- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- II-133-1156/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00049-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Pažeidėjas
- J. T.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 19.38Pasienio teisinio režimo taisyklių, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimas (ANK 536 str.)
- 21.2.3Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo teisės ir pareigos (ANK 577 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
institucijos, surašiusiai skundžiamą nutarimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – atstovui Gediminui Garlai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. T. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos vyresniojo specialisto Andriaus Cynino 2024 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR_N-276-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucija) Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos vyresnysis specialistas Andrius Cyninas 2024 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR_N-276-2024, kuriuo J. T. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam įspėjimą, už tai, kad jis 2024 m. vasario 10 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), pasienio ruože buvo be asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalį (b. l. 6–7).
Šalies argumentai
2. J. T. padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2024 m. vasario 10 d. nutarimą (b. l. 2). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo prašė tenkinti jo skundą ir panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) k., esančiame pasienio ruože, nusprendė nuvažiuoti į miestą. 2024 m. vasario 10 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) k., esančiame pasienio ruože, jį sustabdė valstybės sienos apsaugos pareigūnai, pareikalavo pateikti tapatybės dokumentą, automobilio dokumentus. Jis įvykdė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nes pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus, leido pareigūnams apžiūrėti automobilį. Vairuotojo pažymėjime yra jo nuotrauka, asmens duomenys, be to, „Wikipedia“ straipsnyje bei kituose internete viešai skelbiamuose straipsniuose nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimas yra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Su savimi neturėjo paso ar asmens tapatybės kortelės, bet informacija apie jo turimą Lietuvos Respublikos pilietybės pasą, jo numerį pareigūnams buvo žinoma, nes ji buvo nurodyta skundžiamame nutarime. Pareigūnai galėjo leisti paskambinti šeimos nariams, jie būtų atvežę pasą, nes buvo netoli nuo namų, vos už 3 km nuo namų. Pareigūnas sakė, kad surašys administracinio nusižengimo protokolą, bet surašė nutarimą. Mano, kad jam nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda, nes kitąkart jau butų bauda. Institucija nepagrįstai atsiliepime remiasi Kauno apygardos teismo nutartimi, nes skiriasi faktinės aplinkybės, ten moteris buvo pasienio ruože be leidimo galiojant nepaprastajai padėčiai.
Atsiliepimas
3. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą prašo skundą atmesti ir Institucijos 2024 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, kuri numato, kad teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, asmenys turi turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Ši taisyklė nenumato išimčių. ANK 536 straipsnyje nėra išskirta viena ar kita kaltės formos, tad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-876/2022, 8 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būdamas teritorijoje, kuri nėra laikoma pasienio ruožu, neturi laikytis pasienio ruožui taikomo rėžimo, tačiau patekusi į pasienio ruožą turi laikytis galiojančių teisės aktų ir už jų nesilaikymą prisiimti už tai kylančias pasekmes. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonės ir skunde nėra ginčijama, kad J. T. būdamas pasienio teisinio režimo zonoje patikrinimo metu neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Tokia aplinkybė užfiksuota ir pareigūno Andriaus Cynino tarnybiniame pranešime bei J. T. paaiškinime. Vairuotojo pažymėjimas oficialus dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo teisę vairuoti motorines transporto priemones, tačiau tai nėra pilietybės įrodymas. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 11 straipsnis apibrėžia, kad Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis. Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y. nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis, kitaip iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti. Nagrinėjant J. T. bylą ir parenkant jam administracinę nuobaudą į šias aplinkybes buvo atsižvelgta vertinant padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę. Todėl šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ar atimti, apriboti jam galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau ir atgrasyti nuo naujų nusižengimų darymo ir paveikti taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir daugiau jų nedarytų (ANK 22 straipsnis). Institucijos pareigūnas priimdamas nutarimą įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, J. T. pagrįstai skirta švelniausia bauda – įspėjimas. Institucijos 2024 m. vasario 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Institucija tinkamai įvertino bylos medžiagą, taip pat nutarime teisingai pažymėjo, kad nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo J. T. administracinių nusižengimų padarymo faktą bei paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (b. l 27–29). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) k. yra pasienio ruože, ši teritorija yra pažymėta teisės aktų nustatyta tvarka kaip pasienio ruožas, todėl J. T., kaip ilgamečiam pasienio ruožo gyventojui turėjo būti žinomo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies reikalavimai. Vairuotojo pažymėjimas nėra pilietybę patvirtinantis dokumentas, jame nėra skilties „pilietybė“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad būdamas pasienio ruože neturėjo pilietybę patvirtinančio dokumento, jo nepateikė tikrinančiam pareigūnui, todėl jis nubaustas pagrįstai. Tikrinantys pareigūnai turi galimybę naudotis duomenų bazėmis, tačiau, visų pirma, asmens tapatybė ir pilietybę nustatoma pagal asmens pateiktus dokumentus, ši informacija, ypač kilus įtarimų, kad dokumentas suklastotas, tikrinama duomenų bazėse.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
4. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas vien tik skunde išdėstytų argumentų spręsdamas klausimą ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais; pagrįstu, jei išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
5. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) k. teritorija patenka į pasienio ruožą, nes yra nutolusi mažiau nei 5 km į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma (ši teritorija yra pažymėta teisės aktų nustatyta tvarka kaip pasienio ruožas), kad 2024 m. vasario 10 d. 13.15 val. minėtame pasienio ruože buvo J. T.. Tikrinančiam valstybės sienos apsaugos pareigūnui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, leido apžiūrėti savo automobilį. J. T. neturėjo su savimi Lietuvos Respublikos išduoto piliečio paso ir šio dokumento nepateikė pareigūnui. J. T. teigimu, šis dokumentas buvo namuose, pareigūnams leidus šeimos nariai būtų atvežę šį dokumentą, o vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas dokumentas, patvirtinantis jo tapatybę.
6. ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, kuri numato, kad teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, asmenys turi turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Tokia teritorija suprantama kaip nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta sausumos ar vidaus vandenų juosta, kurioje galioja pasienio teisinis režimas (Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pabrėžiama, kad ši taisyklė nenumato išimčių. ANK 536 straipsnyje nėra išskirta viena ar kita kaltės formos, tad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-876/2022, 8 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-988/2022, 18 punktas).
7. Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalį teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, asmenys turi turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai tai reiškia, kad asmuo turi turėtų tiek jo tapatybę, tiek ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Bent vieno iš jų neturėjimas reiškia Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą.
8. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 dalį vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Atitinkamai tai reiškia, kad vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens turimą teisę vairuoti šiame pažymėjime nurodytas transporto priemones.
9. Kaip teisingai nurodo administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo, 2020 m. gruodžio 10 d. 10 d. įstatymu Nr. XIV-63 buvo priimtu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d. ir galioja iki šiol. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) I priede nustatytus reikalavimus atitinkančio Europos ekonominės erdvės valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvertino, kad pagal minėtą normą vairuotojo pažymėjimas gali būti laikomas asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu tik tuomet, kai vairuotojo pažymėjimas yra pateikiamas finansų įstaigai ir kitiems įpareigotiems subjektams, įgyvendinant šio įstatymo paskirtį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnyje – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra nei finansų įstaiga (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis), nei kita įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), kuriai pateikiamas vairuotojo pažymėjimas gali būti laikomas asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.
10. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 11 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl daroma išvada, kad tik Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 11 straipsnyje nurodyti dokumentai gali būti laikomi pilietybę patvirtinančiais dokumentais. Vairuotojo pažymėjimas nėra pilietybę patvirtinantis dokumentas.
11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, nereiškia, kad pakanka tokius dokumentus turėti savo namuose. Šis reikalavimas siejamas su tuo, kad asmuo patikrinimo metu, galiojančio teisinio režimo zonoje, privalo su savimi turėti ir pateikti asmens dokumentus tikrinančiam pareigūnui (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. II-1829-95/2010, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-988/2022, 20 punktas). Atsakomybė pagal ANK 536 straipsnį taikoma asmeniui, kuris būdamas pasienio ruože neturi asmens dokumentų, už tai, kad pareigūnams yra svarbu nustatyti asmens, esančio pasienio ruože, asmenybę, o asmens dokumentų su savimi neturėjimas, pareigūnams apsunkina galimybę operatyviai nustatyti tikrąją asmens, esančio pasienio ruože, asmenybę (Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1256-114/2013; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-988/2022, 20 punktas), todėl administracinėn traukiamo asmens teiginiai, kad pasą jis turėjo namie, šeimos nariai galėjo jį atvežti, kad pareigūnai duomenų bazėse patikrino informaciją apie jį ir nustatė jo tapatybę ir pilietybę, nutarime užpildydami atitinkamas grafas, nešalina J. T. atsakomybės pagal ANK 536 straipsnį, nes, kaip minėta, jis pasienio ruože buvo neturėdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų.
12. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Taigi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atlikdami pareigas pasienio ruože, turi teisę stabdyti transporto priemones, tikrinti asmenų ir transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones ir teisę duoti kitus nurodymus bei reikalavimus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimai yra privalomi ir turi būti vykdytini. Taigi, asmuo, važiuojantis pasienio ruože, sustabdytas pasienio pareigūnų privalėjo vykdyti jų reikalavimus, t. y. sudaryti sąlygas apžiūrėti jo vairuojamą automobilį ir gabenamus daiktus (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-602-634/2021, 13 punktas). Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas negali būti tapatinamas su pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-602-634/2021, 30 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad vien aplinkybė, kad administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo įvykdė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nepaneigia jo atsakomybės pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, nes nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybėn patrauktas už Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pažeidimą, o ne už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą (ANK 506 straipsnio 4 dalis).
13. Pasisakant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento, kad jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o iškart surašytas nutarimas ir paskirtas įspėjimas, teismas pažymi, kad ANK 608 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Atitinkamai tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nesurašius administracinio nusižengimo protokolo nebuvo pažeistos ANK nuostatos, nes baigus administracinio nusižengimo tyrimą buvo surašytas nutarimas, kuris pasirašytinai įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-876/2022, 15 punktas).
14. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 17 punktas).
15. Asmeniui, padariusiam ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 40 Eur iki 90 Eur.
16. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2024 m. vasario 10 d. nutarimo, šis nutarimas priimtas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, J. T. paskirta švelniausia ANK 536 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pagal ANK 24 straipsnį įspėjimas yra oficialus rašytinis fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimas ANK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Ši administracinė nuobauda paskirta įvertinus tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, daroma išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą nepažeidė ANK 24 straipsnio, 32 straipsnio, 34 straipsnio 1 dalies nuostatų.
17. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas), todėl asmenys turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių nusižengimų. Todėl vien argumentas, kad pakartotinai padarius analogišką administracinį nusižengimą asmeniui gali būti paskirta bauda, savaime nereiškia, kad paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas – yra pernelyg griežta.
18. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad J. T. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant jam paskirtą administracinę nuobaudą, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. J. T. paskirta administracinė nuobauda (įspėjimas), yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl Institucijos 2024 m. vasario 10 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo J. T. skundą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos vyresniojo specialisto Andriaus Cynino 2024 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR_N-276-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.