S.. Apie atsiskaitymą su S. D. net nebuvo užsiminta. Ji neatliko jokių veiksmų, kurių jos prašė. Jeigu ji būtų padariusi metodiką, tada pasakytų, kad tai kainuoja tiek ir tiek. Ji nežino, kieno sprendimu ši programa buvo atšaukta iš Restauravimo komisijos svarstymo. Ji sutiktų taikytis su S. D., tačiau tam būtina, kad kaltinamoji atlygintų jai padarytą moralinę žalą bei padengtų jos išlaidas atstovui (t. 3, b.l. 124-138).

Apklausta 2023 m. balandžio 6 d. papildomai nukentėjusioji A. Č. nurodė, kad ji susipažinusi su kaltinamosios S. D. teismui pateiktais rašytiniais parodymais ir su jais kategoriškai nesutinka. Į klausimą, kad raštu teismui pateiktuose parodymuose kaltinamoji S. D. nurodė, kad „ji sutartu laiku atvyko pas A. Č.. Paaiškino jai susidariusią situaciją, kad reikia parengti auksuotės programą, jos metodiką, kadangi restauratorė R. B. sunkiai sirgo ir ji negalėjo atlikti šių darbų. A. Č., išklausiusi jos kreipimąsi, atsakė, kad ji sutiks pagelbėti šiuo klausimu ir parengs prašomus dokumentus. Paaiškino, kad apmokės jai už suteiktas paslaugas ir nesiginčys dėl kainos po to, kai visa programa, kurios sudėtine dalimi bus jos atlikti darbai ir parengti dokumentai, bus patvirtinta Restauravimo tarybos“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad taip nebuvo. Apie pinigus ir atlygį iš viso kalbos nebuvo per visą laiką. Į klausimą, kad kaltinamoji S. D. savo parodymuose nurodė, kad „A. Č. sutiko, kad iš pradžių darbai, o paskui atlygis.“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad apie tai visai nebuvo kalbėta. Buvo prašymas parašyti programą ir metodiką. Ji sutiko, tačiau pasakė, kad objektą reikia jai pamatyti vietoje. S. D. jai sakė, kad turi dokumentus, padavė programą, kurioje buvo parašyta užduotis su R. B. programa ir metodika, technologų tyrimai, projektiniai brėžiniai. Nukentėjusioji pasakė, kad iš to kas parašyta, ji nieko negali daryti. Ji sakė, kad turi nuvažiuoti į objektą ir pati viską išsityrinėti, nes visą laiką taip daro. Nematęs objekto, tu negali rašyti metodikos. Į klausimą, kad kaltinamoji S. D. savo parodymuose nurodo, jog „A. Č. pasakė, kad jai reikia nuvykti į restauravimo vietą, tačiau A. Č. užsiminė apie savo suprastėjusią sveikatą ir norėjo, jog S. D. ten ją nuvežtų“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad tuo metu jos sveikata buvo labai gera. Jokių problemų neturėjo, tačiau ją nuvežti reikėjo, nes objektas buvo (duomenys neskelbtini). Jeigu žmogus yra suinteresuotas, jis turi padaryti darbą. Jis turi ją nuvežti į objektą. Antras dalykas – tai karinis objektas, į kurį be specialaus leidimo nepakliūsi. Reikia išankstinės registracijos, tada tau pasako atvykimo datą ir paskiria asmenį, kuris tave prižiūri. Tu užsiregistruoji, kad buvai toje įstaigoje, tačiau ji ten nebuvo.

Į klausimą, kad kaltinamoji S. D. savo parodymuose nurodo: „kadangi visi reikiami tyrimai jau buvo atlikti, auksuotės pėdsakai aptikti tik per mikroskopą, o restauruojamo objekto lubos buvo virš 4,0 m aukštyje, todėl jokių papildomų duomenų, apžiūrėjus objektą, objektyviai nebūtų galima gauti. Tai paaiškino A. Č. ir pasakė jai, kad atveš visą tyrimo medžiagą. Taip pat pasiūlė A. Č. atvežti chemikių tirtą autentišką laiptų turėklo fragmentą, kuriame geriausiai išlikę auksuotės pėdsakai, kad ji įsitikintų, kad iš auksuotės išlikę tik minimalūs sunkiai aptinkami aukso pėdsakai, aptikti tik chemikų laboratorijoje ir tik mikroskopo pagalbą, kurį (turėklo fragmentą) ji galės apžiūrėti ir pateikti savo išvadą. Po kai kurio laiko atvežė ir pateikė A. Č. šį fragmentą, ant kurio buvo likę auksuotės pėdsakai. A. Č. apžiūrėjo detalės fragmentą ir pasakė, kad jo apžiūros jai pakanka parengti galutinę metodiką ir programą.“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad tai netiesa. Aptarus visą reikalą, S. D. jai pasakė, gerai, ji atveš tą metalinį fragmentą ir ji pasižiūrės, kaip ten yra. S. D. atvežė jai tą fragmentą, iš kurio nebuvo galima nieko suprasti. Tų fragmentų laiptinėje apie šimtas ir iš vieno tu nieko negali nuspręsti. Kadangi jos nenuvežė į objektą, tai ji nieko negalėjo rašyti. Toje programoje, kuri buvo parengta „KVAD‘ui“, apie metalo restauravimą nebuvo nė žodžio. Ji pasakė S. D., kad turi būti programa ne tik lubų, bet ir metalo restauratoriaus, tik tada ji gali daryti auksuotės programą ir metodiką.

Į klausimą, kad kaltinamoji S. D. savo parodymuose nurodė, kad „A. Č. apžiūrėjusi jai pateiktą laipto turėklo fragmentą pasakė, kad visko jai pakanka“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad nepasakė, kad jai pakanka. Ji pasakė S. D., kad ji privalo nuvažiuoti į objektą ir susipažinti su reikiamais restauruoti paviršiais. Į klausimą, kad kaltinamoji S. D. savo parodymuose nurodė, kad „A. Č. pradėjo jai aiškinti kokius veiksmus ir darbus reikia atlikti, kokia šių veiksmų esmė, turinys. A. Č., jos akivaizdoje, aiškindama jai priskirtinų veiksmų turinį, pradėjo paprastame popieriaus lape rašyti kokius veiksmus reikia atlikti. Parašiusi tris pirmus sakinius (Aliejinio au (auksavimo) konservavimo – rest. (restauravimo) darbų programa ir metodika. 1. Nešvarumų pašalinimas. 2. Auksuojamų fragmentų sutvarkymas kas (kas atliks)), A. Č. ėmė skųstis, kad jai skauda ranką, be to rašė sunkiai įskaitomai. S. D. jai pasiūlė pati surašyti jos padiktuotą informaciją. A. Č. sutiko ir jai padavė jos pradėtą pildytą popieriaus lapą. Toliau, diktuojant A. Č., surašė jos nurodytą informaciją. Šioje informacijoje atsispindėjo šie papildomi duomenys: Lipdytojai atidengia, sutvarko formas, jas modeliuoja, formuoja ornamentą. Restauruojamų detalių prisotinimas karštu pokostu. Auksavimui paruoštų paviršių modeliavimas aliejiniu, kreidiniu, klijiniu gruntu. Restauravimo nešvarumų pašalinimas. Auksavimui paruoštų paviršių padengimas aliejiniu laku. Auksuojamų paviršių dengimas aliejiniais dažais (reikiama spalva). Paruošimas auksavimui: dengimas auksavimui skirtu laku „Mixtion“. Auksavimas aukso lakšteliais. Polichrominis dažymas“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad tai yra netiesa. Ji dirbantis žmogus. Vadinasi tuo metu ji buvo darbinga. Jos darbas susijęs su rankų darbu. Ji dirba su skalpeliais, teptukais. Tuo metu ji dirbo sudėtingą darbą. Vadinasi, jeigu ji negalėjo rankoje nulaikyti rašiklio ir parašyti tekstą, reiškia, ji turėjo turėti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau kaip tokio ji neturėjo. Ji nesutinka su teismui pateiktu lapu, kuriame parodyta, kaip ji neaiškiai rašė ir su S. D. pasirašyta programa. To dokumento ji nepasirašė. Ji turi dokumentą, kuris buvo nuo jos rankos nurašytas. 3 t. b.l. 183 esantis lapas nei jos (A. Č.) rašytas, nei jos diktuotas. 3 t. b.l. 186 esantį „Auksuoto lubų lipdybinio dekoro tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai“ ji (A. Č.) pasirašė. Kai jos su S. D. pirmą dieną kalbėjosi apie numatomus darbus, S. D. jai sakė, kad labai skuba, kad ji (A. Č.) parašytų nors darbų planelį, kad S. D. galėtų pateikti į „KVAD“, kad jau numatyti kažkokie darbai. Ji (A. Č.) pasiėmė popieriaus lapą, viską užrašė ranka, pasirašė ir jai atidavė. Kitą dieną S. D. pas ją atvažiavo su metaliniu laipto fragmentu, ir jos ranka parašytas raštas jau buvo atspausdintas, kaip pateiktas teismui. Ji (A. Č.) jį perskaitė ir ranka įrašė papildymą ir pasirašė, ten originalus jos parašas. Ši užduotėlė jos parašyta. Tai planas darbų, pagal ką rašoma metodika. Čia ne metodika. Tai pradinis darbų planas, užduotis. Paskui pagal planą rašai visą metodiką. Kaip reikia dirbti, su kuo reikia dirbti, kokias medžiagas naudoti. Savaitę laiko sėdi prie metodikos rašymo. Metodikoje surašai visus procesus, medžiagas, įrankius. Tai yra ilgas darbas, o čia planelis darbų, pagal kurį tu gali parašyti metodiką.

Į klausimą, kad kaltinamoji S. D. savo parodymuose nurodė: „kadangi A. Č. jai žadėjo atsiųsti pasirašytus dokumentus, tai jai nusiuntė pasirašymui ir programos titulinį lapą, nors jokios prievolės jame pasirašyti programos rengėjams galiojančiai teisės aktai net nenumatė. A. Č. žadėjo, kad jį pasirašys ir atsiųs kartu su kitais jos paruoštais Programos dokumentais. Po kai kurio laiko, A. Č. pagaliau atsiuntė jai, ar tai MMS ar el. paštu, dabar jau tiksliai neprisimena, bet mano MMS pagalba jos pasirašytus dokumentus. Kiek prisimena, šiuos pasirašytus dokumentus ji gavo iš jai nežinomo numerio. Kodėl taip buvo pasielgta, ji nežino.“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad šito nebuvo. Su S. D. gyvai ji bendravo tris kartus. Kai išaiškėjo, kad sufabrikuoti dokumentai ir tada ji pasikvietė S. D. pas J. S., kad prie jos prisipažintų, jog suklastojo dokumentus. Jokių susirašinėjimų, jokių sms, jokių internetinių dokumentų tvarkymo nebuvo. Iš viso buvo trys kontaktai, o paskui jau teisme. Pas J. S. jokių finansinių klausimų jos nesprendė. Jai reikėjo, kad S. D. prie J. S. prisipažintų suklastojusi dokumentus. Apie atsiskaitymą už darbus net žodžio nebuvo, nes darbas nepadarytas ir koks tikslas jai kalbėti, kai po dviejų metų jai (A. Č.) primena, kad ji parašė programą.

Į klausimą, kad kaltinamoji S. D. savo parodymuose nurodė, kad „pas J. S. vykęs esminis pokalbis buvo atsiskaitymas. Sutarėme, kad A. Č. parengs tinkamai paruoštą auksuotės programą ir su ja bus atsiskaityta. Taip pat šio pokalbio metu A. Č. pati užsiminė, kad jos jai siųstoje Programoje keliose vietose yra jos parašo techninė įklija. Pradžiai abi net nesuprato, kuriame etape tai galėjo atsitikti, tačiau kaip užsiminė A. Č., kad tai jos prašymu atliko asmuo, kurio ji prašė viską parengti, sukelti ir jai išsiųsti, nes ji neturėjo skenerio bei nemokėjo naudotis kompiuterine technika“, nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad dokumentas atspausdintas kompiuteriu. Čia kažkokie „briedai“. Jokių parašų ji nedėjo, ir visi parašai, kurie yra programoje, ne jos. Vienas parašas, kur atspausdinta ta programėlė - užduotis, yra jos. Daugiau nėra jos parašų.

Į prokurorės užduotus klausimus nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad 1 t. 18 bylos lape ne jos parašas. 1 t. 32 bylos lape ne jos parašas. 1 t. 34 bylos lape ne jos parašas. 1 t. 50 bylos lape jos parašas (jos rašytas paaiškinimas), 1 t. 21 bylos lape ne jos parašas. Faktiškai pasitarimų nebuvo. Buvo labai skubiai prašoma, kad reikia pateikti „KVAD‘ui“, kad galėtų dalyvauti konkurse. Būk gera, pasirašyk užduotį, o paskui nuvažiuosim ir viską padarysim. Taip ji ir padarė (pasirašė), neturėdama jokių intencijų, kad turi reikalą su nesąžiningu žmogumi. Buvo tokių dalykų su parašo įklija. Muziejuje to nebūna, bet „KVAD‘o“ sistemoje tokie dalykai buvo labai populiarūs. Tada dirbo kita taryba ir niekas nekreipė į tai dėmesio. Tikslas buvo lengvai pasidaryti gerus pinigus.

Į kaltinamosios gynėjo klausimą, ar rankraštiniame rašte (t. 3, b.l. 183) keturios viršutinės eilutės yra rašytos nukentėjusiosios ranka ar ne, nukentėjusioji atsakė, kad šios eilutės ne jos rašytos, jos rašto čia nėra. Į kaltinamosios gynėjo klausimus nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad nežino, kas rašė tą užduotį, gal S. D. rašė kartu su R. B.. Tą užduotį ji gavo, su ja susipažino ir pasirašė. Savo parodymų ji nekeičia. Jeigu pirmame teismo posėdyje jei būtų pateikę susipažinimui tuos dokumentus, tai būtų kitaip kalbėjusi. Žmogus pažadėjo ją nuvežti į objektą, o ji pažadėjo jai parašyti programą metodiką. Ji laukė, kol atvažiuos ir ją nuveš, o tada ji padarys darbą. Tačiau į objektą jos nenuvežė ir ji pamiršo, kad jos prašė paruošti programą. Praėjo du metai ir jos klausia: „Tu rašei ?“ Ji sako, kad nerašė. Savo rašytas programas ji žino, nes tai jos darbas. Jos akivaizdoje S. D. nespausdino užduoties. Ji atnešė ir pateikė jai pasirašyti. Kas spausdino, ji nežino.

Į teisėjo užduotus klausimus nukentėjusioji A. Č. atsakė, kad ji neruošė užduoties. Ji ją perskaitė ir pasirašė, kad duota užduotis restauruoti šitą objektą ir su tuo ji yra susipažinusi. Pagal tą užduotį reikia rašyti programą ir metodiką. Tą užduotį jai davė S. D.. Čia pirmos dienos jų susipažinimas. Po to ji prašė, kad reikia ją nuvežti į vietą. Užduotį atvežė S. D. dėl savo objekto, reiškia, kad tą užduotį ji ir atspausdino. Ji tik pasirašė, nes metodiką reikia rašyti remiantis šita užduotimi. R. B. yra lipdybos restauratorė. Ji buvo pas ją stažuotėje ir mokėsi aukso technikos. R. B. turi žemiausią kategoriją ir ji neturi teisės ruošti programos ir metodikos, nes tik aukščiausios kategorijos restauratoriai turi teisę ruošti programą ir metodiką. Auksuoti ji gali, bet programos ir metodikos ruošti negali. Atsakomybės jokios nėra. Parašė bet kokią programą, dabar įsivaizduokit, kad į bylą pateikta ta užduotis yra programa. Ten nieko nenurodyta, kaip dirbti. Tada pasiėmiau medžiagas, šiuolaikines, greit džiūstančias ir greitai padariau. Per trumpą laiką padaryta ir uždirbti dideli pinigai. Jeigu tu dirbsi pagal nuostatus, kaip reikalauja metodika, tu žymiai ilgiau dirbsi. Tu turi naudoti tik tas medžiagas, o ne kitas. Daug kas pakeičia ir vietoje aukso naudoja pakaitalus, o rašo, kad naudotas auksas. Niekam nerūpėjo, nes niekas nesuprato šitų dalykų. Kai pradėjo gilintis, pamatė, kad vyksta tokie dalykai, pinigai restauravimui nueina kažkur kitur. Darbą priimdavo lygiai taip pat. Sukviesdavo ne visus specialistus. Jos niekada nekviesdavo į auksavimą priimti darbo, nes žinodavo, kad ji pasakys, kad čia blogai, čia blogai. Kviečia tuos, kuria nesupranta. Ji asmeniškai yra teikusi metodiką „KVAD‘ui“. Būdavo daroma, kad teikiama metodika žinant, kad ji nepraeis pro tarybą. Bet ir dabar nepraėjo, užkliuvo. Jeigu S. D. žinojo, kad nepraeis, tai kam reikėjo tą daryti, jeigu tu žinai, kad nepraeis per komisiją. Kam reikia perteklinių parašų, jeigu žino, kad nepraeis. Ji dirba muziejuje ir gauna atlyginimą. Kai jos paprašo padaryti programą, tai atliekama pagal individualią veiklą ir yra sumokami mokesčiai.

Į nukentėjusiosios atstovo užduotus klausimus A. Č. atsakė, kad 3 t. 186 lape esančio lapo kompiuteriu tekstą surinko S. D., o ji tik ranka parašė. Surinktą tekstą S. D. ir pateikė programoje, kai pateikė jai pasirašyti. Ji (A. Č.) dar ten įrašė šiuolaikinį lakavimą. To dokumento pavadinimo ji neužrašė. Ne ji ten užrašė, kad jis turi vadintis metodika. Tas dokumentas, kurį ji ranka surašė, nėra pateiktas byloje. S. D. jį parodė dar J. S., kuri matė tą dokumentą. Tą ranka surašytą dokumentą turėjo S. D. (t. 4, b.l. 5-9).

Papildomai apklausta 2024 m. sausio 16 d. A. Č. paaiškino, kad ji matė tik pirmą dokumentą, kaip pas ją atėjo originalas su parašais. Ji nedavė S. D. atsišviesti savo kvalifikacijos pažymėjimo. R. B. turėjo jos kvalifikacijos pažymėjimą, kurį ji buvo jai kažkada persiuntusi, kai darė jai darbą, ji galėjo juo disponuoti. Į klausimą, ar jos kvalifikacijos pažymėjimo kopija yra prieinama viešoje erdvėje: pvz. darbovietės tinklapyje, kitose su restauravimo darbais susijusiose duomenų bazėse, ar anksčiau rengtuose restauravimo programų projektuose, atsakė, kad dokumentai, kuriuos pateikė atestacinei komisijai, visada yra, jie privalo būti. Būna, kad jeigu turi užsakymą, kuriam reikia padaryti darbą, ji privalo duoti kvalifikacijos dokumentą, nes kitaip negalės užsakovas atsiskaityti, kad tavo kvalifikacija tinkama. Programoje yra ne jos parašai. Ji nesprendžia, ar jie yra jos originalių parašų įklijos, ar asmens atliktos jos parašų imitacijos. Jai neįdomu, kaip jie buvo padaryti dokumente. Šie parašai faktiškai nelabai atitinka jos parašus. Bandyta daryti jos parašų kopijas (t. 4, b.l. 156).

Šalies argumentai

2021 m. gegužės 14 d. A. Č. su pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pareiškime ji nurodė, kad yra aukščiausios kategorijos auksuotų meno kūrinių restauratorė ir priklauso Lietuvos restauratorių asociacijai. Į pareiškėją 2019 m. pavasarį kreipėsi restauratorė R. B. dėl (duomenys neskelbtini) rūmų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų. Pareiškėja buvo informuota, kad detalesnę informaciją šiuo klausimu suteiks architektė S. D.. Sekančią dieną po R. B. kreipimosi į „C“, kuriame dirba pareiškėja, atvyko architektė S. D. (toliau – ir Architektė) ir paprašė padėti paruošti (duomenys neskelbtini) rūmų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų metodiką, kuri yra sudėtinė rengiamos (duomenys neskelbtini) rūmų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų programos dalis. Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų metodikos neruošė ir jos nepasirašė. Taip pat neruošė (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų programos ir jos nepasirašė. Susipažinusi su S. D. pateikta informacija, paaiškino, kad objektyviai vertinti ir paruošti Metodikos nėra galimybių, kadangi Architektės turima medžiaga buvo neišsami. Architektei buvo paaiškinta, kad nepamačius objekto gyvai ir nesusipažinus su auksavimo darbais galima paruošti tik lubų auksavimo paruošiamųjų darbų planą. Sekančią dieną S. D. atvežė metalinį dekoro fragmentą, tačiau ištyrus šį fragmentą informacijos nepadaugėjo, todėl Architektei vėl buvo paaiškinta, kad norint paruošti Metodiką būtina ištyrinėti restauruojamą objektą gyvai. Architektė pažadėjo greitu metu nuvežti Pareiškėją į restauruojamą objektą, kad jį būtų galima apžiūrėti gyvai, tačiau į minėtą objektą pareiškėjos niekas nenuvežė, Architektė daugiau neskambino ir jokiais klausimais nesikreipė. Po aprašomo Architektės vizito bendravimas nutrūko ir daugiau nebevyko, pareiškėja pareiškime minima Metodika ir Programa nesidomėjo, jos nerengė, nepasirašė ir apie rengiamos Programos eigą nieko nežinojo. Vienintelis dokumentas, kurį pasirašė ir Architektei atidavė Pareiškėja, buvo Pareiškėjos paruoštas lubų auksavimo paruošiamųjų darbų planas (toliau – ir Planas). Pareiškėja pažymi, kad pasirašytas Planas nėra ir negali būti tapatinamas nei su Metodika, nei su kitais Programoje esančiais dokumentais. Po dviejų metų, t. y. 2021 m. kovo mėnesį į pareiškėją kreipėsi atstovas iš Kultūros paveldo departamento Restauravimo tarybos prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Atstovas) ir pasiteiravo, ar pareiškėja ruošė Metodiką, nes Atstovui kilo įtarimų dėl Metodikos aprašo rašymo stiliaus, kuris neatitiko pareiškėjos. Atstovas el. paštu atsiuntė pareiškėjai susipažinti „neva“ pareiškėjos pasirašytą Metodiką, kurioje buvo pareiškėjos parašai. Šiame kontekste pažymėtina, kad aiškinantis šį klausimą S. D. dalyvaujant liudininkams prisipažino, jog šiuos parašus suklastojo. Atstovui atsiuntus informaciją paaiškėjo, kad yra suklastota ne tik Metodika, tačiau ir kiti Programą sudarantys dokumentai. Buvo suklastoti Programoje esantys Pareiškėjos parašai. Tituliniame lape prie Programos rengėjų buvo nurodyta Pareiškėja ir jos parašas, nors minėtos Programos pareiškėja neruošė ir nepasirašė. Pareiškėjos parašas buvo ir ant Programoje esančio defektinio akto (Programos 2.5 ir 2.6 p.), nors Programoje esančio defektinio akto Pareiškėja niekada nerengė ir jo nepasirašė. Pareiškėjos parašas buvo ir ant Programoje esančių sąnaudų žiniaraščių, nors sąnaudų žiniaraščių, kaip ir pačios Programos pareiškėja niekada nerengė ir nepasirašė (Programos 6.3 p.). Reaguodama į situaciją pareiškėja 2021 m. kovo 3 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. raštais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Paveldo tarybą informavo, jog su restauravimo darbų Programa nebuvo supažindinta, objekto būklės realiai nematė, Programos neruošė ir jos nepasirašė, Programoje esantys pareiškėjos parašai yra suklastoti ir įkelti į Programą pareiškėjai nežinant. Taip pat neruošė ir Metodikos, jos nepasirašė. Oficialiai pateikiamas pareiškėjos pasirašytas auksuotės restauravimo ir konservavimo paruošiamųjų darbų planas nėra metodika. Rašte 2021 m. balandžio 18 d., siųstame Lietuvos restauratorių asociacijos pirmininkui A. V., be kita ko pareiškėja papildomai paaiškino, kad: „Metodika yra „copy paste“ prieš du metus jai parašytas lubų auksuotės paruošiamųjų darbų planelis, o mano parašai yra suklastoti“. T. y. pareiškėjos pasirašytas Planas buvo pateiktas kaip Metodika (t.1, b. l. 15-17). Prie pareiškimo pateikta (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini).) I a. pat. Nr. 121/122 Interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos kopija (t. 1, b.l. 18-52).

2021 m. gegužės 31 d. apklausta nukentėjusioji A. Č. parodė, kad yra aukščiausios kategorijos auksuotų meno kūrinių restauratorė, priklauso Lietuvos restauratorių asociacijai. Į ją 2019 m. pavasarį kreipėsi skulptūros restauratorė R. B. dėl (duomenys neskelbtini) rūmų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų. Ją informavo, kad detalesnę informaciją šiuo klausimu suteiks architektė S. D.. Sekančią dieną po R. B. kreipimosi į „C“, kuriame dirba ji, atvyko architektė S. D. ir paprašė padėti paruošti (duomenys neskelbtini) rūmų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų metodiką, kuri yra sudėtinė rengiamos (duomenys neskelbtini) rūmų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų programos dalis. Susipažinusi su S. D. pateikta informacija, paaiškino, kad objektyviai vertinti ir paruošti metodikos nėra galimybių, kadangi architektės turima medžiaga buvo neišsami. Architektei buvo paaiškinta, kad nepamačius objekto gyvai ir nesusipažinus su auksavimo darbais galima paruošti tik lubų auksavimo paruošiamųjų darbų planą. Sekančią dieną S. D. atvežė metalinį dekoro fragmentą, tačiau ištyrus šį fragmentą informacijos nepadaugėjo, todėl architektei vėl buvo paaiškinta, kad norint paruošti metodiką būtina ištyrinėti restauruojamą objektą gyvai. Architektė pažadėjo greitu metu ją nuvežti į restauruojamą objektą, kad jį būtų galima apžiūrėti gyvai, tačiau į minėtą objektą jos niekas nenuvežė, architektė daugiau neskambino ir jokiais klausimais nesikreipė. Po šio architektės vizito bendravimas nutrūko ir daugiau nebevyko, ji, pareiškime minima metodika ir programa nesidomėjo, jos nerengė, nepasirašė ir apie rengiamos programos eigą nieko nežinojo. Vienintelis dokumentas, kurį pasirašė ir architektei atidavė, buvo jos paruoštas lubų auksavimo paruošiamųjų darbų planas. Pasirašytas planas nėra ir negali būti tapatinamas nei su metodika, nei su kitais programoje esančiais dokumentais. Po dviejų metų, t. y. 2021 m. kovo mėnesį, į ją kreipėsi atstovas iš Kultūros paveldo departamento Restauravimo tarybos prie Kultūros ministerijos restauratorių tarybos pirmininkas R. Š. ir pasiteiravo, ar ji ruošė metodiką, nes atstovui kilo įtarimų dėl metodikos aprašo rašymo stiliaus. R. Š. el. paštu atsiuntė jai susipažinti „neva“ jos pasirašytą metodiką, kurioje buvo neva jos parašai. Šiame kontekste pažymėtina, kad aiškinantis šį klausimą S. D. dalyvaujant liudininkams (jai pačiai bei „C“ direktorei J. S.) prisipažino, jog šiuos parašus suklastojo. Dalyvaujant jai, J. S. ir S. D. susitikime, pas J. S. kabinete, S. D. prisipažino ir pasakė, kad suklydo, kad jai labai reikėjo, dėl to padirbo jos parašus. R. Š. atsiuntus jai informaciją paaiškėjo, kad yra suklastota ne tik metodika, tačiau ir kiti programą sudarantys dokumentai. Buvo suklastoti programoje esantys jos parašai. Tituliniame lape prie programos rengėjų buvo nurodytas jos vardas ir pavardė, parašas, nors minėtos programos ji neruošė ir nepasirašė. Jos parašas buvo ir ant programoje esančio defektinio akto (Programos 2.5 ir 2.6 p.), nors programoje esančio defektinio akto ji niekada nerengė ir jo nepasirašinėjo. Jos parašas buvo ir ant programoje esančių sąnaudų žiniaraščių, nors sąnaudų žiniaraščių, kaip ir pačios programos ji niekada nerengė ir nepasirašinėjo (Programos 6.3 p.). Jos parašas prasideda nuo mergautinės pavardės, tačiau suklastotame paraše matomas parašas prasideda ne nuo to, todėl jai žinant, kaip atrodo jos parašas, iškart galima pastebėti skirtumą. Reaguodama į situaciją 2021 m. kovo 3 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. raštais ji informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Paveldo tarybą, jog su restauravimo darbų programa nebuvo supažindinta, objekto būklės realiai nematė, programos neruošė ir jos nepasirašė, o programoje esantys jos parašai yra suklastoti ir įkelti į programą jai nežinant. Taip pat neruošė ir metodikos, jos nepasirašė. Oficialiai pateikiamas jos pasirašytas auksuotės restauravimo ir konservavimo paruošiamųjų darbų planas nėra metodika. Rašte, 2021 m. balandžio 18 d. siųstame Lietuvos restauratorių asociacijos pirmininkui A. V., be kita ko ji papildomai paaiškino, kad: „Metodika yra nukopijuota prieš du metus jai parašytas lubų auksuotės paruošiamųjų darbų planelis, o jos parašai yra suklastoti“. Jos pasirašytas planas buvo pateiktas kaip metodika. Taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų metodikos neruošė ir jos nepasirašė. Taip pat neruošė (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų programos ir jos nepasirašė. Dokumentų originalų nematė, greičiausiai jie buvo pateikti elektroniniu būdu. Dėl dokumentų gavimo reikėtų teirautis pas R. Š., kaip jis gavo tuos dokumentus. Dėl įvykio jai padaryta moralinė žala (t. 1, b. l. 54-56). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji A. Č. patvirtino 2021 m. sausio 19 d. įvykusioje akistatoje su įtariamąja S. D., kurios metu pastaroji pasinaudojo savo teise tylėti ( t. 2 , b. l. 142-146).

2021 m. kovo 3 d. rašte Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Restauravimo tarnybai „Dėl (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos“ A. Č. nurodė, kad ji su pateikta restauravimo darbų programa nebuvo supažindinta, jos neruošė ir nepasirašinėjo. Parašai yra įklijos-klastotės (t. 1, b.l. 50).

2021 m. balandžio 1 d. rašte Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Restauravimo tarnybai A. Č. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės laiptinės turėklų metalinių dekoro fragmentų ir lipdybinio dekoro auksavimo konservavimo ir restauravimo darbų metodikos ji neruošė ir nepasirašė. Objekte nebuvo, jai nebuvo suteiktos sąlygos realiai įvertinti restauruojamo objekto būklę. S. D. oficialiai pateikiamas jos pasirašytas tik lubų auksuotės restauravimo ir konservavimo paruošiamųjų darbų planas (užduotis) nėra metodika. Dėl auksavimo restauravimo ir konservavimo darbų metodikos paruošimo susitarimas buvo tik žodinis. Programoje esantys jos parašai yra suklastoti. S. D. į ją kreipėsi dėl objekto auksuotės restauravimo ir konservavimo metodikos paruošimo 2019 m. pavasarį. Karantinas dėl COVID-19 pandemijos situacijos Lietuvoje buvo paskelbtas tik 2020 m. kovo 13 d. Iki paskelbiant karantiną architektė dėl planuojamų darbų daugiau į ją nesikreipė. Ant dokumentų ji pasirašinėja tik elektroniniu parašu. Todėl drąsiai gali teigti, kad architektės S. D. pateiktoje lubų lipdybos auksuotės restauravimo ir konservavimo metodikoje, tituliniame Programos lape ir kitur parašai yra klastotės. Su KPD prie Kultūros ministerijos Restauravimo tarybai pateikta (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės laiptinės turėklų metalinių dekoro fragmentų ir lipdybinio dekoro auksavimo konservavimo ir restauravimo darbų metodikos programa ir metodika nebuvo supažindinta, ją ruošiant nedalyvavo. Jos parašai programoje yra klastotės ir įkelti į programą jai nežinant (t. 1, b.l. 51).

Apklausta teisme liudytoja J. S. paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) muziejaus „C“ vadovė. 2021 m. kovo mėnesį A. Č. atėjusi į jos kabinetą pasakė, kad susitinka su S. D. ir labai norėtų, kad jų pokalbis arba dalis pokalbio būtų ne akis į akį, o kam nors dalyvaujant. Liudytoja pasakė, kad jos gali ateiti į jos kabinetą. Tai padarius, jos kabinete S. D. prisipažino, kad padarė didelę klaidą, pasirašiusi už A. Č. ant dokumento, tai buvo visas projektas (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso. Kiek kartų ji pasirašė už A. Č., neminėjo, minėjo tik patį faktą. Susitikimo metu nebuvo kalbėta apie atsiskaitymą. Finansinio atsiskaitymo klausimas pokalbio metu visiškai nebuvo keliamas. Pokalbis užtruko apie 10 minučių. Prisipažinusi S. D. ir A. Č. nekomentavo, ką ketina toliau daryti. Iš A. Č. liudytoja yra girdėjosi jos norą, kad S. D. jos viešai atsiprašytų. A. Č. yra liudytojos kolegė. Tai aukščiausios kvalifikacinės klasės auksuotės restauratorė. R. Š. - liudytojos kolega dirba „C“. Jis yra taikomosios dailės ir archeologinių radinių restauravimo skyriaus vedėjas, yra restauratorius - ekspertas. R. Š. yra deleguotas (duomenys neskelbtini) muziejaus į Kultūros paveldo departamento restauravimo tarybą. S. D. liudytojai žinoma kaip architektė, tačiau ji niekada nesidomėjo jos pareigomis. Bendruose projektuose su S. D. liudytojai neteko dalyvauti. Iš A. Č. pasakojimo liudytoja sužinojo, kad restauravimo projekte yra už ją pasirašyta programa ir metodika. Ši dalis darbo yra labai svarbi. Kiekvienas restauratorius turėtų labai rimtai žiūrėti dėl kiekvieno parašo, kuris yra ne jo ir programos ir metodikos, jeigu tai yra ne jo paruoštos. A. Č. jai neminėjo, kad buvo nors kiek dirbusi su ta programa (t. 3, b.l. 128-129).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad 2021 m. kovo mėn. ji dalyvavo susitikime, kuriame kartu dalyvavo ir S. D., ir A. Č.. Susitikimas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimas vyko dėl to, kad S. D. suklastojo A. Č. parašą. Kadangi A. Č. nenorėjo akis į akį bendrauti su S. D., todėl paprašė jos A. Č., kad ir ji dalyvautų jų pokalbyje, kuris įvyko jos kabinete. Susitikimo metu S. D. žodžiu prisipažino, kad ant dokumento „ (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso laiptinės lubų ir turėklų metalinių dekoro detalių konservavimo ir restauravimo darbų programa“ pasirašė už A. Č., bet tai įvyko per skubėjimą ir tai yra didelė šios klaida. Kiek jai yra žinoma, ši programa yra parengta ir priduota 2019 metų pabaigoje. Detaliau šios situacijos nežino ir paaiškinti daugiau nieko negali (t. 2, b. l. 82-83).

Apklaustas teisme per „Zoom” platformą liudytojas J. A. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąją S. D., su kuria jam teko bendrauti bei nukentėjusiąją A. Č.. Liudytojas atsimena, kad pas jį į namus buvo atvykusi tyrėja ar aiškinosi, ar jo parašai tikri. Jis patvirtino, kad visur jo parašai tikri. Pas jį buvo atėjusi S. D. ir jis pasirašė. Restauratorius pasirašo ant metodikos, užduoties, ant defektinio (akto), dabar tiksliai negali pasakyti, bet pagrinde pasirašoma ant šitų trijų dokumentų. Programos dalis, kuri liečia sienų tapybą, su auksuote neturi nieko bendro. Sienų tapyba yra atskirai. Tai buvo labai seniai, gal 2018 m. metais. Jis negali tiksliai pasakyti, kas į jį kreipėsi. Šitas momentas liudytojo atmintyje neišliko. Jam nebuvo reikalo bendrauti su kitais žmonėmis, nes jis darė tik sienų tapybą, o programa yra jungtinė. Iš pradžių sudaromas programos ruošinys. Programa tampa programa, kai ją patvirtina Restauravimo taryba. Įsigalioja programa nuo jos patvirtinimo. Iki tol būna tiesiog tekstas, ruošinys. Buvo diskusijos dėl atskirų medžiagų, ką su kuo retušuoti, su kuo tvirtinti. Šiuo atveju kalbėjo su S. D.. Ji abejojo, ar gali tikti akvarelė, nes čia buvo aliejinė tapyba, visos detalės buvo aptariamos. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai yra teisingi. Nieko papildyti neturi, nes daug mažiau atsimena. Žiūrėjo tada kiekvieną parašą atskirai. Dabar liudytojui būtų sunku atsakyti, ar anksčiau iki programos rengimo teko dalyvauti kokiuose nors bendruose projektuose su S. D.. Neprisimena, nes čia buvo labai seniai. Jam nežinoma, kokiu būdu pasirašinėjo pirminėje programoje kiti dalyviai. Jam žinoma, kad vėliau Restauravimo tarybai buvo pateikta nauja programa, kuri buvo patvirtina. Vėliau vyko darbai, tai reiškia, kad ji buvo pateikta. Programa yra vientisa, bet ji yra iš trijų dalių. Viena dalis buvo jo, kurią jis parašė iš naujo ir pagal ją buvo dirbama. Nepatvirtina programa netapo teisės aktu (t. 3, b.l. 152-153).

2022 m. vasario 9 d. apklaustas liudytoju J. A. P. parodė, kad jis yra restauratorius ir atliko „(duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų tapybos restauravimo darbų programą“, kuri buvo viena iš trijų bendros „(duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (pirmo aukšto patalpų Nr. 121/122) interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos“ dalis. Šios bendros programos vadovė ir koordinatorė buvo architektė S. D.. Jeigu gerai atsimena, S. D. į jį kreipėsi 2020 metų pradžioje. Atsimena, kaip ji buvo atvykusi pas jį į namus. Kadangi šioje bendroje programoje buvo ir kiti rengėjai, atsakingi už polichromuoto lipdybinio dekoro, auksuotės tyrimo, konservavimo darbų programas, bendras visos programos projektas buvo labai ilgai derinamas. Nuo to laiko, kai Lietuvoje prasidėjo pirmas karantinas, šis derinimas vyko elektroninėje erdvėje. Iš savo el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ jis mato, kad savo programos dalį buvo pasirašęs ir el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 26 d. pateikęs ir paskutinį suderintą variantą tuo pačiu el. paštu buvo pateikęs 2021 m. birželio 8 d.. Iki pirmo karantino pradžios jis buvo pasirašęs ir architektei S. D. į rankas pateikęs lubų ir arkos tapybos ir sienų tapybos defektų aprašymus (programos 7 puslapis), lubų ir sienos tapybos tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų metodiką (programos 28 puslapis), tapybos konservavimo ir restauravimo darbų kiekių žiniaraštį (programos 33 puslapis). Taip pat jis buvo pasirašęs ant titulinio „(duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdininio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos lapo. Kadangi tai buvo labai seniai (2020 metų pradžia), jis neatsimena ir negali tiksliai atsakyti, ar tą dieną ant titulinio lapo buvo restauratorių R. B. ir A. Č. parašai (t. 2, b. l. 85-86).

Apklaustas teisme liudytojas R. Š. paaiškino, kad daug metų pažįsta A. Č.. Su S. D. jam neteko bendrauti. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Yra Taikomosios dailės ir archeologinių radinių restauravimo skyriaus vedėjas ir restauratorius ir deleguotas į Restauravimo tarybą. Viena iš jam paskirtų funkcijų, tai vertinti programas, ataskaitas, priiminėti darbus. Jam pasirodė įtartina galimai A. Č. parengta programa, nes minėtą asmenį jis pažįsta nuo 1998 metų. Kiek jam žinoma, kad A. Č. programų nerašo, o metodikoje būna kaip darbų vadovė. Metodikas rašo žemesnių kvalifikacijų specialistai. Programas rengia tik aukščiausios kvalifikacijos vyr. ekspertai. Jam sukėlė įtarimus, kad nebuvo tos metodikos tyrimo, tik įvadinės dalys ir labai formalus parašymas. Buvo naudojami kai kurie techniniai išsireiškimai, kurių restauratoriai nevartoja, pvz. plėvelinis auksas, restauratoriai sako - aukso lapeliai. Jam kilo įtarimai, kad kažkas čia ne taip, arba su kažkieno pagalba tai buvo rašyta. Į savo kabinetą jis pasikvietė A. Č., kuri pareiškė, kad tokios programos neatsimena, kad metodinės dalies nerašė ir parašai ne jos. Pradėjo žiūrėti ir nustatė, kad visi parašai kitokie. A. Č. paskui prisiminė ir atsinešė tą lapą, kur su jos parašu buvo surašyti tik lubų auksuotės darbai. Pradėjus žiūrėti ir lyginti, A. Č. pareiškė, kad tai ne jos parašas. Jos paraše esančią A raidę ji rašo visiškai kitaip. Po to A. Č. parašė raštą Restauravimo tarybai ir pateikta programa buvo suspenduota. Restauravimo taryba iš S. D. gavo porą paaiškinimų, kurie jo neįtikino. Programa parašyta 2019 m. gruodžio mėnesį, o visos problemos verčiamos ant „Covido“, tačiau epidemija prasidėjo 2020 m. kovo 16 dieną. Liudytojui sukėlė įtarimą, kad tik lubų auksuotės darbai pasirašyti originaliu parašu. Programoje jau atsiranda turėklų restauravimas ir jau kitoks parašas nei tame originale lape. Liudytojo įsitikinimu, restauratoriui neįmanoma parašyti metodikos neapsilankius objekte. Specialistas turi pamatyti, įvertinti defektus, apimtis, sužiūrėti viską, kad parašytų metodiką. Šita programa yra (duomenys neskelbtini), tai gal nėra sudėtinga patikrinti, ar 2019 m. restauratorė lankėsi tame objekte, nes norint apsilankyti, reikia rašyti išankstinį prašymą su žmonių sąrašu, tikslą nurodyti. Ten atvykus privaloma registracija, išrašomas leidimas ir kariūno esi palydimas nuo vartelių iki vartelių. Dėl pačios metodikos, pačioje programoje yra puikus R. B. pavyzdys. Jos metodika išplėstinė su receptūra ir technologiniais aprašais. Surašyta taip, kad kitas restauratorius pasiėmęs metodiką, galėtų pagal ją atlikti restauravimo darbus. Kai liudytojas buvo deleguotas į Restauravimo tarybą, tai jo siekis buvo „išguiti“ tuos įklijuojamus parašus, nes tokia praktika buvo. Tada turi skambinti ir klausti žmogaus, ar jis įklijavo, ar ne. Restauratorių nėra daug. Auksuotojų su aukščiausia kategorija Lietuvoje dirba keturi. Du muziejuje ir du pavelde. Objektų gali būti daugiau ir visų neaprėpsi. Gaunasi toks piktnaudžiavimas. Duosiu tau parašą, duosiu atestatą, o dirbs kas nors kitas. Taigi su žvake nestovėsi ir nematysi, kas dirbs. Tai yra sukčiavimas, o turi būti skaidru. Programos pateikiamos per „WeTransfer“ sistemą. Iki „Covido“ Restauravimo taryba susirikdavo gyvai, tačiau tai nėra efektyvu. Reikia laiko viskam ramiai išanalizuoti. Patikrinti, ar yra visos sudėtinės dalys, kurios nurodytos programoje. Programa yra dokumentas. Jeigu su programa viskas gerai, atitinka reikalavimus, tada būna aptarimas. Visi susako savo pastebėjimus. Jeigu nėra kritinių pastebėjimų, išrašomas protokolas su pastabomis. Tada per 10 dienų pataiso, atsiunčia ir kitame posėdyje ji priimama. Galima rašyti atskirą nuomonę, bet daugumos nuomone tvirtinama. Kai programa patvirtinama, duodamas leidimas dirbti objekte. Jeigu programa nėra patvirtina, tai paveldo objektuose, kurie įrašyti į registrą, dirbti negalima. Galima tik atlikti tyrimus, vykdyti pradinius darbelius, bet jokiu būdu negalima restauruoti. Yra surašomas protokolas, nuo tos datos, kai pasirašo sekretorius ir Restauravimo tarybos pirmininkas, įsigalioja leidimas dirbti. Logiškai mąstant, jeigu nebūtų kilę abejonių, tai pateikta programa būtų patvirtinta ir leidžiama atlikti darbus. Ta programa iš esmės yra patvirtintas dokumentas, kuris suteikia teisę dirbti paveldo objektuose, kurie yra įrašyti į registrą. Ne kiekvienas gali ateiti ir dirbti. Turi būti kuo geriau išsaugotas paveldas. Būna programose įrašomi ir saugikliai, kokios kvalifikacijos restauratorius gali dirbti, jeigu prastai parašyta metodika tai pagal ją neįmanoma dirbti. Tada restauratorius privalo teikti Restauravimo tarybai korekciją. Būna gi kontrolė, jie atvažiuoja, žiūri. Tarybai negali būti teikiami dokumentai be parašų. Turi būti programos rengėjo parašas ir turi būti metodikos rengėjų parašai ir kvalifikacinis numeris, kur pagalima patikrinti. Dažniausiai pačias programas ruošia restauratoriai, jeigu jam reikalinga papildoma metodika, tada pasikviečia tą restauratorių, kuris surašė. Programos rengėjo parašas privalomas. Atmetami dokumentai, jeigu neleidžia kvalifikacija juos rengti, su viena išlyga, jeigu teikia pirmos kategorijos restauratorius, tada turi būti ir tos programos vadovo parašas. Pirmos klasės restauratorius rašo programą su vadovo priežiūra. Pateikta programa ir metodika pakankamai plati, nes dalyvauja skirtingų sferų restauratoriai. Šią programa pradėjus svarstyti, buvo pagrindinis klausimas dėl galimai parašų klastočių. Ji buvo suspenduota ir nenagrinėta, o paskui jau buvo svarstyta kita programa su visai kitu auksuotės specialistu. Programa buvo suspenduota ir nebuvo vertinama. Jeigu programa būtų parengta pagal seną metodiką, tai ji greičiausiai nebūtų grąžinta, Restauravimo taryba stengiasi dirbti ne tik biurokratinį darbą. Stengiasi dirbti restauratorių naudai, nes su jais turėjo nemažai konfliktų. Atsiranda papildomi reikalavimai, kur restauratoriams nepatinka. Su S. D. jis kontaktavo, kai buvo pateikta kita programa. S. D. jam skambino kaip Restauravimo tarybos atstovui ir klausė, kokia situacija su pateikta programa. Jis atsakė, kad programą taryba svarsto (t. 3, b.l. 153-156).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad dirba „C“, yra deleguotas į Kultūros Paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos restauravimo tarybą, kiekvieną savaitę gauna projektus, kuriuos analizuoja. Vėliau vyksta posėdis, kurio metu visi tarybos nariai balsavimo būdu nusprendžia, ar suteikti leidimus restauravimo darbams. Gavo eilinę programą, el. paštu, iš KPD atstovės I. B., pastebėjo, kad viena atsiųstų programų, turinti vieną iš sudedamųjų dalių yra auksuotė, iškart atsidarė programą pasižiūrėti auksuotės metodikos. Pastebėjo, kad metodiką atliko jam gerai žinomas asmuo A. Č., pastebėjo, kad paviršutiniškai, neišsamiai surašyta metodika, todėl jam kilo įtarimas, ar šią metodiką rašė A. Č.. A. Č. pasikvietė į savo kabinetą ir parodė jai auksuotės metodiką, A. Č. nurodė, kad nerašė šios metodikos, pastebėjo, kad parašas skiriasi nuo jos, pradėjo gilintis į parašą metodikoje ir patvirtino, kad tai ne jos parašas. Jis pasiūlė A. Č. rašyti raštą į Restauravimo tarnybą, kad ji neruošė šios metodikos ir ją panaikintų. Kas pateikė programą nežino, tik žino, kad galima patikrinti per „Kpepis.lt“ programą. Kiek jam žinoma, projekto popieriniai variantai nėra teikiami (t. 2, b. l. 77-79).

Apklausta teisme liudytoja R. B. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąją S. D. bei nukentėjusiąją A. Č.. Šiuo metu tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau atsimena, kad jai paskambino S. D., kuriai reikėjo, kad kas nors parengtų dvi dalis programos – auksuotės ir tapybos. Liudytoja savo programos dalį buvo jau seniai parengusi. S. D. jos klausė, ar ji pažįsta ką nors iš restauratorių, turinčių teisę ir galinčių parengti programas. Tai buvo 2019 m. gruodžio mėn. pradžia - 2020 m. sausio pabaiga. Išklausiusi S. D. prašymą ji sutiko paskambinti A. Č. ir A. P. ir jų paklausti, ar jie sutiktų parengti programą ir ar liudytoja gali jų telefonų numerius nurodyti S. D.. Jiems sutikus ji S. nurodė šių asmenų kontaktinius duomenis. Gal 2021 m. jai paskambino S. D. ir pasakė, kad skubiai reikia patvirtinti programą, kuri buvo iš trijų sudėtinių dalių. Nuo jos ruošimo buvo praėję daug laiko, todėl ji pasakė S. D., kad gal reiktų kažką tikslinti, nes pasikeitė Restauravimo tarybos reikalavimai. Kadangi reikėjo, tai nusprendė, kad paruoštą programą reikia įkelti ir laukti pastabų, o jas gavus jau rimčiau koreguoti. S. D. liudytojai paruoštą programą atsiuntė į jos el. paštą. Iš savo elektroninio pašto minėtą programą liudytoja persiuntė R. S. ir paprašė, kad ją įkeltų į sistemą. Po kurio laiko jai paskambino A. Č. ir nemaloniu tonu, lyg su kažkokiais kaltinimais pareiškė, kad ji nekalbėjo su S. D., kad kažkas padarė be jos žinios, kad ji (A. Č.) kreipsis į teismą, kad jos parašai padirbti. Iš pradžių A. Č. neigė, kad pažįsta S. D., kad jos buvo susitikusios. Paskui lyg prisiminė, kad bendravo su S. D., kad rengė tą programą. Vėliau auksuotės programa buvo parengta kito restauratoriaus. Tačiau programa buvo suskaidyta į tris atskiras dalis. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad kiek pamena, S. D. rengė tapybos darbų projektą, kurio sudedamoji dalis buvo programa. Programa yra privaloma nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams. Vertingiausi darbai buvo auksuotė, lipdymai. S. D. į liudytoją dėl programos paruošimo kreipėsi kaip projekto vadovė ir turbūt buvo atsakinga už visų dalių surinkimą. Programos paruošimo tikslas - numatyti tyrimo restauravimo darbus, atlikimo metodiką, technologiją, eiliškumą. Parengus programą, norint pradėti darbus, reikia, kad programą patvirtintų Restauravimo taryba. Kaip dokumentas programa įkeliama į sistemą. Anksčiau būdavo pateikiama kaip popierinis dokumentas, nes sistema labai strigdavo. Galutinio elektroninio programos varianto ji nematė, paruošė savo dalį. S. D. jai atsiuntė programos elektroninį variantą, ji jo netikrino, iš karto jį persiuntė R. S., kad jį įkeltų. Paruoštą programą į sistemą įkėlė liudytojos bendradarbė R. S., nes liudytoja tiesiog nemokėjo to daryti. Buvo pradžia tų įkėlimų, bet sistema užstrigdavo. R. S. buvo jauna architektė. Ji turėjo daugiau laisvo laiko, tai ir įkeldavo. Kai programa įkeliama, Restauravimo taryba turi pateikti protokolą patvirtinimą arba protokolą su pastabomis. Tada programą reikia tikslinti. Kad programą patvirtintų iš pirmo karto, būna labai retai. Kartais reikia tikslinti ne vieną ir ne du kartus. Jai nieko nežinoma apie pasirašymą už A. Č.. Tą pateiktą programą reikėjo tikslinti, nes buvo pasikeitę reikalavimai, pasikeitusi taryba. Bet S. D. paskambino ir pasakė, kad reikia kelti programą labai skubiai. Jie bendrai sutarė, kad kelia ją į sistemą, pasižiūrės, kokias pastabas pateiks Restauravimo taryba, tada tikslins. Tai buvo kaip bandyminis variantas. Galutinis programos variantas buvo išskaidytas į tris dalis (t. 3, b.l. 171-173).

Šalies argumentai

2021 m. rugsėjo 17 d. apklausta liudytoja R. B. parodė, kad ji pažįsta S. D. ir A. Č. nuo 2016 metų. 2019 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį (arba 2020 metų sausį) į ją su prašymu kreipėsi S. D., ar galėtų jai duoti kontaktus asmenų, galinčių padėti parengti (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų 1 aukšto patalpų interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuoties tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą. Atsiklaususi A. Č. ir A. P., ji davė S. D. jų kontaktus. Nuo to laiko iki 2021 metų pavasario daugiau apie minėtą programą neturėjo jokių žinių. 2021 kovo pradžioje, galimai kovo 1 d., jai paskambino S. D. ir paprašė padėti įkelti jau parengtą programą į sistemą „KPEPIS“. Tą pačią dieną S. D. el. paštu jai pateikė šią programą, kurią jį iš karto persiuntė MB „(duomenys neskelbtini)“ architektei R. S. ir jos paprašė šią programą įkelti į sistemą „KPEPIS“. Popierinio programos varianto ji neturėjo ir nematė (t. 2, b. l. 99-101).

Apklausta teisme per „Zoom“ platformą liudytoja R. S. paaiškino, kad pažįsta S. D. iš darbinių santykių. A. Č. nepažįsta ir su ja neteko bendrauti. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus apie tai, kad R. B. į jos elektroninį paštą atsiuntė restauravimo darbų programą pdf failu, kurią ji įkėlė į sistemą „KPEPIS“. Dokumentas įkeliamas į sistemą derinimui. Kas programą atsiuntė R. B., ji nežino. Apie galimai suklastotus parašus ji nieko nežino (t. 3, b.l. 173-174).

2021 m. rugpjūčio 17 d. apklausta liudytoja R. S. parodė, kad dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Viena iš jos vadovių yra R. B.. Šių metų kovo mėnesio pradžioje, 1 arba 2 mėnesio dieną R. B. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė 2019 m. „(duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą“ ir paprašė ją įkelti per „KPEPIS“ sistemą. Jungiantis prie šios sistemos reikia identifikuoti save per valdžios vartus, ką ji ir padarė 2021 m. kovo 2 d. dieną. Jai atsiųstą programą ji sėkmingai įkėlė, t. y. pateikė Kultūros paveldo departamentui. Šios programos rengime ji asmeniškai nedalyvavo. Ji nežinojo ir niekaip neįtarė, kad šioje programoje gali būti suklastotas kažkieno parašas arba parašai. Popierinio šios programos varianto ji nematė ir jo neturėjo. Ji pažįsta projektuotoją vardu S. D., kuri nėra jų bendrijos darbuotoja ir kur tiksliai dirba, nežino. Ją pažįsta labai nedaug tik darbiniais klausimais. Ji žino, kad R. šią programą elektroniniu paštu atsiuntė S. D. ir jos vadovė taip pat popieriniame variante neturėjo šios programos (t. 2, b. l. 91-93).

2021 m. liepos 27 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. TS-145-(3.28 E) nurodyta, kad Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-129 „Dėl Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos nuostatų ir Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (toliau – KPEPIS) viena iš funkcijų – priimti fizinių asmenų arba juridinių asmenų įgaliotų fizinių asmenų teikiamus duomenis ir dokumentus (Nuostatų 8.1 p.). Viena per KPEPIS teikiamų administracinių paslaugų – Kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tyrimo, konservavimo ir restauravimo programų tvirtinimas ir darbų priėmimas. Vadovaujantis Restauravimo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. ĮV-177 „Dėl Restauravimo tarybos nuostatų ir sudėties patvirtinimo“ (toliau – Restauravimo tarybos nuostatai) 6, 6.1 punktu Restauravimo taryba, užtikrindama tinkamą restauravimo darbų kokybę, vykdo šias funkcijas: tvirtina kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoto restauratoriaus parengtas kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo ir restauravimo programas. Restauravimo tarybos nuostatų 30 punktas numato, kad Restauravimo tarybą techniškai aptarnauja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas patikrino KPEPIS esančius prašymus bei nustatė, kad 2021 m. kovo 2 d. sistemoje buvo pateikta (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) 1 a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa (programos parengimo data – 2019 m. gruodžio mėn., užsakovas (duomenys neskelbtini); toliau – Programa). Pateikto prašymo kortelės Nr. D-058497. Nuostatų 17 punktas numato, kad KPEPIS kaupiami ir saugomi duomenys: KPEPIS naudotojų vardas, pavardė, identifikatorius (unikalus KPEPIS naudotojo numeris KPEPIS), paklausimo registravimo pradžios data ir laikas, elektroninio pašto adresas, iš kurio gautas paklausimas ir kita, tačiau IP (Ingress Protection) adresai KPEPIS nėra kaupiami. Informuoja, kad Programą per KPEPIS 2021 m. kovo 2 d. 14:31 val. pateikė R. S., el. p. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prašymas 2021 m. kovo 4 d. 09:54 val. pareiškėjos buvo koreguotas pateikiant 2021 m. kovo 3 d. prašymą dėl programos svarstymo atidėjimo (t. 1, b. l. 135-137).

Iš 2021 m. rugpjūčio 8 d. liudytojos R. S. persiųsto el. laiško nustatyta, kad siuntėjas R. B. (el. paštas (duomenys neskelbtini)) 2021 m. kovo 2 d. 12.42 val. išsiuntė el. laišką pavadinimu „Įkėlimui į sistemą“ gavėjui R. S. (el. paštas (duomenys neskelbtini)). El. laiške nurodyta, kad programą reikia įkelti į sistemą tvirtinimui. Prie el. laiško pridėtas priedas pavadinimu „Programa byla_compressed (1).pdf“ (t. 1, b. l. 139-203).

2021 m. rugpjūčio 18 d. liudytojos R. S. persiųstame el. laiške užfiksuota, kad siuntėjas R. B. (el. paštas (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugpjūčio 18 d. 8.14 val. persiuntė gavėjui R. S. (el. paštas (duomenys neskelbtini)) el. laišką pavadinimu „KOP programa“, kuris buvo siųstas 2021 m. kovo 2 d. 9.01 val. siuntėjo S. D. (el. paštas (duomenys neskelbtini)) gavėjui R. B. (el. paštas (duomenys neskelbtini)). Persiųstame el. laiške nurodyta, kad KOP atidavė Kultūros infrastruktūros centrui organizuoti Rangos konkursą, o dar nėra suderintos programos. Prašoma kiek galima greičiau padėti ir pateikti programą tvirtinimui. Siunčiami Word ir pdf. Prie el. laiško pridėta 20 failų, vienas kurių pavadinimu „Programa byla_compressed (1).pdf“ (t. 2, b. l. 1-70).

Baudžiamojoje byloje pateikta (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos kopija. Programos tituliniame lape skiltyje „Duomenys apie rengėją“ kaip viena iš rengėjų nurodyta „Restauratorė A. Č. KM atest. kvalifikacijos liudijimas Nr. 148, išduotas 2006-11-23“ ir šalia parašas (t. 1, b.l. 18). Programos antros dalies „Defektinis aktas“ po lentelėmis „2.5 Lubų lipdybinio dekoro auksuotė“ ir „2.6 Laiptų lietų ornamenuotų metalo elementų turėklų auksuotė“ nurodyta „A. Č. Aukščiausios kategorijos auksuotės restauratorė KM kvalifikacijos liudijimas Nr. 148, galioja neterminuotai“ ir parašas. Programos 5.3 dalyje „Lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamenuotų metalo elementų turėklų auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodika“ po metodikos aprašymu nurodyta „Parengė: A. Č. aukščiausios kategorijos auksuotės restauratorė KM kvalifikacijos liudijimas Nr. 148, galioja neterminuotai“ ir parašas, Programos 6.3 dalyje „Lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamenuotų metalo elementų turėklų auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų sąnaudų kiekių žiniaraštis“ nurodyta „A. Č. aukščiausios kategorijos auksuotės restauratorė KM kvalifikacijos liudijimas Nr. 148, galioja neterminuotai“ ir parašas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-2044 (23) konstatuota, kad: 1, 2. Tikėtina, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programoje 1, 8, 29, 34 lapuose esantys parašai A. Č. vardu nėra nuskenuoti nuo asmens parašų originalų, t.y., tikrais asmens parašais pasirašyto dokumento. Nustatyti, ar tyrimui pateikto dokumento 1, 8, 29, 34 lapuose esantys parašai A. Č. vardu buvo padirbti techniniu būdu (perpiešti prieš šviesą tiesiogiai ar su išankstiniu pasiruošimu ar pasirašyti pamėgdžiojant) ar įkelti skaitmeninio montažo būdu, negalima, nes pavienių koordinacijos sutrikimo, tempo sulėtėjimo, parašų ženklų štrichų defektų požymių nepakanka, o kitai tokiai išvadai reikalingų požymių, nesant dokumento originalo ir tiriant tik jo kopijas, nustatyti negalima (t. 4, b.l. 127-134).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardintų pavojingų veikų.

Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014).

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-607/2007, 2K-132/2008).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ir jos gynėjas pabrėžė aspektą, kad kaltinime nurodytas dokumentas - 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa nėra tinkamas BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas -ji nėra dokumentas. Vadovaujantis „Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo“ 16 punkto nuostatomis, dokumentu ši programa tampa tik po to, kai ji yra patvirtinama Restauratorių tarybos, ir pagal ją pradedami atlikti restauravimo darbai. Be to, šiuo atveju ji neatitiko jos pateikimo metu galiojusio „Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo“ reikalavimų, nes buvo rengta pagal anksčiau iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusio Aprašo reikalavimus, todėl ją teikdami Restauratorių tarybai, jos rengėjai buvo įsitikinę, kad Programa nebus patvirtinta, bus grąžinta nurodant ištaisyti trūkumus, pagal naujus Aprašo standartus. Dėl šių priežasčių ji neturi dokumento požymių, nesukuria niekam teisių ir pareigų, tai buvo savotiškas dokumento juodraštis, apmatas, neturintis tos reikšmės, kuria pasižymi BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su tokiu traktavimu, kad minėtoji restauravimo darbų Programa nėra dokumentas. Tai paneigia vien jau ta aplinkybė, kad jos parengimui, turiniui, formai yra nustatyti reikalavimai teisės aktu – LR Kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331 patvirtintu „Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašu“. Tiek 2019 m., tiek 2020 m. galiojusio Aprašo 1 punktas nustato, kad jis reglamentuoja į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (toliau kartu – Dailės vertybės) tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimą, šių darbų planavimą, atlikimą, proceso ir kokybės kontrolę bei darbų priėmimą. Pagal Aprašo 4.4 punkto nuostatas (naujos redakcijos Aprašo 4.3 punktas), šios Programos dalis - Dailės vertybės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodika yra dokumentacija, kurioje pateikta Dailės vertybės tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų technologija. Vadovaujantis šiuo Aprašu, ne tik visa programa laikytina dokumentu, tačiau ir jos sudedamosios dalys. Programa buvo įkelta į Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą tam, kad Restauratorių taryba, vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo III skyriaus nuostatomis ją įvertintų ir tvirtintų. Esant šioms aplinkybėms nekyla abejonių, kad minėta Programa buvo paleista į teisinę apyvartą, ja buvo siekiama įtvirtinti teisinę reikšmę turinčius faktus (sukurti ir patvirtinti kultūros paveldo objektų restauracijos darbų metodiką), jos pagrindu tam tikrus teisės aktais nustatytus veiksmus atliko ne tik kaltinamoji, bet juos turėjo atlikti ir Institucija – Restauratorių taryba. Liudytojas R. Š. teismo posėdyje nurodė, kad Restauratorių taryba nesvarsto nei juodraštinių, nei bandyminių programų, gavę tvirtinimui Apraše nurodytą programą, jie turi atlikti Apraše nustatytus veiksmus: patikrinti, ar Programa turi visas sudėtines dalis, perduoti ją svarstymui, svarstyti, per 10 darbo dienų priimti sprendimą tvirtinti Programą, tvirtinti ją su Pastabomis arba jos netvirtinti, surašant dėl to protokolą ir t.t.. Pateikta Restauratorių tarybai svarstyti Programa yra dokumentas.

Kaltinamoji teigė, kad nebuvo absoliučiai jokios galimybės, kad programa būtų patvirtinta Restauratorių tarybos, nes ji neatitiko naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. gegužės 1 d., Aprašo reikalavimų. Teismas sutinka su prokurore, kad šis argumentas yra hiperbolizuotas. Palyginus iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusią ir šiuo metu galiojančią Aprašo redakcijas, matyti, kad jo I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ ir II skyriaus „Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimas“ nuostatos praktiškai identiškos: visi reikalavimai Programos formai, kompozicijai, turiniui praktiškai identiški, pakeista nebent teisės normų sintaksinė struktūra ar punktai vietomis. Aprašo pakeitimai daugiausiai susiję su Programos tvirtinimo dalimi, detalizuojant Restauratorių tarybos veiksmus, gavus vertinti ir tvirtinti Programą. Teismas daro išvadą, kad Aprašo redakcijos įsigaliojimas iš esmės nedaro jokios įtakos Programos rengimo etapui iki jos pateikimo tvirtinti Restauratorių tarybai. Liudytojas R. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad vien dėl to, kad Programa būtų buvusi parengta pagal seną metodiką, ji greičiausiai nebūtų grąžinta.

Nesutiktina ir su nuostata, kad šiuo dokumentu nesukuriami jokie teisiniai santykiai, neįtvirtinamos subjektų teisės ir pareigos. A. Č. apklausiama teisme nurodė, kad Programos dalies Metodikos reikšmė didelė, kadangi kultūros paveldo objektas restauruojamas laikantis joje nurodytos metodikos. Jos teiginius patvirtina Aprašo 6 punktas, nustatantis, kad visų rūšių Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai vykdomi pagal Restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą. Taigi šiuo dokumentu yra sukuriamos teisinės pareigos – pareiga objekto restauraciją atliekantiems subjektams atlikti darbus tiksliai pagal Programoje nustatytas metodikas: taikyti nustatytas technologijas, naudoti metodikoje nurodytas medžiagas, taikyti nurodytus darbo metodus, laikytis nustatytos darbų sekos. Apibendrindamas teismas laiko, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa yra tinkamas BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios, liudytojų R. B., A. J. P. parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „X“, kuriai vadovauja kaltinamoji S. D., rengė (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) tvarkybos (konservavimo, restauravimo ir remonto) darbų projektą. Šio projekto rengimu ir koordinavimu asmeniškai rūpinosi architektė S. D.. Šio projekto sudėtinė dalis buvo minėto restauracijos objekto I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa. Kadangi minėtai programai parengti, o būtent objekto konservavimo ir restauravimo darbų metodikai parengti reikėjo specialių žinių, kurių projekto rengėjai neturėjo, S. D. dėl atitinkamų programos dalių parengimo kreipėsi į reikiamų sričių ekspertus- aukščiausios kategorijos restauratorius: dėl sienų tapybos restauravimo darbų programos ir metodikos – į restauratorių J. A. P., dėl polichromuoto lipdybinio dekoro restauravimo darbų – į restauratorę R. B., dėl auksuotės restauravimo darbų – į restauratorę A. Č..

Žemesnės instancijos teismas

Tiek kaltinamoji S. D., tiek nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2019 m. tiksliai nenustatytu laiku, galimai gruodžio mėn., į A. Č. darbo vietą, tarpininkaujant R. B., atvyko kaltinamoji, kuri nurodė, jog rengia (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų patalpų restauravimo projektą, ir paprašė A. Č. kaip auksuotės restauravimo darbų srities ekspertės parengti objekto lubų lipdybinio dekoro auksuotės ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklų auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodiką. A. Č. sutiko tuo užsiimti. Nors baudžiamojoje byloje nėra šį susitarimą patvirtinančio formalaus dokumento (paslaugų sutarties), kad tarp abiejų specialisčių įvyko tokio pobūdžio susitarimas, patvirtina tai, kad A. Č. buvo supažindinta su (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų užduotimi (toliau – ir Užduotis). A. Č. teismo posėdyje pripažino, kad ji šią Užduotį (t. 3, b.l. 184-185) pasirašė, tokiu veiksmu iš esmės patvirtindama, kad ji sutinka apsiimti sukurti šių auksavimo darbų metodiką. Kaltinamoji savo paaiškinimuose nurodė, kad šią Užduotį atspausdino ir pasirašytą jai pateikė pati A. Č., A. Č. gi nurodė, kad tą Užduotį gavo iš S. D., kai ši pateikė susipažinti visą turimą projektinę medžiagą (tyrimo protokolus, brėžinius, objekto nuotraukas). Teismas šiuo atveju tiki nuketėjusiąja, kad ji gavo jau parengtą užduotį iš kaltinamosios. Matyti, kad A. Č. pasirašyta užduotis praktiškai identiška esančiai Programoje, tačiau Programoje jos rengėja nurodyta R. B.. Pati R. B. duodama parodymus teisme teigė, kad kai kaltinamoji jos paprašė suvesti su auksuotės darbų ekspertu, R. B. savo Programos dokumentacijos dalį jau buvo parengusi. Metodikos rengimo tikslu tarp abiejų moterų įvyko iš viso du susitikimai, kurių metu buvo aptariamos metodikos rengimo sąlygos. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji patvirtino, kad pirmojo susitikimo metu kaltinamoji atvežė projekto medžiagą, atliktus tyrimus, su jais susipažinusi A. Č. nurodė, kad jai reikia metodikos parengimui gyvai pamatyti ir įvertinti restauruotinus objektus, antro susitikimo metu S. D. atvežė restauratorei apžiūrėti laiptų turėklų metalinį fragmentą.

Abi proceso dalyvės skirtingai aiškino ir nurodė antrojo susitikimo pabaigos rezultatus. Nukentėjusioji teismo posėdyje paaiškino, kad tiek jai pateikti tyrimo dokumentai, tiek restauruotino turėklo fragmentas buvo neinformatyvūs, dėl laiptų lietų ornamentų tyrimo medžiagos apskritai nebuvo, ji galėjo rašyti turėklų auksuotės metodiką tik po to, kai bus atlikta pačių lietinių laiptų turėklų metalinių elementų restauracija, todėl ji S. D. nurodė, kad nerengs programos ir metodikos tol, kol pati gyvai neapžiūrės ir neištyrinės restauruotinų objektų. Kadangi S. D. daugiau pas ją neatvyko, į (duomenys neskelbtini) kompleksą jos nenuvežė, todėl ji jokios auksuotės darbų metodikos šiam objektui nerengė. Gi kaltinamoji rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad apžiūrėjusi turėklo fragmentą A. Č. nurodė, jog jai informacijos užtenka ir ji apsiėmė parengti auksuotės darbų metodiką. Abi proceso dalyvės patvirtino, kad šių susitikimų metu A. Č. pasirašė pagal jos konsultaciją S. D. išspausdintą dokumentą, kokie auksuotės restauravimo darbai privalo būti atlikti (t. 3, b.l. 186), tačiau kiekviena jų šiam dokumentui suteikia skirtingą reikšmę. Kaltinamoji nurodė, kad tai ir buvo jos prašyta parengti A. Č. lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodika. Jos teigimu, šią aplinkybę patvirtina tai, kad nukentėjusiosios pripažįstamas dokumentas atitinka Programoje jos rengtos Metodikos turinį. Tuo tarpu A. Č. neigė, kad jos susitikimo metu pasirašytas restauravimo darbų sąrašas yra jos prašyta parengti auksuotės restauravimo darbų metodika, nurodė, kad tai yra tik preliminarus, minimalizuotas pagrindinių restauravimo darbų planelis, jis negali būti prilyginamas Metodikai, kadangi pastarojoje turi smulkiai atsispindėti atliekamų darbų specifiškumas, smulkūs restauravimo veiksmai, kiekvienam veiksmui naudojamos tikslios medžiagos. Teismas įvertinęs bylos medžiagą ir kitų liudytojų parodymus, linkęs tikėti nukentėjusiosios parodymais, kad minėtas dokumentas nėra jos žadėtoji parengti lubų lipdinių ir laiptų metalinių turėklų auksuotės restauravimo darbų metodika. Tokią išvadą teismas daro remdamasis ne tik nukentėjusiosios teiginiais, tačiau ir liudytojo R. Š. parodymais, kuris parodė, kad gavęs vertinimui ir tvirtinimui (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą, ir susipažinęs su jos dalimi dėl auksuotės restrauravimo darbų, iš karto pamatė, kad programoje aprašyta Metodika neatitinka tokio pobūdžio dokumento formos ir turinio - nebuvo tos metodikos tyrimo, tik įvadinės dalys ir labai formalus aprašymas, buvo naudojami kai kurie techniniai išsireiškimai, kurių restauratoriai nevartoja, pvz. plėvelinis auksas, restauratoriai sako - aukso lapeliai. Būtent dėl to jis pirmas nuėjo aiškintis pas nurodytą šios Metodikos rengėją suabejojęs programos autoryste šioje dalyje. Antra, kaip matyti iš A. Č. pasirašyto restauravimo darbų planelio, jame nėra nieko pasisakyta dėl laiptų turėklo ornamentuotės restauravimo metodikos, kas atitinka A. Č. teiginius, kad ji tokios metodikos negalėjo parengti, nes jai pateiktas apžiūrėti turėklo fragmentas buvo neinformatyvus, ji ant jo jokio auksavimo pėdsako apskritai nematė, negalėjo rengti Metodikos šios interjero detalės auksuotei, kol neatlikta pačių laiptų turėklų lietinių metalinių dalių restauracija. Pažymėtina, kad tas planelis, nors ir pasirašytas A. Č., buvo atspausdintas ant kito dokumento antros (reversinės) pusės, kas rodo, kad tai negalėjo būti pilnavertis dokumentas. Pažymėtina, kad kaltinamoji savo rašytiniuose paaiškinimuose teismui taipogi pripažino, kad sudiktavusi planelyje nurodytus darbus (kuriuos S. D. vėliau atspausdino ir atnešė nukentėjusiajai pasirašyti), A. Č. ją įspėjo, kad ši metodika nėra tinkama, nes ją reikės pildyti, įrašant trūkstamą informaciją, kad šio dokumento negalima kelti į sistemą ir teikti Restauravimo tarybai, be to joje nėra dalies dėl laiptų lietų ornamentų metalo elementų turėklo auksavimo metodikos. Teismo įsitikinimą, kad nukentėjusiosios teiginys, jog minėtas 9 punktų Auksuoto lubų lipdybinio dekoro tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų planelis nėra pilnavertė metodika, yra teisingas, formuoja ir tai, kad iš tiesų lyginant (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso Tvirtovės komendantų rūmų patalpos Nr. 121/122 interjero restauravimo darbų programos 5 dalies „Tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų metodikos“ turinį, akivaizdžiai matyti visų trijų restauratorių rengtų metodikų skirtumas: pirmose dviejose 5.1 ir 5.2 dalyse metodikos parengtos labai smulkiai detalizuojant kiekvieną restauravimo darbų etapą, smulkiai aprašant veiksmus, naudojamas medžiagas, darbo atlikimo priemones, veiksmų pobūdį, tirpalų parengimo receptūras ir pan. Minėtos aplinkybės patvirtina A. Č. ir R. Š. teiginius, kad restauracinio darbo metodikos turinys turi apimti visus šiuos dalykus, o pačių restauracijos darbų išvardinimas yra tik jų planas. Teismas, remdamasis A. Č. ir S. D. parodymais, byloje pateiktu nukentėjusiosios pasirašyto plano originalu, pripažįsta, kad Programos 5.3 dalyje turinys ( I dalis) yra A. Č. autorystė, kadangi ji neneigia parengusi šį 9 punktų planą, tačiau pripažįsta jos teiginį, kad ji neturėjo pagrindo rašytis Programoje po šiuo dokumento turiniu, parašu patvirtindama, kad tai yra auksavimo restauravimo darbų objekte metodika.

Gynyba laikė nebejotinu A. Č. dalyvavimo Programos rengime ir metodinės interjero detalių auksuotės dalies pateikimo kaltinamajai įrodymu tą aplinkybę, kad programoje yra jos kvalifikacinio atestato nuorašas, kurį S. D. galėjo gauti tik iš pačios A. Č.. Pati A. Č. kategoriškai neigė atestato kopiją davusi kaltinamajai. Tačiau ji nurodė ir aplinkybę, kad ji yra dalyvausi viename restauravimo darbe su R. B. ir tam projektui R. B. turėjo jos kvalifikacinio atestato kopiją, nes užsakovui buvo būtina su Programa pateikti kvalifikacinio atestato kopiją, įrodančią rengėjo kvalifikacinį tinkamumą. Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gegužės 1 d.) 7.3 punktas iš tiesų numatė reikalavimą programoje pateikti Programos rengėjo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopiją. Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamoji turėjo realią galimybę per kitus programos rengėjus įgyti šį dokumentą iš kitų šaltinių ne tik iš pačios nukentėjusiosios. Kaltinamoji nurodė, kad visus kvalifikacinius atestatus ji sukeldavo į programos galą pati, jai jų skaitmenines kopijas atsiųsdavo programos rengėjai. Tuo tarpu A. Č. atveju ji nurodė galimai pasidariusi nukentėjusiosios atestato kopiją pirminių pokalbių su A. Č. metu. Teismui neįtikinama, kad šiuo atveju jai buvo poreikis šį dokumentą įgyti kitokiu būdu iš anksto, nei buvo nusistovėjusi praktika rengiant programas.

Baudžiamojoje byloje reiškiamas kaltinimas tuo, kad S. D. suklastojo tikrą dokumentą, kadangi 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programoje (toliau – Programa) 4 kartus: 1-ame tituliniame lape (t. 1, b.l. 18)), 8 lape (defektiniame akte (t. 1, b.l. 20)), 29 lape (Lipdybinio dekoro ir laiptų lietų ornamentuotų metalo elementų turėklo auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų metodikoje (t. 1, b.l. 32)) bei 34 lape (auksuotės darbų sąnaudų kiekių žiniaraštyje (t. 1, b.l. 103)) pasirašė už restauratorę A. Č..

Gynyba laiko, kad baudžiamojoje byloje nėra dokumento klastojimo fakto, kadangi pagal „Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo“, Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ nuostatas Programos rengėjų parašas nėra privalomas Programos elementas. Teismas pažymi, kad dauguma teisės aktų, reglamentuojančių specialių sričių dokumentų rengimą, dažniausiai būna orientuoti į specifinius reikalavimus turiniui, susijusius su jo vartojimo sritimi. Kaip minėta aukščiau, teismų praktikoje konstatuota, jog dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Galiausiai rengiat dokumentą galioja ir Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintos “Dokumentų rengimo taisyklės”, pagal kurias vienas iš dokumento struktūros elementų – jo autentiškumo patvirtinimo duomenys: parašas ar elektroninis parašas, elektroninis spaudas ar kt.. Teismo posėdyje apklausti Restauratorių tarybos atstovas R. Š. ir Programos vienas rengėjų A. J. P. abu vienodai nurodė, kad Programos turi būti pasirašytos jos rengėjų. Liudytojas R. Š. nurodė, kad dėl to, kad praeityje buvo paplitęs būdas dokumento autentiškumą tvirtinti parašo įklija, jie buvo priversti kontaktuoti su programos rengėjais, kad įsitikinti, ar tikrai jie patvirtina dokumento autentiškumą. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą dėl dokumentų rengimo, liudytojų parodymus, teismas neabejoja, kad parašas ir šiuo nagrinėjamu atveju yra būtinas dokumento elementas, turintis reikšmę jo tikrumui nustatyti.

Gynyba traktuoja, kad šios programos klastojimo faktas nėra objektyviai įrodytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta A. Č. parašų autentiškumo ekspertizė, tai pat nebuvo atliktas techninis dokumento tyrimas, siekiant nustatyti, ar A. Č. parašai yra techninės įklijos. Siekdamas ištirti šią aplinkybę dėl dokumento klastojimo būdo, teismas patyrė ekspertinį dokumento tyrimą. Buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės eksperto išvada, kad tikėtina, jog Programos 1, 8, 29 ir 34 lapuose esantys parašai A. Č. vardu nėra nuskenuoti nuo asmens parašų originalų, t.y, tikrais asmens parašais pasirašyto dokumento. Tokia išvada daroma dėl to, kad ištyrus parašus Adobe Acrobat Reader programa ir Photoshop programa, neišryškėjo parašų įkėlimo požymiai, nesimato sluoksnių su atskirais parašais. Tačiau ekspertinio tyrimo aprašomojoje dalyje pabrėžta, kad tokie požymiai nereiškia, kad pirminis turinys nebuvo keičiamas įkeliant parašus montažo būdu, kadangi grafinės vaidų apdorojimo programos, turint pakankamai žinių teisingai jomis naudotis, leidžia dokumente atliktus turinio pakitimus padaryti vizualiai nematomus. Tiriant parašus ekspertė visuose keturiuose A. Č. parašuose nustatė dalį požymių, būdingų montažo būdu įkeltiems fragmentams: parašų elementų linijos, pločio, štricho nelygumų (praplatėjimų ar susiaurėjimų); taip pat požymių, būdingų perpiešiamiems techniniu būdu ar pasirašomiems pamėgdžiojant parašams: elementų, kuriuose matomi koordinacijos sutrikimai, tempo sulėtėjimas, (ekspertizės akto 3-4 lapai). Ekspertė nurodė, kad tiriamuosiuose parašuose yra atskirų pavienių požymių, būdingų tiek techniniam parašų padirbimui (perpiešimui tiesiogiai prieš šviesą ar nusikopijuojant parašus pieštuku ar kopijavimo popieriumi, ar perspaudžiant buku įrankiu ir po to apvedžiojant rašymo priemone), tiek perpiešimui (pasirašymui) pamėgdžiojant, tiek ir skaitmeniniam montažui, tačiau tiriant tik dokumentų kopijas (tiek elektronines, tiek ir popierines) ir nesant lyginamosios medžiagos, t. y. dokumentų su tikrais asmens parašais, kurie galėjo būti panaudoti kaip ruošiniai techniniam parašų padirbimui ar skaitmeniniam perkėlimui (montažui) į tiriamą PROGRAMĄ, vienareikšmiškai vertinti nustatytų požymių kilmės negalima, nes nesimato parašų techniniam padirbimui būdingų kitų požymių, negalima įvertinti spūdžio stiprumo ir diferencijuotumo, rašymo pagrindo minkštumo / kietumo, dėl ko taip pat gali atsirasti štrichų nelygumai ar sulėtėti tempas, ir pan.; skaitmeninam montažui būdingos požymių visumos pateiktose kopijose taip pat nėra, o pavieniai požymiai tokiai išvadai nepakankami. Dėl to duota išvada, jog nustatyti, ar tyrimui pateikto dokumento 1, 8, 29, 34 lapuose esantys parašai A. Č. vardu buvo padirbti techniniu būdu (perpiešti prieš šviesą tiesiogiai ar su išankstiniu pasiruošimu ar pasirašyti pamėgdžiojant) ar įkelti skaitmeninio montažo būdu negalima, nes pavienių koordinacijos sutrikimo, tempo sulėtėjimo, parašų ženklų štrichų defektų požymių nepakanka, o kitų tokiai išvadai reikalingų požymių, nesant dokumento originalo ir tiriant tik jo kopijas, nustatyti negalima. Taigi iš esmės kategoriškos išvados, kad tiriamame dokumente A. Č. parašai yra tikri, o ne kelti montažo būdu, ar ranka pasirašyti kito asmens, ekspertinis tyrimas nedavė. Tokiai išvadai nepakako tiriamosios medžiagos, o būtent originalaus dokumento, kuriame būtų minėti parašai.

Teismas pažymi, kad tam tikrą aplinkybę byloje galima nustatyti ne tik tiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-161-303/2023).

Neteisėto dokumento pasirašymo faktas kildinamas iš to, kad nukentėjusioji neigė, kad ji pasirašė parengtoje Programoje, nurodė, kad po to, kai jai nebuvo pateikta medžiaga Metodikai parengti ir ji nebuvo supažindinta su tiriamuoju ir restauruojamu objektu, ji nieko nebežinojo apie tolesnį šios programos rengimo procesą, jos suformavimą ir pateikimą tvirtinti Restauratorių tarybai, kadangi niekas daugiau į ją šiais klausimais nebesikreipė. Savo 2021 m. kovo 3 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. raštuose Restauratorių tarybai A. Č. nurodė, kad ji su pateikta restauravimo darbų programa nebuvo supažindinta, jos neruošė ir nepasirašinėjo. Parašai yra įklijos-klastotės. Tuo tarpu kaltinamoji savo rašytiniuose parodymuose, teiktuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodė, kad dokumentus tvarkė kiekvienas iš restauratorių, atlikęs jiems priskirtą užduotį, visi dokumentai, kurie buvo surinkti minėtoje programoje, buvo tvarkomi elektroniniu būdu. Teismui teiktame rašytiniame paaiškinime ji nurodė, kad A. Č. jai atsiuntė el. paštu ar MMS pagalba, greičiausiai MMS iš nepažįstamo numerio jos pasirašytus dokumentus, tarp jų ir anksčiau jai siųstą pasirašyti programos titulinį lapą, o ji šiuos dokumentus sukėlė į Programą, po to persiuntė R. B., kad ji būtų įkelta į KPEPIS sistemą. Šio teiginio ji neminėjo ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, iš liudytojų R. S. ir R. Š. parodymų, 2021 m. liepos 27 d. Kultūros paveldo departamento rašto matyti, kad programa į KPEPIS sistemą buvo įkelta elektroniniu būdu 2021 m. kovo 2 d., o jau 2021 m. kovo 19 d. UAB „X“ vadovė S. D. pateikė paaiškinimą Restauravimo tarybai, kuriame nurodė, kad esant įvestiems judėjimo ir kontaktinio darbo apribojimams dėl karantino, rengiant Programą, originalaus dokumento tekstas buvo perkeltas į Programą ir Programoje skaitmeniniu būdu užkelta Metodikos Autorės parašo kopija; galimai dėl techninės klaidos, parašo kopija buvo perkelta ne visai kokybiškai, kas galimai ir iššaukė Autorės nepasitenkinimą. Teisme S. D. nurodė, kad šias jos 2021 m. kovo 19 d. rašte nurodytas aplinkybes nurodė pati A. Č. susitikimo J. S. kabinete metu. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtino nei pati A. Č., nei liudytoja J. S.. Pastaroji kaip tik nurodė, kad S. D. pripažino, kad A. Č. parašo įklijos yra jos, o ne nukentėjusiosios padaryta klaida. Kaltinamosios nurodyta aplinkybė, kad parašo įklijos galimai buvo padarytos pačios A. Č., yra nelogiška. Kam dokumento autorei reiktų atlikti tokį sudėtingą veiksmą – kaip parašo dėjimą į savo dokumentą montažo būdu, jei ji gali jį tiesiog pasirašyti ranka. Iš minėto 2021 m. kovo 19 d. rašto turinio akivaizdu, kad S. D. elektroniniais ryšiais neva atsiųsta Programa nebuvo pasirašyta A. Č., kaip teigiama vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose, o įkelta skaitmeninė parašo įklija. Jei ją būtų įkėlusi pati A. Č., ji nebūtų reiškusi nepasitenkinimo dėl nekokybiškos parašo išvaizdos. Minėtu 2021 m. kovo 19 d. raštu kaltinamoji iš esmės netiesiogiai pripažįsta, kad skaitmeniniu būdu į programą įkeltas A. Č. parašas kito asmens, bet ne pačios A. Č.. Minėto rašto turinys patvirtina A. Č. ir liudytojos J. S. parodymus, kad 2021 m. kovo mėn. vykusio kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitikimo J. S. kabinete metu S. D. patvirtino, kad ant Programos buvo pasirašyta už A. Č., šią aplinkybę kaltinamoji nurodė kaip jos padarytą klaidą. Vadinasi, ne A. Č. savo parašu patvirtino dokumento Programos dalies, o būtent interjero detalių auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo metodikos tikrumą ir ši aplinkybė kaltinamajai buvo žinoma. Šių aplinkybių kontekste teismas tiki nukentėjusiosios parodymais, kad ji nepasirašė ir kitose programose vietose- tituliniame lape, defektiniame akte, sąnaudų kiekių žiniaraštyje. A. Č. nurodė, o kaltinamoji patvirtino, kad nukentėjusioji niekada nebuvo restauruojamame objekte, jo nematė, todėl negalėjo savo parašu tvirtinti defektinio akto teisingumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad eksperto išvada iš esmės patvirtino liudytojo R. Š. teiginį, kad buvo paplitusi praktika, jog restauravimo programose jų rengėjų parašai buvo įkeliami skaitmeniniu montažo būdu – ekspertė nustatė, kad tokie programoje yra tiek R. B., tiek S. D., tiek A. P. parašai. Teismo posėdyje kaltinamoji pripažino, kad norint išvengti dokumento skenavimo kelis kartus, kiekvienam iš rengėjų pasirašius dokumentą, patys rengėjai įkeldavo savo skaitmeninius parašus į wordinį dokumentą, tada nuskenuodavo dokumentą ir siųsdavo jai. Tokiu būdu būdavo išvengiama dokumento skaitmeninės apimties padidėjimo, nenukentėdavo jo raiška.

Teismas laiko gynybine kaltinamosios versija jos parodymus ir teiginius dar ir dėl to, kad ji ikiteisminio tyrimo pradžioje nuosekliai atsisakinėjo duoti parodymus, pirmą kartą parodymus dėl programos rengimo aplinkybių pateikė tik 2021 m. spalio 22 d., praėjus penkiems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pradžios. Jei A. Č. rengtos Metodikos pateikimo aplinkybės buvo tokios skaidrios, kaip nurodė kaltinamoji, tokia jos pozicija tyrimo metu nepaaiškinama. Pažymėtina, kad po to, kai kaltinamoji pateikė savo rašytinius paaiškinimus, 2022 m. sausio 31 d. raštu tyrimą atlikęs pareigūnas kaltinamosios paprašė pateikti dokumentus ir duomenis, kokiu būdu ji gavo Programos sudedamąsias dalis iš A. Č. (t. 2, b.l. 71), į ką buvo pateiktas atsakymas, kad šie dokumentai ir duomenys yra neišsaugoti, todėl negali būti pateikti (t. 2, b.l. 73). Pažymėtina, kad Auksuotės restauravimo darbų metodikos autentiškumo klausimas buvo iškeltas ir pradėtas tirti iš karto po Programos pateikimo 2021 m. kovo 2 d. Restauravimo tarybai. A. Č. jau sekančią dieną (2021 m. kovo 3 d.) kreipėsi į Restauravimo tarybą, paneigdama šios programos dalies autorystę, o S. D. pateikė prašymą sustabdyti Programos svarstymą Taryboje dėl jos patvirtinimo (t. 1, b.l. 137). Iš S. D. el. susirašinėjimo su kita Programos rengėja R. B., liudytojos R. B. parodymų matyti, kad pateikti Programą buvo labai skubama, nes buvo vėluojama su terminais, S. D. teisme patvirtino, kad ji buvo teikiama iškart gavus jos sudėtines dalis. Tokioje situacijoje, kad iškart po Programos pateikimo Restauravimo tarybai aštriai kilo A. Č. Metodikos autorystės ginčas, kaltinamoji būtų sau leidusi neišsaugoti ir prarasti duomenis, patvirtinančius, kad A. Č. el. paštu ar per MMS programėlę jai pateikė Metodiką būtent tokio turinio ir formato, kokia buvo įkelta į Programą, yra neįtikinama. Priešingai, Restauratorių tarybai dar nepatvirtinus programos, kilus autorystės ginčui, kaltinamoji turėjo būti suinteresuota saugoti susitarimo su A. Č. įrodymus, pastarosios veiksmus, darbą projekte patvirtinančius dokumentus, kad apsigintų nuo kaltinimo klastote. Minėtos aplinkybės dėl dokumentų neišsaugojimo, greičiau patvirtina A. Č. teiginius, kad ji jokios metodikos S. D. niekada nerengė ir nesiuntė.

Gynyba laiko, kad pagrindinių dviejų liudytojų R. Š. ir J. S. parodymai nėra patikimi, kadangi jie seniai pažinodami nukentėjusiąją ir būdami jos bendradarbiai, yra suinteresuoti palaikyti jos versiją, galimai padedant nuslėpti faktą, kad A. Č. netinkamai atliko jai pavestą užduotį. Pažymėtina, kad jei R. Š. būtų turėjęs tokį suinteresuotumą, jis pastebėjęs auksuotės restauravimo darbų Metodikos rengimo trūkumus, nebūtų kėlęs jos netinkamumo klausimo, tiesiog patvirtinęs ją tokia forma, kokia buvo pateikta. Akivaizdu, kad jei A. Č. nesiuntė su auksuotės metodika susijusių dokumentų kaltinamajai, ji negalėjo būti pasirašiusi minėtose Programos keturiose vietose. Taigi netiesioginių įrodymų grandinėlė: nukentėjusiosios nuoseklus tvirtinimas, kad ji nepasirašė nei viename Programos dokumente, nukentėjusiosios, liudytojos J. S. parodymai, kad jų akivaizdoje kaltinamoji pripažino, kad A. Č. parašas Programoje buvo atliktas jos per klaidą, pačios kaltinamosios raštas Restauratorių tarybai, kuriame nurodyta, kad A. Č. parašo kopija nekokybiškai buvo įkelta į Programą skaitmeniniu būdu, objektyvių įrodymų nebuvimas, kad nukentėjusioji elektroniniais ryšiais siuntė savo parengtą Programos dalį kaltinamajai, patvirtina, kad Programoje A. Č. esantys parašai buvo ne jos pasirašyti šiame dokumente ar į jį įkelti, t.y, Progamoje esantys A. Č. parašai yra suklastoti.

Teismas laiko, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių faktą, jog S. D. pati asmeniškai pasirašė minėtoje Programoje už A. Č.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas konkrečiai į elektroninę Programos versiją įkėlė A. Č. parašus ar pasirašė popierinėje Programos versijoje. Teigti, kad tai padarė kaltinamoji vien dėl to, kad ji buvo šios Programose rengėja ir koordinatorė, nėra teisinio pagrindo. Minėtą programą be kaltinamosios rengė dar du asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoji Programa yra pateikta Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos tik elektroniniu formatu, originalaus popierinio dokumento nėra ir nebuvo pateikta iš jos rengėjų, neįmanoma parašo autentiškumo tyrimo metodu nustatyti, kas pasirašė minėtose keturiose vietose už A. Č., ar šiuos parašus atliko pati kaltinamoji ar kokiu kitu būdu ji įkėlė tikro A. Č. parašo kopijas iš kitų dokumentų. Esant tokiai situacijai visos abejonės vertintinos kaltinamosios naudai, ir laikytina neįrodytu, kad S. D. pati suklastojo tikrą dokumentą - 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą. Teismas šalina šią aplinkybę – A. Č. parašų klastojimo veiksmą iš S. D. kaltinimo.

Dokumento panaudojimas suprantamas kaip netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai ar pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Apibendrinant aukščiau minėtas aplinkybes, teismas laiko įrodytu, kad S. D. žinojo patį faktą, kad šis Programa yra suklastota, kad keturiuose jos lapuose pasirašė ne A. Č., todėl ji yra atsakinga už tikro suklastoto dokumento panaudojimą – jo pateikimą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS) per nieko apie dokumento suklastojimą nežinojusius asmenis – R. S. ir R. B.. Liudytoja R. B. ir kaltinamoji nurodė, tai patvirtina byloje pateiktas jų elektroninis susirašinėjimas, kad Programą sudariusias sudėtines dalis S. D. el. paštu išsiuntė R. B., prašydama įkelti programą tvirtinimui į Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS). Iš liudytojų R. B. ir R. S. parodymų, byloje pateikto el. susirašinėjimo nustatyta, kad R. B. pateiktus dokumentus persiuntė R. S. nurodydama juos įkelti į Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą, o pastaroji 2021 m. kovo 2 d. įkėlė ją į Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS). R. S., nebūdama šios programos rengėja, nieko nežinojo apie dokumento turinį ir jos rengimo aplinkybes, ji atliko tik techninį darbą- pateikė Programą Kultūros paveldo departamentui. R. B. nurodė nežinojusi apie kitų restauratorių Programos dalių rengimo aplinkybes, ji buvo pateikusi kaltinamajai kaip koordinatorei tik savo rengtą programos dalį, o visą programą kokiu formatu gavo iš S. D., tokiu būdu ir persiuntė R. S., prašydama įkelti ją į KPEPIS. Šios aplinkybės patvirtina, kad nei R. B., nei R. S. nieko nežinojo apie nusikalstamą veiką, o už suklastotos Programos panaudojimą atsakinga viena S. D..

Apibendrinant konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje įrodyta, kad S. D. 2021 m. kovo 2 d. 14.31 val. panaudojo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 2 d., ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastotą tikrą dokumentą - 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą, pasirašytą už restauratorę A. Č. keturis kartus: pirmame, aštuntame, dvidešimt devintame ir trisdešimt ketvirtame programos lapuose ne restauratorės A. Č., pateikdama jį per R. B. ir R. S., nesuvokusias apie daromą nusikalstamą veiką, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą. Jos veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai, veikos pavojingumas nėra didelis.

Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

BK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimu laikoma pavojinga, šiame kodekse uždrausta veika, už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

Teismo vertinimu, nepaisant to, kad S. D. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, nusakančių nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius analizė, taip pat subjektyvieji požymiai, kaltinamosios S. D. tikslai ir motyvai, leidžia spręsti, kad padarytas nusikaltimas nėra toks pavojingas, todėl šiuo atveju šis nusikaltimas pripažintinas mažareikšmiu, o kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumų, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008). Be to, kasacinėje praktikoje ne kartą konstatuota, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bylose taip pat atsižvelgtina į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta reali žala kieno nors interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-528/2008, 2K-409/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant dėl padarytos žalos dydžio svarbi faktinių aplinkybių visuma, rodanti, kad kaltinamojo padaryta veika realios žalos BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicija saugomoms vertybėms (objektui) nepadarė. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio objektu (saugoma vertybe) laikoma dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-745/2006, 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

A. Č. ir R. Š. teisme nurodė, kad restauravimo darbų Metodika turi būti parengta taip, kad pagal ją galėtų dirbti bet koks restauratorius, ne tik jos rengėjas; jei metodika parengta netiksliai ar aplaidžiai, atsiranda galimybė piktnaudžiauti, naudojant netinkamas medžiagas ar darbo metodus. Tokiu būdu gali būti padaroma žala kultūros paveldo objektui, jo vertei. Vadinasi parengus netikslią, pernelyg abstrakčią metodiką, atsiranda žalos padarymo galimybė. Visgi atsižvelgtina į tai, kad reali žala kultūros paveldo objektui nebuvo padaryta, 2021 m. kovo 2 d. pateikta Programa nebuvo patvirtinta, tačiau S. D. netgi buvo suteikta galimybė ištaisyti jos trūkumus, ji kreipėsi į kitą auksuotės restauravimo darbų ekspertą, kuris parengė ginčijamą Programos dalį, ji buvo patvirtinta Restauracijos taryboje, ir (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų patalpų interjero restauravimo darbai atliekami. Vadinasi, suklastotas tikras dokumentas – 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą, iš esmės nepažeidė nei fizinių, nei juridinių asmenų teisių ir nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai kokių nors reikšmingesnių padarinių.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, svarbi ir nukentėjusiojo pozicija, kaip jis vertina situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji buvo gavusi formalų nukentėjusiosios sutikimą, kad ji rengs auksuotės restauravimo darbų Metodiką, nukentėjusioji atliko tam tikrus parengiamuosius veiksmus – sudarė lubų lipdinių auksuostės restauravimo darbų planą. Iš esmės nukentėjusioji sutartinių santykių oficialiai nebuvo nutraukusi, tik nurodė, kad prie užduoties negrįžo, nes nebuvo aprūpinta tinkama tiriamąja medžiaga. Žinoma, žinia, kad buvo pasinaudota jos vardu, dalykine reputacija ir jos dalinis darbas buvo pateiktas Programoje be jos žinios kaip galutinis, ją supykdė, šiame veiksme ji įžvelgė žalą savo dalykinei reputacijai. Atsižvelgtina, kad iš esmės ji nurodė nesiekusi baudžiamosios atsakomybės S. D., reikalavo tik pripažinimo, kad ši programos dalis buvo klastotė, jos oficialaus atsiprašymo, tokiomis sąlygomis net būtų pabaigusi rengti Metodiką.

S. D. nurodė, kad sutartis dėl (duomenys neskelbtini) komplekso statinio restauravimo projekto parengimo buvo sudaryta dar 2019 m., projektas turėjo būti parengtas ir pavirtintas iki 2019 m. pabaigos. Dėl pandemijos, restauratorių ligų buvo labai vėluojama įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus. Galimai dėl ženklaus terminų pažeidimo kaltinamoji surizikavo pateikti jai parengtą auksuotės restauravimo darbų planą kaip pilnavertę auksuotės tyrimo, konservavimo darbų metodiką, pasinaudodama anksčiau paplitusia tokio pobūdžio dokumentų regimo praktika – parašų klijavimu. Liudytojas R. Š. ir pati nukentėjusioji patvirtino, kad tokia praktika, kai projektiniuose dokumentuose buvo montažo būdu klijuojami restauratorių parašai, buvo itin paplitusi ir naujoji Restauratorių taryba ėmėsi išgyvendinti tokį elgesį. Sprendžiant dėl kaltinamosios veikos padarymo motyvų ir tikslų, pažymėtina, kad jie taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie didelį veikos pavojingumą.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad S. D. įvykdytas suklastotos 2019 m. (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rūmų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) I a. pat. Nr. 121/122 interjero polichromuoto lipdybinio dekoro, tapybos ir auksuotės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos panaudojimas nepadarė iš esmės jokios reikšmingos įtakos su objekto restauravimu susijusiems teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, nesutrikdė dokumento teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo, normalios valstybės institucijų veiklos. Dėl to teismas sprendžia, kad S. D. veika nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų nuostatomis, būtų tikslinga ją už padarytą nusikaltimą bausti baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamosios S. D. asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju jos veika nulemta neapdairaus, nepamatuoto ir neapgalvoto elgesio, todėl vien jau pradėtas ir tęstas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, taikyta kardomoji priemonė, turės jai auklėjamąjį poveikį bei užtikrins, kad ateityje ji elgsis atsakingai ir panašių veikų nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamosios S. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju pripažintina mažareikšme, o kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jai nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. Č. 2022 m. vasario 15 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos padarymo. Ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų pateikiant dokumentus su netikrais ieškovės parašais, nukentėjo ieškovės dalykinė reputacija, ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl S. D. pateiktų dokumentų, nukentėjusioji turėjo teisintis ir rašyti įvairius raštus Restauratorių tarybai ir Lietuvos restauratorių asociacijai. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus bijodama, kad dėl jos neva parengtų nekokybiškai ir nesilaikant reikalavimų Metodikos ir Programos, iš jos gali atimti aukščiausios kategorijos meno restauratorės kvalifikaciją. Teisminio proceso metu ji išgyvena stresą įrodinėdama, kad ji nerengė minėtų dokumentų ir neprisidėjo prie jų rengimo. Dėl pablogėjusios reputacijos nukentėjo ieškovės darbinė veikla – ji gauna mažiau užsakymų (t. 1, b.l. 60-65). 2022 m. vasario 22 d. nutarimu A. Č. buvo pripažinta civiline ieškove (t. 1, b.l. 66).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismas sprendžia, jog dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. Č. iš tikrųjų buvo padaryta neturtinė žala. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl Restauravimo tarnybai pateiktos programos su neva nukentėjusiosios parengta restauravimo darbų (auksuotės) atlikimo programa ir metodika, buvo suabejota nukentėjusiosios autoryste, jos atliktos metodikos kokybe, todėl buvo pradėta aiškintis jos parengimo aplinkybes. Dėl minėtų aplinkybių nukentėjusioji turėjo kreiptis į Tarybą, rašyti aiškinamuosius raštus, įrodinėti, kad ji realiai šios metodikos nerengė, dėl ko patyrė neigiamas emocijas ir stresą, turėjo rūpintis savo kaip aukščiausios klasės restauratorės dalykinės reputacijos apgynimu ir išsaugojimu. Nukentėjusioji į bylą pateikė medicininius duomenis, kad ją kamuoja miego sutrikimai, įtampos galvos skausmas, hipertenzija (t. 3, b.l. 78). Visa tai teismas pripažįsta nukentėjusiosios A. Č. patirtos neturtinės žalos turiniu. Kita vertus byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusiosios dalykinei reputacijai iš tikro buvo padaryta reali žala, kad jos teigimu, dėl minėto įvykio sumažėjo jai užsakymų, ji patyrė finansinių nuostolių. Kaip nurodė ir pati A. Č., Lietuvoje yra tik keturi šios srities specialistai, todėl tiek jų kvalifikacija, tiek darbo metodika, tiek profesiniai įgūdžiai turėtų būti gerai žinomi gana siaurame restauratorių rate. Kaip matyti iš Tarybos nario R. Š. paaiškinimų jam buvo žinoma jos atliekamų restauracijos darbų kokybė, todėl jis pirmas suabejojo autoryste, vadinasi minėtas įvykis restauratorių tarpe jos reputacijai pakenkti neturėjo. Duomenų, kad apie įvykį būtų tapę žinoma už profesinės veiklos specialistų rato ribų, visuomenei, dėl ko galėtų sumažti užsakovų, byloje nėra. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad jai sumažėjo užsakymų, šiuo laikotarpiu galėjo būti nulemta visai ne dalykinės reputacijos pablogėjimo, o kitų aktualių visuomeninio gyvenimo faktorių: ekonominės situacijos pablogėjimo šalyje, nulemto ūkinių veiklų ribojimo dėl pandemijos, dėl politinės situacijos kaimynystėje ir pan., kai lėšų srautai nukreipiami ūkinės veiklos išsaugojimui, o ne kultūros objektų puoselėjimui. Aptartas ieškinio teiginys dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo šiai dienai laikytinas deklaratyviu, jis nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Teismas, įvertinęs ir tai, kad kaltinamoji S. D. darbinga, jai dėl žalos atlyginimo neatsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių bei atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaltinamosios bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies. A. Č. iš kaltinamosios S. D. priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

S. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 174-175) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su skaitmeniniais duomenimis (voke prie 2 tomo galinio viršelio) paliktinas saugoti byloje (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Dėl proceso išlaidų.

Nuketėjusioji ir jos atstovas prašė priteisti iš kaltinamosios S. D. nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas – 16 818,51 Eur, kurias sudaro 360,10 Eur už pareiškimo policijai dėl parašų klastojimo rengimą, 471,90 Eur už atstovavimą policijoje atliekant akistatą, 1 706,10 Eur už civilinio ieškinio rengimą, 689,70 Eur už prašymo rengimą ir susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 598,95 Eur už ikiteisminio tyrimo medžiagos peržiūrą ir analizę, 473,75 Eur už prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos rengimą, 363,00 Eur už prašymo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje rengimą, 1 815 Eur už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje, 181,50 Eur už susipažinimą su apklausos protokolu ir kaltinamuoju aktu, 524,50 Eur už atstovavimą teisme 2022 m. gruodžio 1 d., 816,75 Eur už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą 2023 m. vasario 7 d. teismo posėdyje, 589,87 Eur už pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, 363 Eur už atstovavimą 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje, 148,83 Eur už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga, 333,96 Eur už prašymo dėl teismo posėdžių protokolų gavimo parengimą, 484 Eur už dokumentų peržiūrą ir analizę, 968 Eur už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje, 2 707,98 Eur už baigiamosios kalbos rengimą ir pildymą, 499,12 Eur už prašymo ir pažymos dėl baigiamosios kalbos rengimą, 544,50 Eur už atstovavimą 2023 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje, 499,13 Eur dėl prašymo dėl prokuroro ir gynėjo baigiamųjų kalbų pateikimo, 680,62 Eur už atstovavimą 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, 396,62 Eur už ekspertizės akto analizę, 520,50 Eur už pasirengimą 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžiui, 81,50 Eur už prašymo ir pažymos dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą (t. 4, b.l. 17-54, 153-154).

Priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-93-788/2017, 2K-128-4892020). Be to, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji ir jos atstovas prašė priteisti išlaidas tiesiogiai nukentėjusiajai A. Č. (t. 4, b.l. 19). Tačiau bylos duomenimis konkrečiai nukentėjusioji šių išlaidų nepatyrė, nes jais teiktos teisinės pagalbos išlaidas sumokėjo ne A. Č., o Lietuvos Restauratorių asociacija, kuri nėra proceso dalyvis šioje byloje (t. 4, b.l. 39-54). Esant tokioms aplinkybėms, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šias išlaidas iš kaltinamosios priteisti A. Č..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

S. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Civilinės ieškovės A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. D. A. Č. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti nukentėjusiosios A. Č. prašymo priteisti iš S. D. jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su skaitmeniniais duomenimis (voke prie 2 tomo galinio viršelio) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas