Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad vasaros metu būdavo lauke, susitikdavo su R. Š., A. ir D. P., visi kartu žaisdavo. Yra gavęs iš R. Š. pinigų, nes jam buvo pardavęs mopedą „Deltą“, gal už 400 litų, kelis telefonus: du „Nokia“ ir „Sony Ericsson“ pardavęs. Nepamena, kiek už juos gavo pinigų, tačiau prisimena, kad dar dviratį yra jam pardavęs. Kadangi dabar nuo įvykio jau yra praėję daug laiko, tai tiksliai visko neprisimena, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra tikslūs. Pamena, kad dar yra R. Š. prašęs paskolinti pinigų, po 10, po 20 Lt, tačiau kiek kartų prašė, neprisimena. Iš viso iš R. Š. yra gavęs apie 3000 litų. Į tą sumą įeina visi parduoti daiktai ir pasiskolinti pinigai. Yra buvę, kad bendraudamas yra apkabinęs per kaklą R. Š., bet nespaudė, nesmurtavo. Apkabino jį draugiškai ir prašė paskolinti pinigų, nes tuo metu labai reikėjo pinigų. Šiaip iš R. Š. pinigų nereikalavo, neėmė, tik parduodavo jam daiktus, detales ir pasiskolindavo pinigų. Tai būdavo 2012 metais, pavasarį ir vasaros metu, tačiau kada pirmą ir paskutinį kartą gavo iš jo pinigų, nurodyti tiksliai negali. R. Š. prašė padėti jam atnešti kopėčias, kad galėtų užlipti į antrą aukštą, kur buvo padėti pinigai. Jis sutiko padėti atnešti kopėčias. R. namo antro aukšto palėpėje buvo padėtas stiklainis su pinigais. Palipus laiptais į antrą aukštą po dešine puse yra durys, palipus kopėčiomis palėpėje buvo tas stiklainis. Jis du kartus yra buvęs palėpėje, tačiau abu kartus su juo buvo R. Š.. Tą stiklainį yra laikęs rankoje, nes R. prašė jį atsukti. Kiek stiklainyje buvo pinigų, jis nežino, tačiau matė, kad buvo litais ir eurais bei dar kažkokios kupiūros buvo. Nepamena, kiek tada R. paėmė pinigų. Jam atrodo, kad R. stambią kupiūrą paėmė, gal 100, gal 50 Lt, ir ėjo į degalinę pasismulkinti. R. visada pinigų nešiodavosi, kasdien vis didesnę sumą. Yra padėjęs R. dirbti darbus pas jį namuose, nes negalėjo kartu eiti su jais – turėjo darbo, tai R. Š. ir P. sakė, kad padės padaryti. Nepamena, ar mokėdavo pinigus už pagalbą. Su R. supažindino A. ir D. P.. Su jais susipažino beveik tuo pačiu metu kaip ir su R.. Iš pradžių retai susitikdavo. Vėliau pastebėjo, kad R. turi daug pinigų. Išsitraukdavo pinigų, sakydavo D. ir A. važiuoti pirkti kebabų, o kai jie sakydavo, kad neturi pinigų, tais R. nupirkdavo. R. Š. pats norėjo pirkti iš jo telefoną, to daryti jis nevertė. Kai pamatė pinigus stiklainyje, suprato, kad pinigai yra R. Š. tėvų ir suprato, kad gauna svetimus pinigus. Yra užsirašęs kiek už ką yra gavęs iš R. Š.: pardavė „Deltos“ detales už 200 Lt, remontavo mopedo variklį ir už tai gavo 200 Lt, telefoną „Sony Ericsson“ pardavė už 200 Lt, abu telefonus „Nokia“ už 50 Lt, dviratį už 300 Lt. Šį dviratį vėliau matydavo pas D. P. kieme, dar tvarkė R. keturatį – remontuojant variklį reikėjo išimti su rėmais, buvo stabdžių gedimas, už jo remontą R. Š. sumokėjo 450 Lt. Kiek pasiūlydavo už darbą, tiek ir sumokėdavo. Taip pat mopedo rėmą pardavė už 250 Lt, padėjo malkas krauti pas R. Š., tai davė už darbą 50 Lt. Taip pat yra mopedo „Delta“ variklį pardavęs, kai sugedo R. Š. mopedo variklis. R. Š. ir P. turėjo daug mopedų, gal tris, keturis, nepamena kuriam mopedui reikėjo rėmo. Du mopedus iš jo R. yra pirkęs, tačiau iš ko pirko kitus du, jis nežino. Du mopedai buvo veikiantys, po to, kai pasivažinėjo, reikėjo remontuoti. Beveik kas dieną su R. susitikdavo. Žino, kad visus įsigytus daiktus R. laikydavo pas D. su A., pas juos buvo padėti sandėliuke, kieme. Supranta, kad skolintus pinigus R. Š. ir jo tėvams reikės grąžinti ir tai pasižada padaryti kai užsidirbs pinigų.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo dalinė kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjęs R. Š. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu su V. K. nebendrauja. Tuo metu, kai vyko visi įvykiai, bendravo, tačiau jų santykiai buvo blogi. Pamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tada viską teisingai pasakojo. Su V. K. 2012 m. vasarą susipažino per jo brolį A. K., kuris atvažiuodavo į jų kvartalą pas V. E.. Kai buvo pas P. E., susipažino su A. K., po to susipažino su V. K.. Jie yra vyresni už jį. Pradžioje viskas buvo gerai, jokių pinigų nereikalavo. Turėjo mopedą „Delta“, kuris dažnai gesdavo, tai dažnai pirkdavo detales iš V., A. ar V.. V. jo klausė, kur gauna tiek daug pinigų detalėms, sakė, kad duoda tėvai, bet jis nepatikėjo. Kartą A. K. paklausė, ar jis parduoda savo „Deltą“, jis pasakė, kad parduoda už 300 litų. Pagalvojo, kad reikia nusipirkti. Kartą jam būnant pas A. P. kieme, buvo D. P. ir V. K.. Prie A. namų privažiavo jo mama, pašaukė ir padavė namų raktus. Pasiėmęs raktus parėjo į namus, pasiėmė kopėčias, užlipo į palėpę, pasiėmė ten laikytą stiklainį su pinigais. Apie šį stiklainį žinojo, nes sugedus seifui padėjo tėvams jį išardyti. Pradžioje nežinojo, kur tėvai laiko pinigus, bet pastebėdavo, kaip tėvai tualete skaičiuoja pinigus. Tas 700 ml talpos stiklainis su pinigais buvo viršuje po dešine puse, pakištas po vata. Iš karto rado stiklainį, pakėlęs vatą pamatė. Matė jame litų, eurų, dolerių. Kadangi viršuje buvo tamsu, nulipęs į tualetą, išsitraukė 400 litų, nes norėjo pirkti mopedą „Delta“ ir detalių. Tada išgirdo, kad kažkas atidarė duris ir nespėjo užlipti į palėpę padėti stiklainio. Pamatė, kad atėjo V. K., kuris pamatė stiklainį, ištraukė kažkokią sumą pinigų, jis dar pasakė V. K., kad padėtų pinigus į vietą, o šis atsakė, kad tie pinigai bus už draugystę ir išėjo. Tada jis viską sutvarkęs išėjo į lauką. Ant kelio prie namo Nr. 22 jo laukė V. K., kuris pradėjo jam laužti kaklą, sakyti, kad niekam neprasitartų, nes kitaip padarys blogai jo tėvams ar broliui. Grįžęs pas P. į kiemą, nieko apie tai jiems nesakė.

Po to karto V. K. jam ir D. P. liepdavo važiuoti pas jį į sodybą dirbti darbus, sakydavo, kad jis neturi laiko. Daug kartų darbus dirbo, tai truko visą vasarą. V. K. grasindavo, kad, jei nevažiuos, bus blogai, padarys kažką blogo. Kiek kartų jam liepė važiuoti dirbti, tiek ir važiuodavo. V. K. jam dėl darbų skambindavo telefonu, tačiau už atliktus darbus neatsilygindavo, o ar atsilygindavo D. P. jis nežino. Tėvams nesakė, kad dirba pas V. K., nes jo bijojo. Tuo metu, kai pas V. K. dirbdavo, V. K. tėvų namuose nebūdavo. Reikėdavo dirbti įvairius darbus: jų kieme kibirais nešti grūdus iš saugyklos į malyklą, dar yra tekę su žaliapjove ir „trimeriu“ pjauti žolę, grėbti žolę.

Kai kitą kartą ėmė pinigus iš stiklainio, buvo namuose vienas su broliu. Atėjo V. K. į kiemą, liepė atnešti kopėčias ir paimti pinigų. Kai jis atsisakė tai daryti, V. K. jam pradėjo laužti kaklą, brolis išsigandęs pradėjo verkti. Kad nieko blogo jam ir broliui nepadarytų, užnešė į viršų kopėčias, o V. K. atnešė į viršų jo brolį. Brolis verkė, nenorėjo, kad jį neštų V. K.. Tada, reikalaujamas V. K. atidarė liuką. V. K. užlipo į viršų, išsitraukė kažkokią pinigų sumą. Jis tuo metu stovėjo apačioje, nematė, kaip ištraukė, bet girdėjo, kaip atsisuko stiklainį ir kažką įsikišo į kišenę. Kokią pinigų sumą paėmė V. K., jis nematė. Po to V. K. su mano broliu išėjo į lauką. Jis sutvarkė viską ir taip pat išėjo į lauką, kur rado V. K. stovintį su jo broliu. V. K. laikė brolį už rankos ir grasino, kad niekam neprasitartų ir spaudė jo verkiančiam broliui ranką. Tas įvykis buvo 2012 m. vasarą, liepos mėnesį. Tai buvo antras kartas, kai buvo imami pinigai iš stiklainio. Neskambino policijai ir nieko nesakė tėvams, nes bijojo, kad jis ką nors gali blogo padaryti, nes yra matęs, kaip V. K. buvo susimušęs su D. P..

Yra buvęs atvejis, kai jis išvažiuodamas su tėvais į (duomenys neskelbtini) pas D. P. pasidėjo 1400 litų. Jam pasakė, kad tėvai užtiko ir nori pas jį pasidėti pinigus. Šiuos pinigus jis buvo pasiėmęs iš stiklainio detalėms ir maistui pirkti. Kai V. K. sužinojo, kad pas D. yra jo pinigai, bandė tuos pinigus atimti, tačiau pinigus atrado D. tėvai ir, kai jis grįžo, jam juos atidavė D. močiutė. Jam grįžus, V. K. rašinėjo žinutes, tačiau jis sakydavo, kad serga, vengė V. K. sutikti. Kai sutiko jį lauke, jis liepė nuo stiklainio nuvalyti pirštų antspaudus, o kai pasakė, kad nevalys, V. K. paėmė už kaklo ir pradėjo laužti. Prašė paleisti, tada V. K. jį paleido ir nuėjo.

Kažkurį rugpjūčio rytą miegojo su broliu ir išgirdo, kaip kažkas įvažiavo į kiemą, uždarė garažo duris. Pro duris įėjo V. K., jis rankose turėjo vienkartines pirštines ir valiklį. V. K. nusivedė jį į viršų, liepė iš palėpės nuleisti stiklainį į apačią tualete. Kopėčias į tualetą atnešė V. K.. Kai stiklainį su pinigais nukėlė iš palėpės, V. K. nuo stiklainio nuvalė pirštų antspaudus. Tada liepė jam padėti stiklainį į vietą. Padėjęs stiklainį palėpėje, nulipo, V. K. jau buvo išėjęs. Tą kartą V. K. pinigų neėmė.

Nuo to laiko prasidėjo skolos V. K. už ne vietoje pasakytus žodžius, ar dar ką nors. Kai kartą jo paklausė, kaip jis išsisuko nuo policijos, kai važiavo motociklu be teisių, V. K. pasakė, kad už tuos žodžius yra jam skolingas 300 eurų. Prašomų pinigų jam iš pradžių nedavė, o V. K. kas dieną pasakydavo, kad skola auga, ir per tris dienas ši skola išaugo iki 1500 eurų. Vieną vakarą V. K. atėjęs į namus liepė išnešti jam pinigus, o kai jis atsisakė tai padaryti, pradėjo laužti kaklą ir tada jam nunešė iš stiklainio paėmęs 1500 eurų. Gerai nepamena, kur padavė pinigus, gal kieme, gal garaže.

Kartą, kai važiavo pas V. K. dirbti, pasistatė dviratį jų kieme. Kieme paliko gana didelė važiavimo žymė, tada V. K. pasakė, kad už tai yra skolingas, tačiau nepamena, kokią sumą įvardijo. Teisingai sakė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad už dviračio stabdymą buvo nurodyta sumokėti 6000 litų. Pradžioje buvo nurodyti 2000 ir išaugo iki 6000 litų. Tai buvo 2012 metų vasarą, liepos, gal rugpjūčio mėnesį. Jis padavė 6000 litų V. K.. Pinigus buvo paėmęs iš palėpės. Kada tiksliai paėmė pinigus, negali nurodyti.

Kartą, kai dirbo pas V. K., jis už darbą D. P. pasiūlė pavažiuoti traktoriumi, kai šis pavažiavo ir jam davė pavažiuoti. Kai truputį pavažiavo, V. K. pasakė, kad už tą pasivažinėjimą yra skolingas 400 eurų. Davė jam tuos pinigus, bet nepamena, kur ir kaip, gal jau buvo išaugusi skola, konkrečios sumos nepamena. Šiuos pinigus taip pat paėmė iš stiklainio.

Rugpjūčio mėnesį važiavo su keturračiu kartu su D. prie V. K. namų. V. K. išėjo ant gatvės, pasiėmė jo keturratį, pradėjo važinėtis po savo laukus, jį visaip laužyti, bandė padaryti „saulutę“ ir tada nukrito grandinė. Po to V. K. bandė ją uždėti, tačiau susižalojo pirštus. Vakare namuose dažant tvorą, atėjo V. K., gatvėje buvo dar dvi merginos ir G. K.. V. K. pradėjo reikalauti pinigų už sužalotus pirštus. Reikalo 100 litų už tai, kad jo keturratis sužalojo pirštus. Tuo metu į kiemą išėjo jo tėtis. V. K. nuėjo prie gatvės, (duomenys neskelbtini) namo, ir liko ten stovėti. Šių reikalautų 100 litų V. K. jis nedavė.

Kitą kartą būnant pas V. K., nusiskynė iš šiltnamio agurką, o V. K. pasakė, kad jam už tą agurką yra skolingas 100 eurų. Tai sakydamas V. K. laužė jam kaklą. Pinigus paėmė iš palėpėje esančio stiklainio ir atidavė V. K..

Kitą kartą, kai buvo pas V. K., jis pasiūlė pirkti magnetolą už 500 Lt. Kai jis pasakė, kad magnetolos jam nereikia, V. K. nusivedė jį už pavėsinės, pradėjo laužti kaklą, ranką ir sakė, kad turi iš jo pirkti. Kai jis pasakė, kad nepirks, tai V. K. dar palaužė kaklą ir pasakė savo broliui, kad jis perka magnetolą, tačiau brolis A. K. pasakė, kad magnetolos neparduoda ir nereikėjo jos pirkti. Kitais kartais būnant pas V. K. namuose, jis kelis kartus sakė, kad turi iš jo pirkti dviratį už 150 eurų. Sakė, kad nepirks, tai V. K. laužė kaklą tol, kol sutiko ir tą dviratį nupirko, atrodo už 150 eurų, tačiau dabar jau tiksliai sumos neprisimena. Pinigus buvo paėmęs iš stiklainio. Tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Kartą būnant pas jį namuose A. ir D. P., į kiemą atėjo V. K. su G. K.. V. pasakė atnešti kopėčias, nes jam reikia pinigų, tačiau sumos neįvardijo. Jis pasakė, kad namuose yra auklė, todėl pinigų nepaims. V. K. pasakė, kad duos auklei 500 litų ir ji tylės, tačiau kai jis pasakė išeiti, tai V. K. iš kiemo išėjo. Po kiek laiko pas jį į kiemą vėl atėjo V. K. su G. K., A. P.. A. į šoną nusivedė G. K., o jį nusivedė į šoną V. K. ir pasakė kad už tai, kad išvarė iš kiemo, už tuos žodžius yra jam labai skolingas, tačiau sumos neįvardijo. Vakare būnant su broliu namuose į kiemą vėl atėjo V. K.. V. K. liepė jam nuimti kopėčias, o kai pasakė, kad neims, pradėjo laužti kaklą ir grasinti. Kai brolis pradėjo verkti, paėmė kopėčias, užnešė į viršų, o brolis vienas liko lauke. V. K. vienas užlipo į palėpę. Kai V. K. nulipo, jis užlipo pažiūrėti ir pamatė, kad nebėra didelės pinigų krūvos. Tai matėsi vizualiai, nes pamena, kiek prieš tai buvo pinigų. Tačiau kiek pinigų buvo prieš tai ir kiek liko po to, tiksliai nežino, nes neskaičiavo.

Buvo atvejis, kai V. K. atėjo padėti kapoti malkų pas D. P.. V. pradėjo kamantinėti jį, kada bus skola, sakė, kad jei nebus, išveš į mišką. Jis nežinojo, kokia tai buvo skola, o kai paklausė, kokia skola, V. K. pasakė, kad už tą klausimą turi atiduoti ir P. skolą, kuri yra iš viso 3300 litų. Ši kalba vyko pas P. kieme, ten buvo ir abu P. ir G. K., jie girdėjo šį pokalbį, turėtų jį prisiminti. D. P. skola tada nebuvo grąžinta, nes jis nedavė pinigų, o tas įvykis buvo paskutinis, nes tėvai sužinojo apie pinigų ėmimą.

Kartą buvo su broliu namuose ir po kiek tai laiko pamatė, kad į kiemą ateina G. K., A. P., V. K.. V. K. liepė atrakinti duris, tačiau jis durų neatrakino, kalbėjo per langą. Tą kartą V. K. pagrasino išdaužti langą. Kai jis pasakė, kad greitai grįš tėvai, o A. tai paliudijo, visi jie dingo iš kiemo.

Apie visa tai kas vyko, psichologė jam patarė užrašyti. Nežino, kodėl rašydamas apie visus įvykius neparašė, kiek pats paėmė pinigų. Jis pats P. į „Facebooką“ nieko nesiuntė, su juo nekalbėjo apie tai, kokius parodymus reikėtų duoti. Turi savo „Facebook“ paskyrą, apsaugotą slaptažodžiu. Nežino, ar šį slaptažodį dar kas nors žino, tačiau kompiuterio atmintyje jis yra išsaugotas, o naudojantis kompiuteriu bet kas iš šeimos narių gali prieiti. Pamena, kaip bendravo su D. P., kai jis pats atėjo pas jį kažko pasiimti. Tada jo tėtis pavėsinėje paklausė D. P. kas kaip įvyko. D. P. pats papasakojo. Tai, kad tas pokalbis buvo filmuojamas, jam nebuvo žinoma. Taip pat nepamena, ar tuo metu jis pats jau buvo apklaustas baudžiamojoje byloje.

Pirma jo apklausa policijoje buvo nutraukta. Šios apklausos metu duotų parodymų neskaitė, todėl negali pasakyti, ar jie buvo teisingi. Šios apklausos metu jis pasakojo nuosekliai pagal tyrėjo užduodamus klausimus. Tyrėja jam uždavinėjo klaidinančius klausimus. Šiuo metu įvykio aplinkybes mažiau prisimena, nes seniai viskas vyko. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, tada pasakojo tiesą, tuo metu geriau viską prisiminė.

Su P. paskutiniu metu nebebendravo, nes V. K. lankydavosi pas P., tai nenorėjo bendrauti. Tie įvykiai jį labai paveikė, iki šiol V. K. vengia, reikėjo specialisto pagalbos, lankėsi pas gydytoją. Nuo liepos iki rugsėjo mėnesio su V. K. buvo blogi santykiai, o vasaros pradžioje iki birželio pabaigos, buvo gerai. Blogai vertina savo elgesį, kad ėmė pinigus be tėvų žinios, nes tėvai nebuvo leidę to daryti.

Nukentėjusioji A. Š. teisiamajame teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis R. Š. yra sūnus. Kaltinamojo nepažįsta, žino jį iš matymo. Vasaros pradžioje grįžus namo, kieme pastebėjo stovintį jaunuolį. Sūnus R. su D. ir A. P. taip pat buvo kieme, jų paklausus, kas tas jaunuolis, jie atsakė, kad tai V., A. brolis. Kadangi vaikai jai pasirodė išsigandę, tai paklausė ar jų neskriaudžia, o jie atsakė, kad ne. A. K. pažinojo iš anksčiau, nes jis padėjo sukrauti malkas, padėjo taisyti sūnaus dviratį. Būdavo keista, kodėl toks suaugęs vaikinas draugauja su mažamečiais. Vieną karštą vasaros dieną ji pasiūlė vaikams važiuoti prie ežero maudytis. R. paklausė, ar kartu gali važiuoti A. K.. Kadangi ji norėjo susipažinti artimiau, tai sutiko. Kartu važiavo A. P., D. P., R. Š., M. Š. ir A. K.. Buvo keista, kad A. nesimaudė, nors buvo karšta vasaros diena, kai kiti vaikai maudėsi. Visą laiką ji klausinėjo A., ką jis veikia, kur dirba, kuo užsiima, norėjo žinoti apie jį daugiau, suprasti, kokie jo motyvai bendraujant su mažamečiais. Tačiau jai tada nesukėlė įtarimo, kad yra kas ne taip. Kiek vėliau pastebėjo, kad sūnus pasidarė labai uždaras, nervuotas. Nors būdavo karšta vasaros diena, jis mūvėjo ilgas kelnes. Sakydavo apsivilkti šortus, tačiau jis sakydavo, kad jam ir taip gerai. Po to pastebėjo kraujosruvas, klausdavo iš kur mėlynės, jis sakydavo, kad nugriuvo nuo dviračio. Kraujosruvų buvo ant rankų, ant kojų, ant šlaunų, blauzdų – daug kur. Anksčiau tiek kraujosruvų nebūdavo, tik viena kita. Taip pat pastebėjo, kad 2012 metų vasarą netoli jų namo būriuodavosi jaunuoliai. Buvo keista, ką jaunuoliai veikia per dieną: sėdi, rūko. Taip pat dažnai matydavo V. K. sėdintį sankryžoje. R. tuo metu pasidarė uždaresnis, neramus. Liepos mėnesį ir mažasis sūnus pasidarė neramus, irzlus, isteriškai verkdavo. Gydytoja sakė, kad taip gali būti dėl to, kad ji dažnai išvyksta iš namų. Būdavo taip, kad mažasis sūnelis isteriškai klykdavo ir rodydavo į kiemo pusę. Tik po to, kai viskas paaiškėjo suprato, kad tai galėjo būti dėl to, kad patyrė smurtą, tiek mažylis, tiek vyresnysis. Mažylis matydavo smurtą prieš R.. R. sakydavo, kad važiuoja padėti dirbti ūkio darbus. R. patiko ūkio darbai, leisdavo jam dirbti. Sunerimo, kai R. ir D. P. grįžę po darbų buvo labai nusiminę, sunerimę. Sūnus nuėjo į vidų, o ji D. paklausė, kas nutiko, jis buvo kaip nusiverkęs, atsakė, kad nieko, tik karšta. R. taip pat sakė, kad viskas gerai. R. visada sakydavo, kad viskas puiku, viskas gerai. V. K. matydavo, bet jis nelabai eidavo į jų kiemą. Kartą V. atvažiavo prie jų namų motoroleriu, pakvietė R.. Tada R. ji paklausė, kodėl nekviečia V. K. į namus, atsakė, kad nenori į vidų eiti, nes paprašė pažiūrėti internete, kiek padangos kainuoja. Jai tai buvo keista, nes negi V. K. neturi namuose interneto. Daugiau V. K. matydavo būriuojantis su draugais: V. E., G. K., H. P., A. K.. E. F. jai padėjo prižiūrėti vaikus ir kartą jos klausė, ar pastebėjo, kad R. draugauja su vyresniais berniukais. Sakė, kad V. K. lankydavosi pas juos, elgdavosi arogantiškai, atsikalbinėdavo.

Ji žinojo, kad pinigai buvo laikomi palėpėje, tai buvo jų šeimos bendros santaupos. Santaupų buvo 18500 litų ir 5700 eurų. Taip pat buvo kitos valiutos, likusios iš kelionių. Pradžioje pinigus laikydavo seife, po to kai sugedo seifas - palėpėje, kol nusipirks kitą seifą. Pinigų pasigedo 2012 m. spalio 21 d. Pamena dieną, nes per krikštynas dovanotus pinigus norėjo padėti prie kitų santaupų ir vyras pastebėjo, kad pinigų litais ir eurais beveik nėra. Taip pat nebuvo ir kitos valiutos. R. nebuvo sakę, kad ten laikomi pinigai, tačiau jis žinojo, kad jam dovanoti pinigai buvo namuose. Seifas sugedo 2012 metų pavasarį. Palaiko civilinį ieškinį, turtinė žala padaryta – 31955 litai, neturtinė žala – 20000 litų ir bylinėjimosi išlaidos. Turtinė žala – tai suma, kuriuos R. davė V. K., į ieškinį neįskaičiuoti pinigai, kuriuos R. paėmė sau. Neturtinę žalą sudaro patirtas jų šeimos stresas, šokas, taip pat kainavo vaistai ir patirta moralinė žala. Buvo kėsintasi į vaikų gyvybę, į jų turtą, grasinta. Po to, kai buvo parašytas pareiškimas policijai, V. K., visa jų kompanija persekiodavo, grasindavo. Stovėdavo mašinos, persekiodavo ne tik juos, grasindavo ir kaimynams. Taip sakė A. P. mama, kad nemėgintų skųstis, kam nors pranešinėti, nes su jais susidoros. Po įvykių dėl sūnaus būklės kreipėsi į psichologę, kuri sakė, kad matosi, kad prieš Roką buvo naudojamas smurtas bei nurodė, kad tai nėra bandymas išsisukti.

Nukentėjęs R. Š. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. Š. yra sūnus. Kaltinamojo nepažįsta, yra jį matęs tik keletą kartų kieme. Klausė sūnaus, kas jis toks, sakė, kad A. brolis. Kitą kartą matė kaltinamąjį, kai su draugais atvažiavo su dviračiais, įėjo į kiemą, kartu buvo ir D. P., jie kažką pakalbėjo ir išėjo pasiėmęs įrankius ant gatvės dviratį patvarkyti. Klausė R., ko jis norėjo, sakė, kad dviratis sugedo. Namuose laikyti pinigai paskutinį kartą buvo perskaičiuoti 2012 m. balandžio mėn., kai sugedo seifas. Seifas sugedus, jį atidarė mechaniniu būdu. R. matė, kaip jis atidarė seifą, bet nematė, kaip pinigus padėjo į palėpę. Pinigų buvo 18500 litų ir 5700 eurų, 820 dolerių, buvo ir kitų šalių valiutos. Kad pinigų pamažėjo, pamatė rudenį, spalio 21 d., kai norėjo su žmona padėti dovanotus pinigus. Aiškiai matėsi, kad pinigų beveik nebėra. Buvo likę 2100 litų, 500 eurų ir 820 dolerių ir kitos likusios valiutos. Namuose yra įrengta signalizacija. Išsiaiškino, kad žmona pinigų neėmė, jis taip pat, tai klausė R. kur dingo pinigai, kadangi namuose įrengta signalizacija. Pradžioje R. nieko apie pinigus nesakė, tuomet važiavo į policiją, manė, ten pasakys. Spalio 21 d. nuvykus į policiją parašė dėl pinigų dingimo ir kitų tuo metu jiems žinomų aplinkybių pareiškimą. Pasiekti pinigus palėpėje buvo galima tik naudojantis kopėčiomis, kurios buvo laikomos garaže, atskirame pastate nuo namo. Jos yra aliumininės, ištraukiamos, panešti jas R. galėjo laisvai, nes jų svoris iki 10 kilogramų. Santykiai su R. buvo geri, tačiau jis būdavo užsidaręs. Matė mėlynes ant kojų, ant šlaunų, paklausus, kas nutiko, jis susimėtydavo ir sakydavo, kad nuo dviračio nugriūdavo. Apie pinigų dingimo aplinkybes jam žmona pradėjo pasakoti, nes tą patį vakarą ji kalbėjo su sūnumi. Visos aplinkybės, apie devyniasdešimt procentų, išaiškėjo per kelias dienas. Bendravo su sūnumi, jis jam taip pat pasakojo tas pačias pinigų dingimo aplinkybes. Pats jis neturi paskyros „Facebook“ ir negali rašyti komentarų. Laikmeną su D. P. apklausa nufilmavo slaptai telefonu ir padarė, kai šis atėjo sūnaus prašyti kompiuterio įkroviklio, nes norėjo išsiaiškinti situaciją, kai viskas jau buvo įvykę. Tada buvo 2012 m. lapkričio mėnuo, šeštadienis ar sekmadienis, dienos metu pradėjo D. klausinėti, ką jis žino apie tai, kas vyko tarp R. ir V. K.. Viską, ką pasakojo D., įrašė, jokio spaudimo D. P. nedarė, jis pasakojo savo noru. Nepamena, ar tuo metu jau buvo apklaustas policijoje, taip pat nežino ar D. buvo apklaustas. Šį įrašą, kaip papildomą įrodymą, nutarė nunešti policijai. Gali patvirtinti, kad sūnus tiksliai nežinojo kur stiklainyje laikomi pinigai, jis tik žinojo, kad pinigai kažkur laikomi namuose. Prašo civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo jų prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytoja I. Š. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad A. Š. yra jos duktė, R. yra anūkas, o R. Š. yra žentas. V. K. matė du kartus, kartu su kitais dviem. R. jai sakė, kad jie yra draugai. 2012 m. kai duktė buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo pas mažąjį anūkėlį. Vieną dieną vaikštant su jaunesniu anūku, pasukus į gatvę pamatė tris bernus, pasakė, kad jie yra R. draugai. Kadangi ji yra ilgametė pedagogė, tai šie vaikinai jai nepatiko, nors nieko bloga ir nedarė. Sakė eiti jiems lauk iš kiemo, tačiau iš pradžių jie neklausė, tačiau vėliau išėjo. Kartą kai buvo su M. viršuje, priėjusi prie lango kieme pamatė vėl tą pačią trijulę. Pamatė ateinantį R., jis buvo nesavas, pagiežingas, suspaudęs kumštelį, panarinęs galvą priėjo prie jų. Tada ji pamatė, kad vidurinysis ištiesė ranką, R. su tuo kumšteliu jam kažką padavė. Pamanė, ar tik ne pinigus duoda, nes matė, jog tas kuris paėmė, rankoje su pirštu skaičiavo kupiūras. Kokios tai buvo kupiūros, nežino. Matė, kaip suskaičiavo kupiūras iki trijų, nepamena, ar daugiau skaičiavo. Kol ji iš namo išbėgo į kiemą, jie jau buvo išėję. R..paklausė, kas buvo atėję, jis pasakė, kad draugai buvo atėję. Kai paklausė, ką jiems davė, pasakė, kad nieko. Sakė nemeluoti, nes matė, kad davė pinigus, tačiau R. užtikrino, kad nedavė. Dukros tuo metu nebuvo, žentas buvo darbe, tai iš karto jiems nieko nepasakė. Jai būnant pas juos, labai dažnai R. išvažiuodavo su dviračiu, sakydavo, kad pas draugus. Dažniausiai pasirodydavo kaimynas D. su dviračiu, paskambindavo R. ir jie išvažiuodavo. Kai kartą R. išvažiavo nieko nesakęs, grįžo apie pietus sutinęs, raudonas, vos paėjo. Kai ėjo į kambarį, vos lipo laiptais, ji pamatė, kad dešinės kojos blauzda buvo sutinusi, pamėlynavusi. Paklausus kas atsitiko, atsakė, kad nuo dviračio nugriuvo. Negaliu tiksliai atsakyti, ar V. K. tada pinigus paėmė, tas vaikinas buvo tamsus, padžiūvęs, panašus į salėje esantį kaltinamąjį. R. koja buvo sumušta prieš tą pinigų perdavimą. R. apie metus laiko buvo pasikeitęs: uždaras, liūdnas, nusiminęs, maniau, kad tai brendimas. Tai buvo tuo laikotarpiu, kai jis bendravo su tais draugais. Šiuo metu kadangi nuo įvykių jau praėję daug laiko, tai kai ką primiršo, todėl prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytoja S. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, o nukentėjusįjį R. pažįsta, jis pas juos dažnai ateidavo į namus nuo 2012 metų vasaros. R. su V. santykiai būdavo draugiški, padėdavo mopedą tvarkyti, važinėdavosi dviračiais kartu. Dar ateidavo broliai D. ir A. P., V. E., kartu būdavo sūnūs A. ir G.. Dar ir kiti atvažiuodavo, bet kitų vardų nežino. V. mėgo bendrauti su mažesniais vaikais, giminėje daug mažų vaikų. Vaikinai pas juos žaisdavo futbolą, kalbėdavosi apie dviračius, mopedus. R. įsigijo iš A. mopedą, dviratį. Viską sūnūs parduodavo jai esant namuose, nes ir gautus pinigus pasidėdavo pas ją, kad neišleistų. Pinigus R. paduodavo pas juos kieme. Už dviratį davė apie 200 Lt, vieną mopedą už 250 Lt, kitą – už 300 Lt. Ji klausė R., iš kur jis ima pinigus, šis sakė, kad tėvas duoda. Iš jos R. taip pat pirko treniruoklį už 300 Lt. Sakė, kad perka sau. Kaip suprato iš V. pasakojimo, R. pamatė pagalbinėje patalpoje treniruoklį. Jai būnant namuose R. jau skambino V., klausė, ar atsiklausė jos, ar galės jam parduoti treniruoklį. Pradžioje ji nenorėjo parduoti, nes nenorėjo su vaiku prasidėti. Bet jis kelis kartus V. skambino telefonu, teiravosi. R. paskui atvažiavo su D. ir A. P., atsivežė pinigus, sumokėjo ir išsivežė prisikabinę prie dviračio. Kai jai teko perskaityti kuo kaltinamas sūnus, tai kažkas neįtikėtino, tai dėl žymės ant kojos, už ką paprašė 6000 litų, kai ranką susižalojo su keturračiu – 100 litų paprašė. Nebuvo taip, kaip R. rašo, kad V. atėmė iš jo keturratį, pradėjo draskyti, R. pats paskambino ir prašė, kad V. ateitų pasižiūrėti, patvarkyti. Betvarkant jis ranką ir susižalojo. Viską ji matė, nes viskas vyko jų namuose. Matė, kad D. ir A. P. yra dirbę pas juos namuose, o R. tik kartą buvo, kai norėjo kepti šašlykus. Pats R. skambino V., kad nori pas juos išsikepti šašlykų, tačiau V. reikėjo dirbti – sumesti malkas į priekabėlę, tai ji nenorėjo, kad su kepimais užsiimtų. Tada R. sakė, kad visi padės V., kad greičiau būtų ir jie visi draugiškai sumetė malkas, tik nežino, ar R. metė malkas, bet toje kompanijoje buvo ir R.. Negali būti, kad R. pas juos namuose laistytų šiltnamius, dirbtų kitus darbus. Kasdien šiltnamių laistyti nereikėjo, to negalėtų būti, bent jau jai esant namuose to nebūdavo. Jų sūnus dažnai keisdavo telefonus, nes turėjo santaupų, o be jų žinios negalėjo parduoti dviračių, mopedų, nes tie daiktai buvo pirkti iš šeimos pinigų. Apie įvykį sužinojo, kai atvažiavo iš policijos ir norėjo V. išsivežti. Pas sūnų daugiau pinigų niekada nėra mačiusi, taip pat nėra pastebėjusi, kad pas jį būtų atsiradę daugiau pinigų tuo metu kai bendravo su R. V. gaudavo pinigų iš senelių ir iš giminaičių už darbus. Po to įvykio parvažiavęs sūnus prisiekė, kad nedarė nieko, kuo yra kaltinamas, nei mušė, nei pinigų ėmė, yra tik prašęs paskolinti pinigų, nors žinojo, kad neatiduos. Šiuo metu jis mokosi, problemų su juo niekada nėra turėjusi, jis nėra agresyvus, nesivelia į muštynes. Sūnus pripažįsta, kad tris tūkstančius litų pasiskolino iš R., tai nors į tą sumą įeina ir mokestis už jo atliktus R. remonto darbus.

Liudytojas S. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Š., jų sūnų R. pažinojo iki tų įvykių, nėra su jais piktuoju. Šeimoje turi du sūnus, kadangi gyvena ūkiškai, tai vaikai padėdavo prie ūkio darbų. 2012 m. vasarą dirbo vairuotoju, retkarčiais, kas du, tris mėnesius išvažiuodavo į reisus. Kitu laiku būdavo namuose, todėl pažinojo sūnaus draugus, ateidavo kaimynų vaikai, G. K.. Daug draugų V. neturėjo, ateidavo ir R. Š.. Neklausdavo, kodėl jie draugauja. Turi nuosavą traktorių, kurį, kai būdavo kartu, leisdavo ir V. pavairuoti. Gal yra prašęs sūnus leisti pavairuoti traktorių draugui, tačiau tiksliai to pasakyti negali, apie tai tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu nepastebėjo, kad sūnus turėtų daugiau pinigų, kad kokius nors naujus daiktus pirktų. Sūnūs yra mopedą pardavę, gal vieną, gal du. Paprastai A. pardavinėjo, o ar pardavė V. jis nežino. Pinigais už parduotus mopedus vaikai patys disponavo, to jis nekontroliavo, taip pat jo neklausė ar galima mopedus parduoti.

Liudytojas A. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, o nukentėjusiuosius Š. ir R. pažįsta, nes su juo bendraudavo. Susitikdavo pas A. ir D. P. jų kieme. Bendrauti pradėjo 2012 metais, kai buvo visi tie įvykiai. Teko lankytis pas R. kieme. 2012 metais jis R. nudažė dviratį, pardavė mopedą „Deltą“, dviratį ir muzikinį centrą. Gavo už tai atlygį – už „Deltą“ apie 800 Lt. Kiek gavo už muzikinį centrą, nepamena, už dviratį gavo 500 litų. Iš kur R. gauna pinigų, jis neklausė. Mopedą „Delta“ R. pirko savo iniciatyva, prašė parduoti, o muzikinį centrą jis pasiūlė pirkti. Dviratį R. pirko ne sau, o savo draugui A. P.. Matydavo, kad R. turėjo daug pinigų. R. sakydavo, kad eina į palėpę ir pasiima pinigų kiek nori. Jis pats toje palėpėje nesilankė. Brolis V. R. taip pat pardavė mopedą „Delta“, nežino, pas ką tas mopedas nukeliavo, ar pas A. P., ar pas R., nes jie dalijosi mopedais. Būdavo, kad moka R., būdavo, kad A.. A. ir D. P. vargingai gyveno, negalėjo tokių pinigų turėti ir tokius pirkinius sau leisti. Taip pat R. yra pirkęs iš jo mamos treniruoklį, iš kitų žmonių „Minską“ pirko. Iš kur pirko mopedą „Ryga“, jis nežino. Nėra R., D. ir A. dirbę pas juos namuose ūkinių darbų. Jam nėra tekę girdėti, kad brolis gautų iš R. pinigų, taip pat jam su broliu nėra tekę eiti pas R. pasiimti pinigų. R. paprašytas yra dažęs ir remontavęs R. dviračius. Už vieno dviračio tvarkymą atsilygino, už kitą ne. 100 Lt už dažymą sumokėjo, o visą kitą pirko R. iš savo pinigų. R. kieme buvo mėlynas mopedas „Delta“, o kitos transporto priemonės būdavo pas A. su D. kieme. Viską, ką pirkdavo, R. palikdavo D. ir A. kieme. Du ar tris mopedus turėjo, matydavo, kad jie važinėjasi jais. Žino, kad V. padėdavo tvarkyti R. motociklus, tačiau nesidomėjo kaip atsiskaitydavo už darbą.

Liudytojas G. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis V. K. yra jo antros kartos pusbrolis. R. Š. pažįsta, nes susipažino 2012 metais vasarą, leisdavo kartu laiką, netoliese gyveno, todėl dažnai susitikdavo. R. turėjo pinigų, išlaidavo, neatsakingai elgėsi, pirkdavo įvairius daiktus. Iš jo R. pirko du dviračius, kuriuos padovanojo A. ir D. P.. Sumokėjo po du, tris šimtus litų už dviračius. Dar R. telefoną pardavė „Nokia“, daugiau ar ką pardavė, tiksliai nepamena. Bendraujant nėra matęs, kad būtų prievarta prieš R. naudota. Gal ir yra kartą matęs, kai būnant pas R. kieme V. K. R. pinigus davė. Gerai nepamena už ką, tačiau už kažkokį daiktą. Nėra girdėjęs, kad V. skolintųsi pinigų iš R. Š., taip pat jį skriaustų ar reikalautų pinigų. Nors su V. K. gana artimai bendravo, tačiau ta tema nekalbėjo. Girdėjo, kad V. K. yra R. pardavęs meškeres, motorolerį, tačiau gerai nepamena, nes jau daug laiko praėjo. Neteko girdėti, kad V. K. būtų sakęs, jog reikia nuo stiklainio pirštų antspaudus nuvalyti. Pas R. Š. yra buvęs kieme gal vieną, gal du kartus. Pas A. ir D. P. dažnai lankydavosi, ten susitikdavo ir R., kuris kartais atsivesdavo mažą brolį. R. turėjo keturratį, kuris dažnai gesdavo, todėl nėra matęs juo važinėjant.

Liudytoja E. F. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo V. K. nepažįsta, nukentėjusiuosius Š. pažįsta. Gali paliudyti, kad 2012 metų vasarą R. labai kentėdavo. Matė, kad vaikas būdavo mušamas, nes visas jo kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis. Manė, kad jis nukrito nuo dviračio, tačiau nukritus nuo dviračio tokių mėlynių nebūna. Jis grįždavo namo apsiverkęs. Ji klausė kas jam nutiko, tačiau jis nepasakojo. Berniukai visą dieną būdavo kieme. Jaunesnis R. brolis sėdėdamas prie lango ir žiūrėdamas į garažo pusę be priežasties smarkiai pradėdavo verkti. Į Š. kiemą nuolat ateidavo nepažįstami vaikinai ir būdavo visą dieną. Matėsi, kad jie buvo pažįstami su R.. Tarp jų būdavo ir kaltinamasis V. K.. Su tais vaikinais ji nebendravo. R. neklausė, kodėl jie ateina. Š. padėjo prižiūrėti vaikus nuo 2012 metų nuo pavasario iki spalio mėnesio nes tuo metu vaikų motina sirgo ir dažnai turėjo vykti pas gydytojus. Apie tai, kad R. kažkam neša pinigus, ji nežinojo. Jai, kaip pedagogei, buvo nesuprantama, kodėl šalia R. yra vyresni vaikai, kurių interesai negali būti bendri. Ne R. eidavo pas juos, o jie ateidavo pas R.. Nežinojo, kur namuose yra padėti Š. pinigai. Pasakė R. tėvui, kad R. gal būt turi problemų, nes dažnai grįžta apsiverkęs. R. klausdavo, ar viskas gerai, ar kas atsitiko, kodėl jis verkia, bet jis užsidengdavo veidą ir neatsakydavo. Nepastebėjo, kad R. tuo laiku būtų įsigijęs naujų daiktų – dviračių, mopedų. Kartą, būdama antrame aukšte su mažuoju vaiku, matė, kaip R. vaikams perdavė pinigus. Tiksliai nematė, kad būtent pinigus perdavė, tačiau taip pamanė. R. išeidavo anksti ryte ir iki ketvirtos valandos kažkur leisdavo laiką. Jis grįždavo apie ketvirtą valandą visas įraudęs, suprakaitavęs, mano, kad jis visą dieną sunkiai kažkur dirbo. Grįžęs krisdavo į lovą miegoti, nes būdavo labai pavargęs. Klausdavo jo, kodėl jis toks pavargęs, tačiau jis neatsakydavo. R. tėvai duodavo pinigų kasdien – po 20, 30 litų maistui. R. turėjo savo dviratį. Kieme esantis garažas būdavo atidarytas, jame buvo laikomi R., jo mamos ir tėčio dviračiai. Naujo dviračio garaže nematė. Vasarą berniukai važinėjosi dviračiais, motociklais, tačiau nematė, kad į garažą atvarytų kokį motociklą ar dviratį.

Liudytojas O. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad V. K. ir R. Š. pažįsta. Daugiau bendrauja su R. Š.. Yra buvęs pas R. Š. kieme ir name. Taip pat yra matęs V. K. prie R. Š. kiemo. Matė, kaip kartą V. suspaudė R. kaklą apglėbęs ranka, kadangi tai buvo senai, jis neprisimena kaip konkrečiai kas buvo, tačiau visa tai jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena, kad nuėjo V. su R. į garažą, bet R. neverkė ir nesiskundė dėl kaklo suspaudimo. Girdėjo, kaip V. R. sakė: „Einam, duosi pinigų“, o R. sakė: „Neduosiu, neimsiu“. Kai maždaug po 5 minučių grįžo iš garažo, toliau žaidė krepšinį. Kas įvyko garaže, R. nieko nesakė. R. Š. turėdavo daug pinigų – šimtais, sakė, kad iš namų paima, konkrečiai nenurodė, iš kur. R. pinigus išleisdavo parduotuvėje, sau ir jiems – D. ir A. P., jiems visko pirkdavo. Su R. Š. susitikdavo beveik kiekvieną dieną pas jį kieme arba pas D. P.. Nėra matęs, kad R. Š. būtų davęs pinigus V. K.. Nekalbėjo su R. ta tema. Nėra matęs, kad R. būtų sumuštas. Tikslesnius parodymus yra davęs ikiteisminio tyrimo metu, kai atsakinėjo į tyrėjos jam pateiktus klausimus. Kokius parodymus užrašė tyrėja, jis pilnai neperskaitė, tik užmetė akį. Šioje apklausoje dalyvavo ir jo mama.

Liudytoja R. V. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad dalyvavo apklausiant sūnų O. K. ikiteisminio tyrimo metu. Parodymų, kuriuos užrašė tyrėja, neperskaitė, pasirašė, kai jai sakė pasirašyti. Sūnus sakė tyrėjai tai, ko ji klausė. Teisingi sūnaus parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Sūnus apklausos metu nenurodė, kaip buvo smaugiama. O. jai sakė, kad jie nieko nėra padarę, jog nieko nematė, nes žaidė krepšinį. R. tėvelis buvo pas juos atvažiavęs, bet nesakė ką reikia pasakoti teisme, tik prašė paliudyti teisme.

Liudytojas H. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su V. K. yra draugai. Nežino, ar pažįsta R. Š., turi pamatyti kaip jis atrodo, nes nežino iš vardo ir pavardės. Nežino ar V. K. su R. Š. draugaudavo, gal gatvėje ar kieme susitikdavo. Jam pačiam nėra tekę su R. Š. bendrauti, nebent yra kieme sutikęs ar pasisveikinęs. Nėra iš V. K. gavęs pinigų, iš jo nesiskolino, pats yra jam paskolinęs. Kiek žino, tai V. K. tėvas duodavo pinigų. Nepastebėjo, kad V. K. turėtų daug pinigų. 2012 metais pirko automobilį. Su V. K. už bendrus pinigus nėra įsigijęs automobilio. Automobilio pirkimui buvo panaudoti tik jo pinigai, kuriuos sutaupė, o dalį gavo iš tėvų. V. K. yra draugiškas, nekonfliktiškas. Jam V. K. nebuvo užsiminęs, kad turi problemų dėl pinigų trūkumo. Jis yra buvęs pas V. K. namuose. V. K. ir jo tėvų santykiai draugiški. Tėvai turi ūkį, jis padeda tėvams dirbti namų ūkio darbus. Jis nėra matęs, kad vaikai V. K. padėtų dirbti namų ūkio darbus.

Liudytojas V. E. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad V. K. yra jo draugas. R. Š. gyvena šalia, yra kaimynas. V. K. ir R. Š. geri draugai nebuvo. R. daugiau bendraudavo su D. ir A. P., su savo amžiaus draugais. R. Š. draugai turėjo technikos, kompiuterių, žvejybos įrankių, meškerių, dviračių, net ne po vieną, o po du. Kas tuos daiktus jiems nupirko, nežino. D., A., O. turėjo daug pinigų. Kartą apstulbo, kai D. P. iš kišenės išsitraukė pluoštą pinigų. Nustebo dėl to, kad jo tėvai, nors ir tvarkingai gyveno, tačiau niekur nedirbo, daug pinigų neturėjo. Paklausus, iš kur gavo tiek pinigų, nesakydavo. A. P. iš jo pirko mopedą už 400 Lt. Jie patys pasiūlė kainą. Jis dar nenorėjo parduoti mopedo, kadangi pats norėjo pasivažinėti. P. patys turėjo mopedą „Delta“, o jo mopedas buvo „Miniukas“, mažas. A. P. iš jo dar pirko kolonėles, tačiau nepamena, ar pats pasiūlė, ar jis prašė parduoti. Nepamena, ar R. Š. turėjo daug pinigų. Taip pat neprisimena, ar V. K. eidavo pas R. Š.. D. P. rodė, kad „facebook“ buvo įkeltas didelis tekstas, apie 10 lapų, ten buvo parašyta, ką jam reikia sakyti tyrėjui. Buvo surašyta, ką reikia sakyti D. P. ir A., kiek pamena tai R. įkėlė tą tekstą, bet galvoja, kad R. tėvai įkėlė, nes tekstas buvo surašytas su lietuviškomis raidėmis, sudėti skyrybos ženklai, nebuvo klaidų. D. P. atėjo pas jį pasinaudoti „facebook“ ir pasakė, kad pažiūrėtų, ką jam įkėlė. P. įsigijo du kompiuterius, bet interneto neturėjo, tai ateidavo pas jį pasinaudoti internetu. V. K. yra labai darbštus, remontuoja techniką, nepiktybiškas, paprastas žmogus. Nėra matęs, kad jis su kuo nors muštųsi, yra draugiškas.

Liudytoja A. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad 26 metus dirba psichologe, 13 metų – medicinos psichologe. Dirba su vaikais ir su suaugusiais. Kalbėjo su R. mama, rekomendavo, kad R. ką prisimena rašytų į sąsiuvinį. Ji šio sąsiuvinio nematė. R. Š. su mama kreipėsi pas psichologę 2012 m. spalio 21 d. dėl patirtos psichologinės prievartos ir reketo. Pirmo vizito metu buvo atliktas trumpas tyrimas. Pradiniai duomenys rodė labai aukštą nerimo lygį, dėl nuolatinės įtampos, atsiribojimo ir nesaugumo. Buvo paskirtos konsultacijos. Vaikas buvo traumuotas, reikėjo konsultacijų, kurių metu kalbėta apie įvykį, kad nedidėtų išgyvenimai. Iš viso buvo šešios konsultacijos. R. Š. blogai miegojo, bijojo eiti į lauką, jį dusino, jis išgyveno ir verkė. Konsultacijų metu savijauta keitėsi. Paskutinės konsultacijos metu savijauta sąlyginai pagerėjo, nerimo ir baimės liko tik prisimenant įvykius. Paskutinis susitikimas įvyko 2012-11-28, kadangi savijauta buvo įvertinta sąlyginai nebloga, buvo susitarta, kad jei savijauta pablogės, tai vėl kreipsis. R. pasakojo apie situaciją, kad ta situacija truko ilgesnį laiką, buvo ne vienas kartas, jis apie tai niekam nieko nesakė, bijojo grasinimų, tai per tiek laiko išsivystė potrauminė jo savijauta. Jai nekilo įtarimų, kad jis išsigalvoja įvykius, nes jo savijauta buvo nekokia. Žino, kad prieš jį buvo vartojamas psichologinis smurtas, nes iš jo buvo reikalaujama pinigų ir jis tuos pinigus nešė, kol tėvai pastebėjo. Tiriant projekcinėmis metodikomis manipuliuoti, prisigalvoti R. Š. nelabai gali. Jo įtampa, baimė, reakcija jai nesukėlė abejonės, kad jis apsimestų. Kiek pamena, prieš tai jis buvo pas gydytoją. Jei būtų kilę abejonių, būtų reikėję skambinti klausti gydytojo, tačiau jai jokių abejonių nekilo. R. Š. pasakė, kad tas žmogus, kurio jis bijo, yra V., nepamena, ar pasakė pavardę. Kadangi pirmo apsilankymo metu R. Š. motina jai nepateikė medicininių dokumentų, tai telefonu kalbėjo su R. gydytoja R.. R. pasakė, kad R. Š. yra paskirti vaistai, pasakė diagnozę – potrauminio streso sutrikimas. Jai neprivaloma reikalauti medicininių dokumentų, įsitikinti, kokia yra nustatyta diagnozė. Buvo ištirta projekciniais testais, kuriuos atliko ji pati. Tyrimas dėl R. santykių su tėvais nebuvo atliktas.

Liudytoja A. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos Mažeikių skyriuje vyriausiaja specialiste. Nepažįsta V. K. ir R. Š., tik 2012-11-07, kaip specialistė, dalyvavo R. Š. apklausoje policijoje. Tyrėjas buvo vyras, dalyvavo advokatas ir vaikas, vaiko motina buvo koridoriuje. Pradžioje vaikas nepasirodė sutrikęs. Ši apklausa buvo įsimintina tuo, kad apklausa nutraukta jos nebaigus. Apklausą nutraukė advokatas, nes buvo paminėta apie vaiko psichologinę įtampą ir sveikatą. Matė, kad vaikas susijaudino, tačiau negali pasakyti, ar jis susijaudino dėl savo žodžių, ar dėl to kaip prastai jautėsi. Vaikas galėjo pavargti, apklausa vyko ilgą laiką, klausimai kartojosi, klausinėjo tyrėjas ir advokatas. Advokato buvo patarta apklausą nutraukti. Iki to laiko vaikas pasakojo pats, o vėliau atsakinėjo trumpai į jam tyrėjo pateikiamus klausimus. Nutraukus apklausą, ji padarė prierašą, nes neprieštaravo, kad apklausa būtų nutraukta, kadangi visada yra už vaiko interesus. Padarė pertrauką, kurios metu kalbėjo su motina, atrodė, kad vaikas negalėjo aiškiai mąstyti ir kalbėti, o ir motina jai pasakė, kad vaikas lankėsi pas psichologus ar pas psichiatrą.

Liudytojas A. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad pažįsta V. K.. Nukentėjusiuosius Š. taip pat pažįsta, nes jie kaimynystėje gyvena, jų vaikai bendrauja. 2012 metų vasarą ateidavo pas jų vaikus R. Š., o pas V. K. vaikai dviračius remontuodavosi. R. turėdavo pinigų, nes pamena, kad kartą R. jų batų dėžėje buvo pasidėjęs 1400 litų po 200 litų kupiūromis. Tuos pinigus jis rado jų namų batų dėžėje. Suskaičiavo pinigus ir padėjo į spintą. Uošvienei sakė, kad R. tėvams tuos pinigus atiduos. Kai atėjo R., tuos pinigus pasiėmė, juos jam atidavė uošvienė. Buvo girdėjęs, kad V. E. iš R. prašė paskolinti 20 litų, tačiau jis sakė nepristoti prie vaiko, tai V. išėjo namo, o kiti vaikai liko kieme žaisti. Mopedų tuo metu jo vaikai neįsigijo, o dviračius remontavo. Sūnus buvo nusipirkęs vieną seną mopedą, dar R. buvo atsivežęs mopedą, tai jie taisydavo šiuos mopedus. Nežino, iš ko sūnus pirko mopedą. Už mopedą mokėjo 200 Lt, pinigus jam davė „bočius“. Nebuvo vaikai parsivarę naujų dviračių nei mopedų, nei parsinešę mobiliųjų telefonų. Kai R. ateidavo, tai vaikai kartu eidavo į „kebabinę čipsų“ pirkti. Kai vaikai eidavo pas R., jie nusipirkdavo čipsų ir gėrimo. Buvo radęs namuose stalčiuje 100 litų. Nematė, ar R. pasiėmė tuos pinigus, tačiau vaikai sakė, kad būtent tai R. pinigai ir jis juos pasiėmė. Vaikai sakydavo, kad R. pinigų duoda tėvai. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad V. K. prašo iš R. pinigų, liepia dirbti vaikams ūkio darbus, o tai girdėjo tik tada, kai vaikai taip sakė tyrėjui. Jis dalyvavo dviejuose vaikų apklausose policijoje, kitose apklausose dalyvavo jo žmona. Nežino, ar vaikai keitė parodymus. Ką tyrėja vaikų klausė, tą jie atsakydavo. Namuose vaikai turėjo seną kompiuterį, bet interneto nebuvo ir dabar neturi.

Liudytojas A. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su V. K. yra pažįstami, santykiai geri, bendrauja. Su R. Š. šiuo metu nebendrauja, nes gal jo neišleidžia į lauką, bet nėra susipykę. Pas draugą, gyvenantį kitoje gatvėje, remontuodavo motociklą ir matydavo, kad dažnai R. Š., jo brolis D., V. K. važinėjasi. Jie būdavo prisipirkę „čipsų“ ir daugiau visko. V. K. buvo nusipirkęs motociklą, o jo draugas – mašiną. R. Š. turėdavo pinigų, po šimtą, po du šimtus litų. R. sakė, kad tėvai pametė seifo raktą ir pinigus pasidėjo į stiklainį. Tai girdėjo jo brolis D.. Ar V. K. tai girdėjo, neprisimena. V. K. prašinėdavo R. pinigų, jis pats tai girdėjo, o ir R. Š. jam sakė. Žino, kad Š. garaže R. davė pinigų, nes tuo metu garaže buvo V. K., R. ir dar kažkas. Jis tuo metu buvo kieme, tačiau matė, kaip jie įėjo į garažą, o kai atsidarė garažo durys, tai matė kaip V. kišosi pinigus į kišenę. Jis neklausė, kiek buvo pinigų, toliau žaidė futbolą. Neprisimena, ar jam daugiau yra tekę matyti, jog V. K. buvo duodami pinigai. R. buvo pasidėjęs pas juos namuose batų dėžėje pinigų, kai tėvai buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini). Neskaičiavo, kiek buvo pinigų, gal apie tūkstantį litų, jo tėvai tuos pinigus rado, o „baba“ paėmė tuos pinigus ir atidavė R., kai jis atėjo. Antrą kartą R. buvo pasidėjęs pas juos 1400 Lt. R. vėliau juos taip pat pasėmė. Nieko konkrečiai apie tai kaip V. K. smaugė R. pasakyti negali, tačiau jeigu taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, vadinasi taip irbuvo. Kai jų kieme skaldė malkas, V. priėjęs iš nugaros pradėjo smaugti R.. V. K. klausė „kada darysime planą“, R. pasakė, kad nebenori „daryti tų planų“ ir, kad nebeims daugiau pinigų. Vytautas turėjo baltą telefoną „Sony Experia“. Kai mokykloje buvo prasidėję mokslo metai, V. K. jam mokykloje sakė pakalbėti su R., nes norėjo pirkti mašiną ir jam reikėjo pinigų. Kartą, kai stovėjo ant kelio, matė kaip V. K. smaugė R., bet negirdėjo, ką jie kalbėjo. Vėliau paklausė R., tai jis pasakė, kad prašė pinigų. Nuo jo iki tos vietos kur V. K. smaugė R., buvo apie 50 metrų. Jis matė, kaip V. K. uždėjo ranką R. ant kaklo ir spaudė, tačiau nuo to nebuvo R. mėlynės. Kai R. jam davė 200 litų, jis iš V. E. įsigijo mopedą „Delta“ už 200 Lt. R. sakė, kad turi mopedą ir kad jie su broliu turėtų kuo važinėti. Po kiek laiko, kai tas mopedas sulūžo, R. sakė, kad nereikia grąžinti pinigų, nes važinėjosi kartu. R. daugiau nėra davęs jam pinigų. R. pats pirkdavo traškučius arba duodavo pinigų ką nors nupirkti. Nežino, kiek iš viso su R. Š. išleido pinigų. Visą vasarą leido R. pinigus, o gal ir daugiau – tris ar keturis mėnesius. Po to, kai viskas paaiškėjo dėl pinigų ėmimo, R. sakė jam ir jo broliui D. sakyti viską prieš V., visą kaltę dėl pinigų versti ant V.. Dėl šio prašymo jis ikiteisminio tyrimo metu kaltę versdamas V. K. kažkiek melavo. Žino, kad D. gavo kažkokį laišką iš R. Š., tačiau tikrai ne R. tą laišką rašė, tas laiškas buvo parašytas tik R. vardu. Jis lankydavosi pas V. K., ten dažniausiai tvarkydavo mopedą. Vieną kartą padėjo malkas sukrauti, o V. K. jam sumokėjo už darbą. Krauti malkas taip pat padėjo D., o R. nelabai padėjo, jis daugiau po kiemą vaikščiojo.

Pirmą kartą jis pamatė V. K. elgiantis su R. Š. nedraugiškai vasaros pabaigoje, Tuo metu į mokyklą dar nereikėjo eiti. Neprisimena, kodėl jis anksčiau parodė, jog tai buvo spalio mėnesį. Jis nebijojo duoti parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu ir dabar nebijo. R. po to, kai V. K. jį apsikabino, neverkė. Jis tik buvo labai išsigandęs. Nesakė, kad bijo V. K.. R. sakydavo, kad su tėvais nebuvo geri santykiai, tai sutardavo su jais, tai ne. R. sakė, kad bijo, jog tėvai namuose nerastų pinigų, todėl pinigų neslėpė namuose, o juos pasidėjo pas jį namuose, juo pasitikėjo. Nėra matęs, kad V. K. būtų ką nors mušęs. Vieną kartą V. K. jį patį smaugė, kai skaldė malkas pas juos kieme. V. K. tada kalbėjo su R., smaugė R., taip pat ir jį. V. K. juos smaugė dėl to, kad R. negrąžina V. K. skolos, nors R. jam nebuvo skolingas. Kai smaugė, jam truputį skaudėjo. Sekundei kaklą suspaudė ir greitai paleido. Skola buvo išgalvota. R. nebuvo iš V. pasiskolinęs pinigų, tačiau taip būdavo dėl to, kad R. ką nors V. ne taip pasakydavo, tai jis skolų prigalvodavo. Kai tas skolas buvo reikalaujama sumokėti, tada R. duodavo pinigus V. K.. Tai buvo sumos po 50 litų, po 100 litų. V. K. pats nurodydavo sumas, kiek R. jam skolingas. Tokių atvejų galėjo būti apie 5–6 kartus.

Liudytojas D. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju V. K. yra pažįstami, santykiai normalūs, pagrindų apkalbėti jį neturi. Dažnai bendraudavo su R. Š. nuo to laiko, kai jie atsikėlė gyventi kaimynystėje. Kartu žaisdavo, meškeriodavo, važinėdavo dviračiais. Susitikdavo kartą ar net po kelis kartus per dieną. R. Š. turėdavo pinigų – po šimtą, po du šimtus litų kupiūromis. R. juos „kebabais“ pavaišindavo, pats pirkdavo arba duodavo pinigų nupirkti. Kartu būdavo ir jo brolis A. P., keletas kitų vaikų iš kaimo. Pas juos namuose R. Š. buvo palikęs pasaugoti pinigus. Tai buvo ruduo arba pavasaris, gerai nepamena. R. Š. pasakojo, kad jo santykiai su V. K. blogi, sakė, kad jis užknisa, tačiau nesakė ko V. K. iš jo nori. Prie jo V. K. yra kažko R. Š. prašęs, bet nepamena ko. Jis ikiteisminio tyrimo metu yra kelis kartus davęs parodymus, tačiau teisingi jo parodymai yra paskutiniai duoti byloje, o kiti jo parodymai yra tie, kur R. jam buvo atsiuntęs ir kur buvo surašyta ką turi sakyti policijoje. Paskutiniuose parodymuose jis sakė visą tiesą, o ne tai, ko jo prašė R. Š.. R. jam nėra davęs pinigų didesniam daiktui įsigyti. Jie su broliu turėjo mopedus – brolis „Delta“, o jis - „Riga“, tačiau nepamena už kokias lėšas juos įsigijo. R. Š. jam nėra sakęs, kokias sumas ir kur yra perdavęs V. K.. Vieną kartą R. Š. jam davė 20 litų už tai, kad jam padėjo pasidarbuoti. Kai R. tėvai važiavo į (duomenys neskelbtini), R. prašė pas juos pasidėti 1400 Lt batų dėžėje, tačiau tuos pinigus rado tėvas ir grąžino R. Š.. Tai buvo tik vieną kartą. Jam yra tekę teko pas V. K. žolę pjauti ir malkas krauti. Jis to manęs prašė du ar tris kartus. Už darbą V. K. jam sumokėdavo pinigus. Jokios prievartos nebuvo, jis sutikdavo dirbti už pinigus. Prisimena, kad V. K. leido R. Š. važiuoti traktoriumi, tačiau ar buvo prašyta už tai pinigų, nepamena. Galvoja, kad pats R. už tai V. K. davė pinigų. Prisimena, kad R. Š. pas V. suvalgė agurką, o V. pamatęs kažką pasakė, tada R. sakė, kad susitarsime, bet apie pinigus kalbos negirdėjo. R. Š. buvo V. K. kieme ir padarė žvyre drūžę, V. jam sakė, kad reiks susimokėti, bet nematė, kad duotų pinigus.

Anksčiau nežinojo iš kur R. ima pinigus. Ttačiau prieš tai, kai R. tėvai sužinojo apie pinigų ėmimą, jis sužinojo iš kur R. ima pinigus. Nežino, ar V. K. žinojo, iš kur R. Š. ima pinigus. Vieną, gal du kartus R. skolino pinigus V., kokios tai buvo sumos, nepamena. R. jam nepasakojo, ar iš jo V. reikalavo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, kad matė kaip V. R. buvo paėmęs už kaklo. V. priėjęs R. iš už nugaros apglėbė jam už kaklo. Jis pats tuo metu stovėjo už 6–7 metrų nuo jų, bet jų labai atidžiai nestebėjo. R. tuo metu, kiek jis matė, nebuvo išsigandęs, tik truputį susinervinęs. Nemano, kad tada R. davė pinigų V.. To nematė, taip pat neklausė, ar R. žada duoti pinigų. Pirmi jo policijoje duoti parodymai neteisingi, nes R. atsiuntė žinutę, kurioje nurodė ką jis turi sakyti, ar šiaip susitikę aptarė – dabar tiksliai nepamena. Kiek pamena, tai pradžioje su R. žodžiu kalbėjo, aptarė dėl parodymų, po to jam atsiuntė žinutę. R. jam sakė kokia tema sakyti parodymus.. R. tėvams, policijai sakė tai, ką buvo sutarę su R.. Tyrėjui sakė, kad tik iš „Facebook“ gavo parodymus, nes buvo susipainiojęs. Per telefoną gavo pranešimą į „Facebook“. Tuo metu neturėjo belaidžio interneto ir naudojosi internetu telefone, tačiau nepamena, kokiu telefonu tuo metu naudojosi. Pasitikėjo R., todėl ikiteisminio tyrimo metu sakė tokius parodymus. Suvokė, kad apkalba V., vertina savo tokį poelgį blogai. Pamena, kad R. prašė V. K. paremontuoti keturratį, tačiau nematė, ar už tai R. jam mokėjo. Kai bendraudavo jam neatrodydavo, kad R. bijo V., tačiau nuo 2012 metų, o gal nuo 2013 metų, pamatė, kad R. bijo V.. R. kartą sakė, kad nenori V. sutikti, o kodėl, nesakė. Matė ant R. kojos mėlynę, bet R. jam nesakė, iš kur ji atsirado. Taip pat nesakė R., kad jį sumušė V. K.. Mopedo „Riga“ pirkimui davė tėvas 150 Lt, o R. nėra prisidėjęs prie šio pirkimo. Kartą grįžęs iš miško R. sakė, kad nusituštinęs nusivalė sėdynę su keturiais šimtais litų. R. tik sau pirko detales, jiems su broliu tik paskolindavo tas detales, nepirko. R. elgesys su pinigais buvo panašus tiek jo ir brolio, tiek V. K. atžvilgiu. Apie keturis kartus matė, kaip V. per kaklą buvo apkabinęs R. Kartą tai matė, kai kieme kapojo malkas, kitą kartą – (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur dar matė, neprisimena. Ar tada V. K. prašydavo R. pinigų, jis negirdėjo. V. K. jo taip pat yra prašęs paskolinti pinigų. Jį V. K. irgi yra kelis kartus apkabinęs, tačiau tai buvo ristynės. Manęs V. duoti pinigų nėra prašęs. Jis pas Š. pavėsinėje kalbėjosi su R. Š. tėvu R. Š. dėl tų įvykių. Jis nežinojo ir nematė, kad šio pokalbio metu jį filmuoja. Tame R. Š. tėvo įraše nufilmuoti jo nurodyti faktai yra neteisingi, nes R. 3–4 dienas prieš tą pokalbį jam buvo užsiminęs, kad tėvas kalbėsis su juo ir pasakė, ką reikia sakyti. Apklausos policijoje tekstą per „Facebook“ gavo po šito pokalbio su R. Š. tėvu. R. Š. tėvas buvo atėjęs pas juos į namus po apklausos, paklausė, ką jis pasakojo policijoje. Ką jam atsakė nepamena. Parodymus policijoje davė pagal jam atsiųstą tekstą, nes R. jam buvo geresnis draugas, negu V., o vėliau atspausdino tą tekstą ir parodė tyrėjai.