- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-2455-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01591-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. 2024 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jo nurodomu būdu pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5773-1115/2021 patvirtintą atsakovės R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M. ir L. M. tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2024 m. birželio 14 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama teismo jos nurodomu būdu iš dalies pakeisti minėtu teismo sprendimu patvirtintą jos ir vaikų bendravimo tvarką. 2024 m. lapkričio 11 d. atsakovė pateikė patikslintą priešinį ieškinį, prašydama teismo: 1) pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja tėvų valdžia ir pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, nustatant, kad vaikų gyvenamoji vieta yra su motina; 2) nustatyti jos nurodomą tėvo bendravimo su vaikais tvarką; 3) pakeisti teismo sprendimu patvirtintą vaikų išlaikymo tvarką ir nustatyti, kad ieškovas įsipareigoja kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikti vaikams išlaikymą iki vaikų pilnametystės.
Šalies argumentai
3. 2024 m. lapkričio 11 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas nurodytu būdu pakeisti teismo sprendimu patvirtintą motinos ir vaikų bendravimo tvarką arba laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu sustabdant jai teisę matytis su vaikais.
4. 2025 m. vasario 18 d. atsakovė pateikė patikslintą priešinį ieškinį, jame patikslindama prašomą nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką.
5. 2025 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymą iš esmės argumentuodami 2025 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje priimtu nauju įrodymu, t. y. (duomenys neskelbtini) (toliau – mokykla, ugdymo įstaiga) 2025 m. balandžio 18 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo apie L. M., A. M.“ (toliau – raštas), kuriuo informuojama, kad L. M. klasės mokytoja nurodė, jog klasės vaikų tėvai yra pasidalinę informacija, kad bendraudama su klasiokais L. pasakoja apie sunkų gyvenimą, yra minėjusi, jog nori mirti. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir laikinai nustatyti L. M. gyvenamąją vietą su motina, taip pat būtina laikinai taikyti tam tikrus įpareigojimus ir draudimus mokyklai, nes tik taip bus galima išspręsti vaikų perdavimą motinai, atsižvelgiant į tai, kad tėvas atsisako vykdyti teismo sprendimą ir neužtikrina vaikų perdavimo motinai. Vėliau prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslios formuluotės pateiktos teismui ir raštu.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2025 m. gegužės 19 d. pateikė nuomonę dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas tokio atsakovės prašymo netenkinti. Ieškovas nurodė, kad leidžia vaikams matytis su motina, tačiau vaikai to nenori. Ieškovas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neužtikrins vaikams stabilumo. L. M. gyvenimas su motina galėtų būti nustatytas tik, jeigu būtų nustatyta, kad jos buvimas su tėvu daro žalą jos interesams. Dėl A. M. vežiojimo pas psichologą, ieškovas nurodė, kad jis negali būti įpareigotas to daryti, nes tai visiškai nesuderinama su asmens laisva valia ir jo autonomija. Pasak ieškovo, sūnus gali nenorėti tokių susitikimų.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje su atsakovės prašymu skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutiko iš dalies. Nurodė, jog nepritaria atsakovės prašymui laikinai pakeisti vaiko L. M. gyvenamąją vietą. Sutiko, kad ieškovo elgesys, kai vaikų įstatyminis atstovas draudžia vaikų motinai matytis su vaikais, yra netinkamas, netoleruotinas ir pažeidžiantis vaikų interesus – visų pirma jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančia motina. Kartu mano, kad siekiant apsaugoti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, būtina įvertinti abiejų tėvų elgesį, jų realias galimybes užtikrinti vaikams visapusišką priežiūrą ir priimti vaikų interesus geriausiai atitinkantį sprendimą / nutartį, remiantis ne pavieniais įrodymais, o visų įrodymų visuma. Vertinant ieškovo elgesį, kai vaikų tėvas piktybiškai draudžia motinai bendrauti su vaikais, būtina atsižvelgti ir į byloje esančią informaciją apie pačios atsakovės elgesį bei padaryti išvadą, ar L. M. staigus nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos pakeitimas bei išsiskyrimas su broliu atitinka ar neatitinka vaiko interesus. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra duomenų, jog atsakovės elgesys neretai būna neadekvatus ir netinkamas, darantis neigiamą įtaką vaikų emocinei būklei bei psichologiniam saugumui, kas tiesiogiai lėmė ieškovo sprendimą uždrausti motinai bendrauti su vaikais. Nurodė, kad tokiam ieškovo sprendimui nepritaria, tačiau supranta vaikų tėvo elgesio motyvus. Tarnybos vertinimu, remiantis teisiniu reglamentavimu bei dviejų pakopų teismų nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės netinkamu ir neadekvačiu elgesiu, darančiu neigiamą įtaką vaikų emocinei būklei, yra pakankamas pagrindas abejoti atsakovės gebėjimu visapusiškai užtikrinti dukros saugumą, kai vaikas nuolat gyvena su motina (pažymėjo, kad Tarnyba neprieštarauja motinos reguliariam bendravimui su vaikais). Vertino, kad skubotas nepilnametės L. M. gyvenamosios vietos pakeitimas gali pažeisti vaiko interesus ir dėl kitų faktinių bei teisinių aplinkybių. Atkreipė dėmesį į vaikų neišskyrimo principą. Mano, kad L. M. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina tuo metu, kai nepilnamečio brolio gyvenamoji vieta lieka su tėvu, reikštų vaikų atskyrimą ir pažeistų jų teisę gyventi kartu. Pabrėžė, kad vaikai jau daugelį metų nuolat gyvena su tėvu. Tai reiškia, kad jų nusistovėjusi gyvenamoji aplinka yra tėvo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju L. M. laikinos gyvenamosios vietos pakeitimas reikštų nusistovėjusios gyvenamosios vietos pakeitimą, kas galėtų neigiamai paveikti vaiko emocinę būseną. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius jog galės išlaikyti dukrą tuo atveju, jeigu vaiko laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja; o nesant tokių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybių tinkamai išlaikyti savo vaikų. Akcentavo, jog būtent atsakovės neadekvatus ir netinkamas elgesys sukelia mergaitei nejaukumo, gėdos bei kitų nemalonių jausmų (tai nurodyta teismų nutartyse bei mokyklos raštuose). Mano, kad neigiamą įtaką vaiko emocinei būklei daro ne tik ieškovo taikomi motinos bendravimo su vaiku ribojimai, bet ir pačios motinos keistas bei netinkamas elgesys. Atkreipė dėmesį į bylos duomenis apie dukros šiltus santykius su tėvu ir broliu. Mano, jog siekiant, kad motinos ir vaikų bendravimas būtų atnaujintas, atsižvelgiant į tai, kad motina 11 mėnesių buvo atribota nuo vaikų, o vienas iš vaikų (sūnus) sutinka bendrauti su motina tik dalyvaujant psichologui, manytina, kad pradiniame/pereinamajame etape galimas motinos ir vaikų bendravimas, dalyvaujant psichologui. Nurodė, jog palaiko atsakovės norą bendrauti su savo vaikais, tačiau nepritaria atsakovės prašymui taikyti skubias laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant vieno nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes tai neatitinka vaiko interesų, pažeistų nusistovėjusią saugią aplinką ir neišvengiamai atskirtų vaikus vieną nuo kito. Be kita ko nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje siūlo organizuoti motinos ir vaikų bendravimą, dalyvaujant psichologui, ir su tokiu bendravimu apklausos metu sutiko nepilnametis A. M., Tarnyba pritaria atsakovės prašymui įpareigoti ieškovą pristatyti A. M. vieną kartą per savaitę į psichologės kabinetą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies bei nutarė nustatyti laikiną L. M. gyvenamąjį vietą su motina; įpareigoti ieškovą nedelsiant (per 24 valandas) pristatyti L. M. atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto (prieš 3 val. iki pristatymo) informuojant atsakovę trumpąja žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini) apie tikslų nepilnametės dukros L. M. perdavimo laiką; nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su L. M. tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę bendrauti su L. M. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 iki 20 val. ir grąžindamas L. M. į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 iki 20 val.; įpareigoti ieškovą vieną kartą per savaitę pristatyti A. M. pas psichologą (atsakovės ieškovui iš anksto nurodytu laiku ir vietoje), įpareigojant ieškovą lygiomis dalimis su atsakove apmokėti tokių apsilankymų pas psichologą išlaidas (jei tokios būtų); nustatyti, kad paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmė – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo arba tol, kol jos bus panaikintos arba pakeistos atskira teismo nutartimi.
8.1. Teismas vertino, kad atsakovė prašo teismo pritaikyti 14 laikinųjų apsaugos priemonių, iš kurių 9 yra susijusios su įpareigojimais ugdymo įstaigai (po L. M. pamokų kiekvieną dieną, kai L. M. lankys ugdymo įstaigą, perduoti L. M. atsakovei; neperduodant L. M. iki pamokų, per pamokas ar po jų jokiems kitiems asmenims, išskyrus atsakovę; atblokuoti atsakovės telefono numerį iš visų mokyklos telefonų; įtraukti atsakovės el. pašto adresą į mokyklos elektroninių laiškų, skirtų mokinių tėvams, adresatų sąrašą; informuoti atsakovę el. paštu apie visus mokyklos bendruomenės renginius, sudarant sąlygas atsakovei netrukdomai juose dalyvauti; informuoti atsakovę el. paštu apie visus mokyklos numatytus L. M. klasės tėvų susirinkimus sudarant sąlygas atsakovei netrukdomai juose dalyvauti; suteikti atsakovei prieigą prie mokyklos domeno paskyros tėvams; išduoti atsakovei praėjimo į ugdymo įstaigą kortelę, sudarant įstaigos darbo laiku sąlygas atsakovei nekliudomai patekti į minėtos ugdymo įstaigos patalpas). Teismas nurodė, kad tokio prašymo netenkina, pažymėdamas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje mokyklai nėra reiškiami jokie reikalavimai, ji byloje nedalyvauja jokiu procesiniu statusu.
8.2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta teismo sprendimu patvirtina su tėvu, kuris neužtikrina vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina, vadovaudamasis tuo, kad, jo nuomone, bendravimas su motina prieštarautų A. M. interesams. Tai patvirtinančių įrodymų byloje šiuo metu nėra, tačiau byloje yra duomenys, jog pats vaikas vengia bendravimo su skyrium gyvenančia motina, jų santykiai įtempti, o tai kelia pavojų vaiko emocinei sveikatai. Todėl, anot teismo, yra būtina imtis veiksmų vaiko teisei bendrauti su skyrium gyvenančia motina užtikrinti, jo ir motinos emociniam ryšiui atkurti, todėl teismas sprendė, kad esant byloje pareikštiems reikalavimams dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su motina, siekiant, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (jei priešinis ieškinys būtų tenkintas) būtina taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovas įpareigotinas vieną kartą per savaitę užtikrinti A. M. pristatymą pas vaikų ir paauglių psichologą (atsakovės iš anksto nurodytu laiku ir vietoje), lygiomis dalimis su atsakove apmokant tokių konsultacijų išlaidas. Tokia priemonė taikoma atsižvelgiant ir į paties vaiko teismo posėdyje išsakytą nuomonę dėl sutikimo bendrauti su motina dalyvaujant psichologui. Dėl atsakovės prašymo įpareigoti ieškovą atblokuoti atsakovės telefono numerį A. M. telefone, teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į A. M. amžių (duomenys neskelbtini), į tai, kad jis šiuo metu pats vengia bendravimo su motina, teismas minėtos prašomos laikinosios apsaugos priemonės netaiko. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi A. M., todėl net jei ieškovas ir įvykdytų minėtą įpareigojimą, tai nereikštų, kad pats A. M. negalėtų vėl užblokuoti jam nepageidaujamų telefono numerių.
8.3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, t. y. atsakovė byloje siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų pakeista ir būtų nustatyta su ja. Tai, ar šiuo atveju yra pagrindas pakeisti abiejų vaikų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą, bus sprendžiama bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau šioje stadijoje iš tam tikrų bylos duomenų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neužtikrina L. M. bendravimo su skyriumi gyvenančia motina (taip darydamas žalą nepilnametės dukros interesams), taip pat atsižvelgiant į mokyklos rašte pateiktą informaciją dėl psichologės pastebėtos L. M. apsunkintos emocinės būsenos jai gyvenant su tėvu (apriboto bendravimo su motina, nesutarimų su įsesere), spręstina, kad geriausi vaiko interesai reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti L. M. gyvenamą vietą su motina (atsakove), įpareigojant ieškovą nedelsiant pristatyti L. M. atsakovės gyvenamosios vietos adresu, iš anksto (prieš 3 val. iki pristatymo) informuojant atsakovę trumpąja žinute telefonu apie tikslų dukros atvežimo atsakovei laiką. Teismas vertino, kad šiuo atveju, esant duomenų apie L. M. apsunkintą emocinę būseną (psichologė pastebėjo pasireiškiantį liūdesį ir nerimą dėl apribotų galimybių bendrauti su motina, nesutarimų su įsesere), prioritetas teiktinas vaiko emocinės būsenos galimam pagerėjimui jai gyvenant su motina, o ne išimtinai gyvenamosios aplinkos stabilumui. Mamos ir dukros santykis – vienas fundamentaliausių ryšių, susiklostančių šeimoje, todėl nors nerimo šaltinį paprastai sunku tiksliai nurodyti, tačiau šiuo atveju dėl mamos ir dukros ryšio minėtos svarbos (atsižvelgiant ir į tai, kad L. M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), natūralu, kad nerimo šaltinis nepilnamečio vaiko buvo aiškiai įvardytas psichologei, t. y. jog ji jaučia liūdesį ir nerimą dėl apribotų galimybių bendrauti su mama. Ieškovo nuomonėje ir išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atkreiptas dėmesys į nepilnamečių vaikų neišskyrimo principą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad vaikų skirtinga gyvenamoji vieta bus laikinai, vaikų prisirišimas vienas prie kito bus vertinami priimant byloje teismo sprendimą, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.
8.4. Dėl atsakovės prašymo nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su L. M. tvarką teismas nurodė, jog nepaisant to, kad byloje yra gauti tam tikri duomenys apie L. M. jaučiamą nerimą ir kitus neigiamus jausmus (mokyklos psichologo pastebėjimai), tačiau atsižvelgiant į tai, kad L. M. teikiama psichologo pagalba, šioje bylos stadijoje negalima daryti pagrįstos išvados apie ieškovo keliamą grėsmę L. M. psichinei ar fizinei sveikatai ir (ar) gyvybei, todėl, nenustačius pagrindo riboti (siaurinti) vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nustatytina tokia laikina ieškovo bendravimo su L. M. tvarka, pagal kurią ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 iki 20 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 iki 20 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas M. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
9.1. Atkreipia dėmesį į tam tikras su atsakove susijusias aplinkybes iki santuokos nutraukimo. Akcentuoja jos netinkamai vykdytą teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsakovės netinkamą elgesį vaikų ugdymo įstaigoje, nepilnametės dukros nepriežiūrą, neigiamą poveikį vaiko psichologinei, socialinei ir emocinei būklei, atsakovės išpuolį prieš ieškovo sutuoktinę. Pažymi, kad ir po šios civilinė bylos iškėlimo atsakovės neadekvatus elgesys nepasikeitė; atkreipia dėmesį į atsakovės psichologinį spaudimą vaikui L. M., atsakovės konfliktus su vaiko L. M. artimos aplinkos asmenimis ir ugdymo įstaigos bendruomenės nariais. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 20 d. atsakovė ugdymo įstaigoje perdavė dukrai pliušinį žaislą, kurį apžiūrėjęs, ieškovas rado sekimo, garso įrašinėjimo įrangą su SIM kortele, po ko ieškovas kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo atsakovės atžvilgiu.
9.2. Nesutinka su teismo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Mano, kad nutartis yra priimtai skubotai, tinkamai neįvertinus visų byloje esančių duomenų, nesulaukus nepilnamečio vaiko L. M. ekspertizės duomenų, o paremta tik 2025 m. gegužės 14 d. Tarnybos pateiktu 2025 m. balandžio 18 d. ugdymo įstaigos raštu apie nepilnamečius vaikus. Atkreipia dėmesį, kad duomenys apie nepilnamečio vaiko apsunkintą emocinę būseną nėra nauji – 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. balandžio 29 d. ugdymo įstaigos pažymose buvo nurodyti duomenys apie tai, jog nepilnamečiam vaikui gyvenant su atsakove, mergaitė tampa uždaresnė, vangesnė, nebedžiūgauja, bijo išsakyti savo nuomonę, mokytojai atkreipė dėmesį į mergaitės piešinių tematiką. Ieškovo vertinimu, raštas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu įrodymu nepilnamečio vaiko L. M. emocinei būklei konstatuoti, o taip pat negali būti vienintelis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Teismas, vadovaudamasis raštu taikant laikinąsias apsaugos priemones, prieštarauja savo išdėstytai pozicijai šioje civilinėje byloje ir taiko dvigubus standartus byloje esantiems įrodymams. Atkreipia dėmesį, kad teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino iki tol byloje galiojusias laikinąsias apsaugos priemones, o vienas iš tos nutarties argumentų yra 2024 m. kovo 28 d. ugdymo įstaigos rašto, kaip objektyvaus įrodymo, nepatikimumas. Teismas rašte pateiktą informaciją vertino kaip pavienį įrodymą, nesivadovaujant ir nesiejant informacijos su kitais šioje civilinėje byloje esančiais duomenimis. Pažymi, kad svarbus rašytinis įrodymas nepilnamečio vaiko emocinės būsenos kontekste yra 2024 m. balandžio 29 d. ugdymo įstaigos raštas Tarnybai, kurį 2024 m. gegužės 14 d. Tarnyba pateikė teismui kartu su išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kuriame (rašte) nurodyta, jog jau kurį laiką ugdymo įstaigos mokytojos stebi, kad nepilnamečiam vaikui būnant pas atsakovę ji tampa vangesne, uždaresnė, nebedžiūgauja, bijo išsakyti nuomonę, jaučiasi nedrąsi, išsiblaškiusi, ir kt. Laiko, jog nepilnamečio vaiko L. M. apsunkinta emocinė būsena atsirado ne dėl apribotų galimybių bendrauti su atsakove, o būtent dėl to, jog nepilnametis vaikas bendraudavo/gyveno su atsakove ir šie padariniai yra išlikę iki šiol. Papildomai pažymi, jog nepilnametis vaikas L. M. pas psichologą pradėjo lankytis po 2024 m. balandžio 18 d. atsakovės užpuolimo prieš ieškovo sutuoktinę, kuriame dalyvavo ir nepilnametis vaikas.
9.3. Nurodo, jog nutartyje teismas visiškai nesivadovavo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą reglamentuojančiomis teisės normomis, o taip pat nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuotomis taisyklėmis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Be kita ko pažymi, kad sprendimą pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą teismas priėmė pareikšdamas generalizuotą teiginį apie mamos ir dukros ryšį; visiškai neįvertinęs nei nepilnamečio vaiko ir atsakovės ryšio, nei atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku poveikio nepilnamečio vaiko emocinei būsenai. Teismas taip pat neįvertino, jog paskutinį kartą, kuomet nepilnametis vaikas laikinai gyveno pas atsakovę (2024 m. birželio 1 d.), atsakovė privertė nepilnametį vaiką meluoti apie neva patiriamą smurtą. Atsakovė, žadėdama dovanas (šiuo atveju – kelionę į Japoniją), darė vaikui psichologinį spaudimą tam, kad jis pateiktų melagingus parodymus. Atkreipia dėmesį, jog duomenys apie nepilnamečio vaiko ryšį su atsakove, apie atsakovės sukuriamą emocinę, psichologinę aplinką ir kitus reikšmingus klausimus byloje bus pateikti atlikus nepilnamečių vaikų psichologinę ekspertizę. Pažymi, kad teismas priėmė nutartį, kuria pakeitė nusistovėjusią nepilnamečio vaiko L. M. aplinką visiškai neišsiaiškindamas, ar toks aplinkos pakeitimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nerimas ir apsunkinta emocinė būsena yra daugiau nei vieno veiksnio pasekmė. Teismas privalėjo kompleksiškai vertinti tiek ugdymo įstaigos raštą, tiek kitus byloje esančiu duomenis ir įrodymus, tačiau šiuo atveju teismas selektyviai išrinko vieno sakinio vieną dalį ir juo motyvavo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą. Tokia nutartis ne tik neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, tačiau, laikytina, kad juos pažeidžia, kadangi teismas nutartimi nusprendė pakeisti nusistovėjusią nepilnamečio vaiko aplinką visiškai neišsiaiškindamas, ar tai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Akcentuoja, kad teismas priėmė nutartį, kuri prieštarauja Tarnybos išvadai. Atkreipia dėmesį, kad susiklostė situacija, kuomet nepilnamečių vaikų interesus užtikrinančią ir su Tarnybos pozicija sutampančią poziciją teismas kardinaliai pakeitė po to, kai atsakovė pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Nurodo, jog dėl šių aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Dėl teismo argumentų, jog ieškovas neužtikrina nepilnamečių vaikų teisės bendrauti su atsakove, pažymi, kad ieškovo veiksmai (nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove ribojimas) yra grindžiamas išimtinai nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu ir aplinkybėmis, jog nepaisant 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė toliau pažeidinėjo nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat pažymi, kad teismas nesivadovavo vaikų neišskyrimo principu; neįvertino vaikų išskyrimo pasekmių nepilnamečių vaikų emocinei būsenai.
9.4. Kritiškai vertina skundžiamą teismo nutartį ir dalyje dėl įpareigojimo apmokėti psichologo konsultacijų išlaidas. Mano, kad teismas taip peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukūrė ieškovui neproporcingą finansinę prievolę. Laikytina, jog teismas neturi kompetencijos laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukurti ieškovui finansines prievoles. Pažymi, jog poreikis nepilnamečiam vaikui bendrauti su atsakove dalyvaujant psichologui yra išimtinai atsakovės veiksmų pasekmė – būtent dėl atsakovės neadekvataus elgesio ir daugybės nepilnamečių vaikų interesų pažeidimų, atsakovės ir nepilnamečio vaiko ryšys yra susilpnėjęs, todėl būtina psichologo pagalba, kad šis užtikrintų tokį atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimą, kuris nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų. Tai reiškia, jog nutartimi įpareigojęs ieškovą mokėti už psichologo konsultacijas, teismas nepagrįstai „baudžia“ ieškovą dėl atsakovės neadekvataus elgesio pasekmių. Tokie teismo procesiniai veiksmai prieštarauja proporcingumo principui. Ieškovui neturi būti sukuriamos finansinės prievolės dėl atsakovės nepilnamečių vaikų interesų pažeidimų.
Atsiliepimas
10. Atsakovė R. M. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.
10.1. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas nevykdė teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, neperduodavo atsakovei vaikų, ignoravo antstolės įpareigojimus, nebendradarbiavo su atsakove; tendencingai nevykdė teismo nutarties net po paskirtų baudų.
10.2. Nurodo, kad visiškai palaiko skundžiamą nutartį. Nesutinka su ieškovo pozicija dėl išlaidų už psichologo konsultacijas apmokėjimo. Pažymi, kad pats ieškovas 12 mėnesių nevykdė jo prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir visiškai apribojo motinos bendravimą su vaikais, ko pasėkoje teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones ir priėmė skubaus vykdymo skundžiamą nutartį, kurios ieškovas toliau nevykdo, savo elgesiu demonstruodamas tiek neadekvatų elgesį, tiek piktnaudžiavimą tėvo valdžia, tiek nusikalstamus veiksmus, vykdomus mažamečių vaikų atžvilgiu. Mano, kad šioje stadijoje iš tam tikrų bylos duomenų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neužtikrina L. M. bendravimo su skyriumi gyvenančia motina (taip darydamas žalą nepilnametės dukros interesams), taip pat atsižvelgiant į mokyklos rašte pateiktą informaciją dėl psichologės pastebėtos L. M. apsunkintos emocinės būsenos jai gyvenant su tėvu (apriboto bendravimo su motina, nesutarimų su įsesere), spręstina, kad geriausi vaiko interesai reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti L. M. gyvenamą vietą su atsakove. Be kita ko mano, jog atsižvelgiant į tai, kad iš tėvo pusės jau metai laiko tęsiamas ribojimas atsakovei ne tik bendrauti, bet ir susisiekti su vaikais net ir po to, kai ieškovui jau antrą sykį skirta bauda už teismo nutarties nevykdymą, teismui buvo būtina taikyti skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos išdėstyta pozicija yra tik rekomendacinio pobūdžio.
10.3. Nurodo, kad 2024 m. birželio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo ieškovo sutuoktinės smurto prieš šalių nepilnametę dukrą. Kritiškai vertina ieškovo argumentus apie vaiko melą dėl smurto. Dėl vaiko apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją teigia, kad vaikas įbaugintas neigti smurto faktą. Pažymi, kad ieškovo veiksmai neperduoti dukros atsakovei prasidėjo nuo pat momento, kai dukra prakalbo apie ieškovo sutuoktinės smurtą, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo baime, kad dukra atsakovei ir (ar) tarnybos budintiems darbuotojams galės papasakoti ir kitų neteisėtų epizodų ieškovo artimoje aplinkoje.
10.4. Nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, 2025 m. gegužės 21 d. ieškovas nepristatė L. M. atsakovės gyvenamosios vietos adresu, po ko, 2025 m. gegužės 22 d. 00 val. 00 min. ji kreipėsi bendruoju Europos skubios pagalbos telefono numeriu 112; įvykio vietoje pateiktas rašytinis pranešimas apie galimai M. M. atliekamą nusikalstamą veiką, pagrobiant mažametį vaiką iš motinos. 2025 m. birželio 5 d. atsakovė pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai apie pagrobtą mažametį vaiką, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (užtikrinti, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas) dėl mažametės L. M. pagrobimo iš motinos. 2025 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį, numatančią baudžiamąją teisinę atsakomybę už vaiko pagrobimą. 2025 m. birželio 24 d. atsakovė pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai apie pagrobtą mažametį vaiką, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (užtikrinti, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas) dėl mažamečio A. M. pagrobimo iš motinos. Tiek atsakovė, tiek mažamečiai vaikai A. M. ir L. M. ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiais asmenimis, kadangi tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad motinai ir vaikams M. M. nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinės žalos. Pažymi, kad ieškovo advokatas atskirajame skunde pateikė eilę melagingų duomenų; įžvelgia ieškovo atstovo veiksmus, nesuderinamus su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su atskiruoju skundu, o atsakovė su atsiliepimu į jį pateikė papildomus įrodymus. Nors pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į ginčo objektą, tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi – vaikais, neatmetant galimybės, kad pateikti papildomi įrodymai gali būti susiję su nagrinėjamu klausimu, ir atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, todėl jie priimtini.
15. Iš bylos duomenų, be kita ko duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5773-1115/2021, tenkino bylos šalių M. M. ir R. M. prašymą ir abiejų sutuoktinių bendru sutarimu panaikino jų santuokos apskaitos įrašą, taip pat patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nurodytomis sąlygomis. Teismas minėtu sprendimu, be kita ko, patvirtino šalių susitarimą, kad šalių nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su tėvu M. M.; teismas patvirtino šalių susitarimą, kad motina R. M. turi teisę bendrauti su vaikais: 1) kiekvieno mėnesio pirmąją visą (nuo pirmadienio iki sekmadienio) savaitę, pasiimdama vaikus pirmadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje (jeigu vaikai tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, motina paima vaikus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. pristatydama vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2) kiekvieno mėnesio trečios visos savaitės penktadienį, pasiimdama vaikus po užsiėmimų ugdymo įstaigoje (jeigu vaikai tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, motina paima vaikus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. pristatydama vaikus į jų gyvenamąją vietą; teismas taip pat patvirtino ir šalių susitarimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos šventinėmis dienomis, atostogų metu. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
16. Ieškovui M. M. kreipusis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios ir buvo pritaikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi – uždrausta atsakovei artintis mažesniu nei 100 m atstumu prie žemės sklypo, kuriame yra šalių vaikų ugdymo įstaiga; nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M., L. M. tvarka, numatant, kad vaikų motina (ne Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir vaikų gimimo dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val. Vėliau, teisminio proceso eigoje, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Po to, 2025 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje atsakovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokį prašymą iš esmės motyvuojant ugdymo įstaigos 2025 m. balandžio 18 d. rašte pateikta informacija apie dukters emocinę būklę, akcentuojant teismo sprendimo dėl vaikų bendravimo su atsakove iš tėvo pusės nevykdymą, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino iš dalies, netenkindamas reikalavimų, susijusių su įpareigojimais ugdymo įstaigai, bei reikalavimo ieškovui vaiko telefone atblokuoti atsakovės telefono numerį, tačiau įžvelgdamas pagrindą dėl kitų prašymo reikalavimų tenkinimo (dėl dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nustatant laikiną ieškovo bendravimo tvarką su dukra, bei dėl įpareigojimo ieškovui pristatyti sūnų pas psichologą ir jei konsultacijos mokamos, šalims apmokant jas lygiomis dalimis). Apeliantas su tokiu teismo vertinimu (iš esmės dalyje dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, bei įpareigojimo lygiomis dalimis mokėti už psichologo konsultacijas) nesutinka, akcentuodamas teismo netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, civilinio proceso principų pažeidimą, ir kt. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas su jais iš dalies sutinka.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacine tvarka nebuvo kvestionuojama aptariamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas (dėl reikalavimų ugdymo įstaigos atžvilgiu, atsakovės telefono numerio vaiko telefone atblokavimo), todėl apeliacinės instancijos teismas nutarties minėtoje dalyje nevertina ir dėl to išsamiau nepasisako.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
19. Būtina akcentuoti ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
20. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
21. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šalių vaiko L. M. laikinos gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo. Tokią savo poziciją teismas iš esmės grindė byloje paaiškėjusia informacija iš pateikto ugdymo įstaigos 2025 m. balandžio 18 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo apie L. M., A. M.“ (anksčiau ir toliau – raštas) dėl šalių dukters emocinės būklės, ką pirmosios instancijos teismas, kaip galima suprasti iš jo motyvų, vertino kaip pasekmę gyvenant su tėvu (dėl apriboto bendravimo su motina, nesutarimų su įsesere), taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas neužtikrina vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina.
22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
23. Aptariamu atveju byloje esančiame minėtame rašte yra nurodoma ugdymo įstaigos pateikta informacija (mokytojo, psichologo) apie abu šalių vaikus. Rašte L. M. klasės mokytoja be kita ko nurodė, kad mergaitė mokykloje gauna psichologinę pagalbą dėl emocinių sunkumų; psichologė paaiškino, kad susitikimų su ja metu yra stiprinama mergaitės savivertė, saugumo jausmas, emocijų suvokimas ir jų raiška, aptariami emociniai išgyvenimai dėl šeimos aplinkybių, vaikas neretai yra linkęs užsisklęsti, jaučiamas nerimas ir liūdesys, nerimauja dėl apribotų galimybių matytis su mama bei dėl to, kad tenka bendrauti su vaiko teisėmis ir dalyvauti teismuose, nesutaria su įsesere, kas apsunkina emocinę būklę namuose. Šiame rašte vaiko klasės mokytoja taip pat nurodė, jog klasės vaikų tėvai yra pasidalinę informacija, kad bendraudama su klasiokais nuotoliniu būdu (internetu) L. pasakojo apie sunkų gyvenimą, yra minėjusi, jog „nori mirti“ ir kad jai „reikia bendrauti su vaikų teisėmis“. Viena vertus, net ir nepaisant to, kad minėti vaiko žodžiai mokytojos nebuvo išgirsti tiesiogiai iš paties vaiko, bet nurodyti perteikiant informaciją „iš kelintų lūpų“, neabejotina, kad į tokio pobūdžio signalus (informaciją) yra būtina reaguoti visai vaiko aplinkai (tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose). Be to, bylos duomenys patvirtina, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovas neužtikrina vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina, nors, kaip minėta anksčiau (šios nutarties 20 punktas), tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, priešingu atveju gali būti pažeista vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Be kita ko, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į byloje esančius duomenis apie atsakovės galimai netinkamą elgesį, pavyzdžiui ugdymo įstaigoje, apie ką buvo pasisakyta teismų procesiniuose dokumentuose šioje byloje anksčiau, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir po 2025 m. vasario 27 d. nutarties, įsiteisėjusios 2025 m. liepos 3 d., kuria jau buvo panaikintos ieškovo prašymu teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, parengtame minėtame 2025 m. balandžio 18 d. rašte nurodoma, kad vaiko mama su mokykla nebendradarbiauja, reikalauja išskirtinio dėmesio, nepaiso mokyklos vidaus tvarkų ir susitarimų, tik šių metų balandžio mėn. prisijungė prie vaiko paskyros Tamo dienyne; dažnai nuo ankstyvo ryto ar popiet vaikšto aplink mokyklą, kalbina kitus vaikus, tėvus, filmuoja, fotografuoja aplinką, įskaitant vaikų žaidimų aikštelę, toks moters elgesys šalia mokyklos kelia nerimą. Pastebėtina, kad byloje pateiktoje 2025 m. rugsėjo 26 d. L. M. charakteristikoje prie minėtų aplinkybių be kita papildomai nurodyta, kad nors situacija buvo aprimusi, kai atsakovei buvo taikytas apribojimas artintis prie mokyklos, tačiau laikinąsias apsaugos priemones panaikinus atsakovės elgesys vėl kartojosi. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra ginčas tiek dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tiek apskritai dėl vaikų gyvenamosios vietos, ir svarbu pažymėti, kad šiame punkte paminėtos aplinkybės dėl šalių elgesio jų kaip tėvų tinkamo pareigų vykdymo kontekste, įtakos vienas kito elgesiui, ir pan., bus išsamiai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau ne šioje bylos stadijoje. O šiuo metu paminėti duomenys dėl rašte pateiktos informacijos ar aplinkybės dėl ieškovo elgesio neužtikrinant su juo gyvenančių vaikų bendravimą su motina, jų neišnagrinėjus iš esmės, juo labiau, kad pagrindinis ginčas byloje ir yra be kita ko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nelaikytini pakankamu pagrindu pakeisti vieno iš vaikų (kai kitas vaikas lieka gyventi su tėvu, net neišsiaiškinus tokio sprendimo tinkamumo ir vaikų neišskyrimo principo aspektu) gyvenamąją vietą, kai vaikų gyvenamoji vieta dar 2021 m. teismo sprendimu buvo nustatyta su jų tėvu. Kartu pažymėtina, kad šioje bylos stadijoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad teismo minima vaiko emocinė būklė galėjo būti sąlygota to, kad vaikas gyveno su tėvu, juo labiau, kai ir minėtame rašte nurodoma, kad tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, tiek Tarnybos išvadoje akcentuojami vaiko šilti santykiai su tėvu. Taip pat, be paminėto, pastebėtina, kad nėra aiškumo, pavyzdžiui, ir dėl atsakovės materialinių galimybių nors ir laikinai apgyvendinti vaiką pas save, juo rūpintis. Dar kartą pažymėtina, kad visos šios aplinkybės bus išsamiai įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, juo labiau, kaip matyti iš Liteko duomenų, byloje jau 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi šalių vaikams buvo paskirta ir psichologijos ekspertizė, siekiant išsiaiškinti vaikų emocinį ryšį su abiem tėvais, abiejų vaikų tarpusavio prisirišimą, šalių dukters emocinę būklę, ir kt.
24. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama teismo nutartis dalyje dėl vaiko L. M. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinos jos bendravimo su tėvu tvarkos nebuvo priimta savalaikiai ir šiuo atveju vaiko interesų neatitinka, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus šių priemonių būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis naikintina.
25. Tuo tarpu kitoje skundžiamos nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus vertina kritiškai. Apeliantas savo skunde iš esmės neginčija paties sprendimo dėl įpareigojimo lankytis pas psichologą, tačiau nesutinka su tokių paslaugų lygiomis dalimis su atsakove apmokėjimu, vertindamas, kad ieškovui neturi būti sukuriamos finansinės prievolės dėl atsakovės nepilnamečių vaikų interesų pažeidimų.
26. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą šioje dalyje, atkreipė dėmesį, kad ieškovas neužtikrina vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina, taip pat atsižvelgė į šalių sūnaus išsakytą poziciją, akcentavo tėvų pareigą užtikrinti vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Ir apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą pirmiausia į vaiko interesų apsaugą orientuotą teisinį reglamentavimą, į vaiko tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principų svarbą, su tokiu vertinimu sutinka, todėl šioje dalyje skundžiamą nutartį palieka nepakeistą.
27. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo M. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti dalyje, kurioje buvo nutarta nustatyti laikiną L. M. gyvenamąjį vietą su motina R. M.; įpareigoti ieškovą M. M. nedelsiant pristatyti L. M. atsakovės R. M. gyvenamosios vietos adresu; nustatyti ieškovo M. M. laikiną bendravimo su L. M. tvarką.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.