Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“, su atsakovu 2015-03-09 pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojama atsakovui. Atsakovas įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Sutartis terminuota iki 2016-03-08. Ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“, su atsakovu 2016-04-19 pasirašė savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojama atsakovui vienerių metų laikotarpiui. Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ 2016-06-17 įspėjimu Nr. 733 informavo atsakovą, kad jis nevykdo nuomos sutarties sąlygų, tai yra nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių už komunalines paslaugas, neremontuoja išnuomoto buto ir daro žalą buto savininkui, pareikalavo tinkamai vykdyti nuomos sutarties sąlygas ir įspėjo, kad, jei atsakovas toliau nevykdys nuomos sutarties sąlygų, bus kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuomos mokesčio priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8136-965/2015 iš atsakovo ieškovei priteista 1528,65 Eur nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2009 metų birželio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio. Pagal UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pažymą atsakovas skolingas 2714,31 Eur už laikotarpį iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio, taip pat 146,27 Eur delspinigių, iš viso 2860,58 Eur. Pagal UAB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymą atsakovas skolingas 1867,39 Eur už elektros energiją. Pagal UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pažymą atsakovas skolingas 64,37 Eur už atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-09-15. Pagal trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“ 2017-09-14 pažymą, atsakovas už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-30 skolingas už būsto nuomą 957,99 Eur, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-08-31 priskaičiuota 156,08 Eur nuomos mokesčio. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo nuomos mokestį ieškovei, nėra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-05 pažymą, atsakovui iki 2017-10-01 mokėta 147,91 Eur netekto darbingumo pensija, nuo 2017-10-01 mokama 153,41 Eur netekto darbingumo pensija. Atsakovas registruotas darbo biržoje. Atsakovas darbingas iš dalies, nuo 2007-11-01 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos materialinės paramos teikimo komisijos posėdyje 2018-02-01 priimtas sprendimas skirti atsakovui materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti: 3032,94 Eur antstolei B. T. (2314,33 Eur AB „Klaipėdos energija“), 850,35 Eur antstoliui S. (299,44 Eur AB „Klaipėdos energija“, 393,70 Eur AB „Klaipėdos vanduo“), 78,51 Eur antstolei V. V. (AB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudai), iš viso 3961,80 Eur.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies. Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.607 straipsnio 2 dalies nuostatas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

15. CK 6.607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad nuomininkas (atsakovas) netinkamai vykdė tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, tai yra, nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių. Taigi darytina išvada, kad dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo pirmenybės teisės sudaryti nuomos sutarties naujam terminui.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė nesilaikė CK 6.607 straipsnio 2 dalimi nustatytos procedūros, kurios privalu buvo laikytis atsisakant pratęsti nuomos sutartį.

18. CK 6.607 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ 2016-06-17 įspėjimu Nr. 733 informavo atsakovą, kad jis nevykdo nuomos sutarties sąlygų, tai yra, nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių už komunalines paslaugas, neremontuoja išnuomoto buto ir daro žalą buto savininkui, pareikalavo tinkamai vykdyti nuomos sutarties sąlygas ir įspėjo, kad, jei atsakovas toliau nevykdys nuomos sutarties sąlygų, bus kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuomos mokesčio priteisimo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įspėjimas turėtų būti suprantamas, kad nuomos sutartis neįvykdžius įspėjime nurodytų sąlygų bus ne tik nepratęsta, bet ir bus nutraukta prieš terminą teisminiu būdu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovės 2016-12-20 pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė buvo pareiškusi teismui reikalavimą nutraukti 2016-04-19 Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2905-1502, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir V. K.. Taigi šiais veiksmais ieškovė buvo išreiškusi savo aiškią poziciją dėl sutarties nutraukimo, o tai savaime suprantama ir kaip atsisakymas pratęsti nuomos sutartį, todėl pasibaigus minėtos sutarties terminui 2017-04-19, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nuomos sutartis pratęsta tokiam pat terminui. Nustačius, kad atsakovas neturėjo pirmenybės teisės pratęsti terminuotą būsto nuomos sutartį (CK 6.607 straipsnio 1 dalis), ieškovė laikėsi tvarkos, nustatytos CK 6.607 straipsnio 2 dalyje, konstatuotina, kad 2016-04-19 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 2905-1502 pasibaigė 2017-04-19, pasibaigus jos terminui.

21. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

22. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

23. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. ir W. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje S. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje P. ir W. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

24. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

25. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8136-965/2015 iš atsakovo ieškovei priteista 1528,65 Eur nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2009 metų birželio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio. Pagal UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pažymą atsakovas skolingas 2714,31 Eur už laikotarpį iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio, taip pat 146,27 Eur delspinigių, iš viso 2860,58 Eur. Pagal UAB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymą atsakovas skolingas 1867,39 Eur už elektros energiją. Pagal UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pažymą atsakovas skolingas 64,37 Eur už atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-09-15. Pagal trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“ 2017-09-14 pažymą, atsakovas už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-30 skolingas už būsto nuomą 957,99 Eur, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-08-31 priskaičiuota 156,08 Eur nuomos mokesčio, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei nei pagal 2015-03-09 nuomos sutartį, nei pagal 2016-04-19 nuomos sutartį nėra įvykdęs. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos materialinės paramos teikimo komisijos posėdyje 2018-02-01 priimtas sprendimas skirti atsakovui materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, tačiau atsakovas nenurodė, ir nepateikė duomenų, iš kur gaus lėšų sumokėti likusią skolą ieškovei už nuomos mokestį bei kiekvieną mėnesį priskaičiuojamą nuomos mokestį už praėjusį mėnesį, taip pat susidariusias skolas už komunalines paslaugas bei mokestį už komunalines paslaugas už praėjusį mėnesį. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad jam skirta materialinė parama skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, o nuo 2017-10-01 padidinta atsakovo netekto darbingumo pensija ir jam atsirado didesnė galimybė mokėti nuomos mokestį bei dengti kitus likusius įsiskolinimus, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas bus pajėgus sumokėti jau susidariusias skolas ir mokėti kiekvieno mėnesio mokesčius. Iš 2018-02-05 pažymos matyti, kad nuo 2017-10-01 padidinta atsakovui priskaičiuotos išmokos suma yra 153,41 eurai, kiekvieną mėnesį išskaičiuojamos sumos siekia 50 procentų paskaičiuotos išmokos, atsakovui kiekvieną mėnesį išmokama 76,71 eurai, kitų pajamų, kaip nurodė ir pats atsakovas, jis neturi galimybės gauti, atsakovui apribotas darbingumas, atsakovas negali dirbti daugelio darbų dėl stuburo ir judėjimo problemų, be minėtų mokesčių atsakovui reikia ir lėšų maitinimuisi.

26. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir vertino, kad atsakovas šiuo metu yra darbingas tik 45 procentus, tačiau atsakovo ribotas darbingumas nėra savaime pagrindas pateisinti mokesčių nemokėjimą.

27. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).

28. Nagrinėjamu atveju vertintinos ir šios aplinkybės, kad mokesčiai tiek už ankstesnį butą, tiek už šį butą nemokami jau nuo 2009 metų. Nors atsakovas argumentuoja, kad anksčiau buto pagrindiniais nuomininkais buvo jo tėvai ir jie netinkamai vykdė pareigą mokėti mokesčius, tačiau pažymėtina, kad bute su tėvais gyveno ir atsakovas, jis taip pat buvo buto nuomininkas, kuris turėjo pareigą rūpintis mokesčių mokėjimu, tačiau žinodamas savo ir tėvų sunkią finansinę padėtį, jokių veiksmų nesiėmė. Taigi nurodytas atsakovo neveikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, ir kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šį įsiskolinimą yra pajėgus sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei atsakovo finansinių galimybių tinkamai ateityje vykdyti sutartinius įsipareigojimus neįrodymas, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, sudaro pagrindą taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą pasekmę – iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir tokios sankcijos taikymas laikytinas proporcinga priemone nustatytam pažeidimui ir byloje įvertintoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad sprendimu priteistą skolą sudaro ne tik 2015-06-01 iki 2017-04-30 skola už būsto nuomą 957,99 Eur, bet ir laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-08-31 priskaičiuotas 156,08 Eur nuomos mokestis, nėra pagrindo papildomai ieškovei priteisti 156,08 eurų sumą.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą, naikintina, ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas – iškeldinti atsakovą V. K. su visu jam priklausančiu turtu iš Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinys panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – iškeldinti atsakovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu iš Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.