- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-692-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02171-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simple finance“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mindata“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple finance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mindata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simple finance“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mindata“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Simple finance“ 12 432,75 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, jos bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nes ji neatsiskaitė su įmone, iš kurios pirko transporto priemones, bei iki šiol negrąžino ieškovei jos sumokėtos 12 432,75 Eur įmokos už krovininius automobilius. Atsakovė pripažįsta įsiskolinimą ieškovei, tačiau elgiasi nesąžiningai, minėtos įmokos negrąžina, todėl kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės UAB „Mindata“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 12 432,75 Eur sumai areštavo atsakovei UAB „Simple finance“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, išskyrus pinigines lėšas ar turtines teises, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, jos bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo nustatyti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 432,75 Eur sumą, kurios atsakovė negrąžino nutraukus su ja automobilių išperkamosios nuomos sutartis, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovės finansinė padėtis tiksliai nėra žinoma, tačiau „Liteko“ sistemos duomenimis jos atžvilgiu teisme yra užvesta bei išnagrinėta keletas bylų, kuriose ji yra atsakovė arba skolininkė, todėl laikoma, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, o tai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovės atžvilgiu užvestose bylose faktinės aplinkybės panašios (išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu ieškovai ketino įsigyti iš atsakovės transporto priemones, tačiau pervedus įmokas automobiliai jiems nebuvo perduoti, ieškovai neatgavo ir sumokėtų įmokų), o tai leidžia pagrįstai suabejoti dėl atsakovės ateities ketinimų bei labiau tikėtinai spręsti, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu.
6. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, kad yra pagrindas daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Simple finance“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
1.2. Ieškovės nurodytos publikacijos spaudoje ir www.rekvizitai.lt skelbiami duomenys negali būti nei nagrinėjami, nei vertinami, kadangi privačių juridinių asmenų išduotos pažymos atspindi subjektyvią to asmens nuomonę, o publikacijos spaudoje apskritai yra tik vieno asmens (korespondento) subjektyvi nuomonė, kuri gali būti sąlygota daugelio kitų subjektyvių veiksmų – nesąžiningos konkurencijos, keršto ar panašių gerai moralei prieštaraujančių veiksnių, todėl negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu.
1.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė akivaizdžiai neteisingus duomenis dėl to, kad civilinėse bylose „automobiliai jiems nebuvo perduoti, ieškovai neatgavo ir sumokėtų įmokų“. Visose teismo nurodytose civilinėse bylose kilę ginčai tarp ieškovų ir atsakovės buvo sureguliuoti taikiai – arba įvykdytos sutartys, arba grąžintos įmokos. Atsakovė ne tik grąžino ieškovams įmokas, tačiau ir padengė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė elgiasi sąžiningai, neslepia savo turto, jo neperleidžia ir neapsunkina, bet visus kilusius ginčus sureguliuoja taikiai ir be jokio teismo įsikišimo.
1.4. Nei vienoje iš teismo paminėtų bylų nebuvo pritaikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Tai reiškia, kad teismai neseniai ir ne vieną kartą sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir ne vieną kartą nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.
1.5. Teismas be jokio teisinio pagrindo nurodė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Visų pirma, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, ieškinio suma atsakovei tikrai nėra didelė. Atsakovės tarpinis balansas ir tarpinė pelno-nuostolio ataskaita patvirtina, kad atsakovės finansinė būklė yra labai gera.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Mindata“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovės UAB „Simple finance“ atžvilgiu užvestose bylose faktinės aplinkybės yra panašios – išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu ieškovai ketino įsigyti iš atsakovės transporto priemones, tačiau pervedus įmokas automobiliai jiems nebuvo perduoti, ieškovai neatgavo ir sumokėtų įmokų, o tai pagrįstai leido teismui suabejoti dėl atsakovės ateities ketinimų bei labiau tikėtinai spręsti, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu.
2.2. Atsakovės argumentai, kad kitose civilinėse bylose jai pavyko su ieškovais ginčus užbaigti taikiai, jai sutikus padengti įsiskolinimus, įrodo ne atsakovės tariamą sąžiningumą, o priešingai – tai, kad atsakovė jau ne kartą naudojo galimai nesąžiningo pelnymosi iš klientų modelį.
2.3. Ieškovės buhalterei teikiant duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, kryžminio patikrinimo metu paaiškėjo, kad atsakovė savo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų SFI 000043, SFI 000044 ir SFI000045 12 432,75 Eur sumai net nėra perdavusi Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors priskaičiavo pridėtinės vertės mokesčius, tad galima daryti prielaidą, kad atsakovės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma neteisingai, todėl ir jos prie atskirojo skundo pateikiamuose balansuose gali būti nurodomi neteisingi duomenys.
2.4. Ieškovė ne kartą bandė susitarti su atsakove dėl 12 432,75 Eur įmokos sugrąžinimo, tačiau atsakovės vadovas tik dalino pažadus pinigus sugrąžinti, bet vis prisigalvodavo įvairių priežasčių bei pasiteisinimų ir taip pinigų iki šiol nesugrąžino.
2.5. Tai, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 9 d. gavusi iš ieškovės 12 432,75 Eur neskyrė nei menkiausios dalies šių pinigų apmokėjimui V. B. už nupirktus automobilius, šių pinigų negrąžino ir ieškovei, o galimai šiuos pinigus galėjo panaudoti padengti skolas kitiems klientams (ieškovams) atsakovės atžvilgiu iškeltose civilinėse bylose, parodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą ir duoda pagrindo manyti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji gali imtis priemonių savo turtą perleisti tretiesiems asmenims, paslėpti ar kitomis priemonėmis padaryti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą dalinai arba visiškai neįmanomu.
2.6. Atsakovės parengtas tarpinis balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita vos už 3,5 mėnesio nuo įmonės veiklos pradžios turėtų būti vertinami kaip įrodymai su trūkumais, nes juose esantys duomenys nėra pagrįsti kitais neginčijamais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės UAB „Mindata“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Simple finance“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
11. Atsakovė UAB „Simple finance“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šių įrodymų atsakovė neturėjo galimybės pateikti anksčiau, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas nepranešus atsakovei, ieškovė turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl kitos šalies pateiktų naujų įrodymų, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateiktus įrodymus priima, prijungia prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
15. Apeliantė (atsakovė) UAB „Simple finance“ neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės UAB „Mindata“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Simple finance“ atžvilgiu tenkino, motyvuodamas tuo, kad: 1) pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis atsakovės atžvilgiu yra užvesta ir išnagrinėta bylų, kuriose ji yra atsakovė arba skolininkė, taigi ieškinio suma atsakovei yra didelė, o tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką; 2) atsakovės atžvilgiu užvestose bylose faktinės aplinkybės panašios (išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu ieškovai ketino įsigyti iš atsakovės transporto priemones, tačiau pervedus įmokas automobiliai jiems nebuvo perduoti, ieškovai neatgavo ir sumokėtų įmokų), o tai leidžia pagrįstai suabejoti dėl atsakovės ateities ketinimų bei labiau tikėtinai spręsti, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu. Tačiau apeliantė (atsakovė) UAB „Simple finance“ atskirajame skunde su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia iš esmės dviem motyvais: 1) ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo; 2) pirmosios instancijos teismo nurodomose civilinėse bylose kilę ginčai tarp ieškovų ir atsakovės buvo baigti taikiai, o atsakovės finansinė padėtis yra gera.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo.
18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
19. Pažymėtina, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
20. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
21. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakovės UAB „Simple finance“ nesąžiningumą grindė tuo, kad jos atžvilgiu užvestose civilinėse bylose faktinės aplinkybės yra panašios (išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu ieškovai ketino įsigyti iš atsakovės transporto priemones, tačiau pervedus įmokas automobiliai jiems nebuvo perduoti, ieškovai neatgavo ir sumokėtų įmokų), o tai leidžia pagrįstai suabejoti dėl atsakovės ateities ketinimų bei labiau tikėtinai spręsti, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu. Tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-1382-1110/2020 atsakovė UAB „Simple finance“ yra pateikusi įrodymus dėl įsiskolinimo ieškovui padengimo, civilinė byla Nr. e2-4489-775/2020 nutraukta, ieškovui atsisakius ieškinio (atsakovė padengė įsiskolinimą), civilinėse bylose Nr. eL2-4497-1107/2020, eL2-8882-775/2020 ir eL2-9232-584/2020 priimti teismo įsakymai yra įsiteisėję, tačiau pagal antstolių informacinės sistemos duomenis jie nėra pateikti priverstiniam vykdymui, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog dėl sutarčių vykdymo ar įsiskolinimų padengimo šalys susitarė taikiai.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės, susijusios su atsakovės atžvilgiu iškeltomis civilinėmis bylomis, rodo, kad atsakovė galimai turi finansinių sunkumų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, t. y. kad atsakovė turi ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan. Priešingai, minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė bando taikiai išspręsti kilusius ginčus dėl sutarčių vykdymo ir skolinių įsipareigojimų padengimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei vienoje iš minėtų civilinių bylų atsakovės UAB „Simple finance“ atžvilgiu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
24. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Kaip jau minėta, šiuo atveju nenustatyti konkretūs atsakovės UAB „Simple finance“ nesąžiningi veiksmai, kuriais siekiama pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nesutinka su ieškovės ieškiniu. Taigi šiuo atveju vertintina, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, o įsiskolinimas yra didelis, sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką ir savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, jos ketinimo perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. poreikio byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Sutiktina su ieškovės UAB „Mindata“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad atsakovės pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nepagrindžia geros atsakovės turtinės padėties, kadangi jie sudaryti vos už 3,5 mėnesio nuo įmonės veiklos pradžios, o juose esantys duomenys nėra pagrįsti kitais neginčijamais įrodymais. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Tuo tarpu ieškovės nurodomi straipsniai internete (pvz., rekvizitai.lt, skolos.lt, imones.lt ir pan.) apie atsakovę/jos vadovą taip pat nelaikytini objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės nesąžiningumą, kadangi privataus juridinio asmens pateikiami duomenys atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK 176 ir 185 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016).
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs galimai prastą atsakovės turtinę padėtį, tačiau nenurodęs jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „Mindata“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mindata“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.