Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys - antstolė A. R. Ž., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė sudaryti sąlygas susigrąžinti neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas. Taip pat nurodė, kad antstolė, pažeisdama įstatymus, nepagrįstai priskaičiavo vykdymo išlaidas. Antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų bei skundo nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu pradėtu priverstiniu išieškojimu. Iš vykdomojoje byloje Nr. 75-01009-16 esančių duomenų nustatyta, kad antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla, pradėta ir vykdoma 2016 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. I-797-342/2015 pagrindu dėl 461,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. D. išieškotojos UAB „Klaipėdos regiono atliekų centras“ naudai. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog administracinėje byloje Nr. I-797-342/2015 priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. D. išieškotojos UAB „Klaipėdos regiono atliekų centras“ naudai, šį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė iš dalies, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu priteista skola padidinama iki 461,08 Eur. 2016 m. kovo 1 d. sprendimas įsiteisėjo ir nėra panaikintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog vykdomasis raštas išduotas teisėtai, yra vykdytinas ir CPK VI dalyje nustatyta tvarka buvo pateiktas antstolei. Nustatyta, jog antstolė A. R. Ž., jį patikrinusi ir nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 str. 2 d., priėmė vykdyti. Iš vykdomosios bylos nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, iš kurio matyti, kad iš skolininko L. D. buvo išieškota 503,08 Eur suma, kuri proporcingai paskirstyta išieškotojui ir vykdymo išlaidoms padengti, teismo vykdomasis raštas iš esmės įvykdytas (vykd. b. l. 12).Apelianto teigimu, antstolė įvykdė išieškojimą pažeisdama CK 1.125 straipsnio 9 dalies normą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui, taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Tačiau pažymėtina, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Tai reiškia, kad minėta teisės norma taikytina nagrinėjant ginčą dėl skolos priteisimo pagrįstumo, o ne dėl vykdymo veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų priimant ir vykdant vykdomąjį dokumentą pagrįstumo ir teisėtumo, nėra teisinio pagrindo vadovautis šia teisės norma. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas kvestionuoja priimto Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris buvo iš dalies pakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, teisėtumą. Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiajame teisme civilinėje byloje Nr. AS-635-552/2016 nagrinėjamas klausimas dėl konteinerio šiukšlėms kaupti, o šios bylos išnagrinėjimo rezultatas aktualus nagrinėjant priteistos skolos iš pareiškėjo pagrįstumui. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas civilinėje byloje Nr. AS-635-552/2016 2016 m. spalio 12 d. priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjo L. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis teismas civilinėje byloje AS-635-552/2016 nesprendė ir nenagrinėjo klausimo dėl antrinių žaliavų konteinerio. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo L. D. skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kaip nustatyta šios nutarties 9 punkte, administracinėje byloje Nr. I-797-342/2015 priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. D. išieškotojos UAB „Klaipėdos regiono atliekų centras“ naudai, šį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pakeitė iš dalies, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu priteista skola padidinama iki 461,08 Eur. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs, teismas nustatė, jog atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl darytina išvada, jog vykdomasis dokumentas Nr. I-797-342/2015 įvykdytas teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010‑06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirąjį skundą, daro išvadą, kad į esminius byloje nagrinėjamus klausimus ir su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti atskirojo skundo teiginiai ir motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.