Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. Š., A. Š. ir R. Š. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, V. K. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti mokslą.

Iš V. K. priteista: nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Š., A. Š. ir R. Š. 2 837,72 eurai turtinei žalai ir 2 900 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 2 372,15 eurai nukentėjusiųjų patirtoms atstovavimo teisme išlaidoms atlyginti.

Iš V. K. priteista valstybės naudai 10,42 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo V. K. ir jo gynėjos bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. Š., A. Š. ir R. Š. atstovo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė mažametį R. Š., gim. 1999-04-26, perduoti pinigus panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą:

2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), V. K. sodyboje jo leidimu R. Š. pavažiavus traktoriumi už tai iš jo reikalavo 400 eurų atlygio, o R. Š. kitą dieną neatnešus pinigų, smaugdamas ir grasindamas nurodė, kad skola išaugo iki 1000 eurų, kuriuos įbaugintas R. Š. jam perdavė sekančią dieną ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), R. Š. stabdant dviratį palikus smėlyje žymę, jis už tai reikalavo iš R. Š. 2000 litų, o šiam nurodytos sumos nedavus, po trijų dienų atvažiavęs pas R. Š. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), pareikalavo 6 000 litų, R. Š. atsisakius atnešti pinigus, jis R. Š. pradėjo smaugti, dėl ko R. Š. mažametis brolis M. Š. pradėjo verkti ir dėl to išsigandęs R. Š. perdavė V. K. 6 000 litų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini), R. Š. suvalgius iš daržo vieną agurką, jis už tai iš jo reikalavo 100 eurų, kuriuos R. Š. jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė.

Be to, V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m., birželio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atėjęs pas R. Š. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), įkišęs ranką į R. Š. rankose laikytą stiklainį su R. Š. tėvų santaupomis, išsitraukė ir pagrobė nenustatytą pinigų sumą sakydamas, kad paima pinigus „už draugystę“, o po to išėjęs į lauką ir prie namo vartų sulaukęs kol į lauką išeis R. Š., sučiupęs jį už kaklo pradėjo smaugti grasindamas, kad niekam apie tai nesakytų, nes kitaip nužudys jo tėvus, brolį ir visus, kam prasitars;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atėjęs pas R. Š. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), R. Š. būnant vienam kartu su mažamečiu broliu M. Š., liepė R. Š. atnešti kopėčias nurodydamas, kad jam reikia pinigų, o šiam atsisakius, pradėjo laužti jam kaklą, dėl ko M. Š. pradėjo verkti, po ko paėmęs mažamečiui M. Š. už rankos pradėjo tempti link garažo, o R. Š. išsigandus, kad jis ko nors nepadarytų jo broliui ir atnešus kopėčias, jis vienas užlipęs į namo palėpę iš stiklainio su R. Š. tėvų santaupomis pagrobė nenustatytą sumą pinigų, o po to spausdamas nukentėjusiojo R. Š. broliui M. Š. ranką grasino R. Š. niekam apie tai neprasitarti, nes kitaip nužudys jo brolį M. Š. ar dar ką nors blogo jam padarys;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Š. pavėlavus pagal jo prašymą atvažiuoti pas jį namus, pasakė jam, kad šis yra skoloje 1000 litų, o sekančią dieną nurodė, kad skola išaugo dvigubai ir yra 2000 litų, ir tą patį vakarą atėjęs adresu: (duomenys neskelbtini), pas vieną patį buvusį R. Š., reikalavo tariamos skolos, o R. Š. pasakius, kad jis neturi namų raktų ir kad nieko nėra namuose, susiradęs paslėptą raktą nuo laukutinių namo durų, pats atsirakino namo duris ir liepė R. skambinti tėčiui siekiant išsiaiškinti, kada šis grįš namo, bei liepė R. Š. atnešti kopėčias, po ko R. Š. išsigandęs davė jam 2000 litų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini), nusitempęs R. Š. prie šiam nežinomo dviračio nurodė, kad jam reikia 100 eurų ir R. Š. turintis iš jo šį dviratį nupirkti, o R. Š. atsisakius dviratį pirkti, jis pradėjo R. Š. smaugti reikalaudamas atnešti pinigus, bei smaugė iki tol, kol nuketėjusysis pažadėjo atnešti pinigus, ir tokiu būdu įbaugintas R. Š. 100 eurų jam atnešė sekančią dieną ir atidavė netoli V. K. namų prie šlagbaumo;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus reikalavo R. Š. pirkti jam ir jo draugams nuo 5 iki 10 vienetų kebabų, o R. Š. atsisakant juos pirkti motyvuojant tuo, kad neturi pinigų, V. K. lauždavo jo kaklą, smaugdavo, lauždavo ranką, grasindavo nužudyti jo mažametį brolį M. Š. arba užlaužęs ranką pinigus iš jo rankų atimdavo;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini), paliepęs R. Š. sėstis į traktorių lauždamas kaklą reikalavo iš jo 200 litų, o R. Š. atsakius, kad pinigų neturi, užvedė traktorių ir nuvežęs jį prie tvenkinio pradėjo smaugti ir reikalauti pinigų savo merginos grandinėlės pirkimui nurodydamas juos atnešti sutartą dieną bei pagrasindamas “pagalvok, kas tau brangiau – 200 Lt ar brolio gyvybė“, dėl ko įbaugintas R. Š. davė jam 200 Lt iš savo santaupų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, adresu (duomenys neskelbtini), R. Š. miegant pirties antrame aukšte ir išgirdus kvietimą nusileidus žemyn, ten buvęs V. K. pareikalavo 500 litų motorolerio naujų padangų pirkimui, po to sekančią dieną nukentėjusiajam būnant pas draugus A. P. ir D. P. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ten atėjęs vėl pareikalavo tų 500 litų, o R. Š. atsakius, kad pinigų neduos, nukentėjusiajam po kurio laiko einant namo pasigavo jį prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) m., ir smaugdamas bei grasindamas jo mažamečio brolio M. Š. gyvybei reikalavo atnešti šią pinigų sumą bei smaugė tol, kol nukentėjusysis sutiko atnešti pinigus, ir tokiu būdu įbaugintas juos tą patį vakarą V. K. atnešė;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, R. Š. kartu su A. P. (duomenys neskelbtini) kelyje važinėjantis mopedais ir jam sustojus, privažiavęs prie nukentėjusiojo pradėjo reikalauti 100 eurų už tai, kad šis pravažiuodamas pro K. namą pažadino jo mamą, o sekančią dieną nurodė, kad keičiasi skolos dydis ir skola yra 400 eurų bei pareikalavo, kad R. Š. pinigus atneštų litais, t. y. 2000 litų, kuriuos paėmęs įbaugintas R. Š. kelias dienas vežiojosi su savimi, kol ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku juos perdavė V. K.;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atėjęs į R. Š. namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo, kad šis pasiimtų kopėčias ir eitų į namus, o R. Š. nurodžius, kad namie yra auklė ir jis nieko neims, pasakė, kad „duos auklei 500 litų ir ji tylės“, o R. Š. liepus jam pasišalinti iš kiemo, atsakė, kad prisimins šiuos žodžius, ir vėliau tą pačią dieną nusitempęs R. Š. į pavėsinę, pradėjo jį smaugti nurodydamas, kad už tokius žodžius R. yra „didelėje skoloje“ bei neįvardydamas sumos klausė, ar vakare bus pinigai, ir tą patį vakarą vėl atėjęs pas R. Š. į kiemą pareikalavo, kad šis pasiimtų kopėčias, o R. atsisakius jas pasiimti, pradėjo R. Š. smaugti, tai pamatęs R. Š. mažametis brolis M. Š. pradėjo verkti, dėl ko įbaugintam R. Š. paklusus ir jo reikalavimu atnešus kopėčias bei atidarius namo palėpės liuką, pats užlipo į palėpę ir iš ten buvusio stiklainio su R. Š. tėvų santaupomis pagrobė nenustatytą sumą pinigų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. Š. ir D. P. nuėjus parnešti nupjautos žolės, prie miško reikalavo iš R. Š. 100 litų savo mamos mašinos akumuliatoriui, o R. Š. atsakius, kad pinigų neturi, užlaužęs jo ranką, iš jo kišenės ištraukęs piniginę iš jos pasiėmė 100 litų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvažiavęs pas R. Š., adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo, kad šis duotų jam pinigų naujai automobilio Honda padangai, o R. Š. atsisakius duoti pinigus, pradėjo jį smaugti reikalaudamas pinigų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, R. Š. kartu su D. P. keturračiu važiuojant pro V. K. sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), juos susistabdė ir pareikalavo nulipti nuo keturračio bei pats užšokęs ant jo nuvažiavo į laukus visaip laužydamas, ko pasėkoje nukritus keturračio grandinei ir bandydamas ją uždėti susižalojo ranką, ir tą patį vakarą atėjęs pas R. Š. į kiemą su subintuota ranka pareikalavo iš jo 100 litų už sužalotą ranką;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sutikęs R. Š. reikalavo 500 litų padangoms ir 300 eurų už tai, kad šis paklausė, kaip jis išsisuko nuo policijos važiuodamas be teisių su motociklu „Honda“, o R. Š. nedavus pinigų, po kelių dienų nurodė jam, kad tariama skola išaugo iki 600 eurų, kitą dieną nurodė, kad tariama skola jau yra 1000 eurų, o dar kitą dieną jau reikalavo 1500 eurų bei atėjęs pas R. Š. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), liepė R. Š. išnešti pinigus, o šiam nurodžius, kad neneš, nusitempęs R. Š. prie (duomenys neskelbtini), namo ir pradėjo jį smaugti, po ko įbaugintas R. Š. vakare jam išnešė ir atidavė 1 500 eurų, o V. K. dar pagrasino, kad, jei R. Š. kam nors apie tai prasitars, nužudys jo mažametį brolį M. Š.;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, R. Š. su draugais būnant kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), prie jo priėjęs smaugė ir reikalavo pinigų, o R. Š. atsakius, kad jis pinigų neturi, grįžo prie savo staliuko;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 26 d., po pamokų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, R. Š. su D. P. važiuojant dviračiu pro V. E. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), liepė nulipti jiems nuo dviračio ir atsisėsti šalia jo bei pradėjo smaugti reikalaudamas 2 000 litų, kuriuos nurodė išnešti trečią valandą ir nurodytu laiku atėjo jų pasiimti į R. Š. namus, o šiam nurodžius, kad pinigų neneš, tos pačios dienos vakarą, R. Š. vienam būnant namuose, atėjęs pradėjo jį smaugti reikalaudamas atnešti pinigus, ką pamatęs mažametis R. Š. brolis M. Š. pradėjo verkti, dėl ko bijodamas, kad V. K. nieko nepadarytų jo broliui, R. Š. atnešęs padavė jam pinigus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. spalio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pas A. ir D. P. kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), reikalavo R. Š. 1 000 litų nurodydamas, kad tai skola, bei nurodydamas, kad papildomai reikia grąžinti neva susidariusias A. ir D. P. skolas, viso reikalaudamas 3 300 litų, kuriuos jam įbaugintas R. Š. atidavė sekančią dieną paėmęs iš savo namų palėpėje esančių tėvų santaupų.

Apeliantų teigimu, teismui suabejojus nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojo D. P. parodymų patikimumu bei nesant byloje kitų patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių byloje įrodinėtinas aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, V. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neįrodyta, todėl byloje priimtas neteisingas apkaltinamasis nuosprendis.

Visi apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teigdami, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį visiškai išteisinti, taip pat teisingai išspręsti civilinio ieškinio bei proceso išlaidų paskirstymo klausimus, o nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį pripažinti kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų ir visiškai patenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl nukentėjusiojo R. Š. parodymų patikimumo

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi apeliantai be pagrindo reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis V. K. pripažintas kaltu tik dėl dalies pareikštų kaltinimų bei dėl kitų kaltinimų (epizodų) pripažinta, jog jie neįrodyti byloje surinktais, abejonių nekeliančiais, įrodymais. Visi apeliantai pateikdami savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, juos analizuoja atsietai vienus nuo kitų, todėl daro nepagrįstas išvadas, kurios nepaneigia teismo nuosprendyje padarytų išvadų. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014; 2K-242/2014).

Pirmos instancijos teismo posėdžių protokolų turinys rodo, kad teismas išsamiai aiškinosi byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, tikrino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir, priimdamas nuosprendį, jame surinktus įrodymus vertino tiek atskirai kiekvieną, tiek jų visumą ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-399/2011).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismui kilus abejonių dėl nukentėjusiojo R. Š. parodymų patikimumo, teismas nuosprendyje išsamiai analizavo juos, rėmėsi jais darydamas išvadas dėl nuteistojo V. K. kaltės ir laikė patikimais tik toje dalyje, kurioje jie yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais.

Nors nuteistasis V. K. neigia vartojęs smurtą nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu ir neteisėtai reikalavęs bei gavęs iš jo pinigus, tokia V. K. nusikalstama veika trejuose epizoduose (dėl ketvirtojo, penktojo ir šeštojo nusikalstamos veikos epizodų pagal 2014 10 31 kaltinamąjį aktą), įrodyta ne tik nukentėjusiojo R. Š., tačiau iš dalies ir liudytojų D. P. ir A. P. bei S. K. parodymais. Liudytojas S. K. patvirtino faktą, kad traktoriumi važiavo R. Š., D. P. patvirtino faktą, kad už važiavimą traktoriumi R. Š. V. K. davė pinigų. Iš liudytojo D. P. parodymų matyti, jog jis matė situaciją, kai R. Š. suvalgė agurką ir V. K. jam kažką pasakė ir, nors apie pinigus kalbos negirdėjo, tačiau į tai R. Š. pasakė V. K., jog susitars. Liudytojai D. P. ir A. P. iš dalies tvirtino ir įvykio aplinkybes bei nukentėjusiojo R. Š. parodymus dėl pinigų reikalavimo už dviračiu važiuojant paliktas smėlyje žymes. Šie liudytojai taip pat patvirtino, jog matė kaip V. K. buvo sugriebęs R. Š. už kaklo, apkabinęs jį smaugė.

Dėl kitų V. K. pareikštų kaltinimo epizodų teismas pagrįstai pripažino, jog jie nėra pagrįsti neabejotinais ir objektyviais įrodymais. Kaltinime nurodytos aplinkybės iš esmės yra grindžiamos tik nukentėjusiojo R. Š. parodymais, kurių patikrinti nėra galimybės. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje atlikta nukentėjusiojo parodymų analize bei teismo padarytomis pagrįstomis išvadomis pripažįstant, kad nukentėjusiojo R. Š. parodymai, kurie nėra patvirtinti kitais įrodymų šaltiniais, nėra visiškai patikimi ir objektyvūs. Nukentėjusiojo parodymai duoti skirtingu laiku buvo išsamūs, sutampantys, tačiau tokią išvadą teismui leido padaryti ne tik ilgas laiko tarpas tarp nukentėjusiojo parodymų fiksavimo, abejotinas nukentėjusiojo, atsižvelgiant į jo amžių (įvykių metu jam buvo 13 metų, o paskutinės apklausos teisme metu 16 metų) gebėjimas juos detaliai atkartoti, tačiau ir byloje esantys duomenys apie nukentėjusiojo R. Š. prašymą liudytojui D. P. duoti parodymus, kad visus pinigus iš jo (nukentėjusiojo) reikalavo ir paėmė V. K. (b.l.92-93, t.3) , taip pat siuntimas iš nukentėjusiojo „Facebook“ paskyros laiško liudytojui D. P. su nurodymais kokius duoti parodymus tyrėjams (b.l. 111, t.1; b.l. 92, t.3) bei nukentėjusiojo tėvo R. Š. slapta padarytas vaizdo ir garso įrašas kai liudytojas D. P. kalbėjo apie įvykio aplinkybes (b.l. 181-188, t.1) ir liudytojo D. P. parodymai apie tai, kad po apklausos policijose, jo namuose lankėsi R. Š. ir klausinėjo, kokius jis parodymus davė tyrėjams. Liudytojas D. P. teismui parodė, kad R. Š. prašymu jis ne visus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus, iš dalies apkalbėjo V. K.. Todėl teismas, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, pagrįstai pripažino, jog visais liudytojų A. P. ir D. P. parodymais objektyviai patikrinti nukentėjusiojo R. Š. parodymų nėra galimybės, nes dalis šių liudytojų parodymai buvo duoti iš dalies tenkinant nukentėjusiųjų prašymus.

Vertindamas nukentėjusiojo R. Š. parodymų objektyvumą teismas pagrįstai įžvelgė ir kai kuriuos jo parodymuose esančius prieštaravimus. Nukentėjusysis teigė, jog po pirmojo pinigų iš stiklainio paėmimo V. K. nuvalė pirštų atspaudus, vėliau dar mažiausiai vieną kartą ėmė nenustatytą pinigų sumą, tačiau tyrimo metu V. K. piršto atspaudų ant stiklainio nebuvo rasta. Tik teisme, tikslinant R. Š. parodymus, jis parodė naują aplinkybę, jog V. K. vėliau imdamas pinigus mūvėjo pirštines. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde aplinkybę, kad R. Š. tik teisme parodė apie nuteistojo mūvėtas pirštines įvykio metu, deklaratyviai vertina aplinkybe įrodančia, kad nukentėjusysis R. Š. “aiškiai žino įvykio aplinkybes ir gali jas paaiškinti atsakydamas į teismo pateiktus klausimus“ bei teismo padarytą išvadą dėl ant stiklainio rastų nenustatyto asmens pirštų atspaudų atsiradimo aiškina prielaidų pobūdžio teiginiais, t.y. kad šiuos pirštų atspaudus galėjo palikti pareigūnai.

R. Š. parodymų vertinimui reikšmingais teismas pripažino ir liudytojų D. P., A. P. ir O. K. parodymus apie tai, kad R. Š. nuolat turėjo dideles pinigų sumas, jas naudojo pirkdamas maistą, gėrimus sau ir draugams, pirkdamas dviračius, mopedus, jų detales ir kitus daiktus. Liudytojai A. P., D. P., A. P. parodė, kad R. Š. jų namuose buvo du kartus palikęs pinigų – 1400 Lt ir 100 Lt ir sakė, jog slepia juos nuo tėvų. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis pinigus iš tėvų santaupų stiklainio tam tikras, tiksliai nenustatytas sumas ėmė ne tik verčiamas V. K., tačiau ir savarankiškai įvairioms reikmėms.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad dalyje parodymų, kurie nepatvirtinti kitais įrodymų šaltiniais, nukentėjusysis R. Š. galėjo nurodyti neteisingas aplinkybes, tokiu būdu siekdamas apkaltinti nuteistąjį V. K. ir dėl iš tėvų santaupų paimtų pinigų dalies, kurią išleido savo reikmėms, pasiteisinti bei išvengti savo atsakomybės prieš tėvus dėl pinigų be leidimo paėmimo savo reikmėms.

Tik iš dalies sutiktina su nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo teiginiais ir argumentais prieštaraujant teismo išvadai vertinant V. K. parodymus apie tai, kad jis gavo atlygį už įvairias paslaugas – mopedo, dviračio, keturračio remontą, taip pat užmokestį už nukentėjusiojo iš jo pirktus įvairius daiktus. Teismas nuosprendyje nurodė, kad šios aplinkybės patvirtintos paties V. K. prisipažinimu, kad skolinosi kelis kartus iš R. Š. pinigus, bei kitais jo parodymais ir liudytojų parodymais. Apeliantai teisingai nurodo, kad darant šią išvadą teismas juos tik nurodė ir neatskleidė šią aplinkybę patvirtinančių liudytojų parodymų, tačiau tiek iš teisiamojo posėdžio protokolo, tiek iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas rėmėsi ištirtais ir nuosprendyje anksčiau aptartais liudytojų S. K., S. K., A. K. G. K. parodymais bei nukentėjusiojo R. Š. parodymais, jog jis yra pirkęs iš V. K. mopedą, įvairių detalių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai nepripažino įrodymu, įrodančiu V. K. kaltę, nukentėjusiojo sąsiuvinyje fiksuotus duomenis apie įvykio aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. Š. sąsiuvinyje surašė su juo atliktų nusikalstamų veikų aplinkybes jau atliekant ikiteisminį tyrimą ir po apsilankymo pas psichologę bei jai patarus. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų kokiomis aplinkybėmis šie užrašai buvo rašomi, kas dalyvavo juos rašant ir, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes apie nukentėjusio tėvų aktyvius veiksmus siekiant savarankiškai fiksuoti liudytojų parodymus ir aiškintis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismo abejojimas šių užrašų objektyvumu ir nepripažinimas jų įrodymais, įrodančiais V. K. kaltę, yra visiškai pagrįstas. Teisėjų kolegija atmeta ir nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su teismo išvadomis vertinant liudytojos psichologės A. K. parodymus ne visiškai objektyviais. Liudytoja teismui paaiškino, kad teikė psichologinę pagalbą R. Š., kuris pasakojo įvykio aplinkybes, ir bendraudama su juo ji įsitikino, kad R. Š. negalėjo išsigalvoti visų nusikalstamos veikos prieš jį epizodų, todėl jo parodymai patikimi. Teismas tokius liudytojos parodymus įvertino ne visiškai objektyviais, nes R. Š. parodymų patikimumo specialistė netyrė jokiais specialiais, moksliškai pagrįstais tyrimais. Iš liudytojos A. K. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog prieš bendraujant su nukentėjusiuoju jai buvo žinoma, kad jis patyrė psichologinį smurtą, pokalbių metu įvertino nukentėjusiojo R. Š. emocinę būklę, tyrė projekciniais testais, tvirtino nukentėjusiojo motinos pateiktuose medicininiuose dokumentuose diagnozę – potrauminio streso sutrikimą. Nors liudytoja ir nurodė, jog tiriant tokiais metodais R. Š. negalėjo manipuliuoti, išsigalvoti įvykius, tačiau, kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad tik dalis nusikalstamų veikų prieš R. Š. yra patvirtinta, apart paties nukentėjusiojo parodymų, ir kitais įrodymų šaltiniais, kategoriška specialistės išvada nurodant, kad R. Š. visi parodymai yra patikimi, kelia abejones. Svarbu pažymėti ir tai, kad specialistė pripažino, jog R. Š. ir jo tėvų santykiai nebuvo tiriami. Tuo tartu, įvertinus visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusysis R. Š., slapta paėmęs tėvų santaupas ir tam paaiškėjus, akivaizdu jautė tam tikrus neigiamus išgyvenimus ir atsakomybę taip pat ir prieš tėvus, dėl to tai leidžia pagrįstai manyti, jog ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo parodymų objektyvumui.

Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde kai kuriais, visiškai nepagrįstais argumentais siekė paneigti pirmosios instancijos teismui nukentėjusiojo R. Š. parodymų patikimumu abejonių kėlusias aplinkybes. Antai, nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis R. Š. iš tėvų dienai gaudavo po 20-30 Lt, kurių būtų pakakę ne tik paties nukentėjusiojo R. Š., bet ir jo draugų kasdieniams poreikiams patenkinti. Tuo tarpu nukentėjusysis R. Š. yra pripažinęs, jog ėmė pinigus ir savo reikmėms, o apklaustas apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tėvų duodamų dienpinigių jam kartais nepakakdavo, todėl savo reikmėms leisdavo ir pinigus, paimtus iš tėvų santaupų. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde teiginiai, kad V. K. kaltę vartojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį įrodo ir nukentėjusiojo kūne, ant kojų liudytojos I. Š. matytos kraujosruvos, prištarauja nustatytoms byloje aplinkybėms. Nukentėjusysis R. Š. kraujosruvų ant jo kojų atsiradimą liudytojai paaiškino nukritimu ir susitrenkimu važinėjant dviračiais ir mopedais ir niekada nėra savo parodymuose teigęs apie patirtą kitokį fizinį smurtą, išskyrus V. K. veiksmus apglėbiant ir smaugiant jam kaklą.

Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi principu, kad byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu tik dėl tų nusikalstamos veikos epizodų, kuriuos be nukentėjusiojo R. Š. parodymų patvirtino dar ir kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl nukentėjusiųjų skunde prašymas pripažinti V. K. kaltu dėl visų jam pareikštų kaltinimų atmestinas.

Dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal

Pirmos instancijos teismas nustatė ir pagrįstai pripažino, kad V. K. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), V. K. sodyboje jo leidimu R. Š. pavažiavus traktoriumi už tai iš jo reikalavo 400 eurų atlygio, o R. Š. kitą dieną neatnešus pinigų, smaugdamas ir grasindamas nurodė, kad skola išaugo iki 1000 eurų, kuriuos įbaugintas R. Š. jam perdavė sekančią dieną ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini) m.; jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), R. Š. stabdant dviratį palikus smėlyje žymę, jis už tai reikalavo iš R. Š. 2000 litų, o šiam nurodytos sumos nedavus, po trijų dienų atvažiavęs pas R. Š. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), pareikalavo 6 000 litų, R. Š. atsisakius atnešti pinigus, jis R. Š. pradėjo smaugti, dėl ko R. Š. mažametis brolis M. Š. pradėjo verkti ir dėl to išsigandęs R. Š. perdavė V. K. 6 000 litų; jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. K. sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini), R. Š. suvalgius iš daržo vieną agurką, jis už tai iš jo reikalavo 100 eurų, kuriuos R. Š. jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku perdavė.

Tokiai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, V. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį pagrįstai. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė mažametį R. Š. perduoti jam pinigus, o nukentėjusiojo valios palaužimui panaudojo psichinę prievartą - grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeimos nariais ir fizinį smurtą - nukentėjusiojo kaklo spaudimą rankomis. Tokia nusikalstama veika pagrįstai pripažinta tęstine, nes ji truko tam tikrą neapibrėžtą laiko tarpą, nuteistajam vartojant savo pobūdžiu analogišką smurtą prieš tą patį nukentėjusįjį. Šios aplinkybės rodo V. K. vieningą tyčią veikiant nusikalstamai.

Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą teigdami, kad nuteistasis V. K. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, todėl jo atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Nukentėjusiųjų atstovas atsikirtimuose į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą pateikė priešingą poziciją. Jo manymu nuteistojo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra nei vieno neginčijamo įrodymo, patvirtinančio nuteistojo V. K. tiesioginę tyčią, taip pat faktą, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį būtų naudojęs fizinę ar psichinę prievartą.

Tokie apeliantų teiginiai paneigti bylos medžiaga ir surinktais bei teisme patikrintais įrodymais. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuteistasis V. K. prašinėdavo nukentėjusiojo R. Š. pinigų, jis teigė pats tai girdėjęs ir jam taip yra sakę. Liudytojas teigė matęs kaip nukentėjusysis R. Š. savo namų garaže yra perdavęs nuteistajam pinigų, yra ne kartą matęs kaip nuteistasis smaugė nukentėjusįjį. Liudytojas taip pat parodė, kad nuteistasis kartais prašydavo pinigų ir iš liudytojo bei jo brolio D. P., skolos buvo išgalvotos. Liudytojas teismui parodė, kad „taip būdavo, jei ką nors V. pasakai ne taip“ (t. 3, b. l. 64-66). Liudytojas D. P. taip pat pirmosios instancijos teisme parodė matęs nuteistojo „draugiškus apsikabinimus per kaklą“, nors ir mano, kad tai nebuvo smurtas. Liudytojas parodė, kad galbūt smurtu galima būtų laikyti „apkabinimą per kaklą“ prie malkų, jo kieme. Tuomet nuteistasis apkabinęs nukentėjusįjį R. Š. kažką šiam pasakė ir greitai paleido, po to nukentėjusysis nuėjo namo (t. 3, b. l. 111-113). Liudytojas O. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino girdėjęs, kaip nuteistasis nukentėjusiajam R. Š. sakė „einam, duosi pinigų“, tuo metu buvo apglėbęs nukentėjusiojo kaklą ranka (t. 3, b. l. 46). Nukentėjusysis yra parodęs, kad nuteistasis smaugdamas grasindavo, kad grasinimus jam sakydavo nuolat, todėl šioje dalyje kolegija remiasi nukentėjusiojo parodymais. Iš liudytojų D. P., A. P., O. K. parodymų bei paties nukentėjusiojo R. Š. paaiškinimų taip pat darytina išvada, kad nuteistasis fizinę bei psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį naudojo ne siekdamas įbauginti, priversti nukentėjusįjį perduoti prašomą pinigų sumą. Nukentėjusysis parodė bijojęs, kad nuteistasis ką nors padarys jo broliui ar tėvams, todėl perdavęs V. K. prašomas pinigų sumas (t. 3, b. l. 119-124). Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino taip pat ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu.

Kvalifikuojant nuteistojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį taip pat svarbu nustatyti, kad kaltininko reikalavimai nukentėjusiajam perduoti tam tikras pinigų sumas, buvo neteisėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis iš nukentėjusiojo R. Š. reikalavo perduoti 400 Eur už tai, kad šis nuteistojo leidimu pavažiavo traktoriumi. Kitą dieną nukentėjusiajam neatnešus minėtos sumos, smaugdamas ir grasindamas nukentėjusiajam R. Š. nuteistasis nurodė, kad suma išaugo iki 1000 Eur. Pagal kitą įrodytu pripažintą nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodą, nuteistasis reikalavo 2000 Lt iš nukentėjusiojo R. Š. dėl to, kad šis dviračiu smėlyje paliko žymę, o šiam minėtos sumos neperdavus, po trijų dienų atvažiavęs pas R. Š. į namus pareikalavo 6000 Lt, šiam atsisakius perduoti pinigus jis pradėjo jį smaugti, todėl nukentėjusysis perdavė prašomą sumą. Taip pat, nuteistasis reikalavo nukentėjusiojo R. Š. perduoti 100 Eur už tai, kad nukentėjusysis R. Š. iš daržo suvalgė vieną agurką. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis reikalavo nukentėjusiojo R. Š. perduoti tam tikras sumas pinigų pasinaudodamas mažareikšmiais, visiškai nepagrįstais pretekstais, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tokius reikalavimus neteisėtais.

Teisėjų kolegija konstatavusi, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažįsta, kad V. K. paskirta bausmė tinkama. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas nuteistajam skyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti mokslą. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje pateikiamus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, bausmės rūšį ir dydį, darytina išvada, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai nei per griežta nei per švelni.

Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde prašoma skirti V. K. griežtesnę bausmę, tačiau šis prašymas yra siejamas su prašymu jį pripažinti kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus nukentėjusiųjų prašymą pripažinti V. K. kaltu dėl visų inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų, atmestinas ir prašymas griežtinti jam pirmos instancijos teismo paskirtą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiesiems priteistų išlaidų už suteiktą

Nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, skundžia visi apeliantai. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo civilinių ieškovų R. Š., A. Š. ir R. Š. civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu teigdami, kad byloje nėra nustatyta nei nukentėjusiųjų palėpėje laikyta tiksli pinigų suma, nei suma, kurią savo reikmėms paėmė nukentėjusysis R. Š., nei suma, kuri teko nuteistajam V. K.. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo pakeisti ir tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius visiškai.

Apeliantų prašymai keisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo atmestini.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas tinkami išsprendė civilinių ieškinių priteisimo klausimą. Iš V. K. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Š., A. Š. ir R. Š. 2 837,72 eurai turtinei žalai ir 2 900 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė ir pripažino, kad V. K. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusieji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies, teismas nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu nustatytą V. K. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, padarytos žalos dydį, t.y. 2837,72 Eur. Visas reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat įvertintino ir į jas atsižvelgė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-641/2012, 2K-74-303/2015).

Iš V. K. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Š., A. Š. ir R. Š. bei 2 372,15 eurai nukentėjusiųjų patirtoms advokato atstovavimo teisme išlaidoms atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas priteistinų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, įskaitant nuteistojo ir jo gynėjos nurodomą aplinkybę, kad civilinis ieškinys patenkintas ne pilna apimtimi. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistajam pareikšti kaltinimai pilna apimtimi nepasitvirtino, tačiau konstatavo, kad nuteistasis visgi buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o tai pagrindžia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas Dainius Žiedas atstovavo nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo, vėliau - proceso pirmosios instancijos teisme metu, procese dalyvavo aktyviai. Dėl šių priežasčių, nepaisant to, kad dalis nuteistajam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų nepasitvirtino, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlaidoms už advokato pagalbą yra teisinga. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą apie nuteistojo turtinę padėtį kolegija išvados dėl priteistinų proceso išlaidų dydžio nekeičia.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiųjų atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtas 1400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir paprašė šią sumą priteisti iš nuteistojo. Spręsdama dėl procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vadovaujasi jau minėta Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, o taip pat teismų formuojama praktika, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

Ši baudžiamoji byla apeliacinėje instancijoje nagrinėta pagal nuteistojo ir jo gynėjos bei nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus, proceso šalys teikė atsikirtimus į apeliacinius skundus, todėl nukentėjusieji pagrįstai kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą prašydami atstovauti juos Lietuvos apeliaciniame teisme. Vis dėlto, tiek nuteistojo ir jo gynėjos, tiek nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniai skundai buvo atmesti. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, kurio paslaugomis nukentėjusieji naudojosi ir pirmosios instancijos teisme, byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurių metu nebuvo atliekama daug procesinių veiksmų (apklaustas tik vienas asmuo – nukentėjusysis, išklausytos baigiamosios kalbos) ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl prašoma priteisti 1400 Eur suma už nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nelaikytina proporcinga, todėl prašymas ją priteisti tenkinamas iš dalies, priteistina suma mažintina iki 900 eurų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl byloje pateikti visi apeliaciniai skundai atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo ir nuteistojo V. K. bei jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Š., A. Š., R. Š. 900 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apmokėti.