Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovo advokato V. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu J. V. nubaustas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, 536 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta subendrinta 250 Eur bauda, už tai, kad 2021 m. gegužės 31 d. 17.35 val., su automobiliu „T. L. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), pasienio ruože, pasienio teisinio režimo kontrolę atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nurodymų, taip pat kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. J. V. veikos padarytos galiojant Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino rėžimui, paskelbtam Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 385 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovas pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

1.1. Skunde nurodoma, kad teismo nutarime nenurodyta kokius teisės aktus, reglamentuojančius valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, J. V. pažeidė. Teigiama, kad J. V. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o įsitikinęs pareigūnų reikalavimų teisėtumu, juos įvykdė.

1.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą vadovaudamasis tik liudytojo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) (duomenys neskelbtini) P. Š., suinteresuoto bylos baigtimi, parodymais bei duomenimis, fiksuotais to paties liudytojo tarnybiniame pranešime. Tačiau teismas nevertino visos bylos medžiagos bei joje esančių įrodymų, o būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų, vaizdo medžiagos, esančios byloje. Pareigūnų automobilyje esančio vaizdo registratoriaus fiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip buvo sustabdomas J. V. vairuojamas automobilis, pareigūnai su juo kalbasi, o vėliau apeliantas, išlipęs iš automobilio, atidaro automobilio bagažinę bei leidžia apžiūrėti automobilį.

1.3. Teigiama, kad teismui priimant sprendimą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai įrodančiais asmens kaltę. Pažymėtina, kad nutarimas paskirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, o visi kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Apelianto nuomone, byloje nėra pakankami įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, 536 straipsnio 1 dalyje. Šių nusižengimų padarymas buvo pagrįstas tik pasienio pareigūno pateiktais duomenimis, esančiais administracinių nusižengimų protokole ir pareigūno tarnybiniame pranešime, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys.

1.4. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip J. V. kurį laiką klausė pasienio pareigūnų, jog pastarieji įvardintų kokiu teisiniu pagrindu jis buvo sustabdytas, o netrukus išlipo iš automobilio ir leido jį apžiūrėti. Tačiau nežiūrint į tai, buvo pažeistas in dubio pro reo principas, kuriuo remiantis visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Priešingai negu nurodo teismas, J. V. paklusęs pasienio pareigūnų reikalavimams bei leidęs apžiūrėti jo vairuojamą automobilį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

1.5. Skundžiamas teismo nutarimas neteisėtas ir naikintinas, nes yra priimtas iš esmės neišnagrinėjus bylos ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Teismo nutarimas iš esmės yra nemotyvuotas. Teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje turėjo būti aptartos veikos faktinės aplinkybės, ginčą keliančių aplinkybių analizė ir byloje teismo nustatytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, veikų kvalifikavimo argumentai ir individualizuoti J. V. parinktos nuobaudos argumentai, sudarė vos keli sakiniai, o visa sprendimo aprašomoji dalis atsispindėjo keliose pastraipose. Nemotyvuotas teismo sprendimas yra tuščių frazių rinkinys, pagrįstai keliantis abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, ir neatitinka pagrindinių teisinės valstybės teismo proceso principų reikalavimų.

1.6. Skundžiamas nutarimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių, neįvertinus J. V. atsakomybę šalinančius įrodymus bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. J. V. neatliko jokių veiksmų, kurie sąlygotų jo atsakomybės atsiradimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį ir 536 straipsnio 1 dalį, todėl jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.

2. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vadas A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad J. V. apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. J. V. padarytas teisės pažeidimas įrodytas faktiniais duomenimis, vaizdo įrašais bei liudytojų parodymais, nustatytais administracinio nusižengimo byloje.

2.2. Teigiama, kad apeliantas pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, žinodamas ir suprasdamas, kad pareigūnai jų pareigų vykdymo metu laikomi valdžios atstovais ir jų nurodymai teisės aktų vykdymo prasme yra privalomi nepavaldiems asmenims, nesilaikė teisės aktų ir sąmoningai ignoravo jų laikymąsi. Šį faktą įrodo įvykio vaizdo įrašas, kuriame apeliantas būdamas pasienio ruože su automobiliu „T. L. C.“, (duomenys neskelbtini) ribose, pasienio teisinio rėžimo kontrolę atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus.

2.3. Pažymima, kad J. V. gyvena pasienio ruože, nuo valstybės sienos apie 1,5 kilometro atstumu. J. V. dirba UAB „K. g.“, kuri kaip juridinis asmuo savo veiklą vykdo ir valstybės sienos apsaugos zonoje, kur patekti, būti ar verstis ūkine ir komercine veikla leidžiama tik asmenims, įrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą. Apeliantas įmonės vardu į minėtą sąrašą įrašomas nuo 2016 metų. Paskutinį kartą apeliantas į šį sąrašą įrašytas laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 16 d.

2.4. Taip pat pažymima, kad J. V. 2 kartus yra baustas už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 1 kartą už pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, 1 kartą už Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus pasienio ruože pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį. Iš J. V. charakterizuojančių duomenų galima daryti išvadą, kad apeliantas puikiai žino buvimo pasienio ruože tvarką ir reikalavimus ir visiškai suprato savo veiksmus bei teisėtus pareigūnų reikalavimus, tačiau tyčia jų nevykdė, kliudė pareigūnams įgyvendinti veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. Nusižengimus, numatytus ANK 505 straipsnio l dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, 536 straipsnio 1 dalyje, apeliantas padarė tiesiogine tyčia.

2.5. Iš vaizdo įrašo, kuriame apeliantas bendrauja su jį tuo metu tikrinusiais Valstybės sienos apsaugos pareigūnais P. Š. ir T. V., matyti, kaip apeliantas nepaklūsta pareigūnų reikalavimams parodyti jo vairuojamo automobilio bagažinę. Abu minėti pareigūnai J. V. apie 5-6 kartus prašė vykdyti minėtus jų reikalavimus, ir po to jį perspėjo, kad už teisėtų Valstybės sienos apsaugos pareigūnų reikalavimų nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė. Tačiau sėdėdamas automobilyje ir pravėręs automobilio durelių langą J. V. prašė, kad jam būtų nurodomas teisės aktas, kuo remiantis jis turi vykdyti pareigūnų reikalavimus. Pareigūnai jam keletą kartų nurodė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, bet J. V. vis tiek šiems pareigūnų teisėtiems reikalavimams nepakluso.

2.6. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pats J. V. provokuoja konfliktą, nors žino buvimo pasienio ruože tvarką,- tokiu savo elgesiu tik gaišino pareigūnų laiką, trukdė atlikti valstybės sienos apsaugos užduotis, susijusiais su neteisėtos migracijos grėsmės užkardymu ir kitas, su juo mandagiai bendraujančiais pareigūnais, jiems tiesiog prašant parodyti jo vairuojamo automobilio bagažinę. Kol galiausiai po 5-6 minučių ir po 5 ar 6 pareigūnų prašymų atidaryti bagažinę, jis sutiko parodyti pareigūnams automobilio bagažinę. T. y. J. V. neįvykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnyje, kuriame numatyta, kad pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant.

2.7. Pareigūnas P. Š. patvirtino, kad J. V. apie 5-6 kartus buvo pakartotas teisėtas reikalavimas atidaryti jo vairuojamo automobilio bagažinę bei nurodytas jo (pareigūno) reikalavimą pagrindžiantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareigūnas T. V. prašo atidaryti automobilio bagažinę, tačiau J. V. jos neatidaro. Toliau J. V. vėl kartoja tą pačią frazę, o pareigūnas T. V. atsako jam „tai yra pasienio teisinio režimo kontrolė“. Toliau vėl J. V. prašo nurodyti įstatymą, pareigūnas P. Š. nurodo jam Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, tačiau J. V. ir toliau nevykdo pareigūno P. Š. reikalavimo atidaryti automobilio bagažinės. Tada pareigūnas T. V. vėl prašo atidaryti automobilio bagažinę, tačiau J. V. jos neatidaro. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad J. V. neįvykdė nedelsiant nei pareigūno P. Š., nei pareigūno T. V. teisėtų reikalavimų.

2.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą bei padarė pagrįstą išvadą dėl J. V. kaltės, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apeliaciniame skunde pateikta argumentacija dėl apelianto veikimo/neveikimo šioje situacijoje, bei apeliaciniame skunde nurodyta jo veiksmų ir įrodymų teisinė kvalifikacija yra klaidinga iš neteisingai apeliaciniame skunde įvertintų faktinių aplinkybių. J. V. žinojo buvimo pasienio ruože tvarką ir reikalavimus, visiškai suprato savo veiksmus ir teisėtus pareigūnų reikalavimus, bet tyčia jų nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovo advokato V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Šioje byloje skundžiamu nutarimu J. V. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 536 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas pasienio ruože, pasienio teisinio režimo kontrolę atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nurodymų, taip pat kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas.

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina J. V. kaltę dėl visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas nėra pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu, kadangi nėra įrodyta, jog J. V. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje, 536 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Dėl ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto nusižengimo

8. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo (tarp jų ir už valstybės sienos apsaugos sistemos pareigūno), karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 200 Eur iki 500 Eur.

9. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo, nurodymo nevykdo. Pagal suformuotą teismų praktiką, pirmiausia, kaltininkas turi tyčia kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką, suprasti savo veiksmus, kad atsirastų administracinė atsakomybė, o pareigūnas turi vykdyti savo pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006).

10. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus.

11. Iš VSAT atstovo D. Č. paaiškinimų apylinkės teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. 17.35 val., (duomenys neskelbtini) pasienio ruože, pasienio pareigūnai sustabdė automobilį „T. L. C.“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnams prisistačius ir paprašius aprodyti transporto priemonę, ją vairavęs asmuo tai padaryti kategoriškai atsisakė. Kadangi automobilio langai buvo užtamsinti, be to, galiojo Vyriausybės nutarimas dėl karantino, todėl buvo nuspręsta patikrinti automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena ir dirba pasienio ruože, todėl sunku patikėti, kad jis nežino nustatytos tvarkos.

12. Iš VSAT jaunesniojo specialisto P. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. nuo 7.30 val. iki 2021 m. gegužės 31 d. 19.30 val., Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje vykdė tarnybą kartu su VSAT jaunesniuoju specialistu T. V. Apie 17.35 val. pasienio ruože, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „T. L. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. V. Vykdant pasienio teisinio režimo kontrolę J. V. atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus, savo veiksmais bandė provokuoti pareigūnus, įvykį filmavo savo mobiliuoju telefonu. Tik maždaug po 5 min. 30 sek. J. V. sutiko atidaryti automobilio bagažinę patikrinimui. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu P. Š. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir tarnybiniame pranešime, patvirtindamas, kad vykdant pasienio teisinio režimo kontrolę sustabdytas J. V. atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus.

13. Pažymima, kad VSAT pareigūnai, atlikdami pareigas pasienio ruože, turi teisę stabdyti transporto priemones, tikrinti asmenų ir transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones ir teisę duoti kitus nurodymus bei reikalavimus. VSAT pareigūnų reikalavimai yra privalomi ir turi būti vykdytini. Taigi, asmuo, važiuojantis pasienio ruože, sustabdytas pasienio pareigūnų privalėjo vykdyti jų reikalavimus, t. y. sudaryti sąlygas apžiūrėti jo vairuojamą automobilį ir gabenamus daiktus.

14. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, vykdydami savo pareigas, teisėtai ir pagrįstai pareikalavo pasienio ruože buvusio J. V. leisti apžiūrėti transporto priemonę ir jo gabenamus daiktus. Iš bylos duomenų matyti, kad J. V. piktybiškai atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę, neatidarė pareigūnams automobilio bagažinės, atsikalbinėjo, reikalavo pareigūnų pagrįsti jų reikalavimą konkrečiu teisės akto straipsniu bei filmavo juos savo asmeniniu mobilaus ryšio telefonu. Taigi, akivaizdu, kad šiais savo veiksmais J. V. nevykdė teisėto statutinio valstybės tarnautojo (valstybės sienos apsaugos sistemos pareigūno) reikalavimo - leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, kad jis vėliau vis dėlto leido pareigūnams apžiūrėti jo vairuojamą transporto priemonę. Be to, J. V., kaip asmuo, gyvenantis pasienio ruože, kuriam taikomas protingo, suaugusio žmogaus elgesio standartas, turėjo ir privalėjo suvokti pareigūnų reikalavimus ir juos vykdyti nedelsiant.

15. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V., administracinį nusižengimą pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, padarė 2021 m. gegužės 31 d., t. y. tuo metu kai Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo karantino režimas, paskelbtas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Karantinas visoje Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val.

16. Specialaus teisinio režimo metu (šiuo atveju karantino metu) pareigūnas neturi kito pasirinkimo (galimybės), kaip tik imperatyviai taikyti įgaliojimus numatytus teisės aktuose. Šioje situacijoje apeliantui nesutikus su pareigūno reikalavimais ar nurodymais, jis vis tiek privalėjo juos vykdyti nedelsiant, ir tik po to, jeigu manoma, kad tokie pareigūno veiksmai buvo neteisėti, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, juos skųsti atitinkamoms institucijoms.

17. Pabrėžtina, jog pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jo pagrindu priimtą skundžiamą nutarimą J. V. taip pat kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. Tačiau kuo šis pažeidimas pasireiškė, neaptariama ir nemotyvuojama, todėl šios aplinkybės šalinamos.

18. Taigi byloje visiškai įrodyta, kad J. V. 2021 m. gegužės 31 d. 17.35 val., su automobiliu „T. L. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) pasienio ruože, pasienio teisinio režimo kontrolę atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus - taip nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. J. V. veikos padarytos galiojant Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino rėžimui, paskelbtam Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 385 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 punkto reikalavimus.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados dėl J. V. kaltės pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį iš esmės yra motyvuotos, pagrįstos bylos medžiagoje nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų tyrimu bei tinkamu jų vertinimu. Vien tai, kad J. V. teigimu, jis vis dėlto vėliau leido pareigūnams apžiūrėti jo automobilį, nepaneigia, kad jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir savaime nereiškia, kad buvo netinkamai taikyti įstatymai. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad J. V. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą nusižengimą, yra visiškai įrodyta. Tam pritaria ir aukštesnysis teismas.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

20. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 Eur iki 780 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo pažeisti arba nevykdomi.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, ne tik nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet ir nurodant atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluojant asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nes tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl nuo teisingo administracinio nusižengimo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, yra užtikrinama tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tinkamas nusižengimo esmės atskleidimas apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, o taip pat yra svarbus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

22. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu J. V. nubaustas ir pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį - 100 Eur bauda, už tai, kad atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nurodymų, taip pat kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo už šiuos veiksmus J. V. yra nubaustas ir pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį bei 536 straipsnio 1 dalį.

23. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai savo veikimu ar neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, kas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip ir liko nenustatyta.

24. ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formalios administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą.

25. Šiuo atveju J. V. protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad pasienio teisinio režimo kontrolę atliekantiems VSAT pareigūnams atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus. J. V. buvo patrauktas atsakomybėn pagal 506 straipsnio 4¹ dalį, todėl jo veiksmų kvalifikavimas papildomai ir pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Akivaizdu, kad tokie J. V. veiksmai turi būti kvalifikuoti tik pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, kadangi ši teisės norma yra speciali ANK 505 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

26. Įvertinus tai, kad J. V. jokių aktyvių veiksmų, siekdamas sukliudyti pareigūnams įgyvendinti jiems pavestas pareigas, neatliko, todėl administracinio nusižengimo teisena J. V. atžvilgiu dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies, nutraukiama.

Dėl ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

27. ANK 536 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės sienos kirtimo ir patikrinimo arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 40 Eur iki 90 Eur.

28. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar J. V. veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį.

29. Kaip jau minėta, iš administracinio nusižengimo protokolo esmės matyti, kad J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pasienio teisinio režimo kontrolę atliekantiems VSAT pareigūnams atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus, t. y. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nurodymų bei tokiu būdu kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas.

30. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole apibrėžtos kaltinimo ribos - atsisakė leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nurodymų – visiškai neatitinka ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. VSAT pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas negali būti tapatinamas su pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Už tokius J. V. veiksmus, kurie apibrėžti administracinio nusižengimo protokole, yra numatyta atsakomybė specialiame straipsnyje, t. y. ANK 506 straipsnio 4 ir 4¹ dalyje. Taigi, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas (atsisakymas leisti apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamus daiktus), nesudaro pagrindo pripažinti J. V. kaltu ir pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį.

31. Nagrinėjamu atveju J. V. papildomai kaltinti ir nubausti už tai, kad jis savo veiksmais pažeidė valstybės sienos patikrinimo arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančius teisės aktus, nėra jokio pagrindo, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį J. V. atžvilgiu nutraukiama, nesant šio administracinio nusižengimo sudėties.

Dėl bausmės skyrimo

32. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

33. Skiriant J. V. administracinę nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, atsižvelgtina į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 ir 36 straipsniuose. Taip pat atsižvelgta į J. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – veikia tyčia, taip pat į tai, kad J. V. administracine tvarka baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, ne visas paskirtas pinigines baudas sumokėjęs, neteistas, dirbantis. Įvertinus į šias aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. V. paskyrė ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijoje numatytą artimą minimaliai piniginę baudą (paskirta 250 Eur bauda, o sankcijoje numatyta bauda nuo 200 Eur iki 500 Eur). J. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį buvo individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudos skyrimo pagrindus, nėra per griežta bei adekvati padarytam nusižengimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovo advokato V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą pakeisti:

Pašalinti iš administracinio nusižengimo pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį aprašymo aplinkybę, kad J. V. „taip pat kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas‘.

Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, 536 straipsnio 1 dalyje, J. V. atžvilgiu nutraukti, nesant šių administracinių nusižengimų sudėties.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dalį dėl bausmių bendrinimo pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.