- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-1327-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02022-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- Estijos įmonės „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- D. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei D. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A. ir S. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Estijos įmonė „PlusPlus Capital“ AS padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) atsakovės D. U. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą palikimo, atsiradusio po jos motinos B. A. mirties; leisti nukreipti skolos pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4682-652/2014 išieškojimą iš atsakovės ieškovės naudai į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. A. ir S. A. paveldėtą, tačiau Nekilnojamojo turto registre B. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, bei 3/8 dalis kito B. A. palikimą sudarančio turto.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2015 m. balandžio 24 d. išduotas Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-4682-652/2014 dėl 4639,30 Eur skolos, 16,75 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3337,44 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 104,26 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovės D. U. „Swedbank“, AB naudai. AB „Swedbank“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolininkę. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad atsakovė galbūt pažeidė kreditorės interesus, nes, mirus atsakovės motinai B. A., D. U. kaip pirmos eilės įpėdinė nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Palikimą priėmė tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A. ir S. A.. Atsakovė, nepriėmusi palikimo (tai prilygsta palikimo atsisakymui), sumažino savo mokumą bei apsunkino kreditorės galimybę gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Nekilnojamasis turtas (sklypai) vis dar registruotas palikėjos vardu. Ieškovė neturi duomenų dėl kito palikėjos turėto turto. Pasak ieškovės, tikėtina, kad palikimą priėmę asmenys A. A. ir S. A. yra atsakovės tėvas ir brolis, t. y. palikėjos sutuoktinis ir sūnus. Sutuoktinis, pergyvenęs kitą sutuoktinį, paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais ¼ dalį palikimo, o likusi palikimo dalis tenka pirmos eilės įpėdiniams lygiomis dalimis. Todėl po motinos mirties atsakovei galbūt turėjo atitekti 3/8 dalys palikimą sudarančio turto. Ieškovės vertinimu, atsakovės veiksmai (atsisakymas priimti palikimą) pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises, nes sukėlė realią grėsmę, kad atsakovės įsipareigojimas nebus tinkamai įvykdytas, todėl laikytini nesąžiningais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei D. U. ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis A. A. ir S. A. kaip asmenis, priėmusius B. A. palikimą. Iš byloje pateiktos paveldėjimo bylos teismas nustatė, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, jog jis negali būti traukiamas į bylos nagrinėjimą, nes nebeturi civilinio teisnumo ir veiksnumo. A. A. teisių perėmėjai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (patenkinus ieškinio reikalavimus gali sumažėti A. A. palikimas), todėl jie turi būti įtraukiami į bylos nagrinėjimą.
5. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys iš gyventojų registro apie A. A. nurodo vieną jo įpėdinę – dukrą E. A., tačiau šie duomenys neaktualūs, kadangi buvo užfiksuoti likus dviem metams iki jo mirties. Byloje nėra duomenų apie A. A. turėtus įpėdinius mirties metu.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad į bylos nagrinėjimą įtraukiamas miręs asmuo, kad nėra informacijos apie šio asmens teisių perėmėjus, atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė Estijos įmonė „PlusPlus Capital“ AS padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, nukrypo nuo šiuo klausimu formuluojamos teismų praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje teigiama, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, jau kartą buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-629-480/2025. Apeliantės nuomone, proceso šalies pasikeitimas, esant teisių perėmimo atvejui, nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškinys pareikštas atsakovei D. U., o ne trečiajam asmeniui A. A.. Tretieji asmenys dalyvauja byloje dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau, skirtingai nei ginčo šalių, jų nesieja materialiniai teisiniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. Net tuo atveju, jeigu po trečiojo asmens A. A. mirties jo teisių perėmimas nebūtų galimas, tai nesudarytų pagrindo laikyti ieškinio nenagrinėtinu teisme, nes tai neturėtų įtakos tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams, kurie lemia ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą dėl visų byloje pareikštų ieškinio reikalavimų.
7.2. Skundžiamoje nutartyje nenurodytos aiškios priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismas laikė neaktualiais duomenis apie A. A. įpėdinę E. A.. Ieškovė prašė teismo išreikalauti iš Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro A. A. paveldėjimo bylos kopiją arba išduoti teismo liudijimą dėl teisės ją gauti, siekiant nustatyti galimus A. A. įpėdinius, tarp kurių gali būti atsakovė kaip įstatyminė įpėdinė. Net jei paaiškėtų, jog palikimo nėra priėmęs nė vienas A. A. įpėdinis, jo palikimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pereitų valstybei, kuri kaip A. A. teisių perėmėja galėtų būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, informacija apie A. A. mirtį jau buvo žinoma prieš pirmosios instancijos teismui priimant 2025 m. sausio 22 d. nutartį, kuria antrą kartą atsisakyta priimti ieškinį, tačiau tuo metu tai nebuvo įvardijama kaip kliūtis ieškiniui priimti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
12. Nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4682-652/2014 dėl 4639,30 Eur skolos, 16,75 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3337,44 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 104,26 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovės D. U. AB „Swedbank“ naudai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi išieškotoja AB „Swedbank“ pakeista nauja išieškotoja – ieškove Estijos įmone „PlusPlus Capital“ AS.
13. Ieškovė Estijos įmonė „PlusPlus Capital“ AS, gavusi iš antstolio informaciją, kad mirus atsakovės motinai B. A. D. U. būdama mirusiosios pirmos eilės įpėdine nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, padavė teismui ieškinį 2024 m. liepos 24 d. Paduotu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovės D. U. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą palikimo, atsiradusio po motinos B. A. mirties; leisti nukreipti skolos pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4682-652/2014 išieškojimą iš atsakovės ieškovės naudai į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. A. ir S. A. paveldėtą, tačiau Nekilnojamojo turto registre B. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, bei 3/8 dalis kito B. A. palikimą sudarančio turto.
14. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašą bei duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė buvo B. A. įpėdinė, turėjo teisę priimti palikimą, kad apie palikimo atsisakymą ieškovei tapo žinoma tik 2023 m. liepos 31 d. ir ji negalėjo sužinoti apie palikimo atsiradimo faktą anksčiau.
15. 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovė nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė yra B. A. dukra, ieškovei nurodė antstolis, kad Testamentų registro išraše nėra duomenų apie testamento sudarymą, todėl paveldėjimas atsirado pagal įstatymą ir tokiu atveju atsakovė yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę priimti palikimą, kad ieškovei Testamento registro duomenys nėra prieinami, todėl iki informacijos iš antstolio gavimo ieškovė neturėjo galimybės sužinoti apie jos interesus pažeidžiantį sandorį.
16. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi teismas nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nes ieškovė nepašalino 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-539-589/2024, patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikindamas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir grąžindamas pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad iš paduoto ieškinio aiški ir suprantama reikalavimo esmė, pagrindas, ribos, o pirmosios instancijos teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu.
17. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti trečiųjų asmenų A. A. ir S. A. asmens duomenis (asmens kodus, jei yra žinomi, gyvenamosios vietos adresus), nes ieškovė nenurodė ieškinyje šių asmenų kodų ar gimimo datų, S. A. adreso, pateikė netikslų A. A. adresą.
18. 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovė nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikė Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti palikimą priėmusių asmenų gimimo datos ir gyvenamoji vieta – A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini); S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nenurodomas). Ieškovė pakartotinai prašė išreikalauti iš Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro palikėjos B. A. paveldėjimo bylos kopiją, kurioje bus nurodyti trečiųjų asmenų kodai.
19. 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti A. A. ir S. A. asmens duomenis (asmens kodus, jei yra žinomi, gyvenamosios vietos adresus) ir išdavė teismo liudijimą apie teisę gauti Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro palikėjos B. A. paveldėjimo bylos kopiją.
20. 2025 m. sausio 16 d. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama procesinius dokumentus S. A. įteikti viešo paskelbimo būdu ir išreikalauti iš Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro A. A. paveldėjimo bylos kopiją arba išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę ieškovei gauti šiuos dokumentus. Nurodė, kad iš Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro gautoje paveldėjimo byloje nėra duomenų apie tikslią S. A. gyvenamąją vietą, kad bylos duomenimis, A. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl į šią civilinę bylą trauktini jo teisių perėmėjai. Kartu su prašymu ieškovė pateikė teismui B. A. paveldėjimo bylos kopiją.
21. 2025 m. sausio 22 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodydamas, kad B. A. paveldėjimo byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė sudarė vienašalį sandorį – atsisakė motinos palikimo, nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti ar atsisakyti, vadinasi atsakovė pasitraukė iš jos motinos palikimo paveldėjimo santykių. Pasak teismo, šiuo atveju reiškiamas ieškinys dėl sandorio, kurio nėra, pripažinimo negaliojančiu, todėl šio reikalavimo tenkinimas negali sukurti objektyvių teisinių padarinių.
22. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-629-480/2025, patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikindamas Alytaus apylinkės 2025 m. sausio 22 d. nutartį bei grąžindamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškinį ne tik procesiniu, bet ir materialiuoju aspektu, o tai ieškinio priėmimo stadijoje yra ydinga. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš pradžių nustatęs pakartotinai ieškinio trūkumus, nevertino jų (ne)šalinimo, o priėmė kitokį procesinį sprendimą, ir tai suponuoja išvadą dėl teismo procesinių veiksmų nenuoseklumo.
23. Alytaus apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, priėmė šioje byloje skundžiamą 2025 m. kovo 4 d. nutartį, kurią ieškovė prašo panaikinti dėl to, kad, jos nuomone, nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalie 1 punkto pagrindu
24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
25. Vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 2 punktu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).
27. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 29 punktas).
28. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024, 37 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 40 punktas ir kt.).
29. Teismas, nustatęs, jog pateiktas ieškinys nagrinėtinas teisme, bet neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne naudojantis trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021, 26 punktas).
30. Nurodyta kasacinio teismo praktika (šios nutarties 26-29 punktai) leidžia daryti išvadą, kad paprastai ieškinį atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka tuo atveju, jei jo patenkinimas nesukurs materialinių teisinių padarinių arba jis paduotas nesuinteresuoto asmens. Tam tikri ieškinio trūkumai negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Priklausomai nuo ieškinio trūkumų pobūdžio (t. y. nuo to, ar tie trūkumai esminiai, ar neesminiai) turi būti taikomas trūkumų šalinimo institutas esminiams ieškinio trūkumams ištaisyti arba neesminiai ieškinio trūkumai turi būti šalinami parengiamojoje ginčo stadijoje.
31. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, darytina išvada, kad teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškovės ieškinį dėl to, jog šiame dokumente nurodytas trečiasis asmuo neturi procesinio veiksnumo ir teisnumo, o jo teisių perėmėjai ieškinio priėmimo stadijoje nežinomi. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šią aplinkybę, pritaria atskirojo skundo argumentui, kad trečiojo asmens mirtis (bei jo procesinio veiksnumo ir teisnumo netekimas dėl mirties) negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
32. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai, pareikšti teisinį suinteresuotumą turinčio asmens „PlusPlus Capital“ AS subjektui, kuris turi civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą (atsakovei D. U.) dėl ieškovės teisių gynimo, šiai prašant pripažinti negaliojančiu tam tikrą sandorį. Toks galbūt pažeistų ieškovės teisių gynimo būdas yra įmanomas ir numatytas CK 1.138 straipsnio 2 punkte (buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas). Akivaizdu, kad patenkinus tokį ieškinį bus pasiektas materialus teisinis efektas – sukurtos prielaidos atsakovės skolos išieškojimo nukreipimui į tam tikrą turtą, kurio atsakovė nepriėmė kaip palikimo. Todėl negalima išvada, jog šioje byloje ieškinį padavė nesuinteresuotas savo teisių gynimu asmuo, kad paduoto ieškinio patenkinimas nesukurs materialinių teisinių pasekmių ir dėl to būtina atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad neturintis procesinio veiksnumo ir teisnumo asmuo negali būti traukiamas į bylos nagrinėjimą. Visgi tai, kad miręs asmuo negali būti traukiamas į bylą proceso dalyviu, nesudaro pagrindo apriboti ieškovės teisę ginti savo interesus teisme, reiškiant gyvam asmeniui ieškinį, kurio patenkinimas sukels materialines teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šioje byloje turi teisinį suinteresuotumą A. A. teisių perėmėjai, kurie turi būti įtraukiami į bylą, taip pats pripažino, jog tokie asmenys yra, ir jie turi procesinį teisnumą ir veiksnumą. Įvertinus tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami ir teismo iniciatyva ieškinio priėmimo metu ar iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 47 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad ieškinio trūkumas, kai nenurodytas ginču suinteresuoto asmens teisių perėmėjas, nėra esminis ir pirmosios instancijos teismas turi galimybę klausimą dėl mirusio A. A. teisių perėmėjų įtraukimo į bylą spręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, net nesant A. A. palikimą priėmusių įpėdinių, jo teisių perėmėja galėtų tapti valstybė pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
34. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio priėmimo stadijoje nebuvo akivaizdaus proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinusio, jog ieškovė kaip teisinį suinteresuotumą turintis subjektas paduodama ieškinį netinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakydamas priimti ieškinį, nagrinėtiną civilinio proceso tvarka, pažeidė civilinio proceso įstatymo taisykles, reguliuojančias ieškinio priėmimą pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškinio (ne)priėmimas nagrinėti yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, panaikina Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir grąžina ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Patenkinti ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.