Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 37307-ANR_N-1004-2021 nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 16.55 val. Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prie valstybės sienos ženklo 0003, Lazdijų rajono savivaldybės Kapčiamiesčio seniūnijos Stalų kaimo ribose, kaip keleivė vykdama automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo valstybės sienos apsaugos zonoje, būdama neįrašyta į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą sąrašą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs R. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Apeliantė savo kaltę neigia, tvirtindama, jog ji į pasienio teritoriją pateko ne savo veiksmais, o vežama kito asmens, t. y. tik būdama automobilio keleivė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip nustatyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, apeliantė savo neveikimu padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl jos tyčios veiksmuose, kaip ji pati teisingai teigia savo skunde, ir nėra.

11. Skunde teigiama, kad apeliantė nesuvokė ir negalėjo suvokti bet kuriuo kelionės metu, kad įvažiuoja ar gali įvažiuoti į draudžiamą zoną, to nesuvokė net automobilį vairavęs D. J., nes miške paklydo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad apeliantė jai inkriminuotą pažeidimą padarė tyčia. Tačiau nors apeliantė ir nenumanė, kad vykstant kito asmens automobiliu galės pakliūti į draudžiamą pasienio zoną ir dėl to jai kils administracinė atsakomybė, tačiau vadovaujantis protingo (rūpestingo ir atidaus) žmogaus standartu ji turėjo numatyti, kad vykdama į (duomenys neskelbtini), kuris yra pasienio su Lenkija ir Baltarusija ruože, lankyti kapų, bei ieškoti jai nežinomo (draugo paveldėto) žemės sklypo, gali patekti į pasienio ruožą, o už buvimą jame yra keliami papildomi reikalavimai asmenims (nusikalstamas nerūpestingumas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginys, kad ji negalėjo suvokti, kad gali pateikti į pasienio ruožą atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, atmestinas ir teiginys, kad ji kelionės metu miegojo, kuris, taip pat, yra nepagrįstas jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, nors apeliantės miegojimo fakto patvirtinimas jos nuo atsakomybės, taip pat, neatleistų.

12. Apeliantė savo skunde teigia, kad vien tai, kad kažkuri (duomenys neskelbtini) seniūnijos dalis ribojasi su išorine Europos Sąjungos siena ir joje taikomas tam tikras režimas, nereiškia, jog ji privalo imtis kažkokių papildomų priemonių važiuojant aplankyti kapų (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėja būdama teritorijoje, kuri nėra laikoma pasienio ruožu, neturi laikytis pasienio ruožui taikomo rėžimo, tačiau patekusi į pasienio ruožą turi laikytis galiojančių teisės aktų ir už jų nesilaikymą (šiuo atveju leidimo neturėjimą) prisiimti už tai kylančias pasekmes.

13. Taip pat, niekuo nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad valstybės sienos apsaugos zona, į kurią pateko, nebuvo pažymėta tam tikrais ženklais ir D. J. pro juos pravažiavo, o jos pažymėjimo duomenų byloje taip pat, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš tarnybinių pranešimų ir pažeidimo vietos schemos matyti, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas M. L. tarnybos metu, 2021 m. lapkričio 2 d. 16.55 val., Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu, prie valstybės sienos ženklo 0003, sustabdė automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko D. J. ir R. G., nebūdami įrašyti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą sąrašą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena (b. l. 15-16, 23-24). Šioje byloje pareigūnų asmeninis suinteresuotumas nenustatytas, o vaizdo registratoriaus įrašai, jeigu ir buvo daryti, byloje nėra pateikti, jų peržiūros poreikio nemato ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, pati apeliantė nenurodė aplinkybių, rodančių pareigūnų siekį melagingai apkaltinti ją dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl nėra pagrindo netikėti pareigūno nurodymais pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kad kelyje, kuriuo vykstantis automobilis sustabdytas, buvo aiškus ženklas, įspėjantis apie valstybės sieną, kurį sustabdytas automobilis pravažiavo.

14. Apeliantė, teigia, kad teismas neapklausė automobilį vairavusio D. J., kuris galėtų pašalinti visas abejones ir nustatyti tiesą, nes tik nuo jo veiksmų ir valios priklausė įvykių eiga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų pilnai pakanka apeliantės kaltei pagrįsti, todėl papildomi liudytojų apklausos veiksmai yra nereikalingi ir jų atlikimas prieštarautų ekonomiškumo ir proceso greitumo principui.

15. Skunde, taip pat, teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas apeliantei nedalyvaujant, pažeidžiant ANK 608 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 608 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Šiuo atveju apeliantei iškarto po jos padaryto administracinio nusižengimo (16.55 val.) buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (17.50 val.), pati apeliantė ant jo pasirašė patvirtindama jo gavimą, nutarime nurodyta, kad apeliantė dalyvavo jį surašant (b. l. 17-18). Byloje nėra duomenų, kad nutarimas apeliantei būtų buvęs surašomas jai nedalyvaujant ar kitą dieną.

16. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu ir teismo skundžiama nutartimi yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas ir skundžiama teismo nutartis yra priimti pažeidžiant ANK reikalavimus.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 536 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo apeliantės veikoje, yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis, kurioje R. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.