Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. patikslintą ieškinį D. R. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimą grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo I. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį, o A. M. ir D. R. – BK 157 straipsnio 2 dalį. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad I. G., A. M. ir D. R., pasinaudodami ieškovės L. U. socialiniu pažeidžiamumu, pasireiškusiu menku išprusimo lygiu, jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, patiklumu, sunkia materialine padėtimi, nuolatinio darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, užverbavo ją už piniginį atlygį vykti į užsienį vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes. Nurodo, kad ieškovė net ir dabar jaučiasi nesaugiai, kadangi pastoviai prisimena išgyvenimus, patirtus vykdant nusikalstamas veikas. Grįžus į Lietuvą jai buvo apribota galimybė bendrauti su namiškiais, draugais, jautė gėdą. Apie įvykį sužinojo daug aplinkinių, kai kurie iš jų juokėsi iš jos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-518/2020, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo, be kita ko, D. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. D. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 157 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su I. G., M. V., A. M. ir kitu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., pasinaudodamas asmenų pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir išnaudojo Lietuvos Respublikos piliečius nusikalstamų veikų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (toliau – Jungtinėje Karalystėje arba Škotijoje), Norvegijos Karalystėje (toliau – Norvegijoje) bei Prancūzijos Respublikoje (toliau – Prancūzijoje) darymui, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi.

Kaip matyti, vienu iš nuteistųjų D. R., I. G. ir A. M. užverbuotų, gabentų ir išnaudotų asmenų – ieškovė L. U.. Teismo nustatyta, kad I. G. 2012 m. gruodžio mėnesį Tauragėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, per nepilnametę D. V. surado L. G. (U.); I. G. kartu su D. R. ir D. V. atvyko prie L. G. namų Tauragėje ir I. G., pasinaudodamas L. G. socialiniu pažeidžiamumu, pasireiškusiu menku išprusimo lygiu, jaunu amžiumi, socialinių įgūdžių stoka, patiklumu, sunkia materialine padėtimi, nuolatinio darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, pasiūlė jai už piniginį atlygį vykti į užsienį vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes, taip ją paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimą; nukentėjusiajai L. G. neturint kito tuo metu jai priimtino pasirinkimo, sutikus vykti į užsienį, I. G. tokiu būdu ją užverbavo; po to 2012 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, I. G. kartu su D. R. išgabeno L. G. <...> iš Lietuvos Respublikos <...> į Škotiją, Aberdyno miestą, kur I. G., išnuomotame bute, adresu Union Glen 20, ji apsigyveno su I. G.; I. G. kartu su D. R. ir A. M. planavo ir organizavo vagysčių vykdymą Škotijoje, Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprūpino L. G. reikalingomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu <...>; L. U. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu buvo išnaudojama nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno, Tain ir Dandi miestų ir jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus; už vagysčių vykdymą Aberdyno apygardos teismo L. U. buvo nuteista pagal BK § 25.3.3 (Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-518/2020, 1.4 ir 1.5 punktai).

Iš 2014 m. kovo 24 d. psichologo tyrimo išvados matyti, kad projekcinės tyrimo metodikos fiksuoja L. U. vidutiniškai išreikštą depresinę simptomatiką su padidėjusiu nerimo lygiu, emociniu labilumu. Jos dėmesys fiksuotas ties traumuojančiais įvykiais. Ji nerami, prislėgtos nuotaikos, dominuoja baimė ir įtarumas. Grįžtantys prisiminimai kelia didelį nerimą dėl ateities. Ja pasinaudojusių žmonių paveikslai persekioja košmariškuose sapnuose. Merginos miegas sutrikęs, pastovaus nuovargio jausmas, pesimistinis mąstymas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė 5000 Eur reikalavimą neturtinei žalai atlyginti atsakovams I. G., A. M. ir D. R.. 2020 m. gegužės 5 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai patvirtino ieškovės L. U., atsakovų I. G. ir A. M., taikos sutartį bei nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1758-799/2020 dalyje dėl ieškovės reikalavimo atsakovams I. G. ir A. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patikslino ieškinį ir iš atsakovo D. R. prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kasacinės instancijos išaiškinta, kad pirmiau nurodytoje BPK normoje nustatyta asmens teisė pareikšti ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nesiejama su nukentėjusio asmens statuso įgijimu baudžiamojo proceso metu. Joje formuluojama nuostata, kad nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo turi teisę pareikšti civilinį ieškinį tiek ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu BPK nustatyta tvarka, tiek ieškinį CPK nustatyta tvarka po to, kai baigiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Toks reglamentavimas užtikrina konstitucinio žalos atlyginimo principo įgyvendinimą, nes ir nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojo proceso metu nukentėjęs asmuo šią teisę gali įgyvendinti vėliau. Įstatymuose nėra nustatyta apribojimų nukentėjusiam asmeniui pareikšti civilinį ieškinį po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, išskyrus atvejį, kai baudžiamojo proceso metu civilinis ieškinys atmestas (BPK 112 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019 16, 17 punktus).

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat svarbu pažymėti, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje numatytais kriterijais. Svarbu pastebėti, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje nuteistieji, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, išgabeno ją į užsienio valstybę ir išnaudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Teismas visiškai sutinka, kad dėl aptariamos veikos, nuteistojo byloje nustatytų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė išgyvenimus, baimę, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Nors baudžiamosios bylos duomenimis nenustatyta, kad prieš ieškovę būtų buvęs naudojamas fizinis smurtas, tačiau neabejotina, kad veikos padarymo metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas ar (ir) prieš ją naudojamas psichologinis smurtas. Už nusikalstamų veikų vykdymą ji buvo nuteista Škotijos Aberdyno apygardos teismo pagal BK § 25.3.3 bei pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl ko buvo apribota jos laisvė, pamintas žmogiškas orumas. Neabejotina, kad dėl prieš nukentėjusiąją atliktų neteisėtų veiksmų, liko ir tam tikri liekamieji reiškiniai, kadangi, minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu ieškovė buvo itin pažeidžiamas asmuo, visi jos atžvilgiu įvykdyti nusikalstami veiksmai darė didelę žalą. Tą iš esmės patvirtina byloje esanti psichologo išvada, pačios ieškovės paaiškinimai. Taip pat nėra pagrindo netikėti ieškinyje nurodytais argumentais, kad dėl neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, pastarajai sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji jaučia gėdos jausmą, sulaukia pašaipių reakcijų iš aplinkinių.

Teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į nuteistojo kaltę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl nusikaltimo patirtas pasekmes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-495/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-870/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-518/2017) , sprendžia, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi ir iš atsakovo D. R. ieškovės naudai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 12 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje iš viso susidarė 231,60 Eur bylinėjimosi išlaidos: iš byloje esančios 2020 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą tarnyba patyrė 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; už turtinį 1000 Eur reikalavimą mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis, taip pat už procesinių dokumentų siuntimą teismas patyrė 8,60 Eur išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos valstybei atlygintinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo D. R., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą ieškovės L. U., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo D. R., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660; 8,60 Eur (aštuonių eurų 60 ct) atlyginimą už procesinių dokumentų įteikimą, įmokos kodas 5660; 200 Eur (dviejų šimtų eurų) antrinės teisinės pagalbas išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; sumokant jas pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.