- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-565-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00847-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- J. L.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-565-227/2019 Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00847-2018-3
2019 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360-649/2019 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, bei atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams sūnums E. M., g. (duomenys neskelbtini), ir T. M., g. (duomenys neskelbtini), po 90 € periodines išmokas (kiekvienam sūnui) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei patvirtinti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką: a) R. M. netrukdomai bendrauja su sūnumis kas antrą mėnesio savaitgalį, tai yra šeštadienį nuo 14 val. iki 18 val., pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos parvežant; b) sūnūs vienais metais Šv. Velykas švenčia su tėčiu, o Šv. Kalėdų šventes su mama, o kitais metais Šv. Velykas- su mama, o Šv. Kalėdas – su tėčiu; c) tėvo dieną sūnūs praleidžia su tėčiu, Motinos dieną su mama; d) R. M. su sūnumis praleidžia 1 savaitę atostogų, suderinęs su J. L. prieš mėnesį laiko; e) J. L. informuoja R. M. apie pasikeitusią vaikų gyvenamąją vietą, nurodant adresą, kontaktinį telefono numerį, taip pat vaikų telefonų numerius, jiems pradėjus naudotis asmeniniais telefonais, informuoja apie sūnų sveikatos būklę jiems susirgus.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikams išlaikyti per mėnesį reikia apie 360 €, tai yra po 180 € kiekvienam vaikui. Abiejų vaikų mėnesio išlaikymo sumą sudaro – 150 € maistui (po 5 € dienai); 80 € darželiui-lopšeliui „Obelėlė“; 50 € drabužiams ir patalynei; 20 € ugdymo priemonėms ir laisvalaikiui; 20 € vitaminams, vaistams; 10 € higienos priemonėms; 16 € sūnaus Emilio krepšinio treniruotėms. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame būste, už kurį su komunaliniais mokesčiais moka apie 140 € per mėnesį. Ieškovė gauna apie 350 € dydžio kasmėnesinį atlyginimą, atsakovo pajamos jai nežinomos, ieškovė mano, kad atsakovas, atsižvelgiant į amžių ir galimybę dirbti, turėtų rasti galimybę mokėti bent po 90 € kasmėnesinį išlaikymą vaikams. Posėdžio metu ieškinyje nurodytą pirmą atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos punktą prašė išdėstyti sekančiai- R. M. netrukdomai bendrauja su sūnumis kiekvieną pirmą mėnesio savaitgalį, tai yra penktadienį 17 val. pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos parvežant sekmadienį iki 19 val.
3. Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti nepilnamečių vaikų E. M. ir T. M. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 90 € periodines išmokas (kiekvienam sūnui) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti tokią ieškovės bendravimo su vaikais tvarką: a) vaikų tėvai turi lygias teises ir pareigas augindami nepilnamečius vaikus, gyvenančius su tėčiu, bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; b) vaikų tėvai patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaikais, bendrauti, dalyvauti jų auklėjime ir remti juos materialiai daugiau nei priteista teismo sprendimu. Vaikų mama apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaikais privalo pranešti vaikų tėčiui iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.
4. Priešieškinyje nurodė, kad nors šiuo metu vaikai gyvena su motina, vaikus gali auginti ir atsakovas, nes turi tinkamas gyvenamąsias patalpas, ir jei vaikai gyvens su tėčiu, tai geriausiai atitiks vaikų interesus. Nurodė, kad leistų ieškovei maksimaliai bendrauti su vaikais, tačiau jį privalėtų bent prieš parą įspėti, kada pageidaus susitikti su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nustatė vaikų E. M. ir T. M. gyvenamąją vietą su ieškove, iš R. M. priteisė vaikų naudai (kiekvienam) išlaikymą nuo 2018-10-23 periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 90 € iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise pavedė tvarkyti J. L.. Taip pat teismas patvirtino tokią R. M. bendravimo su vaikais tvarką: 1) R. M. netrukdomai bendrauja su sūnumis pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, tai yra penktadienį 17 val. pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos parvežant sekmadienį iki 19 val.; 2) sūnūs vienais metais Šv. Velykas švenčia su tėčiu, o Šv. Kalėdų šventes su mama, o sekančiais metais Šv. Velykas- su mama, o Šv. Kalėdas – su tėčiu; 3) Tėvo dieną sūnūs praleidžia su tėčiu, Motinos dieną su mama; 4) R. M. su sūnumis praleidžia 1 savaitę atostogų, taip pat ne mažiau kaip 2 savaites vasaros laiku, suderinęs su J. L. prieš 2 savaites laiko; 5) R. M. su sūnumis be apribojimų bendrauja šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, jei tai neprieštarauja vaikų interesams; 6) J. L. nedelsiant informuoja R. M. apie pasikeitusią vaikų gyvenamąją vietą, nurodant adresą, kontaktinį telefono numerį, taip pat vaikų telefonų numerius, jiems pradėjus naudotis asmeniniais telefonais, informuoja apie sūnų sveikatos būklę jiems susirgus. Teismas išsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.
6. Teismas nustatė, kad šalys yra vaikų E. M., g. (duomenys neskelbtini), ir T. M., g. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi (t.1, b. l. 7, 124), dirba AB „Lietuvos paštas“ (t.1, b. l. 10-11, 97-101, 112-118), turi automobilį Audi A2 (t.1, b. l. 12, 119-120). Ieškovė nurodė su vaikais gyvenanti pagal žodinę nuomos sutartį nuomojamame bute Kupiškyje, vaikai lanko vaikų lopšelį-darželį „Obelėlė“ (t.1, b. l. 13). Ieškovė gauna išmokas vaikams iki jiems sukaks 18 metų (102-103). Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 21, 105), močiutei priklausančiame bute, jis niekur oficialiai nedirba (t.1, b. l. 14, 56, 57, 121), 2015-2017 metais trumpai yra dirbęs pagal darbo sutartis (t.1, b. l. 107), jam laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-04-30 buvo paskirta socialinė pašalpa (t.1, b. l. 108), automobilių, nekilnojamųjų daiktų neturi (t.1, b. l. 122-123). R. M. yra baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 89-95) už vairavimą esant neblaiviam, už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, už individualią veiklą neturint verslo liudijimo. Kadangi R. M., būdamas neblaivus, 2019-03-12 atvyko į teismo posėdį už tokį elgesį jam paskirta 60 € bauda (t.1, b. l. 141-142). Atsakovo močiutė bute leidžia gyventi R. M. bei proanūkiams (t.1, b. l. 127, 128).
7. Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161, 3.174 straipsniais, įvertino, kad vaikai iš esmės visą laiką gyveno Kupiškyje kartu su abiem tėvais iki 2018 m. spalio mėnesio, sprendė, kad keisti vaikų gyvenamąją vietą netikslinga. Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina, kadangi jie lanko vaikų lopšelį-darželį „Obelėlė“, ieškovė yra dirbanti, atsakovas šiuo metu nedirba; iš Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (t.1, b.l. 18-19) nustatė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumis, vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su motina atitiktų vaikų interesus; analogiškos nuostatos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo laikosi Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Nors atsakovas yra darbingas, nuo 2017-01-19 jis niekur oficialiai nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos, yra ne kartą baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, už vairavimą esant neblaiviam, net į teismo posėdį atvyko būdamas neblaivus (t.1, b. l. 141-142). Ieškovė nurodė su vaikais gyvenanti pagal žodinę nuomos sutartį išnuomotame bute, teismas nematė pagrindo spręsti, kad atsakovas turi labiau užtikrintą gyvenamąją vietą.
8. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vadovavosi CK 3.192, 3.194 straipsniais, pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra nedidelis, užtikrinantis iš esmės tik minimalius vaikų poreikius. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nedirba ir jokio vertingo registruotino turto neturi, sprendė, kad ieškovė, kuri yra dirbanti, gauna vidutinį 334 € atlyginimą per mėnesį (t.1, b. l. 10-11), skiria didesnę dalį lėšų vaikams išlaikyti ir vienam vaikui per mėnesį skiriama išlaikymo suma yra ne mažesnė kaip 200 €. Teismas sutiko su ieškove, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų pakakti 180 € jo minimaliems poreikiams patenkinti, kai vaikams yra ketveri ir penkeri su puse metų. Vertino, kad nėra duomenų, jog atsakovas dėl rimtų sveikatos negalavimų negalėtų dirbti. Darė išvadą, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, taip pat gana jauno amžiaus (rudenį sukaks 41 m. amžiaus). Pripažino, kad šalių turtinė padėtis iš esmės lygi, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 90 € kas mėnesį iki vaikų pilnametystės nuo kreipimosi į teismą.
Atsiliepimas
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, ar sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka, taip pat iš esmės nepasiūlė savo projekto. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad apribojimas vaikams matyti tėtį būtų vaikams ne į naudą, o priešieškinyje teigė, kad leistų ieškovei vaikus lankyti be jokių suvaržymų ir apribojimų, tik reikėtų pranešti apie vaikų lankymą prieš parą. Įvertino, kad ieškovė gyvena Kupiškyje, o atsakovas - Klaipėdoje. Lietuvos mastu tai didelis atstumas, ir ši aplinkybė apsunkina atsakovo galimybes akivaizdžiai bendrauti su sūnumis, o ieškovė nesutinka, jog atsakovas su vaikais bendrautų ieškovės gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju atsakovas su vaikais Kupiškyje galės bendrauti tik išsinuomotose gyvenamosiose patalpose arba pasiėmęs (atsivežęs) vaikus į savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Teismas pažymėjo, kad nors bendravimas su vaikais šalims gyvenant dideliu atstumu yra apsunkintas, teismas privalo sudaryti atsakovui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.), nors atsakovas, remiantis ieškovės paaiškinimais, ir nesistengė bendrauti su vaikais vadovaudamasis laikinąja bendravimo su vaikais tvarka (b. l. 37-38), nustatyta Panevėžio apylinkės teismo 2019-01-16 nutartimi. Teismas, vadovaudamasis tėvų lygiateisiškumo principu, teisingumo ir sąžiningumo principais, iš esmės patvirtino ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ją papildydamas ir praplėsdamas bei suteikdamas daugiau galimybių atsakovui akivaizdžiai lankyti vaikus. Pažymėjo, kad šalys ateityje gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Prašo nustatyti, kad per kiekvienų metų Šv. Kalėdas ir Naujus metus vaikai pasikeičiant būtų pas atsakovą (jei Šv.Kalėdos su mama, tai Nauji metai su juo, ir atvirkščiai), per Šv.Velykas – vienus metus su mama, kitus su atsakovu; vaikų gimtadienius švęsti kartu su mama ir vaikais, arba einantį savaitgalį pasiimant vaikus penktadienį 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir juos parvežant sekmadienį 19 valandą; kas antrą savaitgalį leisti pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki sekmadienio 19 val. parvežant juos į gyvenamąją vietą; visas atostogas, kurias turi vaikai, įskaitant ikimokyklinio bei pradinio ugdymo, dalintis su mama pusiau: pusę atsotogų laiko vaikai būtų su atsakovu, pusę – pas mamą (įskaitant rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogas); su sūnumis bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 iki 20 val., savaitgalio ir švenčių dienomis – neribotai, iš anksto nepranešus mamai; įpareigoti ieškovę siųsti ataskaitas apie jo siunčiamų pinigų panaudojimą vaikų reikmėms; pačiam asmeniškai sumokėti už vaikų ugdymą ikimokyklinio ugdymo ar mokyklinio ugdymo įstaigoms, pagal vaikų poreikius (persiunčiant pinigus tiesiogiai į reikalingą sąskaitą). Nurodo, kad berniukai su tėvu turėtų bendrauti dažniau, jiems reikalinga tėvo globa, vyriškas auklėjimas. Atsakovas yra nupirkęs sūnums planšetinius kompiuterius ir mobilų telefoną, tačiau ieškovė vis randa priežasčių, kad atsakovas su vaikais negalėtų susisiekti.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas pagal sprendimą turi teisę su vaikais matytis kas antrą savaitgalį, taigi turi galimybę švęsti su jais gimtadienius. Nesutinka, kad vaikai, kuriems yra 4 ir 5 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, praleistų pusę atostogų su tėčiu, įvertinus jo turimą polinkį į alkoholį. Atsakovas neatsakingai žiūri į savo kaip tėčio pareigas, 2019 metais vienintelį kartą buvo atvykęs pasimatyti su vaikais, buvo neblaivus ir toks atvyko į teismo posėdį sekančią dieną. Nesutinka, kad atsakovas su vaikais savaitgaliais ir švenčių dienomis neribotai bendrautų elektroninėmis priemonėmis, kadangi su vaikais ieškovė vyksta į kaimą pas senelius, planšetę, kompiuterį palieka namie, vaikai per maži su savimi nešiotis telefoną, planšetę. Pagal žodinį susitarimą kiekvienos dienos vakare nuo 19 val. iki 20 val. yra įjungta Skype programa, tėtis gali bendrauti su vaikais. Atsakovas atsiuntė 2019 m. gegužę ieškovei 100 Eur perlaidą per paštą. Ieškovė yra nurodžiusi atsakovui savo banko sąskaitą periodinių išmokų pervedimui. Jeigu siųstų periodines išmokas į ieškovės sąskaitą, ji sutiktų kas mėnesį pateikti banko išrašą apie šių lėšų panaudojimą. Nesutinka, kad atsakovas apmokėtų tiesiogiai ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo sąskaitas, kadangi ji pati jas apmoka laiku. Atsakovas pagal žodinį susitarimą turėjo apmokėti darželio pateiktą sąskaitas už gegužės mėnesį, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
13. Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, taip pat apeliantas reiškia reikalavimus, susijusius su lėšų, priteistų vaikų išlaikymui, tvarkymo.
14. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
15. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam. Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
16. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.), teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu.
17. Apeliantas nesutinka su kai kuriomis teismo nustatytomis bendravimo su vaikais tvarkos sąlygomis, išreiškia savo nuomone, kokia turėtų būti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodomi argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo yra neteisinga ir nepagrįsta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas asmeniškai dalyvavo tik viename teismo posėdyje, įvykusiame 2019 m. kovo 12 d., kurio metu pirmosios instancijos teismo iniciatyva buvo iškviesti policijos pareigūnai, išsivežę atsakovą neblaivumo nustatymui, šio posėdžio metu nebuvo išsakyti konkretūs atsakovo argumentai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat atsakovo pareišktame priešieškinyje nebuvo konkretizuota, kokia tūrėtų būti tėvų bendravimo su vaikais tvarka.Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta tėvų bendravimosu vaikais tvarka labiausiai atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia apelianto teisių.
18. Apeliantas skunde nurodo, kad visas atostogas, kurias turi vaikai, įskaitant ikimokyklinio bei pradinio ugdymo, norėtų dalintis su mama pusiau: pusę atostogų laiko vaikai būtų su atsakovu, pusę – pas mamą (įskaitant rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogas). Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad R. M. su sūnumis praleidžia 1 savaitę atostogų, taip pat ne mažiau kaip 2 savaites vasaros laiku, suderinęs su J. L. prieš 2 savaites laiko. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tėvo bendravimo tvarkos nustatymo atostogų, kurias turės vaikai, besimokantys pradinio ugdymo įstaigose, metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai šiuo metu lanko vaikų lopšelį-darželį „Obelėlė“, yra 4 ir 5 metų, t.y. ikimokyklinio amžiaus ir sprendimas priimtas įvertinus šiuo metu esančią faktinę situaciją. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, ugdymo įstaigos nustato ikimokyklinio ugdymo organizavimo tvarką, taip pat atostogų datas, tačiau, pažymėtina, kad darželių lankymas galimas ir vasaros atostogų metu, t.y. ištisus metus. Manytina, kad šiuo metu, kai vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka atostogų metu geriausiai atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia atsakovo interesų, kadangi jam suteikta galimybė su vaikais praleisti viso 3 savaites atostogų per metus.
19. Apeliantas nurodo, kad jis norėtų su sūnumis bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 iki 20 val., savaitgalio ir švenčių dienomis – neribotai, iš anksto nepranešus mamai. Teigia, kad yra nupirkęs sūnums planšetinius kompiuterius ir mobilų telefoną, tačiau ieškovė vis randa priežasčių, kad atsakovas su vaikais negalėtų susisiekti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. su sūnumis be apribojimų bendrauja šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. Pripažintina, kad tokiu būdu atsakovo interesai teismo sprendimu yra patenkinti labiau nei jis prašo apeliaciniu skundu, jam nėra nustatytas nei konkretus laikas, kada jis turi galimybę susisiekti su vaikais, nei bendravimo trukmė, kas, manytina, atitinka tiek jo, tiek vaikų interesus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis galėtų vykti pagal vaikų ir vieno iš tėvų poreikį ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas neturi trikdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas pačių vaikų.
20. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie atsakovo siunčiamų pinigų panaudojimą vaikų reikmėms; leisti pačiam asmeniškai sumokėti už vaikų ugdymą ikimokyklinio ugdymo ar mokyklinio ugdymo įstaigoms, pagal vaikų poreikius (persiunčiant pinigus tiesiogiai į reikalingą sąskaitą), nors tokie reikalavimai nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai, dėl jų negali būti sprendžiama (CPK 312 str.). Taip pat pažymėtina, kad apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo. Teismo sprendimu lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise pavesta tvarkyti J. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog tuo atveju, jeigu atsakovas siųstų periodines išmokas į ieškovės sąskaitą, ji sutiktų kas mėnesį pateikti banko išrašą apie šių lėšų panaudojimą. Todėl manytina, kad šalys šiuo klausimu turi galimybę susitarti geranoriškai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kadangi ieškovei tenka nuolatos rūpintis vaikais, nustatyti įpareigojimą teikti ataskaitas atsakovui dėl vaikams skirtų pinigų panaudojimo, ypač įvertinus, jog iš atsakovo priteista vaikų išlaikymui per mėnesį suma yra pakankama tik jų minimaliems poreikiams patenkinti, būtų neprotinga. Vaikams skirtas lėšas tvarko tik ieškovė uzufrukto teise, kadangi su ja lieka gyventi sūnūs (CK 3.190 str.), todėl nebūtų pagrindo leisti iš vaikams skirtų lėšų pačiam atsakovui tiesiogiai sumokėti už vaikų ugdymą ikimokyklinio ugdymo ar mokyklinio ugdymo įstaigoms. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teigia apmokanti sąskaitas laiku, kai tuo tarpu, atsakovas, pažadėjęs apmokėti darželio pateiktą sąskaitas už gegužės mėnesį, to nepadarė.
21. Apeliantas skunde nurodo, kad jis pageidauja, jog per kiekvienų metų Šv. Kalėdas ir Naujus metus vaikai pasikeičiant būtų pas atsakovą (jei Šv.Kalėdos su mama, tai Nauji metai su juo, ir atvirkščiai), per Šv.Velykas – vienus metus su mama, kitus su atsakovu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos sprendimu nustatyta, jog sūnūs vienais metais Šv. Velykas švenčia su tėčiu, o Šv. Kalėdų šventes su mama, o sekančiais metais Šv. Velykas- su mama, o Šv. Kalėdas – su tėčiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškinyje, nei priešieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl vieno iš tėvų Naujųjų Metų šventimo su vaikais, todėl teismas išsprendė klausimą dėl bendravimo tvarkos tik per šv. Kalėdas ir šv. Velykas. Teisėjų kolegija mano esant pagrindo pasisakyti dėl apelianto skunde išdėstyto reikalavimo- Naujų metų ir vaikų gimtadienio. Įvertinus vaikų amžių (4 ir 5 m.), jų užimtumus, tai, jog bylos duomenimis tik atsakovė dirba ir įprastai tėvų kolektyvuose organizuojamos vaikams Naujų metų šventės- eglutės, atsakovą charakterizuojančią medžiagą, šalių tarpusavio santykius(ytin konfliktiški), teismas daro išvadą, kad vaikai per Naujus metus ir gimtadienius būtų su mama- ieškove. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. M. netrukdomai bendrauja su sūnumis pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, todėl manytina, kad atsakovas turi galimybę su vaikais atšvęsti jų gimtadienius iš anksto ar šiek tiek vėliau šių savaitgalių metu.
22. Pažymėtina, kad šalys turėtų pamiršę savo nuoskaudas siekti vardan vaikų interesų tarpusavyje bendradarbiauti, ieškoti kompromisų, ateityje geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaikais ar kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalys gali bandyti spręsti klausimus dėl atostogų dalių nustatymo ir kitaip nei nurodyta sprendime, taip pat spręsti klausimą dėl tėvo bendravimo su vaikais per Naujuosius Metus, vaikų gimtadienius. Pažymėtina, kad lankstus vaikų ir tėvo bendravimo grafikas galimas tik ateityje, esant nekonfliktiškiems tėvų tarpusavio santykiams, gebant jiems tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti visais vaikų auklėjimo, auginimo, susitikimų derinimo klausimams.
23. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, skundžiamas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistu.