Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-03-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-148-1014/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
2YT-148-1014/2017
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01793-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
J. I.
Suinteresuotas asmuo
M. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-148-1014/2017Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01793-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. (S)
ŠALČININKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Šalčininkai

Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja R. K., sekretoriaujant J. P., dalyvaujant pareiškėjui J. I., vertėjaujant M. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje M. I. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-10-23, mirties priėmė visą jos palikimą, t. y. 1,76 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 8504-0005-0002, esantį Padegsnių k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties pradėjo jos paliktą turtą valdyti, tvarko dokumentus ir prižiūri žemę. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų teisiškai įforminti palikimo priėmimą ir žemės sklypą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo brolis M. I. į motinos palikimą nepretenduoja. Niekas kitas nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl palikimo (CK 5.50 str. 3 d.), į jį niekada nepretendavo.

Teismo posėdžio metu J. I. savo pareiškimą palaikė, prašo jį tenkinti. Nurodė, jog mirus motinai, nespėjo sutvarkyti dokumentų, kadangi važinėjo po komandiruotes, dėl to buvo praleistas terminas. Po motinos mirties žemės sklypu rūpinosi jis, du metus žemės sklypą apdirbo jis, vėliau atidavė jį ūkininkui dirbti. Iki savo mirties motina jam, jo broliams M. ir L., kuris yra miręs, padovanojo kitą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, po jos mirties nesutvarkytas liko tik vienas žemės sklypas.

Liudytoja apklausta G. N. parodė, kad pareiškėjas yra jos sesers sūnus. Mirusios sesers palikimu – žemės sklypu, esančiu Padegsnių k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. rūpinosi jos sūnūs. Šiuo metu žemės sklypas yra išnuomotas, jį išnuomojo J. su M. Iki mirties turto dalį sesuo vaikams padovanojo, liko tik vienas sklypas.

Liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad iš karto po žmonos sesers mirties jos paliktą žemę Padegsnių k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. apdirbo daugiausia jos sūnus J. I., o vėliau jis buvo išnuomotas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. I. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos A. T. 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. I. mirė 2012 m. spalio 23 d., po jos mirties liko žemės sklypas Paegsnių k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., unikalus Nr. 8504-0005-0002, registruotas jos vardu. Tiek pareiškėjas, tiek liudytojai, patvirtino, kad pareiškėjas iš karto po motinos mirties, prižiūrėjo bei tvarkė po motinos mirties likusį žemės sklypą, t. y. pareiškėjas pradėjo mirusiosios motinos turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Mirusiosios sūnus M. I. su pareiškimu sutinka, pareiškė, kad į palikimą nepretenduoja, kadangi jį visą priėmė J. I.. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl J. I. teisės paveldėti J. I. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po J. I. mirties 2012 m. spalio 23 d., jos sūnus pareiškėjas J. I. priėmė J. I. palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas tenkina pareiškėjo J. I. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė J. I. palikimą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad J. I. priėmė visą J. I. palikimą, o ne konkretų turtą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 8 p., 445 str.). Be to, Lietuvos A. T. išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. spalio 23 d., jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.

Teisėja R. K.