- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-686-864/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- G. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Vilniaus energija“, AB SEB bankas, UAB „Nord profil“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Divingas“, I. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: V. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“, 383-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Sudervėlė“, AB „Swedbank“, M. B., suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Vilniaus energija“, AB SEB bankas, UAB „Nord profil“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Divingas“, I. L. ir antstolis D. T.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai G. M. ir A. M. prašė iškelti jiems bankroto bylą. Paaiškino, kad santuoką sudarė 2003 m., augina 2014 m. gimusį nepilnametį sūnų. 2007 metais pareiškėjai paėmė iš AB SEB Vilniaus banko 103000 Eur dydžio būsto kreditą ir įsigijo nuosavą būstą. Po 2009 metų A. M. su partneriu priklausiusį verslą sužlugdė krizė, dėl ko pareiškėjas, tuo metu būdamas pagrindinis šeimos išlaikytojas, neteko savo pagrindinių pajamų. Pareiškėjai nebeturi galimybių vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, mokėti komunalinius mokesčius. Šiuo metu pareiškėjai dirba, tačiau gauna mažas pajamas (400 Eur), kurių neužtenka šeimai išlaikyti ir turimiems įsipareigojimams vykdyti, nes nurašius antstolių įsiskolinimus lieka 210 Eur.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė atsisakyti kelti pareiškėjams bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jų nemokumo. Pareiškėjai nenurodė, kokių veiksmų jie ėmėsi siekiant pagerinti jų finansinę padėtį.
Suinteresuotas asmuo 383-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Sudervėlė“ prašė atsisakyti kelti pareiškėjams bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjai yra ilgamečiai bendrijos skolininkai. Neįtikėtina, jog pareiškėjai gauna tokias mažas pajamas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. J. prašė atsisakyti kelti pareiškėjams bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjai nenurodė visų kreditorių, neatskleidė savo gaunamų pajamų ir nedetalizavo savo sandorių, kuriuos atliko prieš 3 metus.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. atsiliepime paaiškino, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. vykdo vykdomąjį raštą dėl 101079,44 Eur išieškojimo iš pareiškėjų AB SEB banko naudai. Pareiškėjai nemokėjo jokių susidariusių įsiskolinimų, nesiekė susitarti su kreditoriumi, nebendradarbiavo su antstoliu ir skundė antstolio veiksmus.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams G. M. ir A. M. bankroto bylą. Teismas nustatė, jog pareiškėjų pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro 182460 Eur, t. y. viršija 25 MMA. Teismas iš antstolio D. T. pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjai į bylą neįtraukė visų kreditorių ir jų neinformavo apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo įpareigoti pateikti duomenis apie antstolio nurodytus kreditorius: AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, UAB „Divingas“, UAB „Girilis“ ir UAB „Proksas“, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, nedetalizavo apie į pareiškimą neįtrauktus kreditorius ir susidariusias skolas, negalėjo atsakyti ar juos informavo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų gaunamos pajamos atskirai sudaro mažiau nei 1 MMA – pareiškėjai gauna iš viso 400 Eur per mėnesį, atskaičius antstolių išieškojimą lieka 210 Eur. Todėl sprendė, jog pareiškėjai didžiąją nagrinėjamo trejų metų laikotarpio dalį nesiėmė (ėmėsi nepakankamų) veiksmų pagerinti savo galimybes skoliniams įsipareigojimams padengti (savo pajamoms padidinti). Teismo vertinimu, pareiškėjai ne tik nedėjo (neįrodė) pastangų gauti pajamų, kurios viršytų bent 1 MMA, tačiau netgi mažino savo turtinę padėtį nesiekdami bendradarbiauti su pagrindiniu kreditoriumi AB SEB banku ir antstoliu, taip didindami vykdymo išlaidas. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių ir motyvų visumą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų veiksmai – savo pajamų nedidinimas, vykdymo išlaidų didinimas, visų kreditorių nenurodymas – yra nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus (40-42 metų), turi vadovavimo įmonėms patirties, todėl galėtų dirbti tokius darbus, iš kurių gaunamos pajamos būtų bent 1 MMA dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjai A. M. ir G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo. Paaiškino, kad teismas, priėmęs pareiškėjų pareiškimą, sutiko, kad pareiškimas yra tinkamas ir gali būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjai atvyko į parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. spalio 3 d., tačiau posėdis buvo atidėtas, nes pareiškėjas pateikė prašymą dėl vienintelio turto palikimo šeimai, taip pat buvo paskirta bylos nagrinėjimo data 2016 m. lapkričio 2 d., jokių papildomų įpareigojimų pareiškėjams nebuvo nustatyta. Tik 2016 m. lapkričio 2 d. paaiškėjo, kad teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo priėmęs nutartį, kuria pareiškėjai įpareigoti pateikti duomenis apie pareiškėjų kreditorius AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, UAB „Divingas“, UAB „Girilis“ ir UAB „Proksas“. Apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą teismas paskelbė viešai, todėl visi pareiškėjų kreditoriai apie pareiškimo priėmimą buvo informuoti tinkamai. Todėl pareiškėjai papildomai neturėjo pareigos informuoti nežinomų kreditorių. Antstolis D. T. nepateikė jokių įrodymų, jog baigė vykdymo veiksmus bei paskaičiavimo vykdymo išlaidas, todėl teismas jį nepagrįstai įtraukė į bylos nagrinėjimą. Antstolio nurodyti kreditoriai apie pareiškėjų kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo informuoti prieš dvejus metus, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-6031-466/2015, kurioje pareiškėjams buvo iškelta bankroto byla. Apie kreditorių UAB „Girilis“ pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. liepos mėn., kai pareiškėjo darbovietėje buvo gautas antstolio pranešimas apie vykdomą išieškojimą. Pareiškėjai per mėnesį iš viso gauna apie 500 Eur darbo užmokesčio, o ne 400 Eur. Teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjas aktyviai ieškojo ir ieškosi darbo, tačiau už 2015 m. pakeitė net kelias darbovietes, nes antstolių vykdomi išieškojimai sukelia darbdaviams papildomų išlaidų ir skaičiavimų, dėl ko darbdaviai nenori pratęsti bandomojo laikotarpio. Kadangi teismas pareiškėjų pastangų susirasti geriau apmokamą nevertino bei nenustatė priežasčių, kodėl pareiškėjams lieka tokia nedidelė lėšų suma pragyvenimui, todėl padarė klaidingą prielaidą, jog pareiškėjai yra nesąžiningi. Taip pat neaišku, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, jog pareiškėjai mažino savo turtinę padėtį, nebendradarbiavo su kreditoriumi AB SEB banku, taip didindami vykdymo išlaidas. Iš pareiškėjų gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį atskaičiuojama 280 Eur suma, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai vengia mokėti kreditoriams. Pareiškėjai stengėsi bendradarbiauti su AB SEB banku ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, netgi buvo sudarę kredito atidėjimo paslaugos sutartis bei atliko draudiminius mokėjimus kreditoriui. Visa ši informacija buvo prieš tai nagrinėtoje pareiškėjų bankroto byloje, tačiau teismas jokių įrodymų nerinko. Teismas plečiamai aiškino nesąžiningumo sąvoką, kadangi byloje nenustatyta jokių nesąžiningų pareiškėjų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nesąžiningumo ir nemokumo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjai nenurodė visų kreditorių ir jiems skolingų sumų, o tai, jog visus kreditorius buvo nurodę prieš dvejus metus nagrinėtoje byloje, šiai bylai reikšmės neturi. Kiti atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra. Pareiškėjų skola V. J. yra 30260 Eur, paskutinį mokėjimą 2015 m. sausio 21 d. atliko pareiškėja. Nesant išsamių duomenų apie pareiškėjų finansinę veiklą per paskutinius trejus metus, galima spręsti, jog jie tyčia nesiekia gauti daugiau pajamų, kad nereikėtų grąžinti skolų.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad vienintelė apeliantų nurodoma jų nemokumo priežastys yra ekonominė krizė, tačiau tai savaime nereiškia, jog dėl krizės sumažėjo pareiškėjų pajamos. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog dėl krizės sumažėjo jų pajamos, taip pat kokios jų pajamos buvo tuo metu bei kokių veiksmų pareiškėjai ėmėsi, kad išvengtų neigiamų krizės pasekmių. Apeliantai nepateikė jokių duomenų apie realias priežastis, kurios sukėlė jų nemokumą, nepateikė paaiškinimų apie būsimas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vertindamas pareiškėjų atitikimą FABĮ 2 str. 2 d. nustatytiems reikalavimams nurodė, kad pareiškėjų kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 182460 Eur, tačiau pareiškėjai, būdami darbingo amžiaus bei turėdami vadovavimo įmonėms patirties, gaudami tik 400 Eur/mėn. atlyginimą, ilgą laiką neišnaudoja galimybių surasti geriau apmokamą darbą, taip pat nepateikė visų duomenų apie savo kreditorius bei nepaneigė abejonių dėl nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Taigi iš esmės teismui kilo abejonių dėl pareiškėjų nemokumą lėmusių priežasčių, dedamų pastangų atkurti mokumą, tikrosios finansinės padėties, įsipareigojimų kreditoriams masto bei sąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Apeliantų teigimu, jie visus duomenis apie savo kreditorius į bylą pateikė, trūkstamus duomenis teismas galėjo surinkti savo iniciatyva, pareiškėjai gauna didesnes pajamas nei nurodyta skundžiamojoje nutartyje, teismas plečiamai aiškino nesąžiningumo sąvoką.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl laikotarpio, kuris turi reikšmės, sprendžiant fizinio asmens bankroto bylą bei vertinant bankrutuoti siekiančių fizinių asmenų sąžiningumą.
Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015).
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2016 m. liepos 1 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Tačiau remiantis teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjai dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo į teismą kreipiasi jau antrą kartą (CPK 179 str. 3 d.). Pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-6031-466/2015 iškėlė pareiškėjams bankroto bylą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi Nr. 2S-1353-881/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo gaunamų pajamų dydį, rėmėsi pareiškėjo dviejų darboviečių išduotomis pažymomis apie pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesį gautą atlyginimą. Teismas nurodė, esant neaiškiai pareiškėjų turtinei padėčiai, pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti duomenis jų per paskutinius trejus metus gautas pajamas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus (39 metų), nors nepateikta duomenų apie jo išsilavinimą, tačiau turi vadovavimo įmonėms patirties, todėl nustačius, kad pastaruosius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pareiškėjas dirbo (bei iki šiol dirba) už 72,41 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 35,91/150,60 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimą (tiek pareiškėjas 2014 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais uždirbo atitinkamai), pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar tokiais veiksmais pareiškėjas sąmoningai nesiekia gerinti savo turtinės padėties bei taip reikšmingai didina savo nemokumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus A. M. ir G. M. pateikti teismui įrodymus: 1) apie savo išsilavinimą; 2) apie kiekvieno iš jų darbovietes ir pajamas, gautas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. 2015 m. sausio 25 d.; 3) apie darbovietes ir pajamas iki 2015 m. lapkričio 2 d; 4) kiekvieno iš jų per paskutinius trejus metus iki 2015 m. sausio 25 d. sudarytų sandorių, reikšmingų turtiniu aspektu, istoriją (bylos Nr. 2FB-2286-912/2016). Tačiau pareiškėjai reikalaujamų duomenų nepateikė (CPK 179 str. 3 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjų A. M. ir G. M. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjai neatvyko į teismo posėdį bei nenurodė neatvykimo priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2016 m. sausio 12 d. nutarties paduoti, nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 26 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1227-781/2016).
Antrą kartą pareiškėjai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2016 m. birželio 27 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo pirmos bylos, kurioje buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo jiems klausimas, užbaigimo. Taigi pareiškėjai, iš naujo kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalėjo ne tik įvykdyti FABĮ 4 straipsnio reikalavimus, keliamus fizinio asmens pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir atsižvelgti į pareiškėjų neįvykdytus teismo įpareigojimus, nustatytus, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš naujo byloje Nr. 2FB-2286-912/2016. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę pakartotinai sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl esant abejonėms dėl pareiškėjų turtinės padėties bei nemokumo priežasčių, pareiškėjai, antrą kartą kreipdamiesi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą, į apeliacinės instancijos išaiškinimus turėjo atsižvelgti privalomai. Tačiau pareiškėjai prie pareiškimo pridėjo tik pareiškėjos banko sąskaitos išrašą už 2016 m. sausio-birželio mėn. bei prašė išreikalauti reikalingus dokumentus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2FB-6031-466/2015 (2FB-2286-912/2016). Kadangi pirmasis pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas 2015 m. sausio 25 d., kurioje pareiškėjų sąžiningumo aspektu turėjo būti vertinamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2015 m. sausio 25 d., todėl akivaizdu, jog pareiškėjų prašomoje išreikalauti byloje nebūtų dalies (už pusantrų metų laikotarpį) reikalaujamų duomenų už šiuo metu nagrinėjamai bylai aktualų laikotarpį (nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) bei visų duomenų, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, t. y. apie savo išsilavinimą; apie kiekvieno iš pareiškėjų darbovietes ir pajamas, gautas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo; kiekvieno per paskutinius trejus metus sudarytų sandorių, reikšmingų turtiniu aspektu, istoriją. Išklausius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog pareiškėjams ne kartą buvo siūloma pateikti duomenis apie visus savo kreditorius, taip pat atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjai, pakartotinai kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsižvelgė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus (nuo 9.14 min, nuo 18.32 min, nuo 34 min.). Tačiau pareiškėjų nuomone, visi reikalingi dokumentai byloje, tame tarpe prie štai nagrinėtoje, yra.
Kaip minėta, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos kvalifikuoti kaip nesąžiningus turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors FABĮ nuostatos nenumato apribojimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjams nesilaikant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nustatytų išaiškinimų, kurie iš dalies apima nagrinėjamai bylai aktualų trejų metų laikotarpį, spręstina, jog pareiškėjai fizinio asmens bankroto institutą naudoja ne pagal pagrindinę FABĮ paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjai ne tik nesilaikė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nustatytų išaiškinimų, bet ir prie pakartotinio pareiškimo pridėjo tik pareiškėjos sąskaitos išrašą už 2016 m. pirmąjį pusmetį, kas reiškia, jog pareiškėjai faktiškai neįvykdė esminių FABĮ 4 str. 2 ir 4 d. nustatytų imperatyvių reikalavimų, keliamų fizinio asmens pareiškimui. Pareiškėjų prašomoje išreikalauti byloje pareiškimas buvo priimtas 2015 m. sausio 25 d., t. y. abiejų pareiškimų priėmimą skiria 1,5 metų laikotarpis, todėl akivaizdu, jog dalis minėtoje byloje esančių duomenų nagrinėjamai bylai nebėra aktualūs. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 4 dalį fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, kas reiškia, jog tik nuo paties ketinančio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningų veiksmų priklauso, kokius ir kokia apimtimi FABĮ 4 str. 4 d. nurodytus duomenis jis pateiks teismui. Taigi, pareiga pateikti aktualius duomenis, pagrįstus įrodymais, tame tarpe jų dalį iš anksčiau nagrinėtos bylos, tenka pareiškėjams, juolab, įstatymas nedraudžia bylos dalyviams susipažinti ir pasidaryti dokumentų kopijas išnagrinėtoje byloje (CPK 42 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog pakartotinai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jiems nebuvo pareigos apie tai pranešti kreditoriams, be to, nebūtina nurodyti visų kreditorių, kadangi apie pareiškimo priėmimą yra skelbiama viešai. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ 4 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, jog ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. FABĮ 4 str. 4 d. 5 p. taip pat nurodyta, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi kreditorių duomenys ir jų reikalavimai bei jų įvykdymo terminai. Taigi įstatyme aiškiai nurodoma, jog apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visiems kreditoriams turi būti pranešta raštu, atitinkamai pareiškime turi būti nurodomi visi kreditoriai. FABĮ jokių išimčių, jog kreipiantis pakartotinai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtina informuoti ir pareiškime nurodyti visų kreditorių, nenumato, kaip ir nenumato pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo kreditoriams viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 4 str. 2 d. nuostata dėl kreditorių informavimo yra imperatyvi. Todėl pareiškėjams argumentuojant, jog apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pranešta tik išnagrinėtoje byloje, pirmosios instancijos teismas iš viso turėjo teisę atsisakyti priimti pareiškimą, kaip pareikštą, nesilaikant privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Antstolių informacinės sistemos duomenimis pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos 32 vykdomosios bylos, pareiškėjos atžvilgiu – 8 (vykdo antstoliai: I. K., V. M., B. P., R. K., I. G., D. T., D. S., S. M., D. K., G. P., N. V., M. D., V. Č.). Visos vykdomos bylos, išskyrus 2016 m. lapkričio 9 d. pradėtą iš pareiškėjo išieškotojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai, buvo pradėtos vykdyti nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. birželio 15 d., t. y. iki pareiškėjų pakartotinio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, išieškotojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai kitos dvi vykdomosios bylos buvo pradėtos 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 15 d., todėl akivaizdu, jog pareiškėjams iki pakartotinio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti žinoma apie visus kreditorius. Pareiškėjai visus duomenis apie kitus pareiškime nenurodytus kreditorius buvo įpareigoti pateikti 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuri pareiškėjai buvo įteikta 2016 m. spalio 11 d. (b. l. 113-114, 140). Kaip minėta, 2016 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje pareiškėjams papildomai buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie visus turimus kreditorius bei įsipareigojimus jiems, tačiau pareiškėjai paaiškino, kad visus žinomus kreditorius yra nurodę, dalis kreditorių yra nurodyta pirmą kartą nagrinėtoje pareiškėjų bankroto byloje, be to, apie pareiškimo priėmimą yra paskelbta viešai, todėl visi kreditoriai yra tinkamai informuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą stadijoje, visų įmanomų kreditorių nenurodymas ir nėra esminis pareiškimo trūkumas, kadangi kreditoriai gali būti patikslinti vėliau, tai vėlesnis jų nenurodymas, deklaratyviai argumentuojant, jog kiti kreditoriai nėra žinomi, paprastai sukelia tam tikras teisines pasekmes. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams neįvykdžius 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, turėjo teisę pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Tačiau nepaisant to, jog turėjo teisę tiek iš karto atsisakyti priimti pareiškimą, tiek vėliau jį palikti nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo iš esmės, t. y. prioritetą suteikdamas pareiškėjų interesų gynimui. Iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjai augina nepilnametį vaiką, vykdymo procese yra siekiama realizuoti vienintelį šeimos būstą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė prioritetą pareiškėjų interesams, duodamas bylai eigą, juolab, bylos nagrinėjimo metu ne kartą suteikė galimybę pareiškėjams pateikti svarbius bylai duomenis. Taigi, skundžiama nutartimi atsisakius iškelti pareiškėjams bankroto bylą, pareiškėjų ir jų kreditorių interesai nebuvo pažeisti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nesant praktiškai jokių duomenų, pagrįstų įrodymais, apie pareiškėjų šiuo metu gaunamas pajamas bei pastangas gauti didesnes, nebendradarbiavimą su pagrindiniu kreditoriumi ar antstoliu bei atsiskaitymą su kreditoriais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti apie pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Tačiau pareiškėjų veiksmai, pareiškiant pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš karto po pirmo pareiškimo palikimo nenagrinėtu, neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, akivaizdžiai nesilaikant FABĮ 4 str. 2 ir 4 d. reikalavimų bei neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo siūlymus pateikti papildomus duomenis, sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjai nėra visiškai sąžiningi kreditorių atžvilgiu. Dalis pareiškėjų kreditorių nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, todėl akivaizdu, jog pareiškėjams nepateikus visų reikšmingų duomenų, pagrįstų įrodymais, bei nesilaikant įstatymo reikalavimų, nėra galimybės nustatyti tikrosios pareiškėjų turtinės padėties ir tikrąsias nemokumo priežastis bei įvertinti pareiškėjų pastangas atstatyti mokumą. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais argumentais, bet priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aukščiau nurodytų pareiškėjų veiksmų pripažinimas nesąžiningais, nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo su pareiškimu atitinkančiu FABĮ 4 str. reikalavimus bei pateikti visus duomenis, pagrįstus įrodymais už 3 metus iki kreipimosi į teismą, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.