Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-50-494/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: e2-50-494/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02798-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: A. S.
Trečiasis asmuo: S. K., T. S., VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
Išvadą teikia: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Kęstutis Petrauskas, Inga Balynienė

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-50-494/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02798-2021-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, Aurelijai Balčiūnaitei, Inai Jokst, Daliai Gipaitei,

dalyvaujant ieškovui G. K., jo atstovei advokatei Ingai Balynienei,atsakovui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,trečiajam asmeniui S. K., jo atstovei advokatei Ingai Balynienei,institucijos teikiančios išvadą atstovei Lilijai Krezub,vertėjai Erikai Tunčikienei,

nuotolinio/ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys S. K., T. S., VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, institucija teikianti išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl atlygintino kelio servituto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1.Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nustatyti neterminuotą 4 m. pločio kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2021-07-21 MB „GEO BASE“ parengtą servituto nustatymo planą, indeksu S1 pažymėtoje 635 kv. m. sklypo dalyje (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), suteikiantį teisę pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantys daiktai) valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus; 2) priteisti iš ieškovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad G. K. (toliau – ieškovas) asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Visi šie aukščiau nurodyti statiniai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (per klaidą ieškinyje buvo nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-02-22 ieškovo prašymas dėl korektūros klaidos ištaisymo), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

1.2.Gerb. Teismo žiniai nurodytina, kad dar nuo senų laikų (veikiausiai dar tarpukario laikotarpiu) ieškovui priklausančio turto savininkai prie savo nuosavybės patekdavo (privažiuodavo) per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo/yra įrengtas bendro naudojimo kelias. Šis aukščiau nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S. (toliau – atsakovas). Šiuo keliu ir pats atsakovas patenka prie jam priklausančios nuosavybės. Ilgą laiką šalys naudojosi šiuo keliu, tačiau nuo 2021-05-15 atsakovas uždraudė ieškovui važiuoti minėtu keliu, teigdamas, kad kelias yra jo nuosavybė. Negana to, atsakovas įrengė savadarbį šlagbaumą (netgi už savo sklypo ribos), padėjo ant kelio rastą, pridėjo prie kelio šūsnis šakų, tokiu būdu apribodamas bet kokias fizines ieškovo galimybes važiuoti keliu. Pažymėtina, kad ginčo kelias yra vienintelis kelias (privažiavimas) prie ieškovo nuosavybės. Daugiau jokių kitų kelių nėra. Galimybės patekti per arčiausiai esantį (nuo kelio Utena – Vilnius) sklypą taip pat nėra galimybės, nes tai sklypas, kuriame nėra jokio įrengto kelio ir sklypas yra užpelkėjęs. Kadangi jokių kitų kelių/privažiavimo prie ieškovo nuosavybės nėra ir minimas kelias yra vienintelis patekimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo bei statinių, ieškovas kreipėsi į policiją su pareiškimu, tačiau 2021-05-19 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes A. S. veiksmuose neva tai nėra administracinio nusižengimo numatyto LR ANK 518 str. 1 d. sudėties. Taip pat ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į patį atsakovą su prašymu spręsti servituto nustatymo klausimą ir geranoriškai siūlė notarine tvarka sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo. Tačiau iki šiol atsakymo į šį pasiūlymą atsakovas nėra pateikęs. Taip pat atsakovas iki šiol nėra pašalinęs kliūčių nuo kelio, kas vėlgi tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas nėra linkęs geranoriškai išspręsti susidariusios situacijos ir susitarti su ieškovu.

1.3. Be to, gerb. Teismo žiniai nurodytina ir tai, kad dar 2020 m. ieškovo tėvas S. K., tuometinis ieškovui priklausančio turto savininkas, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių su prašymu dėl privažiavimo prie jam priklausiusio sklypo įrengimo, tačiau buvo atsakyta, kad: „Informuojame, kad išnagrinėjus Skyriuje turimus archyvinius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus rajono, Nemenčinės seniūnijos, preliminariame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte,žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo magistralinio kelio Utena – Vilnius sklypo viduriu ir vakarinėje pusėje suprojektuotas 4 m. pločio bendro naudojimo kelias, einantis rytinėje pusėje per Jūsų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise, kurį 1996 m. lapkričio 16 d. parengė inžinierė A. L., punktyru pažymėtas kelias. Laikiname žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, kurį 1996 m. gruodžio 2 d. parengė inžinierė A. L., taip pat matyti, kad sklypas turi privažiavimo kelią. Taip pat 4 m. pločio bendro naudojimo kelias rytinėje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje punktyru buvo pažymėtas ir UAB „Geodezininkų biuras“ matininko A. J. 2008 m. spalio 28 d. parengtame minėto žemės sklypo plane M 1:5000. Pažymime, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) minimam Jūsų žemės sklypui nėra nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) 0,3073 ha ploto, kurios įregistravimo pagrindas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų rašte minimas žemės sklypas turi privažiavimą per suformuotą 4 m. pločio kelią, einantį nuo kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).“

1.4.Taigi būtent dėl to, kad bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovas patenka prie savo nuosavybės iš esmės jau egzistuoja ir yra įrengtas atsakovo sklype, dėl šios priežasties buvo atsisakyta įrengti naują kelią (privažiavimą) prie ieškovo sklypo. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengtas bendro naudojimo kelias yra vienintelis kelias (būdas) ieškovui patekti prie savo nuosavybės, kitų kelių ir privažiavimų nėra, o atsakovas geranoriškai atsisako bendradarbiauti, niekaip nesprendžia susidariusios situacijos, priešingai - piktybiškai riboja ir draudžia ieškovui minėtu keliu patekti prie savo nuosavybės, dėl šios priežasties ieškovui neliko nieko kita, kaip tik įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Žemesnės instancijos teismas

1.5.Nagrinėjamu atveju pateikiami duomenys patvirtina, kad šalys taikiai ir geranoriškai nesusitaria dėl servituto nustatymo. Jau vien pats kreipimasis į teismą bei tai, kad šalys iki šiol servituto nenustatė sandoriu, taikos sutartimi, rodo, kad šalys, tiksliau atsakovas, laisva valia neketina nusistatyti servituto, t. y. tarp šalių yra esminis nesutarimas, kuris yra kaip viena iš būtinųjų sąlygų priverstiniam servituto nustatymui teismine tvarka.

Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ginčo kelias buvo įrengtas dar 1995 m., ieškovas ir ankstesni turto savininkai visuomet naudojosi šiuo keliu, savivaldybė būtent dėl minėto kelio egzistavimo atsisakė įrengti kitą privažiavimą prie ieškovo nuosavybės, taip pat ginčo kelias yra vienintelis esantis ir ieškovui prieinamas patekimas/privažiavimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo bei statinių, todėl neabejotina, kad yra būtina nustatyta kelio servitutą. Priešingu atveju, ieškovas negalės naudotis jam priklausančia nuosavybe pagal tikslinę paskirtį, taip pat neabejotinai patirs neadekvačius, nepagrįstus ir neproporcingus sunkumus norėdamas patekti (privažiuoti, prieiti) prie jam priklausančios nuosavybės ir patogiai jais naudotis. Gi transporto priemonių palikimas (parkavimas) prie magistralinio kelio Utena - Vilnius, prie ieškovo nuosavybės patenkant tik pėsčiomis, neatitiktų protingumo ir racionalumo kriterijų, trukdytų ir neleistų ieškovui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu.

1.6.Atsižvelgiant į tai yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), MB „GEO BASE“ parengtame plane indeksu S pažymėtoje 635 kv. m. sklypo dalyje nustatyti neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantys daiktai) valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

Pažymėtina, kad nustačius servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype nebus pažeistos atsakovo teisės, kadangi žemės sklypo naudojimo faktinė situacija (padėtis) nepasikeis, išliks tokia pati kokia buvo iki ieškinio pareiškimo ir jau daugelį metų prieš tai, t. y. atsakovo teisės nebus varžomos, nes kelias jau yra įrengtas (buvo įrengtas dar 1995 m.), o juo naudojasi ir pats atsakovas.

1.7. Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Pažymėtina, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Taigi nustatant kompensacijos atsakovui dydį, galima remtis sklypo rinkos verte.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minimalius atsakovo teisių suvaržymus, taip pat į faktinį ilgalaikį kelio naudojimą, dar iki atsakovui įgyjant nuosavybę į jo turimą sklypą, taip pat į atsakovui priklausančio žemės sklypo vertę, kuri yra 6280 EUR dydžio (pagal VĮ Registrų centras masinio vertinimo duomenis 2020-02-03 dienai), ieškovas sutinka atsakovui sumokėti vienkartinę 133 EUR dydžio kompensaciją (6280 EUR : 300 a X 6,35 a). Ieškovo įsitikinimu, jo siūloma piniginė vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą yra sąžininga, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovo teisių suvaržymo mastą bei sklypo vertę.

2. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Parodė, kad nuo pagrindinio kelio yra kelias tik per atsakovo sklypą. Kur dabar atsakovo sklypas buvo senelio sklypas. Kai jam projektavo sklypą, privažiavimo kelias suprojektuotas per atsakovo sklypą, jis nuo pat sklypo įsigijimo privažiuoja prie savo sklypo per atsakovo sklypą, kitų kelių patekti į jo sklypą nėra. Atsakovas pastatė šlagbaumą ir neleidžia privažiuoti. Jam reikalingas 4 m kelias, nes jo sėjamasis aparatas yra 3,60 m pločio ir jis kitaip negali privažiuoti.

3.Ieškovo ir trečiojo asmens S. K. atstovė prašė ieškinį tenkinti jame ir baigiamojoje kalboje (DOK 9302) nurodytų aplinkybių visetu. Parodė, kad ieškovo sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2008 metais, formuojant ieškovo sklypą kitų kelių nebuvo. Ginčo kelias eina per atsakovo ir trečiųjų asmenų sklypus, bet ginčas kyla tik dėl atsakovo sklypo, su trečiaisiais asmenimis ginčo nėra. Kompensacija paskaičiuota remiantis Registrų centro duomenimis, atsakovas paneigiančių įrodymų nepateikė. Nemano, kad atsakovo teisės pažeidžiamos, nes ieškovas prašo nustatyti servitutą ne specialiai, o dėl to, kad ieškovas negali patekti į savo sklypą. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos duomenys, Kelių direkcijos raštai į ieškovo paklausimą dėl įvažos įrengimo, yra nurodyta, kad nėra juridinių galimybių įsirengti įvažos, kad valstybiniai keliai nėra skirti patekimui į privačius sklypus.

4.Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Iš pateikiamų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovas turi bent dvi alternatyvias galimybes patekti į savo žemės sklypą per du kitus įvažiavimus iš magistralinio kelio Vilnius-Utena, nevaržant atsakovo teisių į jam priklausantį žemės sklypą - per vieną iš jau esamų įvažiavimų iš magistralinio kelio Vilnius-Utena ieškovas galėtų patekti į savo žemės sklypą tiesiogiai ir daug arčiau, negu per atsakovo žemės sklypą ir nebūtų jokio protingo poreikio taikyti atsakovo žemės sklypui jokių apribojimų, be to, ieškovas galėtų patekti į savo žemės sklypą per kitą, taip pat jau esamą įvažiavimą iš magistralinio kelio Vilnius-Utena, kitoje atsakovo žemės sklypo pusėje, po ko galėtų važiuoti ir atsakovui priklausančio žemės sklypo kraštu, o ne jo viduriu - tokiu atveju atsakovo žemės sklypui taikomi apribojimai būtų žymiai mažesni ir atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus arba jokie apribojimai aplamai nebūtų taikomi. Tačiau ieškovas, užuot ieškodamas kitų įmanomų galimybių patekti į savo žemės sklypą, akivaizdžiai nesąžiningai siekia apriboti atsakovo žemės sklypo naudojimo teisę - reikalauja nustatyti servitutą per atsakovui priklausančio žemės sklypo vidurį. Pažymėtina ir tai, kad jeigu ieškovas pasirinktų pirmąją alternatyvią galimybę patekti į savo žemės sklypą, tai jis nuo kelio Vilniaus-Utena patektų tiesiogiai į savo žemės sklypą, be to atstumas iki ieškovo namų valdos būtų tik apie 144 metrus, tuo tarpu jeigu ieškovas patektų per atsakovo žemės sklypą, kaip siūlo nustatyti servitutu, atstumas iki ieškovo namų valdos būtų jau apie 437 metrus, tai yra daugiau kaip 3 kartus didesnis. Be to, ieškovas akivaizdžiai meluoja teigdamas, kad ta vieta, kurioje yra įvažiavimas į jo žemės sklypą, yra užpelkėjusi. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų ir ortofoto nuotraukų, toje vietoje, kur yra alternatyvus įvažiavimas tiesiogiai į ieškovo žemės sklypą, jokios pelkės jau nėra, pelkė baigiasi šiek tiek arčiau, o ieškovas jau yra pasidaręs įvažiavimą į savo žemės sklypą, jį galimai tik reikėtų truputį patvarkyti ir paremontuoti. Be to, kaip matyti iš 2000 m. (duomenys neskelbtini) k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, per atsakovo žemės sklypą einantis keliukas eina lanku ir išeina į tą patį magistralinį kelią Vilnius-Utena, tačiau jau pačiam ieškovui priklausančiame žemės sklype, todėl akivaizdu, kad ieškovas jau turi atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą iš magistralinio kelio Vilnius-Utena, tačiau jo neprižiūri ir neremontuoja, bet siekia nesąžiningai naudotis atsakovo remontuojamu ir prižiūrimu įvažiavimu į atsakovo žemės sklypą, tai yra siekia gauti nepagrįstą naudą atsakovo sąskaita. Dėl šių esminių priežasčių ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą per atsakovo žemės sklypo vidurį yra akivaizdžiai neracionalus ir nepagrįstas, ir todėl netenkintinas.

4.1. Be to, kaip matyti ieškovas siūlo nustatyti servitutą, kuriuo galima būtų ne tik eiti, bet ir važiuoti visų tipų transporto priemonėmis ir kuris eitų per patį atsakovui priklausančio žemės sklypo vidurį. Toks servitutas žymiai sumažintų atsakovui priklausančio žemės sklypo panaudojimo galimybes - atsakovui priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir atsakovas ketina vykdyti jame žemės ūkio veiklą, auginti žemės ūkio naudmenas, tačiau dėl per patį sklypo vidurį eisiančio servitutinio kelio atsakovas negalėtų racionaliai apdirbti žemės sklypo žemės ūkio technika ir toks žemės apdirbimas atsakovui žymiai pabrangtų.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra iškastas dirbtinis tvenkinys. Dėl to atsakovas ateityje planavo panaudoti žemės sklypo dalį ir tvenkinį rekreacinėms reikmėms - pastatyti pirtį su gyvenamosiomis patalpomis, kuriuos planavo panaudoti savo ir savo artimųjų bei draugų poilsiui. Tačiau ieškovo reikalaujama nustatyti servituto trasa tęsiasi būtent per tą žemės sklypo vietą, kurioje atsakovas ir planavo statyti pirtį su gyvenamosiomis patalpomis. Todėl ieškovo siūloma servituto trasa akivaizdžiai daug didesne apimtimi varžys atsakovo galimybes naudotis savo žemės sklypu, kas būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga. Todėl akivaizdu, kad ieškovas, reikalaudamas nustatyti tokį servitutą, kokio prašo, siekia, jog kilusios problemos su įvažiavimu į jo žemės sklypą būtų sprendžiamos išimtinai tik atsakovo teisių sąskaita.

4.2.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S,, bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje/?. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3- 210/2012).

4.3. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200- 916/2018, 23 punktas).

Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008). Taigi, kaip matyti iš atsakovo argumentų ir kasacinio teismo išaiškinimų, ieškovas, reikalaudamas tokiu servitutu apriboti atsakovo nuosavybės teises į žemės sklypą, net neieškojo kitų būdų patekti į savo žemės sklypą, bet tik siekia naudotis svetimu daiktu, kadangi jam taip yra naudingiau ar patogiau. Nors tai nėra reikšminga šioje byloje sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, tačiau atsakovas trumpai pasisako ir dėl ieškovo argumentų, kad ginčo kelias yra vienintelis bendro naudojimo kelias prie ieškovo nuosavybės, daugiau jokių kitų kelių nėra ir kad ieškovas anksčiau naudojosi šiuo bendro naudojimo keliu.

4.4. Kaip matyti iš paties ieškovo pateikto VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašo, atsakovo žemės sklype jokių nei kelių, nei servitutų nėra įregistruota. LR CK 4.262 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad „Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Kaip matyti, į viešą registrą įrašyti duomenys, kad atsakovo žemės sklype nėra jokių nei kelių, tuo labiau bendro naudojimo, nei servitutų, šie duomenys nėra nuginčyti, todėl šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Todėl atsakovas nemato jokio teisinio pagrindo teikti kažkokius kitokius argumentus dėl bendro naudojimo kelio, kurio nėra įregistruota viešame registre, (ne)buvimo atsakovo žemės sklype, o taip pat ir dėl patekimo į ieškovo žemės sklypą tuo keliu, kurio nėra.

4.5. Taip pat neturi jokio teisinio pagrindo ieškovo pateikti žemės sklypų brėžiniai ir planai, kuriuose tariamai atvaizduotas šis bendro naudojimo kelias, kadangi tų brėžinių ir planų atsakovas nepasirašė ir jų neakceptavo, o kelių ar įvažiavimų braižymas svetimame, tai yra atsakovo, žemės sklype be atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, pritarimo ar sutikimo laikytinas niekuo daugiau kaip tik neteisėtais veiksmais, kurie nesukelia ir negali sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Dėl šios priežasties visi ieškovo pateikti planai ir brėžiniai laikytini neteisėtais ir neleistinais įrodymais. Be to, šie ieškovo pateikti brėžiniai ir planai nėra įregistruoti viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir prieš atsakovą. Faktinė aplinkybė, kad anksčiau ieškovas galimai naudojosi šiuos keliu (įvažiavimu) neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Ši faktinė aplinkybė tik reiškia, kad ieškovas buvo susitaręs su ankstesniais žemės sklypo savininkais dėl naudojimosi jiems priklausiusia žemės sklypo dalimi patekimui į savo žemės sklypą ir ankstesni žemės sklypo savininkai geranoriškai leido ieškovui patekti į savo žemės sklypą per jų žemės sklypą. Tačiau tokio susitarimo ieškovas su atsakovu nėra sudaręs ir tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė. Be to, kiek atsakovui yra žinoma, ankstesnė atsakovui priklausančio žemės sklypo savininkė buvo J. K.. Pagal ieškovo ir ankstesnės žemės sklypo savininkės pavardžių sutapimą (K.) galima daryti pagrįstą išvadą, kad jie buvo giminaičiai. Todėl savaime suprantama ir logiška, kad ankstesnė žemės sklypo savininkė galėjo leisti ieškovui, kaip giminaičiui, naudotis savo žemės sklypo dalimi patekimui į ieškovo žemės sklypą. Tačiau atsakovas nėra joks ieškovo giminaitis, todėl logiška ir savaime suprantama, kad atsakovas neturi jokio faktinio pagrindo leisti ieškovui naudotis savo žemės sklypo dalimi.

4.6. Dėl ieškovo pateikto įrodymo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau NŽT) 2020-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo šio rašto citavimo pasisakytina tik tiek, kad NŽT minėtame rašte pateikė žinomai neteisingus duomenis apie 4 m. pločio bendro naudojimo kelią, o būtent, minėtame rašte žinomai neteisingai nurodyta - „minimam Jūsų žemės sklypui (past. - atsakovui priklausančiam žemės sklypui) nurodyta speciali žemės naudojimo sąlyga Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antras skirsnis) 0,3073 ha ploto, kurios įregistravimo pagrindas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šio pateikiamo Įsakymo turinio, jokiai 0,3073 ha ploto žemės sklypo daliai jokia specialioji žemės naudojimo sąlyga nėra nustatyta. Iš to akivaizdu, kad NŽT minėtame rašte pateikė žinomai neteisingus duomenis, dėl ko šio rašto turinys neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai suklastotas. Todėl teismas šiuo atveju turėtų taikyti CPK 300 straipsnio I dalies nuostatas. Be to, kadangi atsakovui priklausantis žemės sklypas yra palei magistralinį kelią Vilnius- Utena, tai šiam žemė sklypui buvo nustatyta būtent šio magistralinio kelio apsaugos zona, kuri neturi nieko bendro su NŽT rašte nurodomu tariamu 4 m. pločio bendro naudojimo keliu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas mano, jog servituto nustatymas gali turėti įtaką NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės teisėms ir pareigoms, kadangi jeigu teismas nuspręstų nustatyti kitokį servitutą (pvz. tokį, kurį siūlo atsakovas), tai dalis servituto apimtų ir valstybinės žemės dalį, kuri eina lygiagrečiai magistraliniam keliui Vilnius-Utena, šalia šio magistralinio kelio. Todėl svarstytinas klausimas dėl NŽT įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4.7. Dėl kompensacijos priteisimo. Dėl kompensacijos už servitutą būdo ir dydžio ieškovas pateikia tik deklaratyvius teiginius ir bendro pobūdžio citatas iš kasacinio teismo praktikos. Nors žemė sklypo rinkos vertė ir gali būti vienas iš kriterijų kompensacijos dydžiui nustatyti, tačiau būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios nurodytos net ir paties ieškovo cituojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Kaip matyti, ieškovo reikalaujamo nustatyti servituto trasa eina per patį atsakovui priklausančio žemės sklypo vidurį ir dalina žemės sklypą į dvi dalis. Tai neabejotinai apriboja atsakovo galimybes naudotis žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį - žemės ūkio naudmenoms auginti ir neabejotinai didina atsakovo išlaidas žemės apdirbimui, kadangi žemės ūkio technika apdirbti du atskirus plotus yra sudėtingiau, todėl ir brangiau, negu apdirbti vieną didelį plotą. Be to, ieškovo reikalaujamas nustatyti servitutas eina šalia iškasto tvenkinio. Kaip buvo nurodyta aukščiau, atsakovas planavo šalia tvenkinio, toje vietoje, kurioje ieškovas reikalauja nustatyti servitutą, statyti pirtį su gyvenamosiomis patalpomis savo, savo šeimos narių ir draugų poilsiui. Todėl ieškovo reikalaujamas nustatyti servitutas neabejotinai riboja ir atsakovo galimybę naudoti savo žemės sklypą rekreacinėms reikmėms. Šie atsakovo argumentai duoda pagrindą išvadai, kad ieškovo reikalaujamas nustatyti servitutas pakankamai didele apimtimi ribotų atsakovo galimybes naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, o taip pat ir savo poreikius. Tuo tarpu ieškovas nesąžiningai siekia išvengti bet kokių išlaidų dėl naudojimosi svetimu, atsakovui priklausančiu, žemės sklypu. Todėl piniginės kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas pakankamai didelis.

4.8. Be to, ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl jis siūlo sumokėti tik vienkartinę kompensaciją. Todėl atsakovas neturi jokios galimybės atsikirsti į tokiu deklaratyvius ieškovo teiginius, tačiau mano, kad jeigu teismas ir nustatytų ieškovo reikalaujamą servitutą, tai kompensacija turėtų būti mokama ne vienkartine įmoka, bet periodinėmis įmokomis - po tuos pačius ieškovo siūlomus 133 Eur į mėnesį, nes tik 133 Eur į mėnesį kompensacija periodinės įmokomis būtų sąžininga, atitinkanti teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, o taip pat ir atsakovo teisių suvaržymo mastą. Jeigu ieškovas ateityje pateiks argumentus dėl kompensacijos būdo ir dydžio, atsakovas pasilieka teisę atsikirsti į motyvuotus ieškovo argumentus. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. Galimi atvejai, kai teisinga ir adekvati kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui prilyginama viso sklypo rinkos vertei. Tačiau tiek žemės sklypo vertė, tiek suvaržymų naudotis likusia sklypo dalimi būtent dėl servituto nustatymo faktas teismų turi būti nustatyti remiantis bylos duomenų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220- 248/2017).

4.9.Ieškovas prašo nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, nurodo servituto posūkių taškus ir nurodo, kad servitutas užims 635 kv. m. atsakovo sklypo dalį ir prašo paskirti atitinkamo dydžio kompensaciją tik už 635 kv. m. atsakovo sklypo dalies naudojimą servitutui. Tačiau ieškovas niekur nenurodo kokio ilgio jo prašomas nustatyti kelio servitutas. Kadangi ieškovas pats suformulavo reikalavimą priteisti atsakovui kompensaciją už konkrečios atsakovo žemės sklypo dalies naudojimą servitutui, tai tikslus sklypo ploto dalies, reikalingos servitutui, nustatymas yra šioje byloje įrodinėtina aplinkybė. Tačiau kadangi nėra žinomas sevituto ilgis, tik jo plotis, todėl nei teismas, nei proceso dalyviai neturi jokios galimybės nustatyti tikslaus servituto, o atitinkamai ir servitutui naudojamos atsakovo sklypo dalies, ploto, tai yra vienos iš šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Be to, pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas nurodo, kad prašo nustatyti servitutą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojams, savininkams. Tačiau MB „Geo Base“ Aiškinamajame rašte nurodyta, kad servitutas projektuojamas žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui. Todėl neaišku kokiam žemės sklypui projektuojamas ir prašomas nustatyti servitutas. Be to, neaišku kieno galimai pažeistas teises gina ieškovas - savo, ar kažkokio kito žemės sklypo savininko. Jeigu ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, gina kažkokio kito žemės sklypo savininko teises, tai tokios teisės ieškovas neturi, kadangi jam įstatymas nesuteikia teisės ginti kitų asmenų teisių arba viešojo intereso, dėl ko toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl šios priežasties. Be to, minėtame MB „Geo Base“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad reikalingas 4 metrų pločio servitutas dėl to, jog žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ūkininkauja. Tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis, kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas būtų ūkininkavęs. Todėl visiškai nesuprantama, kam būtent ieškovui reikalingas toks platus - 4 metrų pločio - servitutas. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti 4 metrų servitutą nepagrįstas ir dėl šios priežasties. Be to, ieškovas pateikė tik Profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą, kuris visiškai neįrodo faktinio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko ūkininkavimo. Todėl ieškovo teiginiai ir MB „Geo Base“ Aiškinamojo rašto nuoroda, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas ar žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas ūkininkauja yra deklaratyvūs ir neįrodyti, tai dar vienas argumentas, kad ieškovui visiškai nereikalingas toks platus - 4 metrų pločio - kelio servitutas.

Žemesnės instancijos teismas

5.Teismo posėdžio metu atsakovas, palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, nustatyti kelio servitutą pagal jo pateiktą servituto nustatymo planą. Parodė, kad ieškovas prieš keletą metų kreipėsi į jį, prašė leisti važiuoti per jo pievą, tai jis lygtai sutiko, o po to pradėjo važinėti miškovežiai, buvo sugadinta pieva, atsirado šiukšlės, todėl jis pradėjo rakinti užtvarą. Jis siūlė ieškovui kelis privažiavimo variantus, kelias per jo sklypo vidurį kelia grėsmę jo vaikams, norisi, kad būtų saugu, ribotų atsakovo vykdomą veiklą. Kai palyja, žemė suminkštėja, pieva ištaškoma, sklypas išdarkomas, jis savo teritoriją prižiūri, jis turi užregistravęs augalų ūkį, jis turi prūdą, veisia žuvis. Kai jis įsigijo sklypą, buvo įvažiavimas, kelio nebuvo, buvo pieva. Jo sklype nėra žvyro dangos kelio, ten yra ieškovo išvažinėtos vėžės ir yra įvažiavimas, kuriuo jis patenka prie savo sodybos. Toje zonoje kur prašoma nustatyti servitutą, tai ten yra reakriacinė zona.

6.Atsakovo atstovas, palaikydamas atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad kelio servitutas negalėtų būti nustatytas per patį atsakovo sklypo vidurį, ieškovas galėtų įsirengti kelią kelio kelkraščiu. Dėl servituto atlygintinumo, tai ieškovas servitutą prašo nustatyti dėl jo vykdomos komercinės veiklos, nori važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, dėl ko kils dulkės ir panašiai, todėl ieškovas galėtų pasiūlyti kompensaciją konkrečia suma. Mano, kad teismas turėtų nustatyti teisingą kompensacijos dydį. Ieškovo reikalavimas neproporcingai riboja atsakovo teises, atsakovas ieškojo alternatyvių variantų. Atsakovo pateiktas siūlomas nustatyti kelio servitutas eina ne per pelkę, o palei pelkę, atsakovo pateikta kelio įrengimo sąmata patvirtina kiek kainuotų kelio įrengimas, tai būtų įrengiama atsakovo sąskaita. Atsakovo pateiktas paskutinis variantas mažiausiai varžo ieškovo teises ir turi būti patvirtintas. Prašė nustatyti kelio servitutą pagal atsakovo pateiktą 2022-11-28 UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo planą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Jis, S. K. esu ieškovo G. K. tėvas. Jis 2020-02-13 Dovanojimo sutarties (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu padovanojo savo sūnui G. K. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą– ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat tos pačios Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojau sūnui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai. Gerb. Teismo žiniai nurodytina, kad nepaisant perleistos nuosavybės sūnui (ieškovui) jis iki šiol gyvena šiuose namuose, kartu su sūnaus šeima. Nurodė, kad nuo senų laikų prie šių statinių ir žemės sklypo, kuris dabar priklauso jo sūnui, patekti buvo galima tik per dabartiniam savininkui A. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo/yra įrengtas bendro naudojimo kelias. Anksčiau minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė mano motinai. Pabrėžtina, kad jokių kitų kelių ir privažiavimų prie jo sūnui priklausančio žemės sklypo nėra. Šis kelias yra vienintelis patekimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo bei statinių. Be to, tik šiuo keliu ir jis pats galiu privažiuoti prie jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su T. S. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodyta ieškinyje, jis 2020 m. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių su prašymu dėl privažiavimo prie jam priklausančio sklypo įrengimo, tačiau buvo atsakyta, jog žemės sklypas turi privažiavimą per suformuotą 4 m. pločio kelią, einantį nuo kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, jis pats ne kartą kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją su įvairiais prašymais leisti įsirengti įvažą nuo magistralinio kelio Utena - Vilnius. Tačiau buvo visuomet nurodoma, kad tai valstybinės reikšmės kelias, dėl ko sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas. Taigi nei jis, nei dabar jo sūnus G. K. neturi jokių objektyvių galimybių įsirengti kito kelio patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

8.Trečiasis asmuo S. K. posėdyje parodė, kad su ieškiniu sutinka. Parodė, kad tas kelias per atsakovo sklypą kaip buvo nuo 1971 metų taip ir yra. Šiuo keliu ieškovas privažiuoja prie savo namų, kitų kelių nėra. Jis su T. S. yra sklypo savininkai, jų sklypai ribojasi su atsakovo ir su ieškovo sklypais. Jis nieko nežino apie 2020-02-03 Servituto sutartį. Jis 2008-10-28 pasirašė ieškovo sklypo planą, tame plane nurodytas projektuojamas kelias, bet jo nėra, su kelininkais kažkas neišėjo, nes ten pelkės buvo. Kaip ieškovo sklypas buvo suformuotas nežino, jis 2008 metais buvo ieškovui priklausančio sklypo savininkas. 2008 metais į tą dabar ieškovui priklausantį sklypą jis patekdavo per kelią, esantį atsakovo sklype, kitų kelių nebuvo. Į jo sklypą galima patekti tik takeliu, ten padėtos lentos, vasarą ten transporto priemonėmis nevažiuoja.

9. Trečiasis asmuo T. S. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Prašė atmesti atsakovo pateiktą alternatyvų pasiūlymą pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto planą.

10. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM išvadoje nurodė, kad VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 1), o ne kaip nurodo Ieškovas, kad šie statiniai yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad Žemės sklypas Nr. 1 neturi privažiavimo. Ieškovas siekia nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 2).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus duomenimis, Žemės sklypo Nr. 2 Laikiname žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame Valstybinio žemėtvarkos instituto vykdytojos A. L. 1996 m. gruodžio 2 d., šio žemės sklypo vidurinėje ir vakarinėje dalyse pažymėtas 4 m kelias. Taip pat Žemės sklypo Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, parengtoje Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinerės A. L. 1996 m. gruodžio 2 d., nurodyta, kad žemės sklype yra 4 m kelias neįskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo Nr. 2 plotą. Žemės sklypo Nr. 2 plane M 1:1000, parengtame A. P. personalinės įmonės vykdytojų A. P. ir O. S. 1997 m. sausio 23 d., pažymėtas kelias bei šio plano eksplikacijoje nurodyta, kad kelias užima 572 kv. m. Iš šio plano matyti, kad kelias eina Žemės sklypo Nr. 2 viduriu iki šio žemės sklypo vakarinės ribos, kerta Žemės sklypo Nr. 2 vakarinę ribą ir patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 3), po to vėl eina ties Žemės sklypo Nr. 2 vakarine riba ir kerta šio žemės sklypo pietinę ribą ir vėl patenka į Žemės sklypą Nr. 3. Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 nesiriboja, tačiau Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su Žemės sklypu Nr. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Žemės sklypo plano servituto nustatymui M1:1000, nėra aišku, kaip Žemės sklype Nr. 2 siekiamu nustatyti kelio servitutu bus privažiuojama prie Žemės sklypo Nr. 1, kadangi Žemės sklype Nr. 2 pažymėta tik servitutinio kelio atkarpa, kuri nesijungia su Žemės sklypu Nr. 1.

Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas Nr. 1, neturi privažiavimo kelio, o žemės sklypo naudojimas be privažiavimo kelio yra neįmanomas, todėl manytina, kad Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas Žemės sklype Nr. 2 yra objektyviai būtinas, tačiau Žemės sklypo planas servituto nustatymui M1:1000 neišsprendžia privažiavimo prie Žemės sklypo Nr. 1, todėl turi būti patikslintas, nurodant servitutinį kelią nuo Žemės sklypo Nr. 1 iki Žemės sklypo Nr. 2. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 yra Žemės sklypas Nr. 3, ir siekiamas nustatyti kelio servitutas eina per Žemės sklypą Nr. 2, Žemės sklypą Nr. 3 į Žemės sklypą Nr. 1, todėl mano, kad Žemės sklypo Nr. 3 turi būti įtrauktas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taip pat turi būti patikslintas Ieškovo ieškinio 2 reikalavimas, nes Ieškovui nuosavybės teise priklausantis statiniai yra žemės sklype Nr. 1, o ne kaip nurodo Ieškovas Žemės sklype Nr. 3.

11. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdyje parodė, kad palaiko išvadą. Ieškovo pateiktas planas dėl kelio servituto gali būti tvirtinamas, nes įvertinus bylos medžiagą, ieškovas neturi privažiavimo prie sklypo. 2008 metų kadastrinėje byloje nurodytas servitutinis kelias negalėjo būti suprojektuotas, nes nuo magistralinio kelio yra griovys ir pelkė, kelių direkcija nesutinka tokio kelio įrengimui. Mano, kad prašomas nustatyti kelio servitutas yra būtinas. Kelias esantis atsakovo sklypo viduryje yra bendro naudojimo kelias, nuovaža įrengta atsakovo sklype. Kelias gali turėti numerį, kai jis perduotas savivaldybei, o čia bendro naudojimo kelias, tokie keliai būdavo pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose. Atsakovas tokį sklypą įsigijo. Atsakovui atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus, tas kelias įėjo į sklypo plotą. Kaimo vietovėje keliai nebuvo perduoti patikėjimo teise, nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, o keliai bendro naudojimo kaimo vietovėje buvo suprojektuoti dar tarybiniais laikais. Ieškovas naudojasi šiuo keliu.

12.Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinyje nurodyta, kad ieškovui G. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visi jame esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad nuo senų laikų ieškovui priklausančio turto savininkai prie savo nuosavybės patekdavo per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo/yra įrengtas bendro naudojimo kelias. Pastarasis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S. Šiuo keliu ir pats atsakovas patekdavo prie jam priklausančios nuosavybės, kol atsakovas neapribojo jo galimybes tai daryti. Ieškiniu ieškovas reikalauja nustatyti servitutą šiuo keliu per atsakovo sklypą, vadovaujantis ieškinio 9 priede esančiu brėžiniu.

Minėtame brėžinyje servitutas yra nustatytas atsakovui priklausančiame sklype, o už atsakovui priklausančio sklypo ribų, servitutas susisiekia su valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 esančia nuovaža. Vadovaujantis Kelių įstatymo 17 straipsniu, valstybinės reikšmės keliais ir jų infrastruktūra netrukdomai gali naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, todėl servitutas brėžinyje tinkamai sujungia viešpataujantį daiktą su keliu. Kadangi, servitutas nepatenka į Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą, Kelių direkcija neturi suinteresuotumo reikalavimo išsprendimu ir prašo šį ieškinio reikalavimą ir reikalavimą dėl atlyginimo spręsti Teismo nuožiūra.

12.1. Dėl atsakovo siūlomo servituto.

Įvertinus Teismo 2022-09-29 informacinę pažymą, galima spręsti, kad Kelių direkcija buvo įtraukta į bylą iš esmės dėl to, kad atsakovo 2022-08-01 pasiūlyme dėl servituto nustatymo projektuojamas servitutas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 juostoje, pagal žemiau pavaizduotą brėžinio iškarpą. Kelių direkcija nepritaria servituto nustatymui valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena. Kelių direkcijos vertinimu, sprendimo dėl servituto nustatymo valstybinės reikšmės kelyje priėmimas sukeltų reikšmingas neigiamas pasekmes viešajam interesui (valstybės išimtinės nuosavybės teisiniam rėžimui, tolesniame kelio A14 vystymui ir eismo saugumui), o atsakovo projektuojamas sprendinys šiuos suvaržymus siekia užkrauti Kelių direkcijai be jokios priežasties. Dėl išimtos iš civilinės apyvartos išimtinės valstybės nuosavybės suvaržymų.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis). Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 d.). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovas siūlo servitutą nustatyti valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalimi, išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai. Taigi, kiti asmenys nei valstybė negali turėti valstybės išimtinės nuosavybės. Atsakovo siūlymu prašoma išimtine valstybės nuosavybe esančiame objekte nustatyti apribojimus konkretaus asmens naudai. Toks servitutas suteiktų galimybę ne tik naudoti, bet ir valdyti turtą, kuris apskirtai negali būti civilinės apvartos objektu.

12.2. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo išaiškino, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „N. B.“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608- 701/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

12.3.Nors sprendimais dėl servitutų nustatymo servitutai nustatomi žemės sklypams, tačiau, faktiškai tokiu būdu įteisinama ir valdymo teisė valstybinės reikšmės keliams. Kelių įstatymo 2 str. 5 p. nurodyta, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal Kelių įstatymo 2 str. 8 p. Kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Kelių įstatymo 11 straipsnis numato minimalius kelio juostos pločius, nors šie pločiai taip pat yra suplanuoti žemėtvarkos dokumentuose. Atsižvelgiant į Kelių įstatyme pateiktą kelio sąvoką ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kelią sudaro kelias - inžinerinis statinys ir jo užimamas žemės sklypas, atitinkantis kelio juostos plotį, kurie Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

12.4. Be to, valstybinės reikšmės keliai, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiais įrenginiais ir turtu. Šio įstatymo 3 str. 1 d. yra nustatytas bendras draudimas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą parduoti, ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, juos įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti prievolių vykdymą. Nustačius servitutus, Kelių direkcijos (patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės kelius) teisės ir pareigos, susijusios su šios infrastruktūros naudojimu, valdymu ir disponavimu, būtų ženkliai suvaržytos. Atsižvelgiant į tai, kad šiame kelyje planuojama rekonstrukcija, kuri apims ir papildomų kelio juostų įrengimą, prašomas numatyti servitutas neabejotinai trukdys valstybei tolesnį šio kelio projektavimą ir vystymą, bei pažeis daugelio kelių naudotojų interesus į greitą, patogų ir saugų susisiekimą.

12.5. Kelių direkcijos vertinimu, atsakovo 2022-08-01 prašyme siūlomas servitutas neužtikrintų kelių eismo saugumo. Nuovažos ir sankryžos valstybinės reikšmės keliuose projektuojamos vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 9 „Dėl automobilių kelių statybos rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis Statybos rekomendacijomis R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“. Šių taisyklių nesilaikymas, teismų praktikoje yra laikomas teisėtu ir pagrįstu pagrindu Kelių direkcijai atsisakyti derinti nuovažų projektus (žr. pvz. Regionų apygardos administracinio teismo 202011-04 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-504-609/2020). Šiuo atveju, Kelių direkcijos specialistai laiko, kad servitutas jungiasi su nuovaža per arti magistralinio kelio, taip neužtikrinant saugaus kampo transportui patekti į ir iš nuovažos. Tai yra ypatingai aktualu dėl to, kad kelią A14 planuojama platinti ir tokiame servitutiniame kelyje numatyti atstumai potencialiai dar labiau sumažėtų, o posūkio kampai objektyviai susiaurėtų, dar labiau sumažinant galimybes transporto priemonėms saugiai atlikti posūkį. Šią problemą potencialiai galima būtų išspręsti atsakovo siūlomą servitutą įsijungiant ne į nuovažos šoną valstybinės reikšmės magistralinio kelio juostoje, bet į gretimame atsakovui sklype esantį vidaus kelią. Dėl būtinybės numatyti servitutą Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomame sklype. Pažymėtina, kad galimybė numatyti servitutą į laisvame valstybiniame žemės sklype numatytą vidaus kelią, paneigia būtinybę apriboti valstybinės reikšmės kelio statinį ir valstybinės reikšmės žemės sklypą servitutais. Prie atsakovo 2022-08-01 siūlymo yra pridėtas žemėlapis, paimtas iš Regia.lt tinklapio. Ten matomi duomenys neatitinka šiuo metu, Regia.lt matomų duomenų. Konkrečiai, Regia.lt plane, į šiaurę nuo atsakovo esančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kuriame numatytas vidaus kelias (šiam keliui numatyto sklypo nesimato atsakovo pateiktoje ekrano iškarpoje). Šis kelias siauriausioje vietoje yra tik 5 metrai nuo atsakovo sklypo ir galėtų alternatyviai užtikrinti ieškovo interesus, į jį nukreipiant servitutinį kelią. Šias kelias jungiasi su Valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena esančia nuovaža. Kaip minėta, Vadovaujantis Kelių įstatymo 17 straipsniu, valstybinės reikšmės keliais ir jų infrastruktūra netrukdomai gali naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, todėl toliau nei iki nuovažos servituto nustatyti nėra nei būtina, nei tikslinga. Jei asmuo, kuris reikalauja nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto nustatyti negalima, nes kitu atveju tai reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. e2-359-892/2019; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-411-357/2014). Kadangi, yra objektyvios galimybės kelio servitutą nustatyti privačiuose sklypuose, nevaržant išimtos iš civilinės apyvartos išimtinės valstybės nuosavybės, srateginės valstybės infrastruktūros, nedarant esminių kliūčių magistralinio kelio A14 vystymui ir nesudarant pavojingų sąlygų eismo įsiliejimui į ir iš nuovažos, Kelių direkcija nesutinka su servituto nustatymu Valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytais teisiniais argumentais, Teismo prašo: reikalavimus dėl servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose ar atlyginimo už juos nustatymo spręsti Teismo nuožiūra; reikalavimus dėl servituto nustatymo Valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Ięškinys tenkintinas.

13. Byloje nustatytos sekančios aplinkybės.

Ieškovui G. K. (toliau – ieškovas) nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2020-02-13 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-02-14); 20000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2020-02-13 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo naudojimo paskirtis –kita, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (toliau – ieškovo sklypas).

13.1. Atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso 3.000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2013-11-13 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-11-25); žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (toliau atsakovo sklypas); į žemės sklypo 3.000 ha plotą įskaičiuotas, tame tarpe, 0.0572 ha kelių plotas; nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos: Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antras skirsnis, įregistravimo pagrindas 2019-06-06 LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr.XIII-2166, 2019-12-19 LR Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711).

13.2.2020 m. rugpjūčio mėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus rašte tuometiniam dabartinio ieškovo sklypo savininkui S. K. rašte dėl informacijos pateikimo dėl privažiavimo prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Raštas), nurodyta, kad išnagrinėjus Skyriuje turimus archyvinius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus rajono, Nemenčinės seniūnijos, preliminariame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo magistralinio kelio Utena – Vilnius sklypo viduriu ir vakarinėje pusėje suprojektuotas 4 m. pločio bendro naudojimo kelias, einantis rytinėje pusėje per Jūsų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise, kurį 1996 m. lapkričio 16 d. parengė inžinierė A. L., punktyru pažymėtas kelias. Laikiname žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, kurį 1996 m. gruodžio 2 d. parengė inžinierė A. L., taip pat matyti, kad sklypas turi privažiavimo kelią. Taip pat 4 m. pločio bendro naudojimo kelias rytinėje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje punktyru buvo pažymėtas ir UAB „Geodezininkų biuras“ matininko A. J. 2008 m. spalio 28 d. parengtame minėto žemės sklypo plane M 1:5000. Pažymime, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) minimam Jūsų žemės sklypui nėra nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) 0,3073 ha ploto, kurios įregistravimo pagrindas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų rašte minimas žemės sklypas turi privažiavimą per suformuotą 4 m pločio kelią, einantį nuo kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).“

Šiame Rašte nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti: ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, ieškovo Žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) abrisas, kurį 1996 m. lapkričio 16 d. parengė inžinierė A. L., UAB „Geodezininkų biuras“ matininko A. J. 2008 m. spalio 28 d. parengtas minėto žemės sklypo planas M 1:5000, A. P. personalinės įmonės 1997-01-22 parengtas dabar atsakovui priklausančio sklypo planas, kuriame pavaizduotas sklypo viduriu einantis kelias į ieškovui priklausantį sklypą. Šie įrodymai nėra nuginčyti.

13.3.Trečiųjų asmenų S. K. ir T. S. pateiktame 2022-02-11 Sutikime dėl leidimo naudotis žemės sklypu ir įsirengti kelią, nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bedrasavininkiai S. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad patvirtina, jog ieškovas G. K. norėdamas patekti į savo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir per jiems (tretiesiems asmenims) priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad ieškovas kaip jam priklausančio žemės sklypo savininkas neatlygintinai eitų/važiuotų per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą bei įsirengtų jame kelią savo lėšomis, taip pat, kad ieškovas naudotųsi tik atsakovui priklausančio sklypo ta dalimi, kuri nurodyta 2021-07-21 MB ‚Geo Base“ parengtame servituto nustatymo plane.

13.4.2021-09-27 Anstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (su fotonuotraukomis) konstatuota, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra kelias, matomas žemiau pateiktame šio sklypo plane bei fotonuotraukoje Nr.1 Kelias yra užtvertas su užrašu „Privati valda“ bei „Teritorija stebima vaizdo kameromis“ (Fotonuotraukos Nr.2-Nr.3, Nr.60 Užtvaras apsaugotas pakabinama spyna „Proline“ (fotonuotraukos Nr.4-Nr.5). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuota, jog kitų kelių patekimui prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nėra (Fotonuotraukos Nr. 7- Nr.17). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu taip pat užfiksuota, kad link pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), veda takas, tačiau jis neturi jokios kelio dangos ir yra sunkiai pravažiuojamas (Fotonuotraukos Nr.18-Nr.25).

13.5.Ieškovo pateiktame 2021-07-21 MB ‚Geo Base“žemės sklypo plane servituto nustatymui M1:1000, sklypo plotas 30000 kv.m. pavaizduotas prašomas nustatyti kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) S1 635 kv.m ploto einantis per atsakovui priklausantį sklypą (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40).

13.6. 2022-01-17 Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašte ( į ieškovo prašymą dėl galimybės jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsirengti kelią, skirtą privažiavimui prie žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažą įsirengti nuo magistralinio kelio Utena-Vilnius) ,nurodė, kad „Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Priešingai, sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – kelių techninis reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal šio reglamento 164 punktą, tokiame magistraliniame kelyje sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų. Artimiausia nuovaža Utenos kryptimi nuo prašyme nurodyto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) kampo yra už (duomenys neskelbtini) m, Vilniaus kryptimi nuo prašyme nurodytos žemės sklypo kampo yra už (duomenys neskelbtini) m. Dėl nurodytų priežasčių nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena į prašyme nurodytą žemės sklypą.“.

13.7. Atsakovui 2021-03-29 išduotas profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimas UP Nr. (duomenys neskelbtini) verstis žemės ūkio veikla, žuvininkyste ir/ar miškininkyste; Žemės ūkio ir kaimo plėtros verslo registro objektų duomenyse nurodyta, kad atsakovas jam priklausančiame sklype užsiima gėrimams gaminti vartojamų augalų auginimu.

14. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli; joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Taigi pagal teismų praktiką, nustatant servitutą, turi būti nustatytos aplinkybės: i) teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį; ii) teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; iii) servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui; iv) nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715-933/2019).

15. Kaip nustatyta byloje atsakovas nesutinka su ieškovo prašomu nustatyti kelio servitutu, gretimo sklypo savininkai tretieji asmenys su ieškiniu sutiko. Teismo nuomone byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas prie jam priklausančio žemės sklypo su statiniais neturi privažiavimo, to iš esmės neginčijo ir atsakovas. Vienintelė patekimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą galimybė yra bendro naudojimo kelias esantis atsakovo sklype. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių šis 4 m pločio kelias yra užfiksuotas teritorijų planavimo dokumentuose, pažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, abrise, ortofoto nuotraukose, be to, ieškovas ir tretieji asmenys šiuo keliu visada naudojosi, to atsakovas neginčijo. Atsakovas įsigydamas jam priklausantį sklypą žinojo, kad jam priklausančiame sklype yra kelias. Ieškovas dėjo pastangas įsirengti atskirą privažiavimą prie jam priklausančio sklypo, tačiau to įgyvendinti nepavyko, ką patvirtina 2022-01-17 Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas.

16.Atsakovas teikė kelis savo pasiūlymus dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančiame sklype, tačiau, manytina, kad atsakovo pasiūlymai yra nepagrįsti. Teismas sutinka su trečiojo asmens VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiliepime nuorodytais argumentais dėl atsakovo pateikto kelio servituto plano, parengto 2022-07-29 UAB „Geoplėtra“, nepagrįstumo, kad servitutas projektuojamas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius – Utena, kas yra nesuderinama su valstybiniu (viešuoju) interesu, todėl jų nekartoja.

17. Atsakovas paskutiniu pateiktu pasiūlymu prašė nustatyti kelio servitutą pagal 2022-11-28 UAB „Geoplėtra“ parengtą kelio servituto planą. Teismas sutinka su ieškovo atstovė pateiktais argumentais dėl atsakovo pateikto alternatyvaus pasiūlymo, nustatyti kelio servitutą atsakovo sklype pagal 2022-11-28 UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį. Visų pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (specialisto išvados, aiškinamojo rašto ir pan.) kaip pagal 2022-11-28 UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį kelio servitutas bus įrengiamas, kokiu būdu, atsižvelgiant, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje, pelkingoje teritorijoje, ar aplamai yra galimybė įgyvendinti projektuojamą kelio servitutą, kokį laiko tarpą užtruktų kelio įrengimo darbai, atsižvelgiant į tai, kad kitos galimybės privažiuoti prie jam priklausančio sklypo ieškovas neturi. Be to, atsakovo pateikta UAB „Orenga“ 2023-01-31 sąmata dėl 631 kv.m ploto kelio įrengimo (duomenys neskelbtini) 4126, 10 Eur sumai nėra konkreti, nedetalizuota, nenurodant atliktinų kelio įrengimo darbų masto, išmatavimų, tūrio ir pan. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš ieškovo pateiktos UAB „Trantera“ parengtos sąmatos dėl kelio įrengimo pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį, kelio įrengimo darbų vertė sudarytų nemažą 24700 Eur sumą. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą toje vietoje, kurioje faktiškai kelias egzistuoja. Teismo nuomone ieškovo pasiūlytas kelio servituto nustatymo planas yra racionalus, atitinka abiejų ginčo šalių interesus, atitinka faktinį kelio naudojimą.

18. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

19.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išskyręs ir pavyzdinį (nebaigtinį) aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, sąrašą: pvz., kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 31 punktą). Pažymėtina, kad žemės sklypo rinkos kaina taip pat gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 42 punktas).

20.Teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas nustatyti vienkartinės kompensacijos dydis 133 Eur (6280 Eur : 300 a x 6,35 a) pagal VĮ Registrų centras atsakovui priklausančio žemės sklypo masinio verinimo duomenis 2020-02-03 dienai, laikytinas pagrįstu, nes: 1) nenustatyta, kad atsakovas patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatyto servitutų; 2) servitutas nustatomas atsakovo žemės sklype esančio kelio dalyje, kuris ir taip skirtas visų naudojimui (važiavimui, privažiavimui ir pan.); 3) servituto nustatymas nereikalauja jokių investicijų; 4) nustatomo servituto plotas, palyginant su tarnaujančio žemės sklypo plotu, yra nedidelis (dėl to ginčo nekilo); 5) nenustatyta jokių galimų privatumo pažeidimų; 6) atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių nustatytos kompensacijos dydį.

21.Taigi, atsakovas, nesutikdamas su priteistinos kompensacijos dydžiu (kad ji yra per maža), savo įrodymų nepateikė. Atsakovo nurodyti argumentai, kad jeigu būtų nustatyta 133 Eur dydžio kompensacija, tai ji turėtų būti ne vienkartinė, o mokama kiekvienais kalendoriniai metais iki einamųjų metų sausio 15 d. ir indeksuojama, kadangi netrukus planuojama kelio Vilnius – Utena rekonstrukcija ir toks periodinis, o ne vienkartinis kompensacijos mokėjimas ir jos indeksavimas skatintų ieškovą aktyviau ieškoti tokių patekimo į savo sklypą sprendinių, kurie sudarytų pagrindą panaikinti servitutą ir neberiboto atsakovo teisių, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, konstatuotina, kad servitutas gali būti nustatytas siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto teisėto valdytojo naudojimąsi daiktais. Servituto instituto principai lemia tai, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Taigi, teisė būti servituto turėtoju atitinka pareigą mokėti kompensaciją už naudojimąsi juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). Todėl, ieškovas ne tik turi teisę reikalauti servituto nustatymo, bet ir turi pareigą mokėti kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu. Todėl ieškovo reikalavimas dėl vienkartinės 133 Eur kompensacijos priteisimo tenkintinas.

22.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79,88,93,96,98 str. str.)..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai tenkintini pilna apimtimi, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą; už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo padavimą – viso 198 Eur, 181,50 Eur už anstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 5000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 5454,45 Eur.

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 45,54 Eur Eur pašto išlaidų.

23.2021-12-21 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kliudyti ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pravažiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, mažosios bendrijos „GEO BASE“ parengtame plane pažymėtą indeksu S (635 kv. m ploto), paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti neterminuotą 4 m pločio kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2021-07-21 MB „GEO BASE“ parengtą servituto nustatymo planą, indeksu S1 pažymėtoje 635 kv. m. sklypo dalyje (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), suteikiantį teisę pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantys daiktai) valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus;

priteisti iš ieškovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją;

priteisti ieškovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 5454,45 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 45,54 EUR (keturiasdešimt penkis eurus 54 ct) pašto išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662).

2021-12-21 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kliudyti ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pravažiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, mažosios bendrijos „GEO BASE“ parengtame plane pažymėtą indeksu S (635 kv. m ploto), palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė