Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovei advokatei Vaivai Savickienei, atsakovo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Motiejūnienei, nedalyvaujant atsakovui R. M. (šaukimas įteiktas nustatyta tvarka), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, bei atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priešieškinis reikalavimas atmetamas, ieškinys tenkinamas iš dalies – dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ieškinys tenkinamas pilnai, dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo -iš dalies.

Byloje remiantis šalių pateiktais dokumentais ir proceso dalyvių žodiniais paaiškinimais nustatytos tokios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 105), jis niekur oficialiai nedirba (b. l. 14, 56, 57, 121), 2015-2017 metais trumpai yra dirbęs pagal darbo sutartis (b. l. 107), jam laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-04-30 buvo paskirta socialinė pašalpa (b. l. 108), automobilių savo vardu neturi (b. l. 122), įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 123). R. M. yra baustas administracine tvarka (b. l. 89-95) už vairavimą esant neblaiviam, už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, už individualią veiklą neturint verslo liudijimo. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M., būdamas neblaivus, 2019-03-12 atvyko į teismo posėdį Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose, už tokį elgesį jam paskirta 60 € bauda ( b. l. 141-142). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovo R. M. močiutei A. K. (b. l. 109-110, 129-131), A. K. tame bute leidžia gyventi anūkui R. M. bei proanūkiams E. ir T. M. (b. l. 127, 128).

Ieškovė prašo vaikų E. M. ir T. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas priešieškiniu reikalavimu prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. CK 3.174 str. 2 d. nurodo, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 dalis, 3.165 str. 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė- vaikų motina, gyvenanti Kupiškyje, tiek atsakovas- vaikų tėvas, gyvenantis Klaipėdoje, prašo nustatyti vaikų gyvenamą vietą kiekvieno gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis, vaikai T. ir E. M. iš esmės visą laiką gyveno Kupiškyje su tėvais - ieškove ir atsakovu, kurie iki 2018 m. spalio mėnesio gyveno kartu.

Teismas dėl nedidelio amžiaus vaikų neapklausė, ginčą sprendžia vadovaudamasis tik vaikų interesais ir remdamasis šalių paaiškinimais bei byloje esančia medžiaga.

Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje, ištyręs atsakovo R. M. gyvenamąją vietą, išvadoje nurodė ( b. l. 87-88), kad nėra priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti vaikų gyvenamąją vietą. Nors atsakovas yra darbingas, nuo 2017-01-19 jis niekur oficialiai nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos. Iš administracinių nusižengimų išklotinės (b. l. 89-95) matyti, kad atsakovas ne kartą baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, už vairavimą esant neblaiviam, net į teismo posėdį atvyko būdamas neblaivus (b. l. 141-142). Kaip nurodė ieškovė, ji su vaikais gyvena pagal žodinę nuomos sutartį išnuomotame bute, kurio savininkai išvykę į užsienį, ir grėsmės būti iškeldintai iš nuomojamo buto nėra. Teismas nelaiko, kad atsakovas R. M. turi labiau užtikrintą gyvenamąją vietą, nors jam ir sūnums močiutė A. K. leidžia gyventi savo bute neterminuotai (b. l. 127,128). Ieškovės tėvai taip pat turi gyvenamąją vietą ir, teismo manymu, būtinybei esant padėtų dukrai su vaikais apsigyventi.

Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, konstatuoja, kad keisti vaikų gyvenamąją vietą netikslinga ir vaikų E. M. bei T. M. gyvenamąją vietą nustato su motina J. L. ( LR CK 3. 174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį ( LR CK 3.194 str. 2 d.).

Kadangi vaikų gyvenamąją vietą teismas nustato su ieškove, išlaikymas vaikams priteisiamas iš atsakovo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 90 € per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Remiantis teismų praktika, tai nedidelis prašomas priteisti išlaikymas, užtikrinantis iš esmės tik minimalius vaikų poreikius. Nors teismas tokio pobūdžio bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nedirba ir jokio vertingo registruotino turto neturi, teismas civilinę bylą nagrinėja prašomo priteisti išlaikymo dydžio ribose. Manytina, kad ieškovė, kuri yra dirbanti, skiria didesnę dalį lėšų vaikams išlaikyti ir vienam vaikui per mėnesį skiriama išlaikymo suma yra ne mažesnė kaip 200 €.

Ieškovė nurodo, vieno vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų pakakti 180 €, ir pusę sumos turėtų mokėti atsakovas. Teismo nuomone, tokios sumos per mėnesį turėtų pakakti vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, vaikams yra ketveri ir penkeri su puse metų. Ieškovė nurodė, kokiems vaikų poreikiams ji išleidžia 180 €, teismo manymu, tai būtina suma vaiko išlaikymui, todėl išlaikymo lėšų paskirstymas konkrečioms išlaidų grupėms netikslingas. Ieškovė, prašydama priteisti nedidelį išlaikymą, nurodė, kad supranta, jog atsakovas nedirba, todėl nori, kad priteisus išlaikymą nebūtų smarkiai pažeisti atsakovo interesai.

Kaip minėta, atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, ieškovė dirba AB (duomenys neskelbtini) ir gauna vidutinį 334 € atlyginimą per mėnesį (b. l. 10-11). Teismas neturi duomenų, kad atsakovas dėl rimtų sveikatos negalavimų negalėtų dirbti, todėl daroma išvada, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, taip pat gana jauno amžiaus (rudenį sukaks 41 m. amžiaus). Atsakovas šių metų pradžioje gavo socialinę pašalpą, tačiau teismas tikslaus pašalpos dydžio nežino.

Šalių turtinė padėtis iš esmės lygi, nors atsakovas, gaunantis socialinę pašalpą, gauna truputį mažesnes pajamas už ieškovę. Be to, ieškovė dar gauna išmokas už vaikus, tačiau gaunamos pašalpos ir įvairios išmokos vaikams nedaro ieškovės turtinės padėties geresne prieš atsakovą, nes ieškovė pati augina vaikus, ir tik todėl gauna išmokas.

Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas dėl sveikatos būklės ar negalėtų dirbti dėl kitų priežasčių. Atsakovas yra darbingo amžiaus- turi 40 metų, pagal gyvenimišką patirtį kaip asmenybė susiformavęs, todėl prieš tapdamas tėčiu privalėjo suvokti, kad vaikus privalės išlaikyti. Be to, atsakovas ilgą laiką ir vykdė vaikų išlaikymo pareigą, kaip nurodė ieškovė, su atsakovu ieškovė gyveno iki 2018 m. spalio mėnesio. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga yra besąlyginė, todėl atsakovas privalo išlaikyti savo vaikus. Atsakovas, būdamas darbingas ir pagal amžių privalantis būti atsakingu, gali ir privalo susirasti tokį pajamų šaltinį, kad iš gaunamų lėšų galėtų teikti pakankamą išlaikymą savo sūnums.

Teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinyje nurodyta mėnesinė vieno vaiko išlaikymo suma – 180 € - atsižvelgiant į vaikų amžių ir tėvų turtinę padėtį, į greitai brangstantį pragyvenimą, yra mažoka. Tačiau, teismo manymu, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, vienam vaikui nuo 4 iki 8 metų amžiaus išlaikyti per mėnesį turėtų pakakti apie 200 €, nors toks išlaikymas ir būtų pagrįstas praktiškai minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

Teismo nuomone, teisinga būtų, jei vieno vaiko mėnesinę išlaikymo sumą – 180 € - ieškovė ir atsakovas pasidalytų po lygiai – po 90 €. Ieškovė pagal gaunamas pajamas 90 € kiekvienam sūnui išlaikyti per mėnesį gali skirti.

Remiantis aukščiau išdėstytu, iš atsakovo jo sūnums (kiekvienam) priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 90 € kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymas priteisiamas nuo 2018-10-23 – nuo kreipimosi į teismą dienos.

Dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3. 172 ir 3.176 straipsniuose.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovė, siūlydama patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką, tiek atsakovas, priešieškiniu siūlydamas neribotą bendravimą su vaikais, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė, su kuria nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, gyvena Kupiškyje, o atsakovas gyvena Klaipėdoje. Lietuvos mastu tai didelis atstumas, ir ši aplinkybė apsunkina atsakovo galimybes akivaizdžiai bendrauti su sūnumis. Taip pat pastebėtina, kad ieškovė nesutinka, jog atsakovas su vaikais bendrautų ieškovės gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju atsakovas su vaikais Kupiškyje galės bendrauti tik išsinuomotose gyvenamosiose patalpose arba pasiėmęs (atsivežęs) vaikus į savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Nors bendravimas su vaikais motinai ir tėvui gyvenant dideliu atstumu yra apsunkintas, teismas privalo sudaryti atsakovui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.), nors atsakovas, remiantis ieškovės paaiškinimais, ir nesistengė bendrauti su vaikais vadovaudamasis laikinąja bendravimo su vaikais tvarka (b. l. 37-38), nustatyta Panevėžio apylinkės teismo 2019-01-16 nutartimi. Teismas, vadovaudamasis tėvų lygiateisiškumo principu, teisingumo ir sąžiningumo principais, iš esmės patvirtina ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tą tvarką papildydamas ir praplėsdamas bei suteikdamas daugiau galimybių atsakovui akivaizdžiai lankyti vaikus.

Teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką- 1) R. M. netrukdomai bendrauja su sūnumis E. M. ir T. M. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, tai yra penktadienį 17 val. pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos parvežant sekmadienį iki 19 val.; 2) sūnūs E. ir T. M. vienais metais Šv. Velykas švenčia su tėčiu, o Šv. Kalėdų šventes su mama, o sekančiais metais Šv. Velykas- su mama, o Šv. Kalėdas – su tėčiu; 3) Tėvo dieną sūnūs E. ir T. M. praleidžia su tėčiu R. M., Motinos dieną su mama J. L.; 4) R. M. su sūnumis E. ir T. M. praleidžia 1 savaitę atostogų, taip pat ne mažiau kaip 2 savaites vasaros laiku, suderinęs su J. L. prieš 2 savaites laiko; 5) R. M. su sūnumis E. ir T. M. be apribojimų bendrauja šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, jei tai neprieštarauja vaikų interesams; 6) J. L. nedelsiant informuoja R. M. apie pasikeitusią vaikų E. ir T. M. gyvenamąją vietą, nurodant adresą, kontaktinį telefono numerį, taip pat vaikų telefonų numerius, jiems pradėjus naudotis asmeniniais telefonais, informuoja apie sūnų sveikatos būklę jiems susirgus.

Aplinkybė, jog teismas nustato atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, savaime nereiškia, jog ta tvarka negali būti keičiama. Vaikų tėvas R. M. ir motina J. L., matydami geresnes sąlygas R. M. bendrauti su sūnumis, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, ir toks kreipimasis gali būti nebūtinai ginčo teisena.

Ieškovė ir atsakovas naudojosi 100 proc. nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteisimos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. L. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo R. M. priešieškinį atmesti.

Nustatyti vaikų E. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų motina J. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti vaikų E. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai (kiekvienam) išlaikymą nuo 2018-10-23 periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 90 € iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai J. L..

Patvirtinti tokią R. M. bendravimo su vaikais tvarką: 1) R. M. netrukdomai bendrauja su sūnumis E. M. ir T. M. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, tai yra penktadienį 17 val. pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos parvežant sekmadienį iki 19 val.; 2) sūnūs E. ir T. M. vienais metais Šv. Velykas švenčia su tėčiu, o Šv. Kalėdų šventes su mama, o sekančiais metais Šv. Velykas- su mama, o Šv. Kalėdas – su tėčiu; 3) Tėvo dieną sūnūs E. ir T. M. praleidžia su tėčiu R. M., Motinos dieną su mama J. L.; 4) R. M. su sūnumis E. ir T. M. praleidžia 1 savaitę atostogų, taip pat ne mažiau kaip 2 savaites vasaros laiku, suderinęs su J. L. prieš 2 savaites laiko; 5) R. M. su sūnumis E. ir T. M. be apribojimų bendrauja šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, jei tai neprieštarauja vaikų interesams; 6) J. L. nedelsiant informuoja R. M. apie pasikeitusią vaikų Emilio ir T. M. gyvenamąją vietą, nurodant adresą, kontaktinį telefono numerį, taip pat vaikų telefonų numerius, jiems pradėjus naudotis asmeniniais telefonais, informuoja apie sūnų sveikatos būklę jiems susirgus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-01-16 nutartimi – laikiną vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove J. L. ir laikiną atsakovo R. M. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą.

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.