Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. (toliau - ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje (2024 m. sausio 1 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024 m. sausio 1 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2024 m. sausio 5 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (2024 m. sausio 5 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2024 m. sausio 7 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024 m. sausio 7 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (2024 m. sausio 9 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2024 m. sausio 9 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, dėl idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų bausmės subendrintos, jas apimant griežtesne bausme, o vėliau, dėl realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, iš dalies sudėtos ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į R. V. paskirtą bausmę įskaitytas laikotarpis praleistas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. sausio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžia R. V. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, R. V. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei civilinio ieškinio klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. sausio 1 d., apie 05.24 val., plyta išdaužęs UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI Rygos“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo automatinių durų 495 Eur vertės stiklo paketą ir UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančios vaistinės „Camelia“ patalpų 184,46 Eur vertės stiklo paketą, įsibrovė į vaistinę „Camelia“, kurioje koja spyrė ir apgadino 247.93 Eur vertės pagalbinių patalpų duris, iš kasos aparatų stalčiaus pagrobė svetimą, UAB „Nemuno vaistinė“ priklausantį, turtą – 98.90 Eur grynųjų pinigų bei pasikėsino pagrobti seife buvusius grynuosius pinigus - 4750 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado seifo rakto, taip įsibrovęs į patalpą įvykdė vagystę bei sugadino svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. R. V. 2024 m. sausio 5 d. apie 23.38 val., plyta išdaužęs UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausančios vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), 120 Eur vertės mažo lango stiklo paketą ir 320 Eur vertės didelio lango stiklo paketą, įsibrovė į vaistinės patalpas, kuriose koja spyrė ir apgadino 132,25 Eur vertės pagalbinių patalpų duris, ir pasikėsino pagrobti seife buvusius grynuosius pinigus - 1600 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado seifo rakto, taip įsibrovęs į patalpą sugadino svetimą turtą bei pasikėsino įvykdyti vagystę. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje.

3. R. V., 2024 m. sausio 7 d. apie 02:15 val., plyta išdaužęs UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančios „Camelia“ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2150 Eur vertės trijų dalių vitrinos langą su durimis, įsibrovė į vaistinę „Camelia“, kurioje išlaužęs 86 Eur vertės kasos aparato stalčių pagrobė svetimą, UAB „Nemuno vaistinė“ priklausantį turtą – 84.99 Eur grynųjų pinigų bei pasikėsino pagrobti seife buvusius grynuosius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado seifo rakto, taip įsibrovęs į patalpą įvykdė vagystę bei sugadino svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje.

4. R. V. 2024 m. sausio 9 d. apie 23.23 val., plyta išdaužęs UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančios „Camelia“ vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 100 Eur vertės langą bei nutraukdamas 160.78 Eur vertės žaliuzes, įsibrovė į vaistinę „Camelia“, kurioje iš kasos aparato stalčiaus pagrobė svetimą, UAB „Nemuno vaistinė“ priklausantį turtą – 135 Eur grynųjų pinigų bei pasikėsino pagrobti seife buvusius grynuosius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado seifo rakto, taip įsibrovęs į patalpą įvykdė vagystę bei sugadino svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas

11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat pažymima, jog bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

14. Skundžiamu nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu, padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo leidėjas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmes, jas individualizavo vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), įvertino tai, kad viena padaryta nusikalstama veika (187 straipsnio 3 dalis) priskirtina baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, trys padarytos nusikalstamos veikos (187 straipsnio 1 dalis) priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kitos keturios (BK 178 straipsnio 3 dalis), kuri viena iš jų nebaigta, dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis) – priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai, visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – R. V. anksčiau labai daug kartų teistas, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 126-143), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, praėjus mažai laiko po to, kai pabėgo iš įkalinimo įstaigos, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, visos veikos nukreiptos į kitų asmenų nuosavybę. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. V. tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, o nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė ne dėl atsitiktinumo – tai loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo tąsa, todėl jam skirtos griežčiausios BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas.

15. Nuteistasis R. V. mano, kad jam skirta bausmė gali būti švelninama, kadangi jis pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su teisėsauga, be to nori keisti gyvenimo būdą, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė, priešingai, pabėgęs iš įkalinimo įstaigos, per itin trumpą laiko tarpą (9 dienas), R. V. padarė aštuonias nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 ir BK 178 straipsniuose, analogiškas toms veikoms, už kurių padarymą praeityje jau buvo daug kartų teistas. Šie pasikartojantys įstatymo pažeidimai ir ypač tai, jog aptariamos veikos buvo padarytos pabėgus iš bausmės atlikimo vietos, rodo kaltininko didėjantį įžūlumą ir akivaizdžiai niekinamą požiūrį į teisingumą, todėl pasisakymai apie norą keisti gyvenimo būdą šiuo atveju yra vertinami kaip deklaratyvūs. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant R. V. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytų veikų pobūdį, R. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), BK 187 straipsnio 3 dalyje (viena veika), BK 178 straipsnio 3 dalyje (trys veikos), padarymą bei pasikėsinimą padaryti veiką, numatytą 178 straipsnio 3 dalyje (vienas epizodas), tinkamiausios bausmių rūšys, kuriomis galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimai (už nusikalstamas veikas) bei areštas (už baudžiamąjį nusižengimą). Šios bausmių rūšys ir kaltininkui nustatyti jų dydžiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytini per griežti, nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu ar mažinant paskirtos bausmės dydį, nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

16. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, jog kitoje byloje jam yra skirta nemaža laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas skirdamas bausmes remiasi įstatyme įtvirtintais bausmių skyrimo pagrindais ir nėra saistomas nuteistojo atžvilgiu kituose procesuose priimtų nuosprendžių. Šiais nuosprendžiais skirtos bausmės yra svarbios tik sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu galutinė bausmė su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis subendrinta nebuvo.

17. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtų bausmių. Individualizuojant bausmes buvo įvertintos visos, tiek su R. V. asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, tiek ir tai, kad apeliantas R. V. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistajam R. V. paskirtų areštų bei laisvės atėmimų bausmių dydžiai atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu, bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. APD-2024-08254 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 66,67 Eur už R. V. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 66,67 Eur iš nuteistojo R. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.