Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 29 d. veika) ir jam paskirta 250 MGL dydžio bauda bei pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2021 m. vasario 11 d. veika) ir jam paskirta 300 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir B. K. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta ir atlikta 70 MGL dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir B. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, ir nustatyta, kad neatliktos bausmės dalis yra 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda, kurią B. K. įpareigotas sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš B. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteista 2 565,20 Eur (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt penki eurai ir 20 cnt) proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

B. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ įgijo (duomenys neskelbtini), pagrobtą didelės 79 183 Eur vertės krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad automobilis vogtas, siekdamas jį įteisinti, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., kad šį automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įgyvendindamas šį tikslą B. K. įsigijo kito Lietuvoje registruoto, apgadinto eismo įvykio metu vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmą bei registracijos dokumentus. B. K. ir jo sūnus D. K., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per kelis kartus gavo 16 335 Eur pagal kasos pajamų orderius: 2021 m. sausio 6 d serija DAF Nr. 1748, 2021 m. sausio 8 d. serija DAF Nr. 1749 ir 2021 m. sausio 25 d. serija DAF Nr. 1755, 2021 m. sausio 26 d. serija DAF Nr. 1758, 2021 m. sausio 28 d. serija DAF Nr. 1759. Remiantis kito automobilio dokumentais, nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku nenustatyti asmenys ant automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmo, permontavo pagrobto automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), visas likusias detales, suklastojo ant vilkiko kabinos pritvirtiną gamyklinę lentelę, kurios identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nušlifavo tikrąjį vilkiko variklio numerį (duomenys neskelbtini) ir vietoje jo iškalė kito numerio simbolius (duomenys neskelbtini). V. M. nežinant apie nusikalstamu būdu gauto turto įteisinimą, nuteistasis pagal 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą DAF Nr. 39445 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Mercedes Benz Actros“ su suklastotu identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Taip B. K. įteisino nusikalstamu būdu įgytą turtą.

B. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad jis 2020 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ įgijo (duomenys neskelbtini), pagrobtą didelės 79 183 Eur vertės krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Žinodamas, kad automobilis vogtas ir siekdamas jį įteisinti, UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ vardu pagal 2021 m. sausio 4 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ATCH-2021-0001 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo kito, Lietuvoje registruoto, apgadinto eismo įvykio metu vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmą bei registracijos dokumentus. Po to, sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., kad jo įmonė įgis automobilį, V. M. nežinant, jog automobilis įgytas neteisėtu būdu. Nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku nenustatyti asmenys ant krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmo permontavo pagrobto krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), visas likusias detales, suklastojo ir ant kabinos pritvirtino gamyklinę lentelę, kurios identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nušlifavo tikrąjį vilkiko variklio numerį (duomenys neskelbtini)bei iškalė kito numerio simbolius (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, V. M. nežinant apie nusikalstamu būdu gauto turto įteisinimą, pagal transporto pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ už 17 500 Eur pardavė vilkiką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip B. K. įteisino nusikalstamu būdu įgytą turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis B. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir jį pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinti. Teismui netenkinus šio prašymo – apskųstąjį nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirti BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią bausmę. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nevertino apeliantą teisinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės. Apeliantas jam inkriminuotų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Be to, byloje liko nenustatytos konkrečios kaltinime nurodytų transporto priemonių įsigijimo aplinkybės. Taip buvo apribota nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.

2. Teismas, darydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė, kad jis Rusijos Federacijos piliečio J. V. prašymu atliko tik tarpininko vaidmenį parduodant suremontuotus vilkikus. Taip pat nepagrįstai nepripažino patikimais bei nesirėmė apelianto parodymais, kad automobilį „Mercedes Benz Actros“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė J. V. atsiųstas tralas. Tam neprieštarauja byloje liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. parodymai, kad automobilis buvo po eismo įvykio ir už jį buvo sumokėta sutarta suma. Automobilį „Mercedes Benz Actros“ nuteistojo įmonė įsigijo aukciono būdu, turėdama tikslą perparduoti ir gauti pelną. J. V. automobilis patiko ir jis išreiškė norą jį įsigyti, todėl šį automobilį buvo nutarta nugabenti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suremontuoti, tačiau J. V. netiko transporto priemonės remonto kaštai, todėl automobilis buvo nugabentas remontuoti į Vilnių. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį pasiėmė J. V. žmonės ir jis buvo suremontuotas kitoje vietoje. Atliekant remontą, apeliantas nedalyvavo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas V. M.. Tiek nuteistajam, tiek V. M. abu sandoriai nekėlė abejonių, pardavimo kaina buvo reali, nes automobiliai buvo po autoįvykių, su defektais, reikėjo papildomų išlaidų juos suremontuoti.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad B. K., įgydamas nusikalstamu būdu gautą turtą, jį suremontuodamas ir dalyvaudamas sandoriuose, t. y. parduodamas vogtą turtą ir taip jį įteisindamas, atliko nusikalstamus veiksmus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas žinojo, jog krovininis automobilis „Mercedes Benz Actros“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir krovininis automobilis „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įsigyti nusikalstamu būdu. B. K. žinojimo nepatvirtina faktiniai bylos duomenys, kad dėl abiejų vilkikų pardavimo nuteistasis asmeniškai tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jog pirkimo dokumentai buvo surašyti anksčiau, negu faktiškai įvyko pardavimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti ir vėliau kratos metu rasti vilkikai buvo suremontuoti ir važiuojantys. To nepaneigia ir aplinkybė, kad kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, metu buvo rasta automobilių detalių. Liudytoju apklaustas A. R. nurodė, kad kratos metu išimtos detalės, neturėjusios identifikavimo numerių ir VIN kodo, galėjo būti ir kito automobilio. Tai reiškia, kad kratos metu surastos detalės galėjo būti nuo bet kurio kito ardyto automobilio. Todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas bendrais bruožais suvokė ir žinojo nusikalstamą automobilių kilmę.

4. Nuteistajam paskirta bausmė yra neproporcinga nusikalstamų veikų pavojingumui ir nėra individualizuota. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkius nusikaltimus skiriama nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda. Teismas apeliantui skyrė didesnę bausmę, negu minimali, neatsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis šiuo metu turi didelių sveikatos problemų, serga sunkia onkologine liga ir pinigai yra reikalingi gydymo išlaidoms padengti. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos paskirtos. Teismas, nustatydamas nuteistajam skirtinų bausmių – baudų – dydžius, neįvertino, kad nors nusikaltimas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau nėra smurtinio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų reikalinga skirti tokio dydžio pinigines baudas. Todėl nuteistajam paskirtų baudų dydžiai mažintini.

Teismo posėdyje nuteistasis B. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais, teismo posėdyje papildomai apklaususi nuteistąjį B. K., iš naujo išanalizavusi surinktus faktinius bylos duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas, kad B. K. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, apskųstasis nuosprendis keistinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ir B. K. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, „kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos <...>“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo Lietuvoje registruotų, eismo įvykių metu apgadintų krovininių automobilių „Mercedes Benz Actros“ rėmus ir registracijos dokumentus, turėdamas tikslą Lietuvoje įteisinti (duomenys neskelbtini), nusikalstamu būdu gautus vilkikus „Mercedes Benz Actros“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), ir „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Įgyvendinant šį sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ant Lietuvoje registruotų automobilių rėmų buvo permontuotos visos detalės užsienyje nusikalstamu būdu įgytų vilkikų, suklastotos ant kabinų pritvirtintos gamyklinės lentelės, nušlifuoti tikrieji variklių identifikaciniai numeriai ir vietoje jų iškalti Lietuvoje registruotų automobilių numeriai. Atlikus šiuos veiksmus, B. K. perdirbtus vilkikus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M., nežinojusiam apie jų nusikalstamą kilmę. Taip jis įteisino žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Skunde B. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybę, kad jis žinojo, jog transporto priemonės buvo įgytos nusikalstamu būdu, bei tvirtina, kad liko neįvertintos aplinkybės, kurios patvirtina jo nekaltumą dėl šio nusikaltimo padarymo, t. y. jog jis J. V. prašymu buvo tik jo tarpininkas parduodant jau suremontuotus vilkikus. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Juos paneigia bylos faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-189-895/2018, Nr. 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.).

Iš apskųstojo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes. B. K. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus teismas pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais faktiniais bylos duomenimis: iš dalies paties B. K. paaiškinimais, liudytojų V. M., A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, asmens parodymo atpažinti, kratų, kitų objektų apžiūros protokolais, specialisto išvada, specialisto paaiškinimais bei kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos vertino kiekvieną atskirai ir kitų įrodymų kontekste, ir šių įrodymų pakako pagrįsti išvadą, kad apeliantas, parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus, kurių identifikaciniai Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), neabejotinai suvokė, jog tokiu būdu jis legalizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą.

BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Būtinasis šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis yra tikslas – ketinimas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

Baudžiamojo proceso metu B. K. neatskleidė savo nusikalstamos tyčios turinio. Jis nuosekliai neigė žinojęs, kad krovininiai vilkikai, dėl kurių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neva tarpininkavo Rusijos Federacijos piliečio J. V. prašymu, yra įgyti nusikalstamu būdu, todėl nesuvokė, jog juos realizuodamas legalizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą. Tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti.

Apskųstojo teismo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolų turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog nuteistasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, įvertino bylos duomenis, kad vilkikai (duomenys neskelbtini), buvo įgyti sukčiavimo būdu ir išgabenti į Lenkiją, o vėliau – į Lietuvą. Prieš parduodant Lietuvoje nusikalstamu būdu gautus vilkikus, jų visos detalės buvo permontuotos ant kitų Lietuvoje registruotų ir turinčių registracijos dokumentus analogiško modelio vilkikų rėmų, t. y. nusikalstamu būdu gauto krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), visos detalės buvo permontuotos ant rėmo krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (buvęs valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)), pagaminimo metai 2018 m., o nusikalstamu būdu gauto krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visos detalės – ant rėmo krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (buvęs valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)), pagaminimo metai 2019 m. Taip pat buvo suklastotos ant vilkikų kabinų pritvirtintos gamyklinės lentelės bei nušlifuoti tikrieji variklių identifikaciniai numeriai, vietoje jų iškalant kitus numerius (t. 4, b. l. 90, 91, t. 3, b. l. 140–143, 151–154, 157–162, 163; t. 4, b. l. 90, 91).

Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent pats B. K. permontavo pagrobtų automobilių detales ant Lietuvoje registruotų transporto priemonių, suklastojo transporto priemonių identifikacinius numerius, vilkikų gamyklines lenteles ir jose esančius numerius, tačiau tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo siūlomi įsigyti krovininiai automobiliai buvo gauti nusikalstamu būdu. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų nusikalstamu būdu įgytų transporto priemonių jam pardavimą ar perdavimą pagal jų tikruosius dokumentus. Tačiau akivaizdu, kad neturėdamas sukčiavimo būdu įgytų transporto priemonių dokumentų nuteistasis negalėjo jų parduoti, todėl jis tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. R. dėl vilkiko, kurio identifikacinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įsigijimo bei tiesiogiai dalyvavo tikrinant įsigytos kitos transporto priemonės, kurios identifikacijos Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), techninę būklę, vėliau pats susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. ir jam pasiūlė įsigyti jo turimą vilkiką. Viso proceso metu B. K. laikėsi pozicijos, kad jis neturi jokio ryšio su sukčiavimo būdu gautais automobiliais, nes atliko tik tarpininko vaidmenį ir veikė Rusijos Federacijos piliečio J. V. vardu, tačiau, kaip matyti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Sprendimų projektų skyriaus pateiktos informacijos, B. K. nurodytas Rusijos Federacijos pilietis nuteistajam inkriminuotu laiku į Lietuvą net nebuvo atvykęs (t. 5, b. l. 105). Lietuvos Respublikos sieną yra kirtęs tik vienas asmuo, vardu J. V., tačiau jis yra ne Rusijos Federacijos, o Lietuvos Respublikos pilietis (t. 5, b. l. 107). Nuteistasis negalėjo teismui nurodyti jokių jo minimo asmens, kuris jam neva patikėjo valdyti didelės vertės savo turtą, tikslesnių duomenų, nepateikė ir tarpininkavimą patvirtinančių dokumentų. Todėl nuteistojo aiškinimas, kad jis su nusikalstamu būdu gautais automobiliais niekaip nebuvo susijęs ir nežino jokių įgaliotojo duomenų, kelia pagrįstas abejones, o vertinant ir toliau aptariamą įrodymų visumą apskritai atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. K. pripažino, kad, ruošdamas parduoti automobilius, vežė ir siuntė detales į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) servisus, kur automobiliai buvo remontuojami, tačiau jų buvimo vietų nenurodė. Jis taip pat neneigė, kad įsigijo abiejų Lietuvoje registruotų transporto priemonių važiuokles su dokumentais (t. 5, b. l. 153–158). Taigi, nustatytos aplinkybės, kad būtent nuteistasis įsigijo Lietuvoje registruotų „Mercedes Benz Actros“ markės automobilių dokumentus bei rėmus, ant kurių vėliau buvo sudėtos detalės nusikalstamu būdu įgytų vilkikų, kurių identifikacijos numeriai pakeisti pagal važiuoklių numerius, leidžia pagrįstai manyti, jog B. K. pats dalyvavo vilkikus pertvarkant ir todėl be jokios abejonės žinojo, kad transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, kurios valstybinis (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gautos nusikalstamu būdu. Be to, konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad bendrovė UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kurios vadovu buvo apeliantas, vertėsi naudotų automobilių prekyba. Taigi, nuteistasis, turėdamas ilgametę darbo patirtį automobilių prekybos srityje, puikiai žinojo automobilių indentifikavimo būdus bei galimybes šiuos požymius pakeisti ir juos atpažinti, todėl siekiant Lietuvoje įteisinti (duomenys neskelbtini) nusikalstamu būdu įgytą turtą, jam buvo reikalingos Lietuvoje registruotų „Mercedes Benz Actros“ markės vilkikų važiuoklės su registracijos dokumentais, nes be jų jis nebūtų pasiekęs savo nusikalstamų tikslų. Tik ant Lietuvoje registruotų rėmų permontavus užsienyje pagrobtų krovininių automobilių detales ir suklastojus pirmiau aptartus kitus duomenis, buvo sudarytos sąlygos užmaskuoti turto gavimo nusikalstamą būdą ir jį įteisinti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė, kad B. K. iš esmės domino tik eismo įvykių metu apgadintų „Mercedes Benz Actros“ markės vilkikų, pagamintų 2018 ir 2019 m., važiuoklės su registracijos dokumentais, o kitos šių automobilių detalės jam nebuvo reikšmingos, nes jis žinojo, kad ant įsigytų Lietuvoje registruotų rėmų bus permontuotos nusikalstamu būdu įgytų automobilių detalės. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje likusios vilkikų detalės buvo menkavertės, todėl jų nepasiėmė, tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia 2022 m. sausio 18 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, 2022 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros bei 2022 m. vasario 10 d. objektų apžiūros protokolų duomenys, iš kurių matyti, kad B. K. paliktos automobilių detalės nebuvo mažareikšmės. Kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje buvo rasti posparniai, kronšteinai, lingės guminė atrama, durų vidinės apdailos, pusašis be blokiruotės, kranas ABS, priekinis žibintas ir kitos detalės, kurios buvo tinkamos naudoti ir pardavinėjamos internete pagal skelbimą, o dalis jų netgi parduotos (t. 1, b. l. 177–178, 179–180, 181–182; t. 2, b. l. 30–31, 33–37, 39–40, 41–54). Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad tai galėjo būti bet kurių kitų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių likusios detalės, tačiau tai paneigia liudytojo A. R. parodymai, kad jų bendrovė užsiima naudotų detalių prekyba, todėl jos visos sunumeruojamos pagal vilkiko markę, kėbulo numerį, pagaminimo metus indentifikavimo numerį, o ant detalės priklijuojamas lipdukas, kad būtų galima atsekti, kuri detalė kuriam vilkikui priklauso (t. 5, b. l. 74–83) bei 2022 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje rastos visos detalės buvo su lipdukais, rodančiais priklausymą B. K. įsigytiems automobiliams (t. 2, b. l. 39–55).

Visi aptarti bylos faktiniai duomenys papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo, pertvarkė ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, ir taip jį legalizavo.

Skunde apeliantas teisingai nurodo, kad tiriamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos konkrečios nusikalstamu būdu gautų transporto priemonių įsigijimo aplinkybės, tačiau, kaip žinia, vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pakanka nustatyti tik tas aplinkybes, kurios svarbios nustatant būtinuosius veikos požymius pagal tam tikrą BK straipsnį (kasacinė nutartys Nr. 2K-87-719/2019, Nr. 2K-120-511/2021 ir kt.). BK 216 straipsnio dalyku gali būti tik nusikalstamu būdu įgytas turtas. Šioje byloje, remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktais duomenimis, nustatyta, kad abi transporto priemonės, kurias B. K. legalizavo Lietuvoje, sukčiavimo būdu buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašant išperkamosios nuomos sutartis, tačiau įmokos mokamos nebuvo, susisiekti su asmeniu, pasirašiusiu sutartis, nepavyko, todėl lizingo sutartys nutrauktos (t. 4, b. l. 90, 91). Taigi, nagrinėjamu atveju B. K. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės yra nustatytos tiek, kiek jas patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys ir tolimesni nuteistojo veiksmai, būtini nusikalstamu būdu įgytus automobilius įvesti į Lietuvos rinką. Byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys, dėl kurių leistinumo ir sąsajumo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, patvirtina krovininių automobilių „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto užvaldymo laiką, vietą bei jų nusikalstamą kilmę. Byloje nėra duomenų, kaip ir kada automobiliai atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje bei perėjo B. K. žinion, tačiau, kaip minėta, nuteistojo atlikti tolimesni veiksmai, susiję su Lietuvoje registruotų tos pačios markės, kaip sukčiavimo būdu užvaldytų užsienio valstybėje, automobilių rėmų ir registracijos dokumentų įsigijimu, jų pertvarkymu pagal Lietuvoje registruotų transporto priemonių identifikacijos numerius, suklastojant ant vilkikų kabinų pritvirtintas gamyklines lenteles, nušlifuojant tikruosius variklių numerius, vietoje jų iškalant kitus identifikacinius numerius, neabejotinai rodo, kad jis žinojo, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir suprato, kad pakeičiant paminėtus duomenis, į Lietuvos Respublikos rinką įvedamos nusikalstamu būdu kitoje valstybėje įgytos transporto priemonės, o dėl jų pardavimo sudarant sandorius, užmaskuojama pastarųjų nusikalstama kilmė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustačius, kokiomis tiksliomis aplinkybėmis nusikalstamu būdu gautas turtas perėjo B. K. žinion, buvo apribota jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, jog B. K. gynybinė pozicija būtų buvusi kitokia, jeigu būtų nustatytos tikslesnės vilkikų įgijimo aplinkybės. Viso proceso metu B. K. neigė, kad jis legalizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, tačiau ši jo versija prieštarauja ištirtiems objektyviems bylos faktiniams duomenims. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatytas B. K. minimas J. V., kuris, vertinant nuteistojo parodymus pirmiau aptartų duomenų kontekste, galėjo veikti kaip bendrininkas, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nuteistojo teisinės padėties neapsunkino ir jo teisės į gynybą nepažeidė. Byloje nustatyti visi privalomi B. K. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kaip to reikalaujama pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles, ir jų pirmosios instancijos teismui pakako teisingai išspręsti B. K. baudžiamosios atsakomybės pagal nurodytą BK straipsnį klausimą. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs B. K., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos.

Tačiau, apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs B. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nepagrįstai apelianto tęstinius nusikalstamus veiksmus pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus.

BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-37-689/2018 Nr. 2K-177-788/2019 ir kt.). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl bendros tyčios ar kitų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

Byloje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini), vaikštant aikštelėje prie jo priėjo iš matymo pažįstamas, vardu R., su kuriuo kažkada labai seniai susipažino varinėdami automobilius į Rusiją. Jis R. pasakė, kad ieško vilkikų, ir jie apsikeitė telefono numeriais. Po kurio laiko R. jam paskambino ir pasiūlė pirkti du vilkikus „Mercedes“, sakė, kad jie turi variklio defektų, todėl jų kaina pigesnė nei rinkos. Jam tiko kaina, todėl jis sutiko pirkti. Už mėnesio jam parašė, kad galima pasiimti vieną automobilį ir sutarė, kad atvarys jį į įmonės kiemą. Baltos spalvos „Mercedes Benz Actros“ vilkiką vairavo nepažįstamas vyriškis, iš paskos lengvuoju automobiliu atvažiavo R. su B. K.. Po kurio laiko jam paskambino jau B. K. ir pasiūlė paimti dar vieną vilkiką. Siūlė tokį patį „Mersedes Benz Actros“. Kaina buvo panaši (t. 1, b. l. 68–71, 74–77, 101–104; t. 5, b. l. 60–62). Taigi, šiuos liudytojo parodymus įvertinus visų bylos įrodymų kontekste, darytina neabejotina išvada, kad tuo metu, kai byloje nenustatytas R. V. M. siūlė įsigyti vilkikus, B. K. savo žinioje jau turėjo ne tik abu nusikalstamu būdu gautus automobilius, tačiau ir Lietuvoje registruotų vilkikų, kurių varikliai turėjo defektų, rėmus su registracijos dokumentais, nes, priešingu atveju, R. nebūtų siūlęs V. M. iš karto įsigyti abu vilkikus ir nurodęs tikslių jų trūkumų. Tam neprieštarauja ir byloje esančiuose kasos pajamų orderiuose esanti informacija, kad dėl vilkiko, kuris buvo parduotas šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis 2021 m. vasario 11 d., buvo sumokėta dalimis nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 4 d., o kuris parduotas 2020 m. gruodžio 29 d. – nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. sausio 28 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DAF Nr. 39445: pagal 2021 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1748 sumokėta 2 000 Eur suma, pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo D. K., pagal 2021 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1749 sumokėta 3 500 Eur suma, pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo D. K., pagal 2021 m. sausio 25 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1755 sumokėta 3 500 Eur suma, pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo D. K., pagal 2021 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1758 sumokėta 3 500 Eur suma, pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo nenurodytas, pagal 2021 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1759 sumokėta 3 834,94 Eur suma, pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo nenurodytas, iš viso sumokėta 16 335 Eur (t. 2, b. l. 146–150, 191–195, 201–202). Iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ kasos pajamų orderių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. sumokėjo, o B. K. priėmė avansus už vilkiką, kurio indentifikavimo Nr. WDB96340310341641: 2020 m. gruodžio 21 d. – 4 500 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) 180076), 2020 m. gruodžio 22 d. – 5 000 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 180077), 2020 m. gruodžio 28 d. – 3 500 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 180078) ir 2021 m. sausio 4 d. – 4 500 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 180079), iš viso 17 500 Eur (t. 2, b. l. 152–153). Be to, nors objektyvūs faktiniai bylos duomenys liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 29 d. įsigijo „Mersedes Benz Actros“, kurio indentifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (t. 2, b. l. 145, 167), o 2021 m. sausio 4 d. UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - „Mersedes Benz 1845“, indentifikavimo Nr. WDB96340310341641 (t 3, b. l. 7–11, 22–24, 27), tačiau ištirti kasos pajamų orderiai rodo, kad iš tiesų už transporto priemones mokėjo arba pats B. K., arba jo sūnus D. K.. Kaip minėta anksčiau, B. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad jis įsigijo nurodytų vilkikų važiuokles su jų registracijos dokumentais.

Byloje nustačius, kad abu „Mersedes Benz Actros“ markės vilkikai buvo neteisėtai įgyti toje pačioje užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) tuo pačiu laiku (ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 3 d.) ir būdu (sudarant lizingo sutartis ir nemokant už jas įmokų) bei atgabenti į Lietuvą; abi transporto priemonės B. K. žinion perėjo ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d.; V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo R. iš karto siūlė įsigyti abu vilkikus; pasiūlymas įsigyti abu vilkikus buvo pateiktas tam pačiam asmeniui – V. M., nežinojusiam apie jų nusikalstamą kilmę; pastaruosius parduodant abu kartus dalyvavo tas pats suinteresuotas asmuo – nuteistasis B. K.; Lietuvoje įsigytų vilkikų pirkimo dokumentus – kasos pajamų orderius pasirašė B. K. arba jo sūnus D. K.; ant abejų B. K. Lietuvoje panašiu metu įsigytų tos pačios markės vilkikų rėmų buvo permontuotos visos (duomenys neskelbtini) sukčiavimo būdu užvaldytų automobilių detalės, pakeisti identifikaciniai numeriai, suklastotos ant vilkikų kabinų pritvirtintos gamyklinės lentelės, nušlifuoti tikrieji variklių numeriai, ir vietoje jų iškalti kiti identifikaciniai numeriai pagal Lietuvoje teisėtai gautų transporto priemonių registracijos dokumentus, konstatuotina, kad nustatytus B. K. nusikalstamus veiksmus jungia viena bendra iš anksto susiformavusi tyčia – siekis Lietuvoje legalizuoti abu, nusikalstamu būdu gautus bei pertvarkytus vilkikus, tokiu būdu užmaskuojant jų nusikalstamą kilmę. Nors dviejų vilkikų pardavimą skiria kiek daugiau nei vienas mėnuo, tačiau jų paruošimo pardavimui veiksmai buvo atliekami tuo pačiu laikotarpiu. Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys ir nustatytos įvykio aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo tyčia dėl kiekvieno vilkiko – žinomai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo kiekvieno pardavimo atveju formavosi iš naujo ir sudarė dviejų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Liudytojas V. M. patvirtino, kad iš B. K. įsigytus vilkikus jis įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir su jais sėkmingai pervežinėjo krovinius Europoje iki 2021 m. spalio, t. y. iki tol, kol, atliekant kratą, juos surado policijos pareigūnai. Taigi, B. K. nusikalstamas sumanymas įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą abiem atvejais buvo visiškai įgyvendintas veikiant vieninga tiesiogine tyčia.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistajam nebuvo pranešta apie galimybę jo nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad priimant sprendimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, iš anksto apie tai neįspėjus nuteistojo, tokiu atveju būtina įvertinti, ar toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis (kasacinė nutartis Nr. 2K-172-788/2021). Teisėjų kolegija realaus pavojaus nuteistojo procesinėms teisėms konkrečiu atveju nenustatė. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgė, kad, visų pirma, byloje nėra pagrindo teigti, jog dėl pakeistos nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos gynyba būtų buvusi kitokia. Kaip minėta pirmiau, B. K. viso proceso metu nuosekliai neigė, kad jis įgijo, pertvarkė ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Antra, B. K. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę veiką šiuo konkrečiu atveju nepasunkina jo teisinės padėties. Trečia, tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pasakyta, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Taigi, įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai; kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012).

Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, B. K. nusikalstami veiksmai, susiję su žinomai nusikalstamu būdu gautų automobilių „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimu ir realizavimu 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. vasario 11 d. vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir iš BK 216 straipsnio 1 dalies ir BK 216 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 216 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

B. K. veiksmus perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, iš naujo išspręstina dėl bausmės jam paskyrimo. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, D. K. parinkdama bausmės rūšį ir nustatydama bausmės dydį, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tęstinį sunkų nusikaltimą. Byloje nėra jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad B. K. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis naują tyčinę veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė ir konstatavo, kad B. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad B. K. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas už tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą. Taigi, nagrinėjamoje byloje B. K. atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyto recidyvisto sąvoką. Tačiau, nesant prokuroro skundo, teisėjų kolegija, spręsdama dėl B. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, negali sunkinti jo teisinės padėties, nustatydama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgti skirdama jam bausmę. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad B. K. anksčiau yra teistas, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, tačiau ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, o nagrinėjamoje byloje inkriminuotą nusikaltimą padarė iki (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo. Jis baustas administracine tvarka, vadovauja UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, turi sveikatos problemų. B. K. veiksmus perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, jo nusikalstamų veiksmų apimtis nesumažėjo. Apeliantas legalizavo du (duomenys neskelbtini)pagrobtus vilkikus. Vieną iš jų jis pardavė už 16 335 Eur, o kitą – už 17 500 Eur.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas B. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir akcentuojamą skunde jo sveikatos būklę, sprendžia, kad už tęstinio nusikaltimo, nustatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį nustatant tokį, kokį pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs už dviejų vilkikų legalizavimą, t. y. kiek didesnį už sunkų nusikaltimą numatytą minimalų baudos dydį (minimalus dydis yra 150 MGL) (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), t. y. 400 MGL (20 000 Eur). Tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Ji tikrai nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Mažesnis baudos dydis, lygus minimaliam baudos dydžiui, kaip prašo skunde nuteistasis, neatitiktų jo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei prieštarautų teisingumo principui.

Nuteistasis nusikaltimą šioje byloje padarė iki priimant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį. Todėl B. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskirta 400 MGL (20 000 Eur) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintina su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 70 MGL dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam skirtina galutinė subendrinta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, į paskirtą bausmę įskaitant bausmę, visiškai atliktą pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, ir laikytina, jog neatliktos bausmės dalis yra 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ir paskirtoji subendrinta bausmė yra per griežta. Jos dydis neprieštarauja įstatymo leidėjo valiai ir sudaro teisines prielaidas manyti, kad tokio dydžio bauda atgrasys B. K. nuo naujų nusikaltimų darymo.

Be to, atkeiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad paskirtos galutinės baudos dydis yra mažesnis už sumą, kurią nuteistasis gavo legalizavęs abi nusikalstamu būdu įgytas transporto priemones (33 835 Eur). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nusikalstamos veiklos gautas turtas yra pripažįstamas konfiskuotinu turtu. Pirmosios instancijos teismas jo nekonfiskavo. Šios klaidos apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, nes tokiu būdu nuteistojo teisinė padėtis būtų pasunkinta, nesant prokuroro skundo.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apskųstuoju nuosprendžiu iš B. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 2 565,20 Eur proceso išlaidų, patirtų dėl transporto priemonių – vilkikų „Mersedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir „Mersedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), saugojimo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtų išlaidų dydį, neturi pagrindo manyti, kad valstybės institucijos patirta išlaidų suma, pirmosios instancijos teismo priteista už daiktų laikymą, yra nepagrįsta ir nereali. Tai, kad tokią sumą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė dėl daiktų saugojimo, patvirtina byloje esanti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų sutartis bei PVM sąskaita faktūra serija ARR22 Nr. 1671 (t. 4, b. l. 68, 69–81, 83) (BPK 103 straipsnio 5 punktas). Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieštaravimų dėl iš B. K. išieškotų proceso išlaidų dydžio ar jų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam B. K. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktą gynėją. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. spalio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam B. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 60 Eur (šešiasdešimt eurų) išlaidų (t. 5, b. l. 150).

Teisėjų kolegija, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, B. K. neprieštaravo, kad valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos būtų iš jo išieškotos. Nuteistasis turi turto, yra darbingas. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

B. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) ir BK 216 straipsnio 1 dalies (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) perkvalifikuoti į BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) ir paskirti jam bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 70 MGL dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir B. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) baudą. Į šią paskirtą bausmę įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, ir laikyti, kad neatliktos bausmės dalis yra 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme.